Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarimo, kuriuo J. T. nubausta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nubausta už tai, kad ji, 2015 m. sausio 5 d., apie 22.10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą dėl triukšmo bute, J. T., būdama neblaivi, esant nustatytam 1,53 promilių girtumo laipsniui, vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, nesutiko išjungti kambaryje garsiai grojančios muzikos.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

J. T. neskundžia nutarimo dėl ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, o skundžia dėl jos pripažinimo padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą tik šioje dalyje (ATPK 302¹¹ straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog J. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

ATPK 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę asmenims už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

J. T. kaltę vartojus necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, nevykdžius reikalavimo nusiraminti ir išjungti muziką neginčijamai patvirtina byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų (vyr. patrulių) M. B., D. K. 2015 m. sausio 5 d. tarnybiniai pranešimai ir 2015 m. sausio 8 d. rašytiniai paaiškinimai bei parodymai teisme, blaivumo testo duomenys, pranešimas dėl triukšmo bendruoju pagalbos telefonu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų objektyvumu ir vertina juos kaip apeliantės kaltės įrodymus. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą patraukti J. T. administracinėn atsakomybėn, rėmėsi ne atskirais įrodymais, ne vien tik suinteresuotų asmenų parodymais, tačiau vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Teismas motyvuotai ir pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko pirminiuose (tarnybiniuose pranešimuose) ir vėlesniuose jų paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą, tarpusavyje sutapo ir papildė vieni kitus. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, įtikinamai buvo paneigta J. T. versija, kad ji pareigūnų neįžeidinėjo. Jos parodymai pagrįstai buvo vertinami kritiškai, taip pat pagrįstai teismas nesivadovavo ir jos draugų A. T., V. G., M. K. parodymais, kurių atžvilgiu dėl to paties įvykio taip pat yra iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė į kambarį įėjusių pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kurie įžeidė pareigūnus. Abu pareigūnai patvirtino, kad tiek ji, tiek kiti jos draugai vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, garsiai triukšmavo, kad jų net nebuvo galima „perrėkti“. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, apeliantė iš dalies prisipažino vartojusi necenzūrinius žodžius, tik nurodė, kad jie buvo pasakyti spontaniškai, dėl pareigūnų netinkamo elgesio ir nebuvo nukreipti asmeniškai jiems. Tačiau apeliantės teiginiai dėl policijos pareigūnų tariamai neteisėto elgesio jos draugų atžvilgiu nepatvirtinti jokiais įrodymais. Pažymėtina, jog nei apeliantė, nei jos draugai į jokias kompetentingas bei policijos veiklą kontroliuojančias institucijas dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų nesikreipė, todėl šie apeliacinio skundo argumentai vertintini taip pat kritiškai. Pareigūnai nurodė, kad jų atžvilgiu buvo išsakyta frazė „ko atvažiavot, mentai, pasly jūs visi n...“. Vien šios frazės kontekstas bei pakeltas tonas rodo, kad apeliantė pareigūnus įžeidė tyčia, t. y. ji suvokė, kad išsakyta nurodyta frazė gali įžeisti nukentėjusiuosius ir to siekė. Pareigūnams reikalaujant nusiraminti, J. T. nenutraukė savo veiksmų ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius, neišjungė garsiai grojančios muzikos, todėl nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo. J. T. teigė, kad muziką išjungė iš karto atvykus pareigūnams, tačiau šiuos jos teiginius paneigia tiek pareigūnų, tiek jos draugo S. B. parodymai. Liudytojas (pareigūnas) M. B. nuo pat pradžių tvirtino, kad muziką išjungė būtent jis prieš pat išeinant iš buto. Liudytojas S. B. nurodė, kad muzika nebuvo išjungta iki išvykstant į komisariatą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai kvalifikavo apeliantės neteisėtus veiksmus pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o J. T. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.