Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės - Markovienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, valstybės įmonei Valstybės žemės fondas, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme priimtas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) 2019-07-01 raštą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019-09-23 raštą; 2) įpareigoti atsakovus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių ir Valstybės įmonę ,,Valstybės žemės fondas“ jų rengiamame Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvo valstybinio fondo žemėje suprojektuoti pareiškėjai I. A. jai skirtą 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, už kurį pareiškėja yra sumokėjusi vienkartinėmis įmokomis.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2019-05-27 su prašymu dėl asmeninio ūkio žemės projektavimo pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių ir VĮ „Valstybės žemės fondas“. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019-07-01 raštu nurodė, kad prašymas paliekamas nenagrinėtu. Pareiškėja pateikė skundą NŽT, kuri 2019-09-23 raštu skundo netenkino. Pareiškėjos manymu, NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT raštai nepagrįsti ir neteisėti.

Skundu taip pat prašoma įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių ir VĮ „Valstybės žemės fondas“ rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvo valstybinio fondo žemėje pareiškėjai skirtą 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, už kurį pareiškėja yra sumokėjusi vienkartinėmis išmokomis, bet jai skirtas ir jos naudotas žemės sklypas buvo perduotas pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą. NŽT prašymą paliko nenagrinėtu, nurodžiusi, kad Vilniaus rajono skyrius jau yra atsakęs 2018-06-12 ir 2018-08-20 raštais, o dėl pareiškėjos prašymo esmės nebuvo pasisakyta. Projekto autorius į minėtą prašymą apskritai neatsakė. Pareiškėja atsakovų veiksmus vertina neteisėtą neveikimą.

Pareiškėja nesutinka su NŽT 2019-09-23 rašte išdėstyta pozicija, kad pareiškėja turėjo skųsti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018-08-02 priimtą įsakymą Nr.48VĮ-1392-(14.48.2.). Pažymi, kad ji niekuomet neginčijo fakto, kad nesinaudoja ir nesinaudojo minėtame įsakyme nurodytu žemės sklypu, kadangi tas sklypas buvo miško žemė. Tai buvo nurodyta skunde NŽT, tačiau ši aplinkybė apie asmeninio ūkio žemės suteikimą nebuvo įvertinta. Minėtame įsakyme minimas žemės sklypas, kuris buvo pripažintas nenaudojamu, nebuvo suteiktas kaip asmeninio ūkio žemė, jis buvo suteiktas vietoje jai skirto asmeninio ūkio žemės, kuri buvo grąžinta pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjai, vietoj iš jos paimto naudoto asmeninio ūkio žemės sklypo, jai neva buvo suteiktas kitas žemės sklypas, kuris iš tikrųjų buvo miško žemė ir nei galėjo būti naudojamas kaip žemės ūkio paskirčiai, nei suteiktas vietoj asmeninio ūkio žemės. Pareiškėja tai nuolat akcentavo kiekviename naujame žemės reformos etape prašė skirti kitą žemės sklypą. Atsakovai šias aplinkybes nutyli ir akcentuoja, jog pareiškėja nesinaudojo žemės sklypu, kuris niekada nebuvo jos asmeninio ūkio žemės sklypas.

Pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 52.3. punktą rengiant žemėtvarkos projektą asmeniniam ūkiui suteiktinų žemės sklypų vietas projekto rengėjas turi teisę keisti be suderinimo su žemės naudotojais, kai asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, kuriuose yra pageidaujama susigrąžinti žemė ir šie sklypai gali būti projektuojami iš laisvos žemės fondo plotų toje kadastro vietovėje. Nagrinėjamu atveju būtent tai ir turėjo būti padaryta, tačiau problema kito dėl to, kad žemėtvarkos projekto autorius, pareiškėjai skirto asmeninio ūkio žemės naudmenas suformuodamas kitoje tos pačios kadastro vietovės vietoje tai padarė miško žemėje, ko padaryti nebuvo galima. Tuo tarpu pareiškėjai skirtas ir jos naudotas žemės sklypas buvo grąžintas natūra pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja vėlesniuose projekto rengimo etapuose teikė atitinkamus prašymus dėl jai skirto asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo. Prašymai nebuvo patenkinti, tačiau tai nereiškia, kad atitinkami atsakymai pareiškėjai sukėlė tokias teisines pasekmes, kad ji apskritai negalėjo teikti naujo prašymo naujame žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo etape.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 72 punktas nustato, kad rengiant žemėtvarkos projektą asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, sklypų vieta ir ribos gali būti keičiamos, jei asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, kuriuose yra natūra pageidaujama susigrąžinti žemė, ir šie žemės sklypai gali būti projektuojami iš laisvos valstybinės žemės fondo plotų toje kadastrinėje vietovėje. Jeigu laisvos valstybinės žemės toje kadastro vietovėje nepakanta, šie sklypai gali būti projektuojami asmeniniam ūkiui naudojamoje teritorijoje (Metodikos 74 punktas). Metodikos 28.1.3 p. nurodyta, kad piliečiai, kurie yra sumokėję už nustatyta tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemę pagal mokėjimo pranešimus pinigais arba vienkartinėmis išmokomis, tačiau su jais nebuvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo – pradavimo sutartys, o perkamas žemės sklypas rengiant žemėtvarkos projektą bus suformuotas kitoje vietoje, į pretendentų sąrašą įtraukiami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį (11-15 eiliškumo grupės). Vadovaujantis minėta nuostata pareiškėjo sumokėtos vienkartinės išmokos už asmeninio ūkio žemę turėtų būti įskaitytos projektuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme laisvos valstybės žemės fondo žemės plotuose.

2020-03-02 pareiškėjos atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime nepasisako dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad 2014 m. matininko suprojektuotas žemės sklypas nebuvo pareiškėjai skirto asmeninio ūkio žemės vietoje. Atsakovės veiksmai neatitinka jo paties logikai ir praktikai kitose bylose, kuriose yra nagrinėjamas ginčas asmeniui suteiktos asmeninio ūkio žemės vietos nustatymo. Nekilnojamojo turto registro Nr.(duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad ginčo sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti tik 2015-10-16, o byla registruota tik 2016-05-19, taip pat, kad šis žemės sklypas yra Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Skirtingu laikotarpiu daryta ortofoto medžiaga įrodo, kad sklypas buvo apaugęs mišku dar jo projektavimo ir kadastro duomenų nustatymo metu, t.y. 2014-2015 m. Jau Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte ginčo žemės sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškams, o ne asmeninio ūkio žemei. Pareiškėja Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004-07-02 perduotuose (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto autoriui asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašuose, pareiškėja įrašyta 846 numeriu, nurodant, kad ji (duomenys neskelbtini) kaime turi 2 ha asmeninio ūkio žemės. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. spalio mėn. asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo – apžiūrėjimo aktu buvo patikrintas I. A. (duomenys neskelbtini) kaime naudojamas 1,04 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, konstatuojant, kad sklypas yra naudojamas, ir atsižvelgiant į tai, kad yra pretendentų natūra, komisija, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 15 str. pakeitimo ir papildymo įstatymu siūlo: patvirtinti 1,04 ha ploto žemės įteisinti ne naudojamoje vietoje, bet esant pretendentui susigrąžinti žemę natūra, projektuoti patvirtintą asmeniniam ūkiui žemės plotą naujoje vietoje – laisvos žemės fonde. 2004-06-04 apskrities viršininko sprendimu Nr.2.5-41-18089 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,4847 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Šie ir kiti dokumentai įrodo, kad pareiškėjai asmeninio ūkio žemė buvo suteikta (duomenys neskelbtini) kaime, o ne (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kaime 2004 m. naudojo 1,04 ha žemės, iš kurios 0,4847 ha jai buvo perduota nuosavybės teise, atkuriant nuosavybės teises į jo naudojamą asmeninio ūkio žemę, o 0,55 ha (duomenys neskelbtini) kaime naudotos asmeninio ūkio žemės iš jos buvo paimta bei nuspręsta žemę skirti kitoje vietoje laisvo valstybinio fondo žemėje. 2013-2014 m. buvo suprojektuotas naujas 0,42 ha žemės sklypas, 2015 m. nustatyti kadastro duomenys, o 2016 m. sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tais pačiais metais pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir informavo, kad sklypas yra apaugęs mišku.

Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) aplinkės tarybos 1995-03-16 XXVI sesijos sprendimu I. A. (sprendime – (duomenys neskelbtini)) buvo skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės. Vilniaus rajono žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-12-31 įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2)-5203 pareiškėjai suprojektuotas 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime. Minėtas žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkas – Lietuvos Respublika, pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.

NŽT Vilniaus rajono skyriui pareiškėja 2016-11-11 pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako jai suprojektuoto 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo ir prašo suprojektuoti naują kitame žemės reformos žemėtvarkos projekte. 2017-11-13 gautas naujas prašymas suprojektuoti 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Į šiuos prašymus pareiškėjai atsakyta NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018-06-12 raštu. Pareiškėja pateikė skundą NŽT, į kurį atsakyta 2018-07-23 raštu, nurodant, kad prašymas suprojektuoti naują asmeninio ūkio žemės sklypą kitoje vietoje netenkinamas. Skyrius 2018-06-05 patikrino pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimą ir nustatė, kad minėtas žemės sklypas yra nenaudojamas pagal paskirtį, yra apleistas, jame auga miško augmenija. Patikrinimo metu surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas NR. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad įvertinus viešai prieinamus ortofotografinių žemėlapių duomenis (www.geoportal.lt) pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2005-2006 metų buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, t.y. žemės ūkio veiklai ir tik vėlesniais metais apaugo medžiais. Daro išvadą, kad sklypas apaugo miško augmenija, buvo apleistas ir tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį po to, kai jis buvo suteiktai pareiškėjai naudoti asmeniniam ūkiui.

Atsižvelgiant į Žemės naudojimo patikrino akte nustatytus duomenis ir vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalimi bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 papunkčiu skyriaus vedėjas priėmė 2018-08-02 įsakymą Nr.48VĮ-1393-(14.48.2), kuriuo pareiškėja buvo įtraukta į Asmenų, kurie Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą. Taip pat NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė 2018-08-02 įsakymą Nr.48VĮ-1392-(14.48.2), kuriuo pareiškėjai buvo nutraukta 0,42 ha ploto suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) naudojimo teisė buvo nutraukta, 2018-08-20 įsakymu žemės sklypas pervestas į laisvos žemės fondą. Apie minėtą įsakymą pareiškėja buvo informuota skyriaus 2018-08-20 raštu. Minėti įsakymai apskųsti nebuvo. Žemės sklypas į laisvos žemės fondą buvo pervestas ne todėl, kad jis reikalingas nuosavybės teisių atkūrimui, o todėl, kad tai buvo nenaudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas.

Atsakovas 2020-03-03 rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, kad asmeninio ūkio žemė galėjo būti skirta keliose skirtingose vietose, skirtinguose kaimuose. Minėti sąrašai nenurodo asmeninio ūkio žemės suteikimo vietos. 2000 m. žemėtvarkos projekto plane teritorija, kurioje yra ginčo sklypas, yra pažymėta kaip laisvos žemės fondo žemė, o ne kaip valstybinės reikšmės miškai. Rengiant 2014 m. žemėtvarkos projektą pareiškėja laisva valia sutiko su jai suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ir vieta, savo sutikimą išreiškė pasirašydama 2013-05-20 susirinkimo protokolo antrame priede ir žemėtvarkos projekto svarstymo su VII eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Susirinkimo protokole yra pažymėta, kad asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas naudojamoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, protokolo 2 priede pareiškėja patvirtino, kad naudoja jai suteiktą žemę. Sklypo naudojimo patikrinimas atliktas 2018-06-05, t.y. praėjus 5 metams nuo žemės sklypo suprojektavimo. Pareiškėja šiuo metu nebeturi 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės.

Atsakovas VĮ „Valstybės žemės fondas“ atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Valstybės žemės fondui keliami reikalavimai pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių. Valstybės žemės fondas nėra viešojo administravimo subjektas ir nepriima savarankiškų sprendimų, sukeliančių pareiškėjai teisines pasekmes, todėl yra netinkama bylos šalis. Pažymi, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019-06-19 įsakymu Nr.48VĮ-928-(14.48.32) patvirtintame sąraše nenumatyta, kad pareiškėjai turi būti suprojektuotas 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, todėl Valstybės žemės fondas – Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto rengėjas – neturi jokių teisinių pagrindų suprojektuoti pareiškėjai 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypo ir toks reikalavimas nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas advokatas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti.

Atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atstovai į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019-07-01 rašto Nr. 48SD-9167-(14.48.104) „Dėl asmeninio ūkio žemės“ ir NŽT 2019-09-23 rašto Nr. 1SS-1817-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat atsakovų įpareigojimo rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti pareiškėjai 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą.

Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja 2019-05-27 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl asmeninio ūkio žemės sklypo projektavimo vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2019-07-01 raštu Nr. 48SD-9167-(14.48.104) pareiškėją informavo, kad jos prašyme keliamus klausimus ir nusiskundimus dėl asmeninio ūkio žemės projektavimo laisvos žemės fonde skyrius jau nagrinėjo ir atsakė 2018-06-12 raštu Nr. 48SD-6119-(14.48.104) ir 2018-08-20 raštu Nr. 48SD-8674-(14.48.104). Kadangi dėl asmeninio ūkio žemės projektavimo laisvos žemės fonde, vykdant 2019 m. Projektą, skyrius atsakė ankstesniais raštais, o naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu ar ginčyti priimtus sprendimu nepateikta, vadovaudamasis Viešojo administravimo 14 str. nuostatomis prašymo nenagrinėjo.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu raštu, 2019-07-29 skundu kreipėsi į NŽT, prašydama panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvo valstybinio fondo žemėje suprojektuoti pareiškėjai 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą. Pažymėjo, jog jos prašyme buvo nurodyta, kad jos asmeninio ūkio žemė buvo iškelta į laisvos žemės fondą, kadangi (duomenys neskelbtini) kaime pareiškėjai skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas buvo perduotas pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą (atkurtos nuosavybės teisės natūra) ir dėl šios priežasties pareiškėjai laisvo valstybinio fondo žemėje buvo suprojektuotas 0,42 ha žemės sklypas (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)). Taip pat nurodė, jog šis žemės sklypas pareiškėjai laisvo valstybinio fondo žemėje, vietoje skirto asmeninio ūkio žemės sklypo, negalėjo būti projektuojamas, nes yra priskiriamas miško žemei. Pareiškėja apie šias aplinkybes informavo 2016-11-11 prašymu, nurodžiusi, kad projektinis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, ir prašė pakeisti asmeninio ūkio žemės sklypo, už kurį ji yra apmokėjusi, vietą ir ribas.

Pareiškėjos skundą išnagrinėjusi NŽT 2019-09-23 raštu Nr. 1SS-1817-(7.5) nurodė, jog teritorinis skyrius jokių sprendimų, kurie galėtų pareiškėjai sukelti teisines pasekmes nepriėmė, todėl laikytinas informaciniu raštu ir nenaikintinas. Pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jei skundžiamas raštas būtų panaikintas, liktų galioti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018-08-02 priimtas įsakymas Nr.48VĮ-1392-(14.48.2.) „Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems suteikto asmeninio ūkio žemės, naudojimo teisės nutraukimo“, kuriuo pareiškėjai nutraukta teisė naudotis paminėtu 0,42 ha asmeninio ūkio žemės plotu, ir kuris laikomas galutiniu sprendimu dėl paiminėto asmeninio ūkio žemės ploto įteisinimo. Taip pat pažymėjo, jog tokie sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui. Pažymėjo, jog apie šį sprendimą pareiškėja buvo informuota teritorinio skyriaus 2018-08-20 raštu Nr. 48SD-8674-(14.48.104), kartu pateikiant įsakymo ir kitų administracinių sprendimų kopijas. Be to, atkreipė dėmesį, jog NŽT yra nagrinėjusi pareiškėjos 2018-06-20 prašymą dėl Vilniaus rajono skyriaus įpareigojimo asmeninio ūkio žemės sklypą projektuoti kitoje vietoje iš laisvos žemės fondo žemės plotų ir atsakiusi 2018-07-23 raštu Nr. 1SS-1484-(7.5), kuris taip pat nenuginčytas.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtais raštais, skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šiuos raštus. Nesutikdama su raštais pareiškėja nurodo, kad juose dėl pareiškėjos prašymo esmės nebuvo pasisakyta. Pareiškėja nesutinka su NŽT 2019-09-23 rašte išdėstyta pozicija, kad ji turėjo skųsti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018-08-02 priimtą įsakymą Nr.48VĮ-1392-(14.48.2.). Pažymi, kad ji niekuomet neginčijo fakto, kad nesinaudoja ir nesinaudojo minėtame įsakyme nurodytu žemės sklypu, kadangi tas sklypas buvo miško žemė. Tai buvo nurodyta skunde NŽT, tačiau ši ignoravo aplinkybes apie asmeninio ūkio žemės suteikimą ir naudojimą.

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT raštų, kuriais nuspręsta, jog į pareiškėjos 2019-05-27 prašyme ir 2019-07-29 skunde keliamus klausimus dėl 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypo projektavimo kitoje vietoje iš laisvos žemės fondo žemės plotų NŽT yra išnagrinėjusi ir atsakymus jau yra pateikusi ankstesniuose pareiškėjai teiktuose administraciniuose aktuose, kurių pareiškėja neginčijo.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypą projektuoti kitoje vietoje iš laisvos žemės fondo žemės plotų, kadangi aplinkybės dėl šio sklypo projektavimo ir teikiami dokumentai, jau buvo išnagrinėti ir nepakito. Taigi, šioje byloje esminė nustatinėtina aplinkybė, ar pareiškėjos prašymas pagrįstai laikytas pakartotiniu prašymu VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto prasme, taip pat tai, ar pareiškėjos keliamas klausimas yra jau išnagrinėtas ankstesniais NŽT raštais.

VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas VAĮ 14 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Iš VAĮ 14 straipsnio 5 dalies normoje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), o viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui bendrąja įstatymų nustatyta tvarka (LVAT 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-888/2013, 2016-02-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjos kreipimasis nenagrinėtas remiantis VAĮ 14 str. 5 d. 4 p., analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl VAĮ 14 str. 5 d. 4 p. taikymo pagrįstumo, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurių nebuvo nurodyta ankstesniame skunde (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Teisėjų kolegija, išsamiai bei visapusiškai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išanalizavusi skundų, prašymų ir atsakymų į juos turinį, daro išvadą, kad ginčijamuose NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT raštuose padaryta išvada, kad į pareiškėjos keliamus klausimus dėl pareiškėjai Vilniaus rajono žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-12-31 įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2)-5203 pareiškėjai suprojektuoto 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vietos ir ribų pakeitimo, kadangi šis sklypas priskirtinas miško žemei, buvo atsakyta ankstesniais NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštais (2018-06-12 raštu Nr. 48SD-6119-(14.48.104) ir 2018-08-20 raštu Nr. 48SD-8674-(14.48.104)), taip pat NŽT 2018-07-23 raštu Nr. 1SS-1484-(7.5).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, jog žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtino Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką (toliau – ir Metodika), nustatančią tvarką, kuria privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys ar įmonės, rengiant dokumentus nuosavybės teisėms atkurti grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant ar nuomojant žemę, mišką, vandens telkinius. Ginčui teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojusios Metodikos (redakcija galiojusi iki 2015-01-24) nuostatos numatė, jog žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Kiekvienos eilės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime, kurio eiga protokoluojama. Protokole įrašomi Pretendentų pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole, taip pat susirinkimų protokoluose įrašomos pretendentų pavardės, laisvos valstybinės žemės plotų, kuriuose šiems pretendentams projektuojami žemės sklypai, numeriai bei pretendentams suprojektuotų žemės sklypų numeriai. Pretendentas pasirašo protokole, kad sutinka su jam laisvos valstybinės žemės plote projektuojamu žemės sklypu (Metodikos 35 punktas). Metodikos 37 punktas numato, jog kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę, o pretendentų sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu. Pretendentui nesutikus su projektuojamu žemės sklypu, projekto autorius surašo aktą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas. Asmeninio ūkio žemės naudotojams nesutikus su projektuojamų asmeninio ūkio žemės sklypų ribomis ir vieta, jų pretenzijos ir pasiūlymai nagrinėjami šios Metodikos 53 punkte nurodyta tvarka (Metodikos 67 punktas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos 0,42 ha žemės sklypas pareiškėjai buvo suprojektuotas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-12-31 įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-5203. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012-11-30 įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2)-4023 patvirtintame plane teritorija, kurioje yra minėtas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta kaip asmeninio ūkio žemės plotas.

Kaip matyti iš 2013-05-20 susirinkimo protokolo Nr.48SN-(14.48.65) antro priedo pareiškėja sutiko su jai suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ir vieta, taip pat pasirašė žemėtvarkos projekto svarstymo su VII eilės pretendentais žiniaraštyje, kuriame taip pat patvirtino, jog suprojektuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje naudoja asmeninio ūkio žemę. Pareiškėja sutikimą su projektuojamu sklypu išreiškė ir parašu patvirtino Metodikos priede nustatytos formos žiniaraštyje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėja turėjo galimybes susipažinti su viešai skelbiamu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvo žemės fondo plotų planu ir viešai skelbiamu žemėtvarkos projekto planu. Pažymėtina, kad ortofotografinių žemėlapių duomenys (www.geoportal.lt) pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypo (Nr.(duomenys neskelbtini)) pasirinkimo metu, tiek vėliauvo viešai prieinami. Pareiškėja, žinodama pasirenkamo sklypo vietą, sutiko su projektuojamo žemės sklypo vieta, ribomis, plotu ir servitutais ir skundų ar pretenzijų nereiškė.

2016-11-11 pareiškėja pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prašo leisti atsisakyti jai suprojektuoto 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo, nes jis apsaugos miškų ir prašo suprojektuoti naują kitame žemės reformos žemėtvarkos projekte, o 2017-11-13 pateikė prašymą suprojektuoti 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018-06-12 raštu Nr.48SD-6119-(14.48.104), atsakant į šiuos prašymus, pareiškėjai paaiškinta, kad skyriaus specialistai artimiausiu metu atliks asmeninio ūkio žemės sklypo (Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą, apie kurio rezultatus informuos. Taip pat paaiškinta, jog pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje įtvirtintas nuostatas, asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Patikrinimo metu nustačius, jog asmeninio ūkio žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini)) yra naudojamas bus priimtas sprendimas dėl jo pardavimo. Taip pat paaiškinta, jog asmeninio ūkio žemės sklypas iš laisvos žemės fondo, vykdant sekantį (duomenys neskelbtini)) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą negali būti projektuojamas. Šį raštą 2018-06-20 skundu pareiškėja apskundė NŽT, kuri 2018-07-23 rašte Nr. 1SS-1484-(7.5) nurodė, jog skyriui atlikus patikrinimus (2018-05-08 ir 2018-06-14) buvo nustatyta, kad asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį pareiškėja nenaudoja, sklypas apaugęs augmenija. Pareiškėją įspėjo, jog dėl suteikto 0,42 ha asmeninio ūkio žemės ploto, ji bus įrašyta į Vilniaus rajono skyriaus parengtą Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą ir bus nutraukta teisės naudoji asmeninio ūkio žeme, o žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas laisvos žemės fondo žemei, kurioje bus projektuojami sklypai asmenims pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę. Taip pat nurodė, jog prašymo asmeninio ūkio žemės sklypą, kurio pareiškėja iki šiol nenaudoja, suprojektuoti kitoje vietoje netenkina.

2018-08-20 NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštu Nr. 48SD-8674-(14.48.104) pareiškėja buvo informuota apie tai, jog NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2018-08-02 įsakymu Nr.48VĮ-1393-(14.48.2), kuriuo pareiškėją įtraukė į asmenų, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą, o 2018-08-02 įsakymu Nr.48VĮ-1392-(14.48.2) nutraukė (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimo iš bendro asmeniniam ūkiui suteikto 2,00 ha ploto 0,42 ha asmeninio ūkio žemės dalies naudojimo teisę. Taip pat informavo, jog suprojektuotą žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,42 ha ploto pervedė į laisvos žemės fondą. Minėtų raštų ir apskųsti nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus rajono skyrius ir NŽT pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos keliami klausimai dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo kitame žemės reformos žemėtvarkos projekte jau buvo išnagrinėti ir pareiškėjai buvo atsakyta 2018-06-12 raštu Nr.48SD-6119-(14.48.104) ir 2018-07-23 raštu Nr. 1SS-1484-(7.5), kurių pareiškėja neskundė.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas dėl ginčo sklypo yra priėmęs 2018-08-02 įsakymą Nr.48VĮ-1392-(14.48.2), kuriuo pareiškėjai nutraukta 0,42 ha ploto suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė. Apie jo priėmimą ir apskundimo tvarką pareiškėja buvo informuota 2018-08-20 raštu, paaiškinant, jog sklypas į laisvos žemės fondą buvo pervestas kaip nenaudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas. Minėtų NŽT ir skyriaus sprendimų ir raštų teismui pareiškėja neskundė. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, jog NŽT Vilniaus skyrius (taip pat ir skundą išnagrinėjusi NŽT) pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypo projektavimo, nurodydama, jog aplinkybės dėl kurių pareiškėja kreipėsi nepakito, o pareiškėjos prašymą pagrįstai laikė pakartotiniu.

Vadovaujantis VAĮ 14 str. 5 d. 4 p., viešojo administravimo subjektas, kuris jau yra priėmęs administracinį sprendimą tuo pačiu klausimu, gavęs naujų faktinių duomenų, turėtų svarstyti, ar šie duomenys leidžia abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą. Taigi turėtų būti sprendžiama, ar konkrečiu atveju yra pateikti nauji faktiniai duomenys, ar šie duomenys leidžia abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą (LVAT 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-5177-602/2018).

Iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT pareiškėjai pateiktų ir šioje administracinėje byloje skundžiamų atsakymų matyti, kad NŽT vertino pareiškėjos prašymą dėl 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo (projektinis Nr.(duomenys neskelbtini) vietos ir ribų pakeitimo, tačiau atsižvelgdama į tai, kad naujų duomenų nebuvo pareikta, taip pat į tai, jog 2018-08-02 įsakymu Nr.48VĮ-1392-(14.48.2) buvo nutraukta pareiškėjos 0,42 ha asmeninio ūkio žemės dalies naudojimo teisė, pagrįstai nusprendė, jog naujų faktinių duomenų nėra pateikta.

Pareiškėja skunde nesutinka su NŽT 2019-09-23 rašte išdėstyta pozicija, kad ji turėjo skųsti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018-08-02 priimtą įsakymą Nr.48VĮ-1392-(14.48.2.). Teismas pažymi, jog remiantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, įstatymas numato dvi būtinas sąlygas asmeninio ūkio žemės įteisinimui, t. y. žemė turėjo būti suteikta teisėtai ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Nagrinėjamu atveju įsakymas priimtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalimi, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 385 2.7 papunkčiu ir remiantis žemės sklypo patikrinimo akte užfiksuotais rezultatais. Apie patikrinimą, įsakymo priėmimą ir kylančias pasekmes pareiškėja buvo informuota. Minėtu įsakymu buvo nutraukta pareiškėjos 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės dalies naudojimo teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtas įsakymas sukelia teisines pasekmes pareiškėjai, nes jam galiojant, t.y. nutraukus (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995-03-16 XXIV sesijos sprendimo 0,42 ha asmeninio ūkio žemės dalies naudojimo teisę, nėra teisinių pagrindų vėlesniuose (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto etapuose projektuoti pareiškėjos prašomą 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypą.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019-07-01 rašto Nr. 48SD-9167-(14.48.104) „Dėl asmeninio ūkio žemės“ ir NŽT 2019-09-23 rašto Nr. 1SS-1817-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą raštą, nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pripažinus, kad ginčijami raštai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovus NŽT Vilniaus rajono skyrių ir VĮ „Valstybės žemės fondas“ atlikti veiksmus – rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti pareiškėjai 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos I. A. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.