Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-361-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-08
Bylos Nr.
1A-299-361-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Linas Pauliukėnas, Zigmas Pocius
Nuteistasis
D. O.
Nukentėjusysis
D. Ž.
Advokatai
Antanas Jonušas
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-361/2010Teisėja N. Šimkienė Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Lino Pauliukėno ir Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,gynėjui advokatui Antanui Jonušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. O. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d., 1 p., bausmės pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei BK 187 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 6 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme pagal BK 178 str. 1 d. ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu ir D. O. nukentėjusiesiems D. Ž. priteista 400 Lt žalos atlyginimo, N. T. 500 Lt žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. O. nuteistas už tai, kad 2009-01-10 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), atsuktuvu sugadino automobilio „Crysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių kairės pusės durelių ir bagažinės durelių užraktus, taip norėdamas įsibrauti į automobilį, iš jo pasikėsino pagrobti svetimą, D. Ž. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nepavyko atidaryti automobilio durelių.

D. O. nuteistas ir už tai, kad 2009-01-10 vakare (duomenys neskelbtini), atsuktuvu sugadino automobilio „Crysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių kairės pusės durelių ir bagažinės durelių užraktus, tuo padarydamas D. Ž. 400 Lt turtinę žalą.

Be to, D. O. nuteistas už tai, kad 2009-01-10 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš (duomenys neskelbtini) kieme stovėjusio neužrakinto automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą, N. T. priklausantį turtą – 450 Lt vertės navigacinę sistemą „Garmin“, ir automagnetolos „Sony“ 50 Lt vertės dangtelį.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. O. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad nuteistas per griežtai, prisipažino įvykdęs nusikaltimus, gailisi, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nepripažino lengvinančios aplinkybės. Apeliantas teigia, kad teismas taip pat neįvertino, kad jis nukentėjusiųjų atsiprašė, iki suėmimo neoficialiai dirbo, padėjo sugyventinei auginti du mažamečius vaikus, per Darbo biržą intensyviai ieškojosi darbo, nepaisant to, buvo atsižvelgta tik į jo praeitį.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik nesutinka su jam paskirta bausme.

Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo kaltės pripažinimą. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apie tai galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Tačiau šioje byloje nėra pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės. D. O. iš esmės pripažino, jog nusikalto, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nenuoseklius parodymus, kurie vertintini tik kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybę. Apklausiamas dėl vagystės iš automobilio „Volkswagen Passat“ 2010-02-25 D. O. parodė, kad beeidami gatve su M. G., pamatė automobilį „Volkswagen Passat“ ir kažkuris sugalvojo ką nors pavogti, jis, D. O., iš automobilio paėmė automagnetolos dangtelį, o navigacinę sistemą paėmė M. G. (b. l. 50). Po akistatos su M. G. D. O. pakeitė parodymus ir teigė, kad į „Volkswagen Passat“ sugalvojo įsibrauti jis vienas, iš pradžių vienas bandė išimti automagnetolą, tačiau nepavyko ir pavogė tik automagnetolos dangtelį, tada pasikvietė M. G., su kuriuo pavogė navigacinę sistemą (b. l. 51). Nesurinkus pakankamai duomenų, kad M. G. galėjo padaryti BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo nutrauktas (b. l. 46). Teisiamajame posėdyje M. G. neigė kartu su D. O. dalyvavęs vagystėje (b. l. 150), o apeliantas nurodė dar kitokias aplinkybes, t. y., jog iš pradžių patekęs į automobilį „Volkswagen Passat“ jis paėmė navigacinę sistemą, bandė išimti magnetolą, tačiau nepavyko, todėl pasikvietė į pagalbą M. G., tačiau ir abiem nepavykus išimti magnetolos, jis, D. O., paėmė automagnetolos dangtelį (b. l. 150). Taigi akivaizdu, jog kiekvieną kartą apklausiamas apeliantas nurodydavo vis kitokias vagystės iš „Volkswagen Passat“ aplinkybes, taip faktiškai klaidindamas pareigūnus. Todėl tik formalaus kaltės pripažinimo apylinkės teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto atsiprašymas pats savaime taip pat nėra pakankamas pagrindas švelninti kaltininko atsakomybę.

Nėra pagrindo manyti, jog D. O. skirta bausmė būtų aiškiai per griežta. D. O. praeityje ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tarp jų ir už analogišką vagystę iš automobilio, naujas tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bei pasikėsino padaryti praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę. Be to, apeliantas turi ir galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus (alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose, nedidelis chuliganizmas, b. l. 113–114) bei šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 117). Taigi D. O. jokių išvadų iš savo ankstesnio elgesio nedaro ir demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis aktyviai siekė įsidarbinti ir padėjo sugyventinei auginti mažamečius vaikus, buvo akivaizdžiai nepakankamos sulaikyti D. O. nuo nusikaltimų padarymo.

Paskirdamas D. O. bausmes, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes, todėl laikyti skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, kurios ir taip yra artimos straipsnių sankcijose nustatytos bausmės rūšies vidurkiui arba net už šį mažesnės, bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. O. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Linas PauliukėnasZigmas Pocius