Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Margaritos Dzelzienės

dalyvaujant ieškovui V. Š., jo atstovei advokatei Aušrai Naričiūtei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-882-754/2007 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui A. G. dėl 10 000 Lt paskolos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2002-12-21 mokėjimo pavedimu Nr.1 ir Nr.2 už gamybos cechą (1091P), esantį (duomenys neskelbtini) , Anykščiai, pagal varžytynių protokolą Nr.15 iš atsakovo A. G. asmeninės sąskaitos į AB „Anstata“ sąskaitą buvo pervesta 10 224,00 Lt ir 2 399,40Lt – viso 16 625,80 Lt (b.l.24).

2003-11-12 VĮ Registro centro duomenimis, atsakovo A. G. nuosavybės teise registruoti pastatai, unikalūs (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2002-12-24 turto varžytynių akto Nr. 8 pagrindu (b. l. 8-10).Ieškovas nurodė, kad 2002-12-20 banko mokėjimo pavedimu Nr. 1 pervedė į atsakovo sąskaitą 10000 Lt pagal žodinį paskolos susitarimą pastatų (duomenys neskelbtini) įsigijimu ir nurodė, jog su atsakovu buvo žodžiu sutarę, kad šis nekilnojamas turtas bus perduotas TŪB „Anykščių ratas“, tačiau turtas perduotas nebuvo. Atsakovas teismui nurodė, kad 2002-12-20 banko mokėjimo pavedimu Nr. 1 ieškovas jam grąžino 1997 metų rašytine sutartimi paskolintus 10000 Lt, kad jis tą pačią dieną, tai yra, 2002-12-20 grąžino ieškovui paskolos raštą, bei nurodė, kad varžytynėse dalyvavo kaip fizinis asmuo ir už pirkinį sumokėjo iš asmeninių lėšų, kad nebuvo nei rašytinio, nei žodinio susitarimo perduoti pirkinį TŪB „Anykščių ratas“. CK 6.2 str. nustatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. CK 1.64 str. 1 d. nustato, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu, ar kitokia valios išreiškimo forma. CK 1.71 str. nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (parasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.871 str. 1 d. nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sumą. Šio straipsnio 3 d, nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimas atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo fizinių asmenų paskoloms, viršijančioms, 2000 Lt sumą, ar paskolos davėjui esant juridiniam asmeniui, privalomos rašytinės sutarties. Nepateiktas byloje ir kitoks skolos dokumentas kuris patvirtintų paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo iš asmeninės sąskaitos 2002-12-20 mokėjimo pavedimu Nr. 1. pavedimu pervesti į atsakovo asmeninę sąskaitą 10000 Lt, nebuvo paskola, ieškovas nenurodė pervedamų lėšų paskirties, tenurodė, kad „pervedamos lėšos“. Kitų rašytinių įrodymų , kad ieškovas paskolino atsakovui 10 000 Lt, arba pervedė pinigines lėšas TŪB „Anykščių ratas“turtui įgyti byloje nepateikta. Atsakovas neigia skolinęsis iš ieškovo ar TŪB „Anykščių ratas“ pinigus, neigia buvus susitarimui nupirkti nekilnojamąjį turtą tikslu jį perduoti TŪB „Anykščių ratas“ ir teigia, kad 2002-12- 20 ieškovas jam sugrąžino 1997 metais pagal skolos raštą paskolintus 10 000 Lt, o jis ieškovui tą pačią dieną minėtą raštą grąžino, tai yra, 2002-12-20. Todėl teismui jis pateikti 1997 m. skolos raštelio nebeturi galimybės.

Iš to teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad iš ieškovo asmeninės sąskaitos Vilniaus banko Anykščių filiale mokėjimo pavedimu Nr. 1 į atsakovo asmeninę sąskaitą 2002-12-20 pervesti 10000 Lt pinigų, yra paskolos sutarties dalyko pervedimas, todėl nesant įstatymų nustatytos rašytinės paskolos sutarties, ieškovo ieškinys netenkintinas. Iš ieškovo priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o pašto išlaidos valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 329, 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.) ieškinį patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (320 str.) ir atsižvelgdamas į ieškovo ieškinyje nurodytą ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką (CPK 42, 135 str.).

Apylinkės teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, o sprendime daromos išvados neatitinka byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, jos neparemtos įstatymais (CPK 178, 185 str., 330 str. ir CK 6.237 str., 6.240 str., 6.210 str. 1 d, , 6.872 str.).

Ieškinio pagrindą ir dalyką turi teisę nurodyti tik ieškovas ir tai turi daryti tik įstatymo nustatyta tvarka, o ne teismas. Toks šių procesinių teisių įgyvendinimo ribojimas yra nustatytas, siekiant civilinio proceso tikslų įgyvendinimo, nustatant, kad šalių procesinės teisės turi būti įgyvendinamos tik įstatymo nustatyta tvarka ir ne kitaip, nes šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.).

Byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. Š. atsakovui A. G. 2002-12-20 pervedė 10000 Lt į jo sąskaitą , kuriuos šis turėjo panaudoti ir panaudojo apmokėti už varžytynėse įgytus pastatus. Už įgytus pastatus sumokėta 10224 ir 2399,40 Lt. Atsakovas nesutinka, kad ieškovas pinigus pervedė į jo sąskaitą tam, kad būtų apmokėta už perkamus pastatus, tačiau pripažįsta, kad tuoj po pinigų gavimo pastatus jis įgijo, už juos atsiskaitė lėšomis iš sąskaitos, į kurią pervesti pinigai, nupirktame pastate buvo sumontuota TŪB Anykščių ratas“ įgyta medžio apdirbimo įranga ir kad juose veiklą vykdė TŪB, kurios tikraisiais nariais buvo šalys. Po to, kai atsakovas išstojo iš bendrijos, ieškovas pradėjo reikalauti grąžinti pinigus.

Pirmosios instancijos teismas, kaip nurodyta sprendime, nustatė ir pripažino, kad byloje yra įrodyta, jog ieškovas iš savo asmeninės sąskaitos Vilniaus banko Anykščių filiale mokėjimo pavedimu Nr. 1 2002-12-20 (b.l.7) į atsakovo asmeninę sąskaitą pervedė 10000 Lt piniginių lėšų, kurių gavimą atsakovas pripažįsta, tačiau sprendime kartu nurodė, kad teismas pripažįsta, jog ieškovas tokiu būdu atsakovui sugrąžino 1997 metais pasiskolintus iš atsakovo 10000 litų pinigų pagal skolos raštą. Po to atsakovas ieškovui tą pačią dieną minėtą paskolos raštą grąžino (įvykus atsiskaitymui tarp jų, jis šio rašto nebeturi ir negali pateikti teismui). Iš šių aplinkybių, kurias apylinkės teismas pripažino byloje nustatytomis, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis atsakovui paskolino 10000 Lt 2002-12-20 pavedimu Nr.1, kadangi, kad minėtame banko pavedime ieškovas nenurodė šių pervedamų lėšų paskirties , o tik nurodė, kad „pervedamos lėšos“. Sprendime dar nurodė, jog kitų rašytinių įrodymų, kad ieškovas pervesdamas minėtus pinigus atsakovui į jo sąskaitą, taip juos paskolina atsakovui, arba pervedė minėtas pinigines lėšas atsakovui tikslu įgyti turtui ir jį perduoti TŪB „Anykščių ratas“, byloje nepateikta. Kartu sprendime pripažino pagrįstais atsakovo paaiškinimus, kuriais jis, atsakovas, neigia skolinęsis iš ieškovo ar TŪB „Anykščių ratas“ minėtus pinigus, kaip ir buvus susitarimui su ieškovu nupirkti už ieškovo pinigus nekilnojamąjį turtą tikslu jį perduoti TŪB „Anykščių ratas“. Išvardintas aplinkybes apylinkės teismas pripažino byloje nustatytomis ir įrodytomis. Nurodė, kad įstatymai nustato (CK 6.2 str., 1.64 str. 1d., 1.71 str.), jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kuriais sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu, ar kitokia valios išreiškimo forma bei kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (parasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais, o CK 6.871 str. 1 d., 3 d. nustato, jog paskolos sutartis, tarp fizinių asmenų, jei paskolos suma viršija 2000 Lt, turi būti rašytinė, tačiau ieškovas, nors žinojo šią sutarties nuostatą, jos nesilaikė, rašytinės paskolos sutarties nesudarė (nesurašė paskolos raštelio arba kitokio skolos dokumento, kuris būtų paskolos gavėjo pasirašytas).Dėl pasakyto pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis atsakovui paskolino 10000 Lt 2002-12-20 pavedimu Nr.1, kuris nėra rašytinės paskolos sudarymo įrodymas, o todėl ieškinio dėl paskolos priteisimo, palūkanų ir kitų reikalavimų netenkino.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas taikant įrodinėjimo taisykles, tai yra, įrodinėjimo pareigą ir pateiktų įrodymų įvertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 str.), būtent, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas turi nustatyti, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Tačiau šioje byloje atsakovas aplinkybių, kuriomis nepripažįsta ieškinio, byloje neįrodė (CPK 178 str.), o pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai įvertino ir kvalifikavo tarp šalių susidarius faktinius santykius dėl ieškovo 10000 Lt pervedimo - perdavimo atsakovui 2002-12-20 pavedimu Nr.1 kaip paskolinius santykius, neva susidariusius dar 1997 metais ir jų pasibaigimą 2002-12-20, nesant pateiktų tai patvirtinančių įrodymų. Pagal įstatymą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.), tik ieškovas ieškinyje nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą, kaip ir reikalavimą (ieškinio dalyką) bei įrodymus, patvirtinančius, ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 4p.), kuris gali juos įvertinti ir teisiškai, bet galutinį teisinį įrodymų ir bylos aplinkybių įvertinimą nustato teismas, sprendžiantis bylą (teismas nėra saistomas ieškovo nuomone tais klausimais). Šioje byloje ieškovas ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko nekeitė ir nekeičia, o pateiktas rašytinis įrodymas, 2002-12-20 bankinis pavedimas Nr.1 (b.l.7), neginčijamai įrodo, kad ieškovas 2002-12-20 atsakovui pervedė 10 000 litų piniginių lėšų, kurių gavimą, kaip faktą, visiškai pripažįsta ir atsakovas. Šią aplinkybę sprendime teisingai nustatė ir apylinkės teismas (faktą, kad atsakovui yra perduota 10000 Lt pinigų), tačiau ją teisiškai įvertino ir kvalifikavo neteisingai kaip paskolos grąžinimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šiuos pinigus, paprašius atsakovui, kaip verslo partneriui, kuriuo tuo metu pasitikėjo, jis pervedė minėtu pavedimu atsakovui tikslu nupirkti (įsigyti) pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), parduodamus iš varžytynių, o po to juos pirkėjas (atsakovas) pagal jų žodinį susitarimą, turi įnešti į TŪB „Anykščių ratas“. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, kas matyti ir teismo posėdžio protokolo (b.l.41-44), ieškovas dar aiškiau, kaip ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodė pastarąją aplinkybę, tai yra, tokio susitarimo su atsakovu buvimą dėl pinigų pervedimo jam tikslu įgyti turtą, kurį atsakovas po pirkimo turi įnešti į TŪB „Anykščių ratas“. Kadangi atsakovas susitarimo neįvykdė, už tuos pinigus nusipirko turtą, bet jo neįnešė į ūkinę bendriją ir neužregistravo bendrijos vardu, ieškovas ir reikalauja, kad atsakovas, kaip asmuo, gavęs tuos pinigus, juos jam grąžintų bei sumokėtų visas įstatymų numatytas palūkanas, kaip nurodyta ieškinyje. Jis iš atsakovo niekada asmeniškai nesiskolino pinigų ir jam nebuvo skolingas bei įmonė jam irgi nebuvo skolinga, nes tai byloje nenustatyta.

Taigi byloje dėl šių nustatytų aplinkybių yra nustatyta ir įrodyta, kad atsakovas iš tikrųjų nupirko tuos pastatus (turtą), kaip buvo šalių susitarta, kai ieškovas atsakovui pervedė į asmeninę sąskaitą minėtus 10000 Lt tik tuo tikslu, nors tą privalėjo atsakovas padaryti (pinigus jis gavo ir jų negrąžina). Jeigu tikėti atsakovu, kad jis nupirko kitus pastatus, tų, kurių norėjo pirkti, nenupirko, tai ginčo esmės nekeičia, nes nėra pagrindo pripažinti, kad neprivalo grąžinti pinigų. Atsakovas, jokių įrodymų, net ir netiesioginių, be savo paties paaiškinimų, patvirtinančių, kad jis 1977 metais buvo paskolinęs 10 000 litų pinigų ieškovui, nepateikė. Tokiu atveju atsakovas turėtų (turi) įrodyti ne tik tokios paskolos sutarties sudarymą su ieškovu, bet ir tokių pinigų perdavimo faktą ieškovui 1977 metais, nurodydamas konkretų laiką, vietą ir būdą, nes pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo faktas yra esminė paskolos sutarties sąlyga ir jos buvimą turi įrodyti paskolos davėjas (CPK 178 str., CK 6.870 str., 6.871 str. 1 d., 3 d. ir 1964 m. CK 43, 45, 291 str.), kadangi ieškovas jos buvimo nepripažįsta. Tačiau tokių aplinkybių, kaip minėta, atsakovas niekuo neįrodo, o ieškovo paaiškinimas, kad jam nereikėjo skolintis pinigų iš atsakovo ir jis niekada iš ieškovo ar įmonės jų nesiskolino, atitinka normalius šalių tuometinius šalių, kaip verslininkų, tarpusavio santykius, nustatytas išvardintas bylos aplinkybes. Šioje byloje paskolos dalyko gavimo ar negavimo faktas, kalbant apie atsakovo nurodomą aplinkybę, kad jis buvo ieškovui paskolinęs 1977 metais 10000 litų, yra bylos įrodinėjimo dalykas, tačiau šios aplinkybės, kaip savo atsikirtimo pagrindo, atsakovas niekuo neįrodo, o tai tolygu ir reiškia, kad jis neįrodo savo atsikirtimo pagrįstumo.

Šiomis aplinkybėmis byloje yra įrodyta, atsakovas yra asmuo, kuris įgijo 10 000 Lt pinigų, kuriuos 2002-12-20 bankiniu pavedimu Nr.1 ieškovas pervedė atsakovui į jo asmeninę sąskaitą (CK 6.237 str.). Ieškovas iš tikrųjų ieškovui paskolino 10000 Lt pinigų banko pavedimu , paprašius atsakovui, kaip verslo partneriui, kuriuo pasitikėjo, pervedė atsakovui tikslu atsakovo vardu pirkti (įsigyti) pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Už tai atsakovas (pirkėjas) turėjo perduoti TŪB „Anykščių ratas“ įgytus pastatus, t.y. tokiu būdu grąžinti skolą. Atsakovas, elgdamasis aiškiai nesąžiningai, nepateisino ieškovo pasitikėjimo (faktiškai ieškovą apgavo) ir šalių sudaryto susitarimo neįvykdė, bet pinigus gavo , pastatus nusipirko, juos tebeturi, su ieškovu neatsiskaito. Atsakovas A. G. turi pareigą grąžinti skolą ( CK 6.870 str.) 1 -2 d.

Ieškovas su atsakovu sutartimi nenustatė palūkanų dydžio, todėl pagal CK 6.872 str. jos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo dieną. Šioje byloje atsakovui tokia pareiga atsiranda nuo sekančios dienos, einančios po pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą dienos, tai yra, nuo 2002-12-21 dienos bet ne iki ieškinio pareiškimo dienos, 2007-09-03 dienos, kaip ieškinyje nurodo ir prašo ieškovas (b.l.3-5).

2002 metų gruodžio mėnesį Lietuvos Banko internetiniame puslapyje viešai paskelbta vidutinė metų palūkanų norma litais sudarė 6,42 % (b. l.15).Todėl kolegija pripažįsta, kad tuo remiantis ieškovas ieškinyje iš esmės teisingai paskaičiuoja palūkanas nuo 10 000 Lt sumos, tik neteisingai išvedė vienos dienos palūkanų vidurkį, šių pinigų pervedimo (paskolinimo) datos, 2002-12-21 dienos bet ne iki ieškinio surašymo dienos, 2007-09-03 dienos (šią datą taip nurodo ieškovas ieškinyje, tai yra, ją taip nustato pats ieškovas), o už laiką iki atsakovas turėjo paskolą grąžinti, t.y. iki 2006-05-28 dienos. ( CK 6.872 str. 2 d.), nes nuo to laiko skaičiuojamos CK 6.874 str. pagrindu skaičiuojamos CK 6.210 str. nustatytos palūkanos. Už naudojimąsi skolintais pinigais palūkanų dydis yra 1564,45 Lt. Ieškovo ieškinyje pateiktas jų paskaičiavimas yra iš esmės teisingas. Už vieną dieną palūkanų dydis nuo 10 000 litų sudaro 1,758 Lt (6,42% : 365 = 0,01758 x 10000 : 100 %). Jos paskaičiuotos už praėjusį laiką, skaičiuojamą dienomis už praėjusius metus, tai yra, iš 2002 metų palūkanos yra paskaičiuotos už 11 dienų (nuo 2005-12-21 iki 2002-12-31 imtinai – už 11 dienų sudaro 19,35 Lt, po to už visus 2003 metus už 365 dienas sudaro 641,67 Lt , už visus 2004 metus už 366 dienas sudaro 643,43 Lt, už 2005 metus už 365 dienas sudaro 641,67 Lt, už 2006 metus už 148 dienas ( 148 x 1,758 = 260) sudaro 260 Lt.

Įstatymas, CK 6.873 str. 2 d. nustato, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Ieškovas reikalavimą atsakovui grąžinti pervestą (paskolintą) sumą pareiškė 2006-04-28, o todėl atsakovas pinigines lėšas turėjo grąžinti 2006-05-28 dieną, tačiau to jis nepadarė. Įstatymas, CK 6.874 str. 1 d., nustato, jeigu paskolos gavėjas, laiku negrąžina paskolos, jis, šiuo atveju atsakovas, privalo mokėti įstatyme, CK 6.210 str. 1 d., numatytas 5 % dydžio metines palūkanas, nuo dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, tai yra nuo 2006-05-28 dienos, iki jos grąžinimo dienos. Šių palūkanų dydis ieškinio pareiškimo dienai sudaro 635,65 Lt, kurių ne visai teisingą paskaičiavimą pateikia ieškovas. Už vieną dieną šių palūkanų dydis sudaro 1,3698 Lt (5 % : 365 = 0,0013698 x 10000:100). Todėl už 2006 metus nuo 2007-01-01 iki 2007-09-03 yra 218 dienų x 1,36988 = 298,63Lt. 2007 metais nuo 2007-01-01 iki 2007-09-03 yra 246 d. x 1,3698 = 337 Lt. Taip pat pagal įstatymą, CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, - 5 % dydžio palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios irgi priteistinos ieškovui, nes ieškinys yra tenkinamas. Dėl šių nustatytų aplinkybių ieškovo apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas ir tenkinamas. Panaikinamas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, kaip nepagrįstas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti visiškai įskaitant ir visų rūšių palūkanų priteisimą, kaip prašo ieškovas, kurių priteisimas yra pagrįstas sprendime išvardintais įstatymais .

Bylinėjimosi išlaidos yra išieškomos CPK nustatyta tvarka, tai yra, priėmus naują sprendimą byloje atitinkamai pakeistinas teismo išlaidų paskirstymas šalims (CPK 88, 92, 93 str. 4 d., 98 str.), kurios priteisiamos iš pralaimėjusios bylą šalies, - iš atsakovo ieškovo naudai, o išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p. kolegija

NUSPR ENDŽIA:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš A. G., a.k(duomenys neskelbtini) V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 10000,00 Lt skolos, 1564,45 Lt palūkanų už laiką nuo 2002-12-21 iki 2006-05-28, 635,65 Lt kitų palūkanų už laiką nuo 2006-05-28 iki 2007-09-03, priteisti 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą, 12200 Lt , sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2007-09-17 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 732 Lt žyminio mokesčio, 2000,00 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš A. G. 29,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.