- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-355-315-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00037-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- V. Ž.
- Civilinis ieškovas
- UAB „W. E.“, UAB „C.“
- Kategorijos
Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-315/2014
Teisėjas M. Gvozdovičius Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00037-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.1;
2014 m. gegužės 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2012-11-28 veika) ir nuteistas 30 (trisdešimčiai) parų arešto, pagal LR BK 186 straipsnio 1 dalį – 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo, pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (2012-12-16 veika) – 30 (trisdešimčiai) parų arešto, pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimčiai) parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, LR BK 65 straipsnio 1 dalies, 2 punkto „c“ papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. Ž. paskirta – 70 (septyniasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Iš V. Ž. priteista 1405 Lt turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo UAB „W. E.“ naudai, 56268,89 Lt turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo UAB „C.“ naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, suklastojo dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: jis, 2012-11-28, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą- 2012-11-28 tarptautinio mokėjimo nurodymą Nr. 0470992310716006800000078, tariamai išduotą SEB banko, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad mokėtojas V. Ž. į gavėjo - UAB „C.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 7000 eurų, kas atitinka 24 150 Lt ir spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu atspausdino atspaudus „ AB SEB Vilniaus finansinių paslaugų centras 2012-11-28 Nr. 40“ ir „Klientų aptarnavimo specialistė S. K.“ ir S. K. parašą ir šį netikrą dokumentą 2012-11-28 pateikė UAB „C.“ atstovui P. V..
V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis apgaule padarė turtinės žalos, o būtent: jis, 2012-11-28, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule vengti privalomų įmokų pagal sudarytas automobilių Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, panaudodamas apgaulę – UAB „C.“ atstovui P. V. banko SEB filiale, esančiame Kęstučio g. 51A, Vilniuje, tyčia pateikdamas suklastotą 2012-11-28 tarptautinio mokėjimo nurodymą Nr. 0470992310716006800000078, kuriuo melagingai patvirtino, kad jis, V. Ž., už minėtų automobilių nuomą už laikotarpį nuo 2012-09-20 iki 2012-12-20 UAB “C.” yra pervedęs 7000 eurų, kas atitinka 24 150 Lt, ir tokiu būdu apgaule vengė privalomų įmokų už minėtų automobilių nuomą laikotarpyje nuo 2012-09-20 iki 2012-12-20, padarydamas UAB “C.” 24 150 Lt turtinę žalą.
V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, jis suklastojo dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: jis, 2012-12-16, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą - 2012-12-16 tarptautinio mokėjimo nurodymą Nr. 0470992315677306800000091, tariamai išduotą SEB banko, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad mokėtojas V. Ž. į gavėjo UAB „V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 813 eurų, kas atitinka 2804,85 Lt ir spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu atspausdino atspaudus „ AB SEB Vilniaus finansinių paslaugų centras 2012-12-16 Nr. 40“ ir „Klientų aptarnavimo specialistė S. K.“ ir S. K. parašą ir šį netikrą dokumentą 2012-12-16 pateikė UAB „V.“ biurui, Saltoniškių g. 9, Vilniuje.
V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012-12-16 apie 13 val., panaudodamas apgaulę – UAB „V.“ biuro, esančio Saltoniškių g. 9, Vilniuje, darbuotojai S. S. pateikdamas suklastotą 2012-12-16 tarptautinio mokėjimo nurodymą Nr. 0470992315677306800000091 kuriuo melagingai patvirtino, kad jis, V. Ž., į UAB “V.” sąskaitą pervedė 813 eurų, kas atitinka 2805 Lt už įsigyjamą bilietą skrydžiui Vilnius-Viena-Vilnius ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB “V.” turtą 2805 Lt sumai.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. Ž. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš jo 56 268,89 Lt turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo UAB „C.“ naudai, pakeisti, sumažinant UAB „C.“ priteistą sumą iki 18 295,46 Lt.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, tenkindamas civilinio ieškovo UAB „C.“ ieškinį netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl turtinės žalos atlyginimo ir neteisingai aiškino suformuotą teismų praktiką. Teismas ieškinį išnagrinėjo formaliai, nuosprendyje beveik nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo bei argumentų, kuriais atmetė nuteistojo ir jo gynėjo argumentus dėl nesutikimo su ieškiniu ir prašymo perduoti ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 186 str. 1 d. dėl to, kad savo veiksmais UAB „C.“ padarė 24 150 Lt dydžio turtinę žalą. Ši suma buvo gauta įvertinus byloje esančias aplinkybes. Realiai ši suma neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teismas turėjo nustatyti, kiek nuteistasis, 2012-11-28 pateikdamas suklastotą dokumentą, buvo skolingas UAB „C.“ įmokų pagal automobilių Audi A3 ir Audi A4 nuomos sutartis, nes V. Ž. buvo kaltinamas, kad veiką padarė apgaulės būdu vengdamas privalomų įmokų už automobilių nuomą. Teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, t.y. momento, kada buvo padaryta veika, kurios padarymu apkaltintas V. Ž.. Pagal bylos duomenis V. Ž. veiką padarė 2012-11-28, t.y. nepasibaigus automobilių nuomos sutarčių terminams, todėl turėjo būti nustatytas tikslus ir aiškus įmokų dydis, kad inkriminuojant nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 str. 1 d., nustatyti realios žalos padarymą asmeniui, prieš kurį buvo padaryta minėta veika.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pripažintina, kad jis 2012-11-28 UAB „C.“ galėjo būti skolingas už automobilių nuomą apie 16 000 Lt, bet ne 24 150 Lt ar 21 300 Lt. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinis ieškovas pateikė prašymą dėl patikslinto civilinio ieškinio, kuriame nurodė, kad jis sumažina civilinį ieškinį ir padarytą žalą įvertino 52 308,36 Lt. Teismas neįvertino paties civilinio ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų bei pareiškimo dėl ieškinio sumažinimo, todėl nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo yra keistina.
Skunde taip pat nurodoma, kad civilinis ieškinys buvo grindžiamas rašytiniais įrodymais, t.y. sąskaitomis-faktūromis ir kitais rašytiniais įrodymais. Teismui patekta 2012-07-24 sąskaitos-faktūros 12 Nr. 737 kopija kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar gali sietis su V. Ž. veiksmais, nes išrašyta tuo laikotarpiu, kuris nuteistajam nėra inkriminuotas ir byloje nėra duomenų, kad tuo laiku V. Ž. nuomojosi transporto priemones iš ieškovo. Ieškovas taip pat pateikė 2013-04-22 UAB „A. R.“ sąskaitą-faktūrą AER Nr. 046, kurioje yra pažymėtas p.9, kad buvo pirkta 2 komplektai vasarinių padangų ir ranka padarytas įrašas apie valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šis dokumentas, apelianto teigimu, nepagrindžia realios žalos, už kurią gali būti atsakingas V. Ž.. Pažymėtina, kad ši sąskaita-faktūra išrašyta praėjus pusei metų po nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos. Ieškovas, pagrįsdamas automobilių kėbulo remonto išlaidas (žalą) pateikė UAB „Primekta“ sąskaitas išankstiniam apmokėjimui, kuriose nurodyti darbai ir jų kainos, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tokie darbai nebuvo atlikti. Tai patvirtino civilinio atsakovo atstovė ir liudytojas P. V..
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat pažymi, kad nors civilinis ieškovas prašė priteisti 6505,50 Lt skolos išieškojimo išlaidų, teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė proceso dalyvių prašomų įrodymų dėl šių išlaidų pagrįstumo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl patirtos žalos, už kurią turi būti atsakingas V. Ž., yra abejotinas. Taip pat nustatytas delspinigių dydis, kuris yra didesnis nei skola už automobilių nuomą, verčia vertinti jų dydį ir apskaičiuotą sumą teisingumo ir protingumo principų aspektais. Tokiu atvejus susidaro sąlygos vienai sutarties šaliai nepagrįstai praturtėti, o kitos šalies padėtis nepagrįstai pasunkėja. Nors pagal LR civilinio kodekso normas, delspinigiams išieškoti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas, teismas šių argumentų nepaisė ir apie tai nuosprendyje nepasisakė.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai pripažino V. Ž. kaltu padarius BK 186 str. 1 d., BK 300 str. 1 d BK 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai tenkino civilinio ieškovo UAB „C.“ pareikštą civilinį ieškinį, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).
Vadovaujantis LR BPK 109 str., baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ar (ir) neturtinė žala. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui įmonei, įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182, 183 ir 184 straipsniuose, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio. Negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai ir kt.) baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiami. Teismų praktikoje vadovaujamasi tokia nuostata, jog baudžiamojoje byloje dėl turto pasisavinimo civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas tik dėl tiesioginės nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Civilinis ieškinys dėl palūkanų ir delspinigių, baudų išieškojimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad V. Ž. kaltė padarius nusikaltimą yra įrodyta, taip pat yra įrodytas civilinis ieškinys, kuris visiškai pagrįstas byloje esančia rašytine medžiaga. Civiliniame ieškinyje ir prašyme dėl patikslinto civilinio ieškinio priėmimo UAB „C.“ nurodė, iš ko susideda reikalavimas priteisti 56 268,89 Lt (patikslinus – 52 308,35 Lt) jai padarytos turtinės žalos (t.1, b. l. 57-59, t.2, b. l. 121-124). Kaip matyti iš pateiktų duomenų, iš prašomos priteisti sumos net 21 661,20 Lt sumos sudarė prašomi priteisti delspinigiai, 2000 Lt sudarė išvykimas už LR ribų be raštiško nuomotojo sutikimo, 6505,49 Lt – skolos išieškojimo išlaidos.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)“ (1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 19 redakcija), kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui, įmonei įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais LR BK 182 str., pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio. Negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai ir kt.) baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiami. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas neįvertino civilinio ieškovo prašymo dėl patikslinto civilinio ieškinio, kuriame pastarasis nurodė, kad UAB „C.“ sumažina civilinį ieškinį ir padarytą žalą įvertina 52 308,35 Lt. Taip pat skunde teisingai nurodoma, kad nors civilinis ieškovas prašė priteisti 6505,50 Lt skolos išieškojimo išlaidų, teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų dėl šių išlaidų pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, jog išvykimas už LR ribų be raštiško nuomotojo sutikimo, kuris įvertintas 2000 Lt, taip pat laikytinas negautomis pajamomis, tačiau ne realia nusikaltimu padaryta materialine žala, todėl ši suma priteista nepagrįstai.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad UAB „C.“ nusikaltimu realiai buvo padaryta 25 143,20 Lt (12 053,20 Lt + 13 090 Lt) dydžio turtinė žala, todėl ši suma ir turi būti priteista, išskaičiuojant R. G. už V. Ž. sumokėtą 1000 Lt įmoką bei V. Ž. sumokėtą 2001,54 Lt užstatą, o likusi civilinio ieškinio dalis turi būti palikta nenagrinėta. Civilinis ieškinys dėl palūkanų ir delspinigių, baudų išieškojimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti.
UAB „C.“ naudai priteistą civilinį ieškinį sumažinti iki 22 141,66 Lt, likusioje dalyje UAB „C.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.