- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- ATP-242-387/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12467-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-06 nutarties, kuria netenkintas J. V. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-10-03 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-19382680-14,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Gintaro Bigelio 2014-10-03 nutarimu Nr. 10N-19382680-14, J. V. nubaustas pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2014-09-12, 17:40 val., ėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę nenustatytoje vietoje, kai jo matomumo zonoje yra pėsčiųjų perėja. Už šio pažeidimo padarymą J. V. paskirta 30 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-06 nutartimi netenkino J. V. skundo dėl aukščiau nurodyto nutarimo panaikinimo, nurodydamas, jog pastarasis procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos nutartį ir bylą grąžinti į Vilniaus miesto apylinkės teismą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad iki bylos nagrinėjimo teisme (2014-12-30) neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga ir nežinojo, kad policijos pareigūnai pradės glaudinti teismą dėl įvykio vietos. Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūno N. B. 2014-09-24 tarnybiniame pranešime nurodyta įvykio vieta – ties Žirmūnų g. 29 namo kampu – visiškai nesutampa su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo padarymo vieta (Žirmūnų g. 47). J. V. nuomone, tokiu būdu policijos pareigūnai norėjo nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, bandant jį apkaltinti teisės pažeidimu, kurio jis nepadarė. Apeliantas akcentuoja, kad Žirmūnų gatvę jis perėjo stačiu kampu Žirmūnų – Lakūnų sankryžoje ties Žirmūnų 47 namo kampu.
Pasak apelianto, jam 2014-12-30 atvykus į teismo posėdį, pareigūnų nebuvo. Jam buvo pasakyta, kad jie jau davė parodymus ir posėdyje nedalyvaus. Taip pat apeliantui buvo pasakyta, kad jam du kartus į ankstesnius teismo posėdžius siųsti šaukimai teismui grįžo neįteikti. 2014-12-11 įvyko teismo posėdis, apie kurį, anot J. V., jis nebuvo informuotas. Apeliantas pažymi, kad teismas apklausė pareigūnus jam nedalyvaujant, tokiu būdu atimdamas jam galimybę atsikirsti pareigūnų melui, užduoti jiems nepatogius klausimus ir pan. Apelianto teigimu, 2014-12-30 posėdžio metu teismas jo neinformavo apie iš esmės pasikeitusius policijos pareigūnų parodymus, kas iš esmės keičia visą bylos eigą. Pasak J. V., posėdžio metu jis pageidavo apklausti pareigūnus, tačiau teisėja darė jam spaudimą pasiūlydama 10 min. pertrauką klausimams suformuluoti (b. l. 40). Apelianto nuomone, bylos nagrinėjimo metu iš esmės nebuvo išnagrinėtos jokios bylos svarbios aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, prašydamas perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, akcentuoja tik, jo nuomone, padarytus procesinių teisės normų pažeidimus (policijos pareigūnai apklausti jam nedalyvaujant; iš jo buvo atimta galimybė užduoti jiems klausimus ir pan.), todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą procesinės teisės normų taikymo apsektu, sprendžia, kad nagrinėdamas J. V. skundą pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė. Išnagrinėjus bylos medžiagą bei perklausus teismo posėdžio, vykusio 2014-12-30 garso įrašą, patalpintą teismų sistemoje LITEKO, darytina išvada, kad apeliantas pats nebuvo nuoseklus nei teikdamas pirmos instancijos teismui prašymus, nei formuluodamas reiškiamus reikalavimus. Taip kreipdamasis į apygardos teismą su apeliaciniu skundu, J. V. nurodo, kad esminę reikšmę šioje byloje turi teisingas įvykio vietos nustatymas. Tuo tarpu teismo posėdžio, vykusio 2014-12-30, metu J. V. nurodė, jog svarbiausia šioje byloje – tinkamai išaiškinti „matomumo zonos“ sąvoką, kadangi nuo to priklauso padarė jis pažeidimą ar ne. Taip pat apeliaciniame skunde J. V. akcentavo, jog policijos pareigūnas N. B., duodamas paaiškinimus teisme, sąmoningai klaidingai nurodė kitą įvykio vietą, o jis neva apie tai nežinojo ir negalėjo atsikirsti, kadangi nedalyvavo teismo posėdyje. Apelianto teigimu, dėl pastarosios priežasties jam buvo atimta galimybė tinkamai apginti savo teises. Pasak J. V., jis nebuvo informuotas apie pasikeitusius pareigūnų parodymus, kas iš esmės keičia visą bylos eigą. Pažymėtina, kad ir šios apelianto nurodomos aplinkybės visiškai neatitinka byloje surinktų duomenų. 2014-12-30 vykusio teismo posėdžio protokolu (b. l. 40) bei garso įrašu neginčytinai nustatyta, kad skundo nagrinėjimo metu apylinkės teismo teisėja pagarsino policijos pareigūnų duotus paaiškinimus. Taigi J. V. buvo tinkamai supažindintas su jų parodymų turiniu. Pagarsinus liudytojų parodymus, teismas klausė apelianto, ar jis norėtų papildomai apklausti pareigūnus, užduoti jiems kažkokius konkrečius klausimus. Akcentuotina, kad į šį teismo klausimą, J. V. nesugebėjo duoti vienareikšmiško atsakymo. Taip iš pradžių nurodęs, jog norėtų, kad pareigūnai būtų apklausti, nesugebėjo suformuluoti nei vieno konkretaus klausimo, kurį norėtų užduoti pareigūnams. O teismui pasiūlius padaryti pertrauką bylos nagrinėjime tam, kad jis turėtų pakankamai laiko šiems klausimams suformuluoti, tą daryti atsisakė, vėliau apskritai nurodydamas, kad nepageidauja kviesti pareigūnų, kadangi jie pasakys tą patį. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, J. V. pats, savo noru, būdamas tinkamai supažindintas su liudytojų parodymų turiniu, atsisakė pakartotinai apklausti juos apylinkės teisme. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsisakymo pakartotinai kviesti apklausai policijos pareigūnus metu, J. V. jau buvo žinoma, kad teikdamas paaiškinimus teisme N. B. nurodė, jog jis kirto gatve ne stačiu kampu, ėjo ne per sankryžą, o kažkur penkiolika metrų nuo jos. Taigi visos esminės aplinkybės dėl policijos pareigūno nurodytos įvykio vietos, skirtingai nei teigia apeliantas, jam buvo žinomos. Jis galėjo dėl jų pasisakyti 2014-12-30 vykusio teismo posėdžio metu, tačiau nurodė, jog šiuo atveju yra žymiai svarbiau, kad teismas tinkamai išaiškintų „matomumo zonos“ sąvoką.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas J. V. skundo nagrinėjimo metu procesinės teisės normas taikė tinkamai, įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti 2015-01-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Netenkinti J. V. apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-06 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.