- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-662/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- Compfitt Glass A
- Atsakovas
- AB „Snaigė“
- Advokatai
- Remigijaus Pilkis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto AB „Snaigė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Compfitt Glass A/S ieškinį atsakovui AB „Snaigė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Compfitt Glass A/S dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo AB „Snaigė“ 2 046 765,91 Lt skolos, 126 185,13 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis pardavė atsakovui pastarojo užsakytas prekes (stiklą), šalys susitarė dėl prekių pristatymo ir atsiskaitymo sąlygų. Prekes ieškovas pristatydavo atsakovui (Alytus, Lietuva, Incoterms sąlyga – DDP), o atsakovas turėjo atsiskaityti per sąskaitose-faktūrose nurodytą terminą. Ieškovas atsakovui pardavė prekes ir išrašė sąskaitas-faktūras, atsakovas prekes gavo, tačiau iki šiol su ieškovu neatsiskaitė ir liko skolingas 592 784,38 EUR (2 046 765,91 Lt) už prekes, parduotas laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2008 m. sausio 18 d. Pradėjus ikiteisminį skolos išieškojimą, tarp šalių kilo ginčas dėl skolos dydžio – atsakovas, pažeisdamas 1980 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių 53, 60 straipsnių bei CK 6.346 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai atsisakė priimti užsakytas prekes, kurios jau yra pristatytos į Lietuvą. Ieškovo nuomone, atsakovas privalo sumokėti prekių kainą ir priimti jų pristatymą. Be to, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas privalo sumokėti ieškovui minimalias įstatymo nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, kurios pagal ieškovo paskaičiavimus iš viso sudaro 126 185,13 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Snaigė“ prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį.
Atsakovas nurodė, kad stiklo pagal sąskaitas-faktūras Nr. 1612-1618 neužsakė, o ieškovas nepateikė prekių užsakymo ir pristatymo į atsakovo sandėlį faktą patvirtinančių įrodymų. 2005 m. spalio 11 d. šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4/102 (toliau – Sutartis), kurioje aptarė prekių užsakymo ir pristatymo sąlygas, t. y. prekių kiekis, kaina, asortimentas nustatomas Sutartyje ar jos prieduose. Be to, Sutartyje ar jo prieduose nurodytos prekės turi būti pateiktos šalių raštiškai suderintais terminais. Pagal Sutartį ir šalių bendradarbiavimo praktiką atsakovas faksu siųsdavo ieškovui užsakymus, kuriuose nurodydavo prekių asortimentą, kainą, kiekį, pristatymo terminus, o ieškovas atsiųsdavo patvirtinimą, kuriuo patvirtindavo užsakymo numerį, datą, pristatymo terminus ir sąlygas, mokėjimo sąlygas pagal Sutartį. Užsakymo patvirtinime prekių asortimentas ir kiekis, kainos, pristatymo sąlygos atitikdavo nurodytas užsakyme. Taigi prieš pristatant prekes atsakovui, turėjo būti pasirašytas priedas prie Sutarties dėl prekių asortimento, kiekių ir kainos, pristatymo sąlygų ir terminų, be to, ieškovas turėjo gauti raštiškus atsakovo užsakymus, o atsakovas turėjo gauti iš ieškovo užsakymų patvirtinimus. Ieškovo teismui pateiktose sąskaitose-faktūrose nėra nurodyta užsakymo data, pristatymo numeris, pristatymo būsena (prekės pristatytos ar nepristatytos), nurodytos kitos nei pirkimo-pardavimo sutartyje pristatymo sąlygos (DDP), nurodyta užsakymo forma „Susitarimas“, apmokėjimo data įrašyta ranka, tačiau nei raštiško susitarimo, nei užsakymo su pristatymo ir apmokėjimo sąlygomis, nei jo patvirtinimo ieškovas nepateikė.
Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo teismui pateiktas susirašinėjimas yra tik šios įmonės pasiūlymai atsakovui, bet ne atsakovo patvirtinti užsakymai. Stiklas, kuriam išrašytos sąskaitos-faktūros Nr. 1614-1618, buvo vienašališku ieškovo sprendimu pristatytas atsakovui. Šį stiklą atsakovas sutiko saugoti ir toliau tarėsi su ieškovu dėl šio stiklo sunaudojimo atsakovo veikloje galimybių ir apmokėjimo sąlygų (prekių kainos, nuolaidų, apmokėjimo terminų). Prekių pagal sąskaitas-faktūras Nr. 1612 ir 1613 tiksli buvimo vieta atsakovui nežinoma, nes šios prekės atsakovo nepasiekė. Pagal Sutartį prekės turėtų būti pristatytos pagal Incoterms 2000 DDU sąlygas į atsakovo sandėlį Alytuje. Šalys iki šiol nėra sutarę dėl prekių pristatymo ir atsiskaitymo sąlygų, o ieškovo pateikti susirašinėjimai neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų: ant raštų nėra šalių įgaliotų atstovų vardų, pavardžių ir parašų, įmonių antspaudų.
Atsakovas taip pat nurodė, kad jis nei raštiškai, nei konkliudentiniais veiksmais neakceptavo ieškovo 2007 m. gruodžio 20 d. susitikimo metu pateiktų pasiūlymų dėl prekių kiekių pristatymo ir sąskaitų išrašymo terminų. Sutartyje numatyta, kad prekės bus tiekiamos šalių raštiškai suderintais terminais, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovas išrašė sąskaitas-faktūras, nesant Sutarties priedo ir negavęs raštiško atsakovo užsakymo. Prekės pagal Sutartį turėjo būti tiekiamos tokios, kokios nurodytos Sutartyje ar jos prieduose, ir šalių raštiškai suderintais terminais, o ne vienašališkai ieškovo nuožiūra. Atsakovas neneigia fakto, kad naudojo ir gali ateityje sunaudoti prekes pagal sąskaitas-faktūras Nr. 1313, 1414, 1415, 1424, 1436, 1437, 1614, 1615, 1616, 1617, 1618, nevengia įsipareigojimo apmokėti šias sąskaitas, tačiau šalys iki šiol nėra sutarusios dėl sąskaitų apmokėjimo sąlygų (prekių kainos, nuolaidos dydžių ir apmokėjimo terminų), ką įrodo šalių atstovų susirašinėjimas, todėl sąskaitų apmokėjimo terminas ir palūkanų apskaičiavimo metodas yra netikslus ir neteisingas. Prekių, kurioms išrašytos sąskaitos-faktūros Nr. 1612 ir 1613, atsakovas raštiškai neužsakė ir į įmonės sandėlį negavo, todėl ieškinio reikalavimai dėl sąskaitose nurodytų sumų yra neteisėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 12 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 2 046 765,91 Lt skolos, 126 185,13 Lt palūkanų, 6 procentų metines procesines palūkanas ir dalį bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai – ieškovas pardavė atsakovui pastarojo užsakytas prekes (stiklą). Šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad jos buvo sutarę dėl prekių pristatymo ir atsiskaitymo sąlygų. Prekes ieškovas pristatydavo į atsakovui priklausantį sandėlį Alytuje, o atsakovas turėjo atsiskaityti per ieškovo išrašytose sąskaitose-faktūrose nurodytą terminą. Laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2008 m. sausio 18 d. ieškovas pardavė atsakovui prekes ir išrašė atsakovui apmokėjimui sąskaitas-faktūras Nr. 1313, 1414, 1415, 1424, 1436, 1437, 1612, 1613, 1614, 1615, 1616, 1617, 1618. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs už pateiktas prekes, byloje nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei į tai, kad apmokėjimo terminai pagal visas atsakovui išrašytas sąskaitas-faktūras yra suėję, teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir liko skolingas ieškovui 2 046 765,91 Lt už pirktas prekes. Teismas atmetė atsakovo prieštaravimus, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog užsakymai dėl prekių tiekimo buvo pateikiami ne tik faksu, bet ir elektoriniu paštu, dėl prekių tiekimo sąlygų šalys dažnai susitardavo darbinių susitikimų metu, o po susitikimų ieškovas parengdavo ir išsiųsdavo atsakovui susirinkimo protokolus ir (arba) priedus prie sutarties, kuriuose buvo įtvirtinami šalių susitarimai dėl prekių tiekimo sąlygų. Nei ieškovas, nei atsakovas susitikimo protokolų parašu netvirtindavo, tačiau jei tam tikros susitikimo protokole nurodytos detalės nebuvo nurodomos teisingai, klaidos buvo ištaisomos šalių tarpusavio elektroniniame susirašinėjime. Atsakovo teiginys, kad jis neakceptavo 2007 m. gruodžio 20 d. susitikimo metu pateiktų pasiūlymų dėl prekių pristatymo sąlygų, neatitinka tikrovės. Iš priedo Nr. 7 matyti, kad jis buvo pasirašytas 2007 m. gruodžio 20 d. susitikimo metu ar tuoj po jo. Priedą pasirašė įgaliotas atsakovo atstovas V. G. , priede patvirtintos prekių kainos, atsiskaitymo tvarka pagal ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras Nr. 1612, 1613, 1614, 1615, 1616, 1617, 1618, 1619. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat patvirtino savo pareigą atsiskaityti pagal sąskaitas-faktūras ieškovo pateiktame 2008 m. vasario 20 d. rašte – atsakovo atstovė V. N. jame ranka įrašė patvirtinanti, jog sumokės 566 506,22 EUR skolą.
Teismas taip pat nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog prekės pagal sąskaitas-faktūras Nr. 1612 ir 1613 yra nepristatytos į atsakovo sandėlį, tačiau sąskaitos-faktūros šioms prekėms yra išrašytos, pareikalauta jas apmokėti pagal šalių susiklosčiusią bendravimo praktiką. Ieškovas sutiko saugoti prekes pagal šias sąskaitas faktūras tol, kol atsakovas nurodys, kur pastarąsias prekes pristatyti, ką patvirtina ieškovo pateikti elektroniniai laiškai byloje. Tik dėl atsakovo kaltės šios prekės nebuvo priimtos ir apmokėta už jas.
Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad šalys susitarė ir bendradarbiavo dėl prekių, nurodytų sąskaitose-faktūrose Nr. 1612-1618, tiekimo ir atsiskaitymo už jas sąlygų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti skolą pagal jas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistina 126 185,13 Lt palūkanų pagal ieškovo pateiktą palūkanų apskaičiavimo lentelę (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 172 951,04 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Teismas taip pat nusprendė netenkintini atsakovo reikalavimo sprendimo įvykdymą išdėstyti 80 mėnesių laikotarpiui, nes atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra tokia, kad, teismo sprendimo įvykdymo neišdėsčius, susiklostytų nepalankios finansinės pasekmės atsakovui ar, sprendimo įvykdymą išdėsčius, nebūtų nepalankių pasekmių ieškovui. Vien tik atsakovo atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu ir pateiktu atsakovo nekonsoliduotu balansu vadovautis negalima (CPK 284 straipsnis). Teismas taip pat netenkino atsakovo reikalavimo priteisti ieškovui mažesnes palūkanas atsakovo motyvais, kad jos apskaičiuotos nepagrįstai ir tai dar labiau apsunkina atsakovo įsipareigojimų vykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas AB „Snaigė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. galutinio sprendimo dalį dėl 489 041,47 Lt skolos ir 22 026,50 Lt palūkanų priteisimo pagal sąskaitas-faktūras Nr. 1612 ir 1613 ir ieškinį šioje dalyje atmesti, sumažinti sprendimu priteistas palūkanas, taip pat išdėstyti priteistinos sumos mokėjimą dalimis 80 mėnesių laikotarpyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga yra susijusi tik su kilusiu ginču ir ja negalima remtis sprendžiant, kokia buvo sutarta ir nusistovėjusi prekių užsakymo praktika. Susirašinėjimas atspindi susiklosčiusią situaciją, kai, vykstant deryboms dėl prekių pristatymo ir nesant galutinio susitarimo, ieškovas pradėjo atsakovui pristatinėti prekes. Susirašinėjimo medžiaga nepatvirtina, kad šalys buvo sutarę dėl prekių kiekio, pristatymo ir atsiskaitymo sąlygų. Atsakovo darbuotojos V. N. laiškai nėra užsakymai. 2008 m. sausio 22 d. laiškas tik įrodo, kad atsakovas ketino nupirkti 709 254 vnt. stiklinių lentynėlių, jei dėl šio sandorio šalys būtų susitarę. Be to, šiame laiške atsakovo darbuotoja mini visai kitas sąskaitas, o teismas į tai neatsižvelgė. Susitikimų protokolai taip pat nėra susitarimas, nes protokolai nepasirašyti atsakovo atstovo, neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Nėra duomenų, kad atsakovo atstovas V. G. būtų susipažinęs su protokolų turiniu.
2. Nuo pat bendradarbiavimo tarp šalių pradžios – 2005 m. spalio 11 d. Sutarties – susiklostė praktika, kad ieškovas prekes atsakovui siųsdavo tik gavęs ir patvirtinęs pastarojo užsakymą. Šalys elektroniniais laiškais kartais tikslindavo užsakymus, tačiau tai nebuvo daroma sąskaitų-faktūrų Nr. 1612-1619 atveju. Todėl teismo išvada, kad užsakymai buvo pateikiami ne tik faksu, bet ir elektroniniu paštu, dėl prekių tiekimo sąlygų šalys dažnai susitardavo darbinių susitikimų metu, o po susitikimų ieškovas parengdavo ir išsiųsdavo atsakovui susirinkimo protokolus, kuriuose buvo įtvirtinami šalių susitarimai dėl prekių tiekimo sąlygų, tik iš dalies atitinka tikrovę.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sąskaitos-faktūros Nr. 1612-1619 išrašytos didesniam prekių kiekiui, nei buvo pristatytas atsakovui. Prekių kiekis, kuriam buvo išrašytos sąskaitos, tačiau kuris nepasiekė atsakovo, atitinka sąskaitose-faktūrose Nr. 1612, 1613 nurodytą kiekį. Ieškovo argumentai, kad Sutarties priede Nr. 7, surašytame 2007 m. gruodžio 20 d., susitarta dėl prekių kainos pagal ieškovo išrašytas sąskaitas-faktūras Nr. 1612-1619 neatitinka tikrovės, nes šis priedas net nepasirašytas ieškovo, be to, jame nurodyta tik prekės vieneto kaina ir nenurodyti sąskaitų-faktūrų numeriai. Šiame priede aptarta aštuonių sąskaitų išrašymo galimybė, tačiau aštuonios sąskaitos gali būti išrašomos bet kokiam prekių kiekiui. Priede tartasi, kad sąskaitos išrašomos tik toms prekėms, kurias atsakovas užsakys, o ieškovas, patvirtinęs užsakymą, pristatys atsakovui. Taigi sąskaitos-faktūros Nr. 1612, 1613 neturėjo būti išrašytos, jei prekės niekada nebuvo atsakovo užsakytos ir jo nepasiekė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nenurodė, kurie elektroniniai laiškai ir bylos aplinkybės įrodo, kad atsakovas užsakė sąskaitose-faktūrose Nr. 1612, 1613 nurodytas prekes, kad šios sąskaitos išrašytos pagrįstai, o pagal įprastinę bendradarbiavimo praktiką už nepristatytas prekes buvo taikomas apmokėjimas. Sąskaitų išrašymas už neužsakytas ir nepristatytas prekes yra ne tarp šalių susiklosčiusi praktika, o protingumo ir sąžiningumo principais nepagrįstas ieškovo sprendimas.
5. Atsakovo darbuotoja V. N. nėra įgaliota pasirašyti sutartis ir tvirtinti sąskaitas, todėl jos ranka darytas įrašas ant Vestysk Bank reikalavimo negali būti laikomas atsakovo skolos pripažinimu. Ieškovas visuomet žinojo, kad ši darbuotoja nėra įgaliota priimti finansinius sprendimus arba sudaryti sandorius.
6. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą. Teismas nenurodė, kokie įrodymai leistų daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra tokia, jog, teismo sprendimo įvykdymą neišdėsčius, susiklostytų nepalankios finansinės pasekmės atsakovui. Ieškovas nepateikė duomenų, kad, tenkinus atsakovo prašymą, toks sprendimas labai apsunkintų ieškovo padėtį. Atsakovui trūksta apyvartinių lėšų, kadangi vėluoja pirkėjų atsiskaitymai, o draudimo išmokos gaunamos žymiai vėliau. Mokėtinos sumos bankams siekia 20 183 477 Lt, obligacijų savininkams – 22 425 017 Lt, be to, mėnesinės išlaidos, susijusios su darbo santykiais, yra 2 182 007 Lt, o įsipareigojimai tiekėjams sudaro 24 405 256 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 81 914 109, atitinkamai per vienerius metus – 54 920 409 Lt. Tuo tarpu gautinos sumos iš pirkėjų siekia 22 795 598 Lt. Iš viso atsakovas turi 64 834 965 Lt gautinų sumų, kurių didžiąją dalį sudaro iš dukterinės įmonės gautinos sumos, tačiau jų atgavimas yra abejotinas, nes dar anksčiau atsakovas yra prisiėmęs 70 mln. Lt nuostolį dėl gamyklos uždarymo. Vien tik įplaukos už parduotą produkciją nepadengia būtiniausių išlaidų, todėl bendrovė priversta skolintis iš bankų. Atsakovo mokėtinos sumos 2010 m. balandžio mėn. dar išaugs, nes sueis terminas obligacijų už 28 989 656 Lt išpirkimui. Be to, kiekvieną mėnesį atsakovas privalo grąžinti bankui 85 000 Lt kredito dalį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo priteistos palūkanos dar labiau apsunkina atsakovo padėtį ir teismo sprendimą daro neįvykdomą, taip pat komplikuoja įmonės veiklos perspektyvą, kadangi įvykdžius sprendimą neliktų lėšų atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais ir valstybe.
Šalies argumentai
Ieškovas Compfitt Glass A/S prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde pateikiami šie argumentai:
1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai. Ieškovo pateikti elektroniniai laiškai ir susitikimų protokolai patvirtina tarp šalių nusistovėjusią bendradarbiavimo praktiką. Tuo tarpu atsakovas pateikė vos du faksu siųstus prekių užsakymus, kurie nepaneigia aplinkybės, jog šalys dėl prekių tiekimo sąlygų susitardavo ne tik siųsdami užsakymus faksu, bet ir susitikimų metu. Nuo pat bendradarbiavimo pradžios ieškovas tiesiogiai bendravo su atsakovo darbuotoja V. N. , ieškovas niekada negavo iš atsakovo pranešimo, jog visais klausimais įgaliotas bendrauti tik V. G. , be to, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. N. nebuvo įgaliota užsakyti prekes ar derinti skolų likučius. Sutiktina, kad susitikimų protokolai negali būti laikomi susitarimu, tačiau juose nurodyti ir tarp šalių pasiekti susitarimai patvirtina ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Pats atsakovas neneigė, kad susitikimų metu buvo aptariamos prekių tiekimo sąlygos, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų protokoluose išdėstytas ir šalių pasiektas susitarimų dėl prekių tiekimo sąlygas.
Šalies argumentai
2. Susitikimų protokolai bei elektroniniai laiškai patvirtina, kad šalys susitarė, jog sąskaitos-faktūros Nr. 1612-1619 bus išrašytos iš karto visos. Atsakovas turėjo nurodyti, kada ir kur ieškovas turi pristatyti prekes. Prekės nebuvo pristatytos tik dėl to, kad atsakovas vėliau pradėjo neigti pasiektą susitarimą ir vienašališkai atsisakė priimti nepristatytas prekes. Kadangi atsakovas neįvykdė savo pareigos, kad ieškovas galėtų pristatyti prekes, teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo skolą tiek už pristatytas, tiek už nepristatytas prekes (CK 6.314 straipsnio 6 dalis, Konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių 60, 62 straipsniai).
3. Aplinkybė, kad Sutarties priede Nr. 7 nebuvo nurodytas perkamų prekių kiekis, nepaneigia tarp šalių buvusios susitarimo dėl prekių pagal sąskaitas-faktūras Nr. 1612-1619 pirkimo, kadangi šis susitarimas buvo pasirašytas tuoj po 2007 m. gruodžio 20 d. susitikimo, kurio metu ir buvo sutarta dėl šių prekių pirkimo-pardavimo (protokole ir susitarime nurodytas tas pats prekių asortimentas ir kaina). Ieškovas pateikė teismui priedo Nr. 7 egzempliorių, kurį gavo iš atsakovo, tuo tarpu atsakovas turi atitinkamą egzempliorių su ieškovo atstovo parašais.
4. Teismas pagrįstai atsisakė išdėstyti sprendimo vykdymą. Atsakovo finansiniai dokumentai patvirtina, kad jo padėtis yra gera ir ieškovo naudai priteista daugiau kaip 2 mln. Lt skola atsakovui nėra didelė. Išdėsčius skolos mokėjimą iki 2017 metų būtų akivaizdžiai pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pagal sąskaitas-faktūras Nr. 1612-1613 iš apelianto ieškovo naudai priteista 489 041,47 Lt skolos ir 22 026,50 Lt palūkanų, taip pat atmesti prašymai sumažinti palūkanas ir išdėstyti sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apelianto pateiktų argumentų ribose (CPK 320 straipsnis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl atsiskaitymo už prekes
Pagrindiniai apelianto argumentai, kuriais ginčijama teismo sprendimo dalis dėl dalies skolos ir palūkanų priteisimo, yra tai, kad prekės, nurodytos pagal aukščiau pateiktas sąskaitas, nebuvo užsakytos ir nebuvo jam pristatytos. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Sąskaitos-faktūros Nr. 1612-1613 buvo išrašytos Sutarties priedo Nr. 7, datuojamo 2007 m. gruodžio 20 d., pagrindu (T. 2, b. l. 6). Priedas pasirašytas įgalioto asmens (T. 1, b. l. 160), o jame įtvirtintos nuostatos atitinka tos pačios dienos ginčo šalių susirinkimo protokolo turinį (T. 1, b. l. 80). Nors priede Nr. 7 nėra nurodytas prekių kiekis, pristatymo sąlygos, tačiau šios nuostatos aptartos tos pačios dienos susirinkimo protokole, jų egzistavimą patvirtina šalių susirašinėjimas (T. 2, b. l. 61-68, 73-76). Būtent susirašinėjimo metu buvo tikslinama sutarta atsiskaitymo tvarka (T. 2, b. l. 63, 73). Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nurodytų susitarimų pagrindu tarp šalių susiklostė tarptautinio pirkimo-pardavimo santykiai. Šios išvados nepaneigia apelianto pateikti ankstesni užsakymai ir jų suderinimai (T. 2, b. l. 167-177), nes tokia praktika nebuvo vienintelė, ką patvirtina ir kiti šalių susirinkimų protokolai (T. 1, b. l. 83-86). Be to, apeliantas pateikė tik dviejų užsakymų pavyzdžius, nors šalių bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2005 m. spalio 11 d. Sutarties. Toks neformalus verslo subjektų bendradarbiavimas, ypač tarptautinio pirkimo-pardavimo srityje, nėra retas ir neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms bei susaisto šalis tarpusavio įsipareigojimais. Pažymėtina, kad aptartą šalių susitarimą be minėtų įrodymų patvirtina ir apelianto įgaliotos darbuotojos S. N. pasirašytas skolos pripažinimas (T. 1, b. l. 89). Nurodyta atstovė skolą pripažino ir šalių tarpusavio susirašinėjime, be to, netgi sutiko ištaisyti ankstesniame skolos patvirtinime padarytą klaidą (T. 2, b. l. 75). Pažymėtina, kad ši darbuotoja tiesiogiai bendravo su atitinkamais ieškovo atstovais, pateikdama užsakymus (T. 1, b. l. 168, 176), susirašinėdama (T. 2, b. l. 61-69), dalyvaudama susitikimuose (T. 1, b. l. 80; T. 2, b. l. 70), todėl apeliacinio skundo argumentas, jog ji neturėjo teisės pasirašyti sutartis ir tvirtinti sąskaitas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje nekyla ginčo, kad prekės pagal sąskaitas-faktūras Nr. 1612-1613 apeliantui nebuvo pristatytos, tačiau šalių susirašinėjimas patvirtina, jog prekės nepristatytos dėl pačio apelianto kaltės (T. 2, b. l. 65). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą ir už šias prekes bei palūkanas už vėlavimą atsiskaityti (CK 6.314 straipsnio 6 dalis, Konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių 60, 62 straipsniai, Sutarties 11.5 punktas).
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo sprendimu nemažinti priteistų palūkanų. Apeliantas neįrodė, kad palūkanos skaičiuotas nepagrįstai ar jų dydis yra netikslus. Be to, palūkanų norma – 6 procentai – atitinka įstatymo nustatytą ir kompensuoja minimalius ieškovo nuostolius. Taigi pagrindo mažinti palūkanas nebuvo. Pažymėtina, kad apelianto nurodomos neigiamos palūkanų priteisimo pasekmės gali būti išvengtos ne jas mažinant, o sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo
CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti.
Apelianto AB „Snaigė“ 2009 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė patyrė 82 827 309 Lt dydžio nuostolius (T. 2, b. l. 106). 2010 m. sausio 31 d. duomenimis nuostoliai siekė 834 862 Lt (T. 2, b. l. 107). Iš 2010 m. sausio 31 d. balanso matyti, kad bendrovės per vienerius metus gautinos sumos sudaro 52 773 779 Lt, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 66 924 788 Lt, iš kurių 28 898 565 Lt sudaro balandžio mėn. išpirktinos obligacijos (T. 2, b. l. 104-105, 110). Šios aplinkybės, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, leidžia teigti, kad apelianto turtinė padėtis nėra gera ir, atsižvelgiant į priteisto įsiskolinimo dydį, sudaro pagrindą spręsti dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu apelianto direktorius sprendimo įvykdymą prašė išdėstyti nebe 80 mėn., o 24 mėn. laikotarpiui. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nurodytą prašymą, yra svarbi ta aplinkybė, kad, nors apeliaciniu skundu nebuvo ginčijama didžioji skolos suma, apeliantas ieškovui iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka visiškai nieko nesumokėjo. Pažymėtina, kad apelianto pareiga atsiskaityti už prekes atsirado dar 2007-2008 metais (T. 1, b. l. 135). Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių bei bendraisiais teisės principais, apelianto prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 24 mėn. laikotarpiu tenkintinas, tačiau mokėjimo pradžia sietina ne su šios nutarties, o su skundžiamo sprendimo priėmimo diena – 2010 m. vasario 12 d. Bendra priteista įsiskolinimo suma – 2 191 089,04 Lt – dalintina į dvi lygias dalis – po 1 095 544,52 Lt. Pirmąją dalį, atsižvelgiant į jos dydį ir apelianto turtinę padėtį, apeliantas įpareigotinas sumokėti iki 2011 m. vasario 1 d., o likusi skolos dalis lygiomis dalimis išdėstoma nuo 2011 m. vasario 12 d. iki 2012 m. vasario 12 d., ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 12 dieną mokant po 91 295,38 Lt. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog toks sprendimo įvykdymo išdėstymas esmingai pažeistų ieškovo interesus, nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apelianto reikalavimus dėl skolos dalies ir palūkanų nepriteisimo, palūkanų sumažinimo bei tik iš dalies tenkinus prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, laikytina, kad apelianto skundas buvo tenkintas nežymia dalimi, todėl pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 3 straipsnio 3 dalis, 93 straipsnio 2, 4 dalys). Analogiškai spręstina ir dėl ieškovo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsniai). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl apeliacinio skundo padavimo ir nagrinėjimo ieškovas patyrė 6 905,60 Lt dydžio teisinės pagalbos išlaidas (T. 2, b. l. 132-134), tačiau jos priteistinos ne didesnės nei šiuo atveju leistinas jų maksimalus dydis – 1 320 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11, 8.18, 9 punktai).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. galutinį sprendimą pakeisti.
Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. galutinio teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti tokia tvarka: iki 2011 m. vasario 1 d. apeliantas AB „Snaigė“ privalo sumokėti ieškovui Compfitt Glass A/S 1 095 544,52 Lt (vieną milijoną devyniasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus ir 52 ct), o nuo 2011 m. vasario 12 d. iki 2012 m. vasario 12 d. ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 12 dieną privalo mokėti po 91 295,38 Lt (devyniasdešimt vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt penkis litus ir 38 ct).
Kitoje dalyje galutinį teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AB „Snaigė“ ieškovo Compfitt Glass A/S naudai 1 320 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.