- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-958-464/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Idea&Realty“
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Kategorijos
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų ieškovo UAB „Idea&Realty“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Idea&Realty“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Idea&Realty“ 2009-08-27 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą, kurį patikslinęs (t. 1, b.l. 51-56, t. 2, b.l. 4-9) prašė pakeisti 2006-07-11 ieškovo ir atsakovo sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 0760611010227-03 ir vieneriems metams taikyti atidėjimą paskolos grąžinimui, paliekant tik palūkanų mokėjimą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal minėtą kreditavimo sutartį atsakovas suteikė ieškovui 2 000 000 Lt kreditą, skirtą komerciniam pastatui, esančiam Vilniaus g. 7, Panevėžyje, įsigyti. Ieškovas iki 2008 m. rudens tinkamai vykdė įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį, tačiau nuo 2008 m. antros pusės dėl pasaulinės ekonominės krizės krito nekilnojamojo turto nuomos kainos, kas iš esmės sumažino ieškovo pajamas, o ženkliai išaugusi VILIBOR palūkanų norma apsunkino ieškovo galimybes mokėti kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas. Ieškovas nurodo, kad jo pajamos sumažėjo trečdaliu, iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio ieškovo pajamos iš pastato Vilniaus g. 7, Panevėžyje, nuomos sudarė 18000 Lt, o 2009 m. rugpjūčio 1 d. tesudarė tik 6000 Lt. Pagal kreditavimo sutartį mokamos palūkanos išaugo nuo 12000 Lt – 13000 Lt iki 17000 Lt – 18000 Lt. Dėl susidariusios situacijos ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas, tačiau atsakovas į ieškovo prašymą neatsakė ir įspėjo ieškovą apie kreditavimo sutarties nutraukimą, jeigu ieškovas per atsakovo nustatytą terminą nesumokės pagal kreditavimo sutartį susidariusio įsiskolinimo. Ieškovas nurodo, kad jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie pasaulinę ekonominę krizę bei jos pasekmes, todėl šią aplinkybę jis prašo pripažinti pagrindu pakeisti kreditavimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu (t. 2, b.l. 16-20) nesutiko su ieškovo reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas visiškai nevykdo sutartinių įsipareigojimų daugiau nei metus, dėl ko ieškovo skola atsakovui nuolat auga. Atsakovas yra kreipęsis į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nes ieškovas yra nemokus. Ieškovas nevykdo taip pat ir nepiniginių prievolių, numatytų kreditavimo sutartyje, t.y. neteikia atsakovui sutartyje nustatytais terminais duomenų apie savo turtinę padėtį. Ieškovas, kaip verslininkas, yra atsakingas už sutarties tinkamą vykdymą visais atvejais, išskyrus atvejus, kai prievolė neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 str. 4 d.), o pagal CK 6.212 str. 1 d. numatytą nenugalimos jėgos apibrėžimą tai, kad ieškovas neturi reikiamų finansinių išteklių vykdyti prievolei, nelaikytina nenugalima jėga. Atsakovo manymu, ekonominė krizė nepriskirtina prie CK 6.204 str. numatytų pagrindų keisti sutartį. Atsakovas taip pat yra Lietuvos rinkoje veikiantis verslo subjektas, todėl jis kaip ir kiti subjektai, tame tarpe ir ieškovas, jaučia ekonominės krizės įtaką jo verslui. Todėl sudėtingesnio sutarties vykdymo, pasikeitus ekonominei situacijai, padarinių rizika tenka pačiam ieškovui.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Idea&Realty“ dubliku (t. 2, b.l. 28-31) palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Nurodė, kad poreikis kreiptis į teismą dėl sutarties modifikavimo atsirado dėl to, kad atsakovas su juo nebendradarbiavo. Aplinkybės pasikeitė nepriklausomai nuo ieškovo valios, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.204 str. Ieškovo prašymas pakeisti sutarties sąlygas yra laikino pobūdžio, kadangi dedamos visos pastangos sustabdyti recesiją. Šalių kreditavimo sutarties yra nenutraukta ir galiojanti.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas tripliku (t. 2, b.l. 35-37) palaikė savo procesinę poziciją ir prašė ieškovo ieškinį atmesti. Mano, kad šalis, pažeidusi sutartį, ką pripažįsta ir pats ieškovas, negali reikalauti iš kitos šalies sutarties modifikavimo. Ieškovas nepagrindė CK 6.204 str. taikymo galimybės. 2009-07-16 raštu ieškovas buvo informuotas, kad neįvykdžius savo įsipareigojimų per 10 dienų, sutartis bus laikoma nutraukta. Todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas netinkamai pranešė apie sutarties nutraukimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2010-08-30 sprendimu (t. 2, b.l. 67-69) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 1052,70 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir 76,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2006-07-01 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0760611010227-03, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui iki 2010-07-10 2 000 000 Lt kreditą, skirtą nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus g. 7, Panevėžyje, įsigijimui pagal ieškovo ir UAB „Prolana“ sudarytą nekilnojamojo turto mainų sutartį. Ieškovas savo reikalavimą pakeisti sutarties sąlygas grindžia ekonomine krize, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad krizės įtaka ieškovo pajamų dydžiui nesudaro CK 6.204 str. 1 d. numatyto pagrindo pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas. Tokia aplinkybė nedidina nei sutarties įvykdymo kainos, nei nemažina gaunamo įvykdymo. Sutarties įvykdymo kainos padidėjimą ieškovui sąlygojo palūkanų normos padidėjimas, dėl ko ieškovo išlaidos palūkanoms padidėjo vidutiniškai 500 Lt per mėnesį, tačiau šis padidėjimas nebuvo sąlygotas aplinkybės, kurios ieškovas negalėjo protingai numatyti ir nebuvo esminis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pakeitus sutartį ieškovo nurodytu būdu, šalių prievolių pusiausvyra ne tik nebūtų užtikrinta, tačiau būtų iš esmės pažeista. Ieškovas jau daugiau nei metus visiškai nevykdo kreditavimo sutarties, t.y. nemoka kredito grąžinimo įmokų ir palūkanų bei netesybų, pats pripažįsta nesąs pajėgus šiuo metu jų mokėti, nors terminas, kuriam buvo prašoma atidėti įmokų mokėjimą, sprendimo priėmimo dienai yra pasibaigęs. Todėl net ir teismui pakeitus sutartį, įpareigojant atsakovą atidėti kredito grąžinimo įmokų mokėjimą metams, egzistuos aplinkybės, sudarančios kreditavimo sutarties 11.1.1 punkte numatytą pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo pajamos, jo teigimu, sumažėjo nuo 2008 m. antros pusės, tačiau jis kreipėsi į atsakovą dėl sutarties pakeitimo tik 2009-03-12, t. y. po banko įspėjimo dėl kreditavimo sutartyje numatytų prievolių nevykdymo gavimo. Ieškovas savo kreipimuose į banką dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo nenurodė kurią sutarties sąlygą ir kaip jis prašo pakeisti, minėtuose kreipimuose pareikštas ieškovo reikalavimas atsakovui dėl kreditavimo sutarties pakeitimo nėra tapatus teisme reiškiamam reikalavimui. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas nesilaikė CK 6.204 str. 3 d. numatytos reikalavimo dėl sutarties pakeitimo pareiškimo tvarkos ir terminų. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog yra atsiradę sutarties nutraukimo teisinės pasekmės, t.y. kad atsakovas yra pareiškęs reikalavimą dėl visų ieškovo prievolių pagal sutartį įvykdymo ar išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Todėl atsakovo pranešimą apie sutarties nutraukimą vertino kaip neatitinkantį CK 6.218 str. reikalavimų, o pačią sutartį nenutraukta.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Idea&Realty“ apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 75-80) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-08-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktinę situaciją. Dėl ekonominės krizės ieškovui pasidarė sunkiau vykdyti sutartį, nes krito nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos kainos, tai neatitiko įprastų verslo pokyčių, sumažėjo nuomininkų skaičius, vieni iš jų bankrutavo, kitiems teko sumažinti nuomos kainą. Ieškovo surenkamos pajamos sumažėjo nuo buvusių 18 000 Lt per mėnesį iki vos 6000 Lt. Dėl kintamų palūkanų ieškovo įsipareigojimai bankui padidėjo nuo 12 000 Lt – 13 000 Lt iki 17 000 Lt – 18 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ieškovo įsipareigojimai padidėjo ne 5000 Lt, o 500 Lt. Būtina įvertinti ieškovo padėties pablogėjimo visetą, o ne tik kintamų palūkanų įtakos sutarties vykdymui aspektą. Didžioji dalis ieškovo pateiktų įrodymų nebuvo įvertinta. Pažymėjo, kad modifikuojant sutartį, visada kuriai nors šaliai yra suteikiama vykdymo lengvatų, o sutarties prievolių pusiausvyra sutrikdoma vienos šalies naudai kitos praradimų sąskaita. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškovą neįrodžius, jog prašomas sutarties pakeitimo būdas užtikrins šalių vykdymo prievolių pusiausvyrą, Šiuo atveju ieškovui pakako įrodyti savo padėties pablogėjimą ir dėl jo pažeistą sutarties vykdymo prievolių pusiausvyrą. Kadangi niekas nežino ir negali tiksliai numatyti ekonominės krizės poveikio pabaigos, prašomas lengvatinis vienerių metų terminas buvo prognostinis. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2009 m. rugpjūčio mėnesį, o išnagrinėtas 2010 m. rugpjūtį. Ieškinio patenkinimo atveju, ieškovas atsakovas nedelsdamas būtų pateikęs papildomą prašymą dar vienerių (ar daugiau) metų lengvatinio sutarties vykdymo terminui suteikimo, nes aplinkybės, varžančios sutarties tinkamą vykdymą, per vienerius metus nepasikeitė. Kadangi CK 6.204 str. nedetalizuoja reikalavimų pakeisti sutartį terminų ir tvarkos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas, realizuodamas reikalavimo teisę pakeisti sutartį, nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos. Terminas „nedelsiant“ yra vertinamojo pobūdžio, o ieškovo kreipimasis pakeisti sutartį buvo savalaikis. Šalims vedant derybas, ieškovas 2009-01-21 papildomai įkeitė atsakovui 419 000 Lt vertės dalį žemės sklypo. Taigi pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo padėties pablogėjimo CK 6.204 str. aspektu, ieškovo reikalavimus nepagrįstai siejo su sutarties prievolių vykdymo pusiausvyros užtikrinimu, o ne atstatymu, plečiamai aiškino CK 6.204 str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu (t. 2, b.l. 85-89) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-08-30 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ekonominė krizė neatitinka CK 6.204 str. įtvirtintų kriterijų, o ieškovas neįrodė, jog dėl ekonominės krizės iš esmės padidėjo sutarties vykdymo kaina. Kreditavimo sutarties buvo sudaryta nustatant kintamą palūkanų didį, taigi nėra pagrindo teigti, kad ši aplinkybė ieškovui buvo nežinoma iki sutarties sudarymo. Ieškovas veikė kaip verslininkas, turintis patirties nekilnojamojo turto vystymo sferoje, todėl aiškiai suprato, kokią riziką prisiima sudarydamas kreditavimo sutartį. Ekonomikos situacijos pasikeitimas negali pateisinti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, finansinių išteklių neturėjimas nėra pagrindas atleisti šalį nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą. Kredito gavėjas, užsiimdamas verslo veikla, turėjo numatyti, kad gali pasikeisti ekonominė situacija, jog nekilnojamojo turto kaina gali ne tik kilti, bet ir kristi. Ieškovas prašymą dėl sutarties pakeitimo pateikė praėjus ilgam laikui (vieneriems metams) po aplinkybių, varžančių sutarties vykdymą, atsiradimo. Tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimas, todėl ieškovas turi prisiimti ir šių veiksmų neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Be to, ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kokiu būdu bus atkurtas ieškovo mokumas, negalėjo nurodyti jokio konkretaus užtikrinimo, kad kreditavimo sutartis ateityje bus vykdoma pakeistomis sąlygomis, juo labiau, ieškovas apeliaciniame skunde teigia ir ateityje prašysiąs pratęsti lengvatinį vienerių metų terminą sutarties vykdymui. Pakeitus kreditavimo sutartį būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Kadangi byloje nebuvo ginčijamas kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumas, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškovo reikalavimo ribas ir vertino kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl atsakovas pagal CPK 314 str. nuostatas teikia apeliacinės instancijos teismui 2010-08-03 raštą dėl kreditavimo sutarties nuo 2009-08-01 nutraukimo. Pažymi, kad tokio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis įrodymas patvirtina, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta, laikantis nustatytos tvarkos. Tokiu atveju ieškovo reikalavimai yra ydingi, nes nutraukta sutartis negali būti pakeista.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme keliamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms, netinkamo aiškinimo ir taikymo klausimas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šalių sutartį, tarpusavio įsipareigojimus, aplinkybės, su kuriomis apeliantas siejo savo reikalavimus, pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamos bylos atveju sąlygos CK 6.204 str. taikymui nesusiklostė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir teisiškai reikšmingas būtent tokiam ginčui spręsti aplinkybes, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, taip pat teismo sprendime pakanka argumentacijos, kodėl teismas padarė tokią išvadą.
Sutarties sąlygų teismo sprendimu pakeitimą, kuomet dėl to nesutaria pačios sutarties šalys, reglamentuoja CK 6.204 str. ir 6.223 str. nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką civilinėse bylose dėl sutarties aiškinimo taisyklių taikymo ir sutarties pakeitimo teismo sprendimu pagal CK 6.223 str. 2 d., konstatavo, kad kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu, tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2 str., 6.156 str.). Dėl to siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Todėl sutarties pakeitimas teismo sprendimu visuomet yra išimtinė priemonė. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 str., jo 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi ši įstatymo norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais (pvz., 6.204 str. , 6.228 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-274/2009). Nors nagrinėjamojoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios nurodytai kasacinio teismo išnagrinėtai bylai, tačiau ši CK 6.204 str. ir 6.223 str. kaip išimties taikymo sutartiniuose teisiniuose santykiuose principinė taisyklė priimtina domėn ir nagrinėjamos bylos atveju.
Apeliantas patikslintame ieškinyje teigdamas, kad neišgali vykdyti 2006-07-11 kreditavimo sutartimi (su pakeitimais) (t.1, b.l. 15-31) prisiimtų įsipareigojimų atsakovui – mokėti eilinių kredito įmokų ir palūkanų, o moka, kad ir vėluodamas, netesybas, reikalavimą atidėti vieneriems metams paskolos grąžinimus, paliekant tik palūkanų mokėjimus, sieja su pasauline ekonomine krize, ekonominiu nuosmukiu Lietuvoje, dėl šios priežasties pablogėjusiais savo paties ūkinės-ekonominės veiklos rodikliais (pajamų iš nuomos sumažėjimu) ir negalėjimu tokių aplinkybių numatyti prieš sudarant sutartį. Pasak apelianto, reikalavimas mokėti sulygtas sutartimi sumas yra iš esmės varžantis ir pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, prieštaraujantis protingumui, sąžiningumui ir teisingumui. Jo teigimu, žinodamas apie gręsiančią krizę, jis niekuomet nebūtų sutikęs su kredito suteikimo sąlygomis arba būtų siekęs, kad jos būtų žymiai palankesnės ir atitiktų dabartinius jo pajėgumus (t.2, b.l. 7-8).
Kreditavimo sutartis tarp šalių 2 000 000 Lt sumai buvo sudaryta 2006-07-11, numatant paskolos grąžinimo iki 2013-07-10 terminą, o šio apeliantui suteikto kredito paskirtis - nekilnojamojo daikto Vilniaus g. 7, Panevėžyje įgijimas už didžia dalimi banko paskolintas lėšas (t.1, b.l. 19), nes įgujamo pagal mainų sutartį objekto vertė nurodyta 2 500 000 Lt. Šiame objekte apeliantas vykdė nuomos verslą, įsigytas už skolintas lėšas patalpas nuomodamas ir iš nuomos pajamų mokėdamas įmokas bankui. Tokią išvadą pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – nuomininkų sąrašas, nuomos sutartys, susitarimai dėl jų nutraukimo (t.1, b.l. 123-124, 125-169), susirašinėjimo su banku dėl nuomos sutarčių turinio ir jų vykdymo dokumentai, vykdant šalių susitarimą, įtvirtintą kreditavimo sutarties aprašo 7.3. p. (t.1, b.l. 19-20, 175-185). Būtent su pajamų iš nuomos sumažėjimu apeliantas grindžia ir savo paties galimybių laiku atsiskaityti su banku (atsakovu) sumažėjimą, nuomos veiklos šiame etape nuostolingumu, tikėdamasis, jog padėtis pasikeis, bei deklaruodamas norą tęsti šią komercinę veiklą.
Atsižvelgiant į išvardintas faktines aplinkybes, kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino situaciją ir nepagrįstai atsisakė atidėti kredito įmokų grąžinimą ieškinyje nurodytam laikotarpiui. Viena vertus, nors nagrinėjama kreditavimo sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai ekonominė, finansinė situacija pasaulyje ir šalyje buvo stabili, pati sutartis sudaryta ne itin ilgam laikotarpiui – septyneriems metams, kas padidina galimybę įsivertinti savo verslo perspektyvas. Palūkanų norma šioje sutartyje jau buvo susieta su VILIBOR dydžiu (aprašo 3.1 p., t.1, b.l. 19). Toks susitarimas dėl kintamų palūkanų yra įprastas kreditavimo verslo praktikoje ir nebuvo taikomas išmitinai apeliantui. Taigi apie palūkanų dydžio galimus pokyčius jam neabejotinai buvo žinoma pasirašant sutartį, ką tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Kiekviena iš šalių prisiėmė tokio susitarimo riziką - palūkanų padidėjimo rizika teko apeliantui, sumažėjimo – atsakovui. Šią aplinkybę traktuoti išimtinai apelianto nenaudai ir sutikti su jo ieškinyje išdėstytais teiginiais, kad žinodamas apie būsimą pasaulinę ekonominę krizę jis su tokiomis sąlygomis, o tai reiškia – su palūkanų galimu padidėjimu, apskritai nebūtų sutikęs, nėra pagrindo. Sudaryti kreditavimo sutartį ekonominį interesą turėjo abi šalys, apeliantas savo ketinimus gauti itin ženklią paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti užtikrino ir papildomomis garantijomis (hipoteka).
Būtina atsižvelgti ir į šalių sutartinių paskolinių santykių pobūdį. CK 6.881 str. kreditavimo sutartį apibūdina kaip banko ar kurios kitos kredito įstaigos sutartyje nustatyto dydžio ir joje nustatytomis sąlygomis pinigų sumos suteikimą kredito gavėjui, šis atitinkamai privalo gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Taigi kredito gavėjui, kuris šiuo atveju yra ir verslo subjektas, nemokant sulygtų įmokų pagal sutartį, o jų mokėjimas yra esminė būtent tokio susitarimo sąlygą, jo sudarymo prielaida, kredito davėjas patiria nuostolių - negauna pajamų, kurių tikisi gauti sudarydamas tokią sutartį (palūkanų). Negalėdamas laiku susigrąžinti paskolintų sumų, patiria ir nuostolių, kadangi šių lėšų negali skolinti kitiems asmenims ir gauti iš tokios veiklos ekonominės naudos. Atsakovo teigimu, apeliantas nuo 2009 m. kovo mėnesio nepadarė nei vieno mokėjimo (t.2, b.l. 62), apeliantas šią aplinkybę, kad nuo 2009 m. visiškai nevykdo mokėjimų bankui, t.y. negrąžina eilinių kredito įmokų bei palūkanų, pripažino, nors ir nurodė, kad bendrovės padėtis 2010 m., lyginant su buvusia 2009 m., yra žymiai geresnė (t.2, b.l. 61). Apeliaciniame skunde tvirtina negalintis vykdyti kreditavimo sutarties irtoliau. Kolegija, iš esmės sutikdama su apelianto pozicija, kad ekonominė krizė ir dėl to pasikeitusi nekilnojamojo turto rinkos situacija neabejotinai turėjo neigiamų padarinių verslui apskritai, ir tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis ji galėtų tapti CK 6.204 str. ir 6.223 str. taikymo sąlyga, akcentuoja, jog šiuo atveju tokia įtaka juntama abiejų šalių verslui, kadangi kreditavimo rinkos situacija taip pat pasikeitė. Todėl šiuo konkrečiu atveju pripažinti, kad dėl to skolininkas (apeliantas), kuris įsigijo didelės vertės turtą 4/5 dalimi jo vertę apmokėdamas ne nuosavomis, o skolintomis lėšomis, atsidūrė aiškiai nepalankesnėje padėtyje, nei kreditorius (atsakovas), kolegija prielaidų neįžvelgia (CPK 185 str.). Atitinkamai nėra pagrindo ir konstatuoti CK 6.204 str. 2 d. 1 - 4 punktuose išvardintų sąlygų, kaip visumos, buvimo bei iš esmės pasikeitusios sutartinų prievolių pusiausvyros, sąlygojančios būtinybę pakeisti sutartį, jos įvykdymo termino nukeliant vienerių metų laikotarpiui. Kitokio vertinimo neįtakoja ir teismo sprendime padaryta klaida, apskaičiuojant apeliantui tekusių sutarties sudarymo metu, t.y. 2006 m. (13 220,27 Lt, t.1, b.l. 21) ir 2009 m. (17 842,82 Lt, t.1, b.l. 27) įmokų skirtumą, bet kuriuo atveju šis skirtumas ūkio subjektui nėra toks ženklus, kaip jį vertina pats apeliantas. Be to, šiuo laikotarpiu, t.y. nuo 2006 m. gruodžio iki 2007 m. liepos mėnesių (t.1, b.l. 22-23) įmokos buvo ir sumažėjusios, lyginant su buvusiomis sutarties sudarymo momentu.
Kita vertus, ekonominės krizės buvimu, kas yra visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 1852 str. 1 p.), sąlygotais finansiniais sunkumais negalima pateisinti visiško sutartinių prievolių nevykdymo, nes tokiu atveju iš esmės pažeidžiamas prievolinių santykių dalyvių interesų balansas. Sutartinės prievolės įvykdymo termino praleidimas sutarčių teisėje pripažįstamas prievolės pažeidimu (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.), kuris, priklausomai nuo teisinių santykių pobūdžio ir jų sutartinio ar įstatyminio reglamentavimo, gali sukelti ir CK 6.217 str. 1 d. numatytas pasekmes - sutarties nutraukimą prieš terminą vienos iš šalių iniciatyva, jeigu kita sutarties šalis visiškai nevykdo arba netinkamai vykdo savo prievoles, ir tokių prievolių nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali būti pripažįstamas esminiu pažeidimu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, siekdamas šių pasekmių (sutarties nutraukimo) išvengti, apeliantas ir inicijavo šį ginčą, prašydamas atidėti atsiskaitymo grafikuose nustatytų kredito dalių ir palūkanų mokėjimą. Tačiau, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tokia sutartis jau dabar yra nutraukta prieš terminą, kreditoriui pasinaudojus savo teise susigrąžinti paskolintas lėšas iš hipoteka įkeisto turto, t.y. nekilnojamojo daikto, kuriom įsigijimui ir buvo suteikta paskola, vertės. Su tuo susijusi hipotekos teisėjo nutartis įsiteisėjo (t.1, b.l. 214-216, t.2, b.l. 107), o sutarties nutraukimas prieš terminą, kaip maryti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teisme ieškinio teisenos tvarka nėra ginčijamas. Tokiu atveju net ir priešingas šio ginčo išnagrinėjimo rezultatas negalėtų turėti teisinės reikšmės, nes sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.).
Aptarti ir kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinių prielaidų skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ir ginčą spręsti kitaip, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (t.2, b.l. 109), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei pašto bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos.
Atsakovas, atsiliepimu prašydamas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tokių išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl tokios išlaidos jam nekompensuotinos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą