Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-08-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-904-859/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-08-03
Bylos Nr.
1-904-859/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Civilinis ieškovas
S. M.
Kaltinamasis
Z. J.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-904-859/20111-15-1-00208-2011-2(S)
Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.1.2.1.
NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant S. Ž.,dalyvaujant prokurorui P. P.,gynėjui - advokatui Eugenijui A. B.,vertėjai O. M.,nukentėjusiajai, civilinei ieškovei S. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas, neteistas (teistumas išnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į saugomą teritoriją:

laikotarpyje nuo 2011-04-07, maždaug 11.00 val., iki 2011-04-08, maždaug 18.00 val., perlipdamas per metalinę tvorą įsibrovė į aptverto ir taip saugomo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypo teritoriją ir pagrobė svetimą 160 Lt vertės S. M. turtą - keturis geležinius kampuočius, kurių vieneto vertė 40 Lt.

Kaltinamasis Z. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad šiais metais vasarą, tikslios datos neprisimena, apie 12 val. perlipo per kaimynės tvorą, esančią (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir pavogė 4 kampuočius, kuriuos pardavė už 20 Lt kaimynui Skaidriui. Buvo 4 kampuočiai. Tai buvo du suvirinti kampai, per vidurį buvo juosta. Į supirktuvę kampuočius nešė po vieną ant peties. Skaidrius gyvena šalia jo, maždaug 20-30 metrų atstumu. Tvoros negadino. Kampuočius ėmė vienas. Kaimynas nežinojo, kad kampuočius pavogė. Pinigus išleido su draugais, išgėrė. Kampuočiai pas kaimynus gulėjo prie daržinės (ūkinio pastato). Kampuočiai nebuvo uždengti ar paslėpti. Juos pamatė per savo daržo tvorą. Kampuočius nešė po vieną. Jie buvo ilgi, maždaug po 3 metrus, bet nebuvo sunkūs. Kampuočių netempė, juos nešė. Paimdavo po vieną ir nešė iki tvoros. Savo teritorijoje kampuočius irgi nešė po vieną. Kampuočius paėmė metalo laužui. Tvoros nesugadino, tačiau įrodyti to negali. Vėlą jau nupirko, tvorą sutaisys. Perlipo per geležinės tvoros viršų, permetė kampuočius į savo teritoriją ir tokiu pat būdu grįžo. Iš viršaus vielos tvora buvo šiek tiek sulenkta. Ją sulenkė jis. Tvora, kuri buvo suplėšyta, skiria jo ir kaimynės sklypus. Nežino kada tvora buvo sugadinta. Apie tvoros sugadinimą sužinojo tik kai pasakė kaimynė. Gailisi, kad taip pasielgė su kaimynais. Ankščiau kaimynės neprašė atleidimo. Dabar atsiprašo. Pasižada daugiau taip nesielgti. Alkoholį vartoja, tačiau ne kiekvieną dieną.

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad tai buvo pavasaris, grįžo po budėjimo ligoninėje. Prieš puse metų mirė jos vyras, gyvena kartu su anyta. Jie aišku tuo pasinaudojo. Parėjo namo ir rado išplėštą pievą. Pagalvojo dar, ką galėjo 85 metų anyta padaryti, kad taip sugadintų pievą. Jų aplinka yra graži. Parėjusi namo, rado nubrėžtas žymes, kurios vedė link tvoros. Tinklinė tvora tarpe tarp stulpelių buvo perpjauta iki pusės. Vyras buvo pirkęs kampuočius, darė iš jų tvora. Už tvoros kitoje pusėje yra kaimynų sklypas. Kaltinamasis yra jos kaimynės sugyventinis. K. M. yra vyro pusseserė. Kiek buvo pavogta kampuočių galėtų pasakyti vyras. Ji ūkiniais dalykais neužsiiminėjo. Tvoros sugadinimą pamatė tą patį rytą, kai grįžo iš darbo. Iki tol tvora nebuvo sugadinta. Tvora skiria jų sklypą nuo kaimynų. Tvorą tvėrė jos vyras. Kampuočiau nuo tvoros gulėjo netoli. Jie buvo padėti prie malkinės. Tvora yra toliau nuo malkinės. Žymes pamatė ryte, parėjusi iš darbo. Iki tol žymių nebuvo. Daryta buvo ne dienos metu, kadangi namuose yra anyta ir šuo yra kieme. Į darbą išėjo prieš dieną ryte, dirbo visą parą. Balandžio 9 d. ryte grįžo namo. Pirmiausiai nuėjo pas kaimynus, jie teisinosi, kad tikrai to nepadarė. Tada iškvietė policiją. Išeinant į darbą nieko nematė. Į tą pusę rytais neeina. Kampuočiai galėjo būti pavogti tą naktį, kai nebuvo namuose. Prieš tai nebuvo pavogti, kadangi po kiemą labai daug vaikšto. Kadangi vielos tvora neparduodama gabalais, o ji nenori surištos tvoros, prašo, kad jai būtų pakeista 30 metrų tvoros. Ji buvo pirkta ištisinė. Vėlos tvoros nekerpamos. Turi pakeisti visą 30 metrų. Žentas paskaičiavo tvorą pagal metražą. Vakar pas ją atėjo kaimynė ir pasakė, kad nupirko tvorą. Atsakė jai, kad tvorą priimsiu tik su čekiais, kadangi kitaip pas ją ateis kažkas kitas prašyti grąžinti tvorą. Kampuočiai buvo pirkti ankščiau. Dėl kampuočių kainos tarėsi su Skaidručiu. Kainą nustatė kartu su žmogumi, kuris kažkiek supranta. Žala padaryta jai. Žmogus, pasakęs kainą, matė kampuočius, jis priėmė juos. Jai nežinoma, kaip sujungiama vėlos tvora, viskas buvo padaryta vyro.

Liudytojas D. K., parodė, kad superka metalo laužą. Vadovauja UAB (duomenys neskelbtini) filialui, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Kaltinamojo nepažįsta. Metalą pridavė jam S. G., jį gerai pažįsta. Jis turi sunkvežimį ir periodiškai priduoda metalą. Dabar neprisimena savo parodymų. Jeigu byloje yra jo parodymai, jie yra teisingi. Teisme perskaičius liudytojo apklausos protokolą, b.l.20, D. K. patvirtino, kad jo parodymai teisingi (BPK 276 str. 1 d. 2 p. – neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus). Parodė, kad policijos pareigūnams davė dokumentų kopijas.

Liudytojas S. G. parodė, kad priduoda metalą. Iš vakaro pas jį atėjo kaimynas, paklausė ar jis paimtų iš jo metalą, pasakė, kad rado porą geležinių stulpelių. Metalą kaimynas atnešė per du kartus. Kaimyno vardo nežino, pažįsta jį tik iš matymo. Tai yra kaltinamasis. Kaimynas atnešė senus surūdijusius metalinius dvejų kampų strypus. Vieno strypo svoris galėjo būti apie 15-20 kg. Negali pasakyti kaip kaimynas nešė strypus. Per vieną kartą atnešė porą vienetų. Metalinius strypus vežė priduoti. Kaimynas sakė, kad strypus surado. Už kampuočius sumokėjo apie 20 litų, tiksliai neprisimena. Kitą dieną atėjo kaimynė S. ir klausė apie kampuočius.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra dviejų dalių vieno aukšto gyvenamasis namas. Šiaurinėje pusėje yra butas Nr. 1, pietinėje – Nr. 2. (duomenys neskelbtini) buto teritorija iš visų pusių aptverta tinkline tvora. Varteliai rytinėje ir vakarinėje pusėje. Vakarinėje pusėje už namo, apie 10 m. atstumu, yra ūkinis pastatas, už kurio apie 1 m. atstumu yra malkinė. Tarp pastatų ant žemės yra betoninės plytelės, prie kurių yra tempimo žymės, kurios tęsiasi nuo prie malkinės sudėtų kampuočių ir armatūros, aplink malkinę ir iki tinklinės tvoros, kuri skiria (duomenys neskelbtini) namo 1 ir 2 butų sklypus. Šioje vietoje tinklinė tvora, apie 4 m. atstumu nuo malkinės, yra perpjauta iš viršaus vertikaliai apie 1 m. (b.l. 4-11).

Dokumentų pateikimo metu liudytojas D. K. pateikė vienkartinę metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5716, kurioje užfiksuota, kad S. G., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2011-04-08 pardavė UAB (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 0,35 t juodojo metalo laužą už 178,50 Lt (b.l. 21-23).

Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad Z. J., laikotarpiu nuo 2011-04-07, maždaug 11.00 val., iki 2011-04-08, maždaug 18.00 val., perlipdamas per metalinę tvorą įsibrovė į aptverto ir taip saugomo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypo teritoriją ir pagrobė svetimą 160 Lt vertės S. M. turtą - keturis geležinius kampuočius, kurių vieneto vertė 40 Lt. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d., kadangi svetimas turtas pagrobtas įsibrovus į saugomą teritoriją, kuri aptverta metaline tvora, todėl, nors pagrobto turto vertė yra mažesnė nei 3 MGL (BK 190 str.), šiuo atveju ši aplinkybė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

Tai, kad kaltinamasis Z. J. į saugomą teritoriją – nukentėjusiosios S. M. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metaline tvora aptvertą kiemą pateko sugadindamas metalinės tvoros dalį, ją nutraukdamas, nenustatyta. Teisme kaltinamasis parodė, kad į aptvertą kaimynės teritoriją pateko perlipdamas per tvorą. Pavogtus keturis kampuočius permetė per tvorą. Tvoros negadino. Perlipdamas tvorą įlenkė. Metalinių kampuočių niekur nevilko, juos permetė šalia tuos vietos kur jie buvo jo paimti. Nukentėjusioji S. M. parodė, kad nematė, kas sugadino tvoros dalį, tačiau tempimo žymės vedė link kaimynų iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto kiemo teritorijos, kur pamatė sugadintos tvoros dalį, todėl mano, kad tai padarė kaimynas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu duomenų, kad būtent kaltinamasis Z. J. laikotarpiu nuo 2011-04-07, maždaug 11.00 val., iki 2011-04-08, maždaug 18.00 val. vagystės metu įsibraudamas į tvora aptvertą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto kiemo teritoriją nutraukdamas ar perpjaudamas sugadino 300 Lt vertės tvoros dalį, nenustatyta. Vertinant įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenys konstatuotina, kad neužfiksuota jokių tempimo žymių (duomenys neskelbtini) namo 2 butui priklausančioje teritorijoje nuo apgadintos tvoros dalies. Pagal pateiktas fotonuotraukas galima daryti prielaida, kad galimai buvo temptas sunkus ribotą paviršių turintis daiktas. Galimai buvo tempiamas tik vienas daiktas, kadangi pagal nuotraukoje užfiksuotą pėdsaką matomas tik vienas tempimo pėdsakas aplink pastatą. Iš fotonuotraukos galima daryti prielaidą, kad matomas ir kitas tempimo pėdsakas iš dešinės, kurio pradžia (ar pabaiga) yra priešingoje vietoje, nei užfiksuoti ir aptarti kiti galimai tepimo pėdsakai nuo metalinių kampuočių ir armatūros krūvos (b.l. 9). Tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymais, kad būtent šitie (duomenys neskelbtini) buto kiemo teritorijoje užfiksuoti galimai tempimo pėdsakai palikti kaltinamojo Z. J., kadangi užfiksuoti duomenys nėra pakankamai informatyvus, nebuvo tinkamai patikrinti vietoje, neatitinka nustatytoms aplinkybėms. O būtent, nustatyta, kad Z. J. pagrobė 4 vienetus metalinių kampuočių, todėl, juos tempiant turėjo likti daugiau tempimo žymių. Be to, abejotinas faktas, kad tempiant minėtus kampuočius ir palikus tempimo pėdsakus (duomenys neskelbtini) namo 1 buto sklypo teritorijoje, tokie patys tempimo pėdsakai neliktų 2 buto teritorijoje. Tempimo pėdsakai užfiksuoti tik iki sugadintos tvoros. Už tvoros tokie neužfiksuoti. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad kaltinamasis Z. J. vagystės metu padarė ir jam inkriminuotą kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 3 d. ir sugadino svetimą 300 Lt vertės S. M. turtą - tvoros dalį. Nekaltumo prezumpcijos pagrindu visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Kilusių abejonių teismo posėdžio metu pašalinti proceso veiksmais nepavyko. Todėl pagal BK 187 str. 3 d. Z. J. išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką, t.y., kad jis, laikotarpyje nuo 2011-04-07, maždaug 11.00 val., iki 2011-04-08, maždaug 18.00 val., vagystės metu įsibrovęs į metalinę tvora aptvertą ir taip saugomą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypo teritoriją, nutraukdamas metalinės tvoros tinklo dalį tyčia sugadino 300 Lt vertės S. M. nedidelės vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Z. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį.

Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad Z. J. padarė vieną apysunkį (BK 178 str. 2 d.) nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), nedirba, registruotas darbo biržoje. Nusikaltimas yra baigtas, nes kaltinamasis pagrobtą svetimą turtą užvaldė ir juo disponavo – pardavė. Šios nusikalstamos veikos pavojingumą apsprendžia tai, kad kaltinamasis veiką padarė įsibraudamas į saugomą teritoriją. Teismas įvertina tai, kad yra viena Z. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių. Todėl teismas mano, kad Z. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė nustatant mažesnį nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės S. M. pareikštas 460 Lt civilinis ieškinys (b.l. 16-17) tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo Z. J. civilinei ieškovei S. M. priteisiant 160 Lt už keturių kampuočių vagystę. Dėl tvoros dalies sugadinimo dalyje civilinį ieškinį netenkinti ir jį atmesti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Dėl iš nusikalstamos veikos gautų pinigų pardavus pagrobtą turtą konfiskavimo (BK 72 str.)

Pavogtas ar kitokiu nusikalstamu būdu užvaldytas svetimas turtas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70/2005) netampa kaltininko nuosavybe ir turi būti gražinamas savininkui. Jei vagystės, plėšimo ar kito panašaus nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas paslepiamas, suvartojamas, parduodamas ar dėl kokių nors priežasčių dingsta, kaltininkas turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Iš dalies patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos tuo atveju, jeigu kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs pagrobtą turtą, negavo didesnės materialinės naudos, nei patenkinta civilinio ieškinio suma. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis Z. J. pardavęs nukentėjusiosios keturis kampuočius gavo apie 20 litų pinigų. Ši suma yra mažesnė nei nukentėjusiajai priteistina 160 Lt suma, todėl 20 vertės Z. J. turtas nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307-308 str. teismas,

nusprendė:

Z. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti jį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį:

nuo 21.0 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar kita socialine veikla;iki 2012-01-25 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (160 Lt) arba tokią žalą pašalinti savo darbu;neatlygintinai išdirbti 100 valandų per penkis mėnesius (iki 2012 m. sausio 25 d.) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. Z. J. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p. (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1236 redakcija (nuo 2007 09 01)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Z. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Z. J. 160 Lt jos naudai, turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį netenkinti ir jį atmesti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 3 d. (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Kadangi nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 3 d. padaręs asmuo lieka nenustatytas, po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką (dalyje dėl BK 178 str. 2 d. ir dėl BK 187 str. 1 d.) padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij