Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo G. P., gim. 1962 m. rugpjūčio 29 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Gintaro Rusecko skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. įtariamas tuo, kad jis 2010 m. vasario mėnesį dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas turėti iš vykdomų nusikaltimų turtinę naudą, laisvanoriškai įsitraukė į V. K., S. Č., O. K., B. K. ir Č. K. organizuotą bei nuo 2009 m. lapkričio mėnesio veikusį nusikalstamą susivienijimą bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai - sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai: didesnės negu 250 MGL vertės (32 500 litų) vertės privalomų pateikti muitinei daiktų - cigarečių kontrabandai iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500 litų) dydžio sumą, daryti ir iki 2010 m. kovo mėnesio dėl savanaudiškų paskatų - gaudamas už savo veiksmas piniginį atlygį, dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje darant šiuos sunkius nusikaltimus, o būtent:

Nusikalstamo susivienijimo nariams V. K., S. Č., B. K., O. K., kurie veikė su nusikalstamo susivienijimo nariais I. J., V. P. bei su Baltarusijos Respublikoje veikusiu nusikalstamo susivienijimo nariu, Baltarusijos Respublikos „Beniakoni" kelio posto muitinės vyriausiuoju inspektoriumi L. Y., 2010 m. vasario mėnesio - kovo 2 d. laikotarpiu organizavus nusikaltimo vykdytoją - nusikalstamo susivienijimo narį V. O. vilkiku „Iveco“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kogel“, v/n (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo 2 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos „Beniakoni“ muitinės kelio posto į Lietuvos Respubliką pergabenti tarp krovinio dokumentuose nurodyto į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenamo „metalinių konstrukcijų“ krovinio paslėptus privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500 litų) dydžio sumą - 1 861 264 litų muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, vertės 5 690 000 vnt., cigarečių „Jin Ling“, paženklintų Rusijos Federacijos akciziniais ženklais, krovinį, jis - nusikalstamo susivienijimo narys G. P., būdamas valstybės tarnautoju – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, iš nusikalstamo susivienijimo narių, Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų A. S. ir S. R. už tai, kad būtų neatliktas šio krovinio detalus muitinis tikrinimas ir jį kontrabanda gabenęs vilkikas netrukdomai būtų praleistas į Lietuvos Respubliką, t.y. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir savo naudai tiesiogiai priėmė 7 500 eurų (25 896 litų pagal Lietuvos banko nustatyta valiutų kursą) kyšį ir 2010 m. kovo 2 d., apie 13 val. 22 min., veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas, kad dėl tokių jo veiksmų į Lietuvos Respubliką praleidžiamas kontrabanda gabenamas cigarečių krovinys, tinkamai neatliko muitinio tikrinimo ir praleido pro Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą vilkiką „Iveco“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kogel“, v/n (duomenys neskelbtini), su jame esančiu 1 861 264 litų muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, vertės kontrabanda gabenamu tarp kitų prekių paslėptu 5 690 000 vnt. cigarečių „Jin Ling“, paženklintų Rusijos Federacijos akciziniais ženklais, kroviniu įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Šiais savo veiksmais G. P. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 25 str. 4 d., 249 str. 1 d., 199 str. 1 d., 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kurios terminas vėlesniais teismų sprendimais buvo tęsiamas. Paskutine Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi įtariajam G. P. kardomosios priemonės- suėmimo terminas vėl buvo pratęstas vienam mėnesiui, t. y. iki 2012 m. balandžio 24 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įtariamajam inkriminuojami nusikaltimai priskiriami prie apysunkių, sunkių bei labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, todėl, suvokdamas laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, G. P. gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmos instancijos teismo vertinimu, nors G. P. yra vedęs, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, praeityje nebuvo teistas, tačiau šios formaliai nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo besąlygiškai teigti, jog sumažėja prognozuojamo bėgimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybę, kuriai užkirsti ir yra taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Įtariamojo gynėjo nurodytos aplinkybės dėl įtariamojo sveikatos būklės, taip pat negali būti laikomos pakankamu pagrindu, paneigiančiu Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. įtvirtinto pagrindo egzistavimą.

Nepaisant prokuroro pareiškime dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo įtariamajam išdėstytų motyvų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartyje nekonstatavo egzistuojant kito, Lietuvos Respublikos 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindo.

Skunde taip pat teigiama, kad skirdamas įtariamajam suėmimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad G. P. po jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo nesislapstė, nesiėmė jokių neleistinų, procesui trukdančių, veiksmų, nors apie sulaikytą kontrabandinį krovinį žinojo iš teisėsaugos pareigūnų, nes buvo apklaustas dėl jo gabenimo per muitinės postą aplinkybių. Teismas nemotyvavo savo nutarties surinktais įrodymais ir byloje esančiomis aplinkybėmis, todėl nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo Lietuvos Respublikos BPK 122 str. įtvirtintus suėmimo pagrindus ir sąlygas, visiškai nesigilindamas ar šiame ikiteisminiame tyrime ir prokuroro pareiškime yra bent kokie įstatymiški pagrindai ir sąlygos skirti griežčiausią kardomąją priemonę įtariamajam. Netinkamas kardomosios priemonės skyrimas, t. y. paskyrus kardomąją priemonę nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų, Konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu. Be to, kardomosiomis priemonėmis negali būti siekiama nubausti asmenį ar siekti tuo padaryti jam poveikį.

Gynėjo nuomone, paskyrus įtariamajam suėmimą buvo akivaizdžiai pažeistas proporcingumo principas. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, o taip pat turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. esančius imperatyvius reikalavimus. Teismas, spręsdamas ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parenkant jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Paskyrus įtariamajam suėmimą, buvo akivaizdžiai pažeistas proporcingumo principas, kadangi pastarasis turi tvirtus socialinius ryšius, t. y. jis yra vedęs, turi vaikų, gyvena šeimoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą dirba, anksčiau neteistas. Gynėjo vertinimu, baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti ir taikant įtariamajam švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., kardomosios priemonės gali būti skiriamos ir jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės paskyrimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, tai yra paskyrus ją nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų ar pažeidžiant įstatyme numatytą kardomosios priemonės skyrimo procedūrą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tik tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos ir jų terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam tokia priemonė taikoma, padarė nusikalstamą veiką. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teismui pateiktą medžiagą, sutinka su žemesnės instancijos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog G. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra kitų įtariamųjų apklausų protokolai, protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, įvykio vietų apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados, daiktų apžiūros protokolai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau, nors nagrinėjamu atveju byloje pakanka faktinių duomenų, kurie teismui leidžia manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, vis dėlto skundą nagrinėjančio teismo nuomone, suėmimo skyrimas įtariamajam buvo pagrįstas tik pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, o šiuo metu tokios kardomosios priemonės taikymas, pratęsiant jos terminą, nebėra tikslingas, nes yra išnykę tokios kardomosios priemonės skyrimo pagrindai.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau nėra absoliuti sąlyga, nulemianti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą. Sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į minėtoje įstatymo normoje išvardytas aplinkybes. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas neturi suabsoliutinti įtariamajam gresiančios bausmės griežtumo, o atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos BPK 11 str. įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimus.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad įtariamasis G. P. suėmime laikomas nuo 2012 m. sausio 25 d. tačiau skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, duotuoju momentu nebėra jokio pagrindo manyti, kad įtariamasis G. P. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ar kitaip trukdyti procesui. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra kitų įstatymo numatytų suėmimo skyrimo ar jo termino įtariamajam G. P. pratęsimo pagrindų. Pats įtariamasis yra apklaustas, jo gynybinė pozicija yra žinoma, byloje apklausti ir kiti asmenys, susiję su jam inkriminuojamų veikų padarymu, atlikti būtini tyrimo veiksmai. Tai, kad įtariamasis G. P. neigia padaręs jam inkriminuojamas veikas, nėra pagrindas manyti, kad tokia jo gynybos pozicija trukdys procesui. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamasis G. P. turi pastovią gyvenamą vietą, iki suėmimo dirbo, yra vedęs, turi vaikų, yra subrendusi asmenybė, kurios socialiniai ryšiai Lietuvoje yra pakankamai tvirti. Jis, be visa ko, turi sveikatos problemų, įtariamojo turimų ryšių užsienyje nenustatyta, todėl, vertinant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, manytina, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo pagrindas įtariamojo G. P. atžvilgiu taip pat yra išnykęs.

Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje bylos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 119 str., gali būti pasiekti įtariamajam G. P. paskyrus kitą švelnesnę kardomąją priemonę.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. kovo 22 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo G. P. gynėjo skundą tenkinti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo įtariamajam G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.