Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-713-870/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-01-07
Bylos Nr.
1-713-870/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-713-870/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00316-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1. ; 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą siuntė, o būtent: jis 2012 metų rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, būdamas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą - 2012-09-03 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą SODRAI apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį 2012-08, pasirašydamas pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį ir 2012-09-03 apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų lape eilutėse Nr. 12 „(vadovo ar įgalioto asmens parašas)“ VšĮ „Dailės kalba“ direktorės I. S. vardu, po to šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą paštu išsiuntė į SODRĄ.

Taip R. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

R. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jo žmona N. S. R. yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėja. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 1991 m. ir iki 2006 m. jo žmona jai vadovavo, o kai ją ištiko insultas, ji vadovauti paskyrė dukrą I. S.. 2012 m. pradžioje dukra I. S. susipyko su įstaigoje dirbusia buhaltere A. P.. Buhalterė A. P. jam pranešė, kad nebegali dirbti su jo dukra ir padavė pareiškimą išeiti iš darbo.Dukra atsisakė perimti buhalterinius dokumentus. Tada A. P. jam į namus atvežė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus ir juos paliko. Jis ne kartą skambino dukrai, prašė, kad ji pasiimtų buhalterinius dokumentus, tačiau ji atsisakydavo tai daryti, motyvuodama tuo, kad jie netvarkingai perduoti ir jinai jų neims. Jo iniciatyva buvo organizuotas dukros ir buhalterės A. P. susitikimus, tačiau jo dukra į susitikimus neatvykdavo. Buhalteriniai dokumentai iki šiol yra pas jį. Visą tą laikotarpį jis skambindavo buhalterei ir klausdavo, ką daryti, kad VšĮ veikla nežlugtų. Jam A. P. pasakė, kad į Sodrą reikia išsiųsti užpildytą pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį. Taip pat pasakė, kad reikia, kad dokumentą pasirašytų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. S.. A. P. jam padavė užpildytą dokumentą, o jis tą dokumentą pasirašė, nes žinojo, kad dukra I. S. nepasirašys, nes ji nutraukė su jais visus ryšius. Pasirašydamas už dukrą, jis rašėsi ne savo parašu, o imitavo savo dukros I. S. parašą. Jis suprato, kad daro nusikalstamą veiką, bet tokiu poelgiu norėjo išsaugoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir tokiu būdu padėti savo dukrai. Šį pasirašytą dokumentą jis įdėjo į voką ir išsiuntė SODRAI (b. l. 93-94).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. parodė, kad 1991 m. jos mama N. S. R. įsteigė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir vadovavo jai iki 2006 m. Nuo 2010 m. įstaigai pradėjo vadovauti ji. 2012 m. pradžioje įstaigos buhalterė A. P. pareiškė, kad išeis iš darbo. Ji paprašė deramai perduoti įmonės buhalterinius dokumentus. Tačiau A. P. pareiškė, kad perduos dokumentus tik įmonės steigėjai, nes ja nepasitiki. 2012 m. liepos mėnesį bendravimas su A. P. nutrūko. Kiek jai žinoma, A. P. visus įmonės dokumentus pagal perdavimo -priėmimo aktą perdavė įmonės steigėjai, tai yra N. S. R.. 2012 m. rugpjūčio mėn. jai buvo pateiktas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų priėmimo -perdavimo aktas, pasirašytas A. P. ir jos mamos. Ji prašė, kad dokumentai būtų perduoti jai tinkamai, kad toliau galėtų vykdyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą bei atsisakė dokumentus priimti, kol jie nebus tinkamai jai perduoti. A. P. telefonu jai pasakė, kad nenori turėti jokių reikalų su ja ir jei perduos dokumentus, tai tik naujai buhalterei. 2012 m. rugsėjo mėnesį jai paskambino tėtis R. R. ir paprašė ateiti pas juos į namus, kur galės pasirašyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų perdavimo – priėmimo aktą. Ji nuėjo ir nufotografavo aktą, tačiau atsisakė pasirašyti, nes reikalavo, kad tai būtų padaryta tinkamai, t.y. su liudininkais, su finansine ataskaita, balansu, o jie tai padaryti atsisakė. Po susitikimo su tėvais ji 2012 m. lapkričio mėnesį nuvyko į Sodrą ir sužinojo, kad buvo pateiktas pranešimas apie apdraustuosius, kuris pasirašytas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, t. y. jos, tačiau ji tokio dokumento nepasirašė. 2012-09-10 ar 2012-09-09 jai būnant pas tėvus, jai tėvas buvo davęs pasirašyti minėtą pranešimą SAM3SD, tačiau ji tai daryti atsisakė. Sužinojusi, kad Sodrai pateiktas SAM3SD pranešimas pasirašytas jos vardu, paskambino tėvams ir pasiteiravo, kas tai padarė. Jai tėvas R. R. pasakė, kad tai jis pasirašė už ją norėdamas gero. Nuo to laiko santykiai su tėvais nutrūko (b. l. 8-9).

Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino.

Kaltinamasis R. R. suklastojo tikrą dokumentą - VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą SODRAI apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį 2012-08, pasirašydamas pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį ir 2012-09-03 apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų lape eilutėse Nr. 12 „(vadovo ar įgalioto asmens parašas)“ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. S. vardu, ir po to šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą paštu išsiuntė į SODRĄ. R. R. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Nustatyta veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. R. R. ankščiau neteistas (b. l. 81), baustas administracine tvarka (b. l. 82), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 84), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 85), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 86), yra pensininkas.

R. R. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme – bauda, ir jos dydžiu, nurodo, kad baudą sumokės dalimis (b. l. 121).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), padarymo būdą, veikos mastą, motyvus ir tikslus, į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. R. - anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda galiojanti, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, pensininkas, 71 metų amžiaus), taip pat į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai R. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. R. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Šiuo metu nėra kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. R. kardomoji priemonė neskirtina.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimties) Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti – 4 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), tai yra 520 (penkių šimtų dvidešimties) Lt baudą.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kaltinamajam R. R. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti R. R., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 520 Lt bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė