Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.4.7; 1.1.8.3; 1.1.8; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.2.3.2.3; 1.2.14.1.2.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5

2012 m. lapkričio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiosios Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Egidijai Belevičienei, gynėjui adv. Valentinui Giriūnui, nukentėjusiosioms Z. T. ir R. R., jų atstovui adv. V. K., nukentėjusiajam G. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1973-03-05, Ukmergėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas aukštesnysis, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota Ukmergės r. sav., teistas: 1) 1990-09-06 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d., 98 str. 1 d., l.a. 2 m., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 1990-12-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., l.a. 2 m. 4 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m..; 3) 1992-04-29 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 3 d., 3 m. 6 mėn. l.a.; 4) 1998-06-09 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 104 str. 9 m. l.a.; 2005-02-09 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 77 str. paleistas lygtinai prieš terminą 4 mėn. 23 d.; 5) 2006-07-26 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 1 m. terminuotu laisvės atėmimu, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 m. įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos neilgiau kaip 7 paroms, 2007-05-28 Ukmergės r. apylinkės teismo nutartimi nutarta panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-07-26 nuosprendį paskirtą 1 m. laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. U. 2012-04-09 apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, asmeninio konflikto metu su I. D., tyčia du kartus ranka sudavė ant suoliuko sėdinčiai nukentėjusiajai į galvą, paėmęs už plaukų nuvertė ant grindų bei kojomis įspyrė ne mažiau dešimt kartų į galvą, pilvą, sėdmenis, juosmenį, tada paėmęs I. D. už plaukų ištempė į lauką bei tempė ją iki Pavasario-Pievų g. sankryžos, Ukmergėje, kur nukentėjusiajai kojomis spyrė į galvą, pilvą, krūtinę, kojas, nugarą, šonus ne mažiau kaip dvidešimt aštuonis kartus, po to rankomis sudavė jai ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį, po to įdėjo I. D. į karutį ir nuvežė į namą, esantį Nuotekų g. 4, Ukmergėje, taip viso itin žiauriai, intensyviai sudavė nukentėjusiajai 46 smūgius, padarydamas I. D. nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, dešiniame žande-lūpose, dešinės ausies kaušelyje, pasmakrėje, lūpų kairiojo kampo srityje, dešiniame sėdmenyje, nugaroje, juosmenyje, kryžkaulio srityje, kairėje šlaunyje ir dešiniame kelyje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, veide, dešinės ausies kaušelyje, pasmakrėje, krūtinėje, pilve, klubinėse srityse, gaktoje, kairiame petyje, alkūnėse, plaštakose, šlaunyse, keliuose ir dešinėje blauzdoje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sumušimą, dešiniųjų IV-V šonkaulių lūžimą, kraujosruvą didžiojoje taukinėje, kas sukėlė nukentėjusiajai itin dideles kančias, nes žalojimas vyko ilgą laikotarpį, keliose skirtingose vietose ir ko pasekoje nukentėjusioji mirė, taip tyčia itin žiauriai nužudė I. D..

Šiais savo veiksmais E. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p.

Taip pat, jis 2012 m. kovo mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, G. B., esant bejėgiškoje būklėje dėl girtumo, nuo jo vienos rankos numovė auksinį žiedą 250 Lt vertės, nuo kitos rankos numovė kitą auksinį žiedą 400 Lt vertės, padarydamas G. B. 650 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais E. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Kaltinamasis E. U. teismui parodė, kad balandžio 9 d. kartu su Inga išėjo pas jo brolį. Brolio nerado, sutiko A. J.. Paklausė Arūno, gal turi išgerti. Eidami pas jį į namus, pakeliui užėjo paimti du butelius 0,7 litro talpos samagono. Išgėrė samagoną pas Arūną namuose. Arūnas su savo sugyventine buvo stipriai išgėrę ir nuėjo miegoti. Tada jis (E. U.) su Inga nuėjo pas brolį. Ten keturiese išgėrė 2 ar 3 didelius butelius alaus. Buvo mažai, todėl sugalvojo vėl nueiti pas Arūną. Dar paėmė butelį ar du, išgėrė, daugiau mažai ką beprisimena. Begeriant įvyko konfliktas. Inga pradėjo kalbėti, kad Arūnas ją anksčiau išprievartavo. Prasidėjo muštynės, apsistumdė. Pradėjo aiškintis. Ingos klausė, kodėl ji tyli. Supykęs sudavė sėdinčiai Ingai ir ji nugriuvo ant grindų, spyrė keletą kartų iš kojos į sėdmenis, į nugarą ar į šonus. Arūnas liepė išeiti. Jis (E. U.) bandė temti Ingą už plaukų, tačiau nepatempė, nes irgi buvo girtas. Tada Ingą paėmė iš nugaros pusės ir ją pakėlęs ištempė į lauką. Manė, kad Inga prasiblaivys. Bandė ją kelti, ji griuvo. Po to Ingą tempė iki posūkio. Ji nugriuvo kaip „šlapias maišas“. Jis supyko, jai sudavė. Paprašė Valdemaro pagalbos, kad paimtų karutį. Tuo metu Inga gulėjo ir knarkė. Kai Valdemaras nuėjo paimti karučio, tai supykęs vėl sudavė Ingai iš kumščio apie 5 kartus, spyrė 3-4 kartus iš kojos. Valdemaras atvažiavo su karučiu ir jie Ingą parvežė pas Slavką. Neatsimena, kaip Ingą įnešė į kambarį. Atsimena, kad atsigulė, apsikabino Ingą ir miegojo. Ryte atėjo V. R. ir jį pažadino. Jis klausė, kur yra jo telefonas. Inga gulėjo šalia jo, jis ją apklojo ir jie su Valdemaru išėjo. Nuėjo pas brolį. Brolis nupirko „bambalį“ alaus. Tryse nuėjo prie „Iki“ parduotuvės ir ten sutiko V. J., išgėrė vyno. Tada nuėjo pas brolį, išgėrė alaus. Kai grįžo, V. J. išėjo ir pasakė, kad Inga turbūt negyva. Jis (E. U.) įbėgo į kambarį, pajudino Ingą, pastebėjo, kad ji kažkokia įtartina, paskambino policijai bei greitajai. Atvažiavo policija ir jį išvežė.

Atsakydamas į klausimus E. U. parodė, kad konflikto metu Inga sėdėjo ant suoliuko ir kai jis jai sudavė, tai ji nugriuvo prie spintos. Inga nugriuvo ant grindų prie spintos ir gulėjo. Tada bandė ją patemti į lauką, kad ji išsiblaivytų. Bandė temti už kasos, tačiau nepavyko. Po to paėmė už pažastų. Trenkė du kartus per veidą. Gulinčiai Ingai spyrė 3 ar 4 kartus, ant pilvo nešokinėjo. Ingą dar mušė kumščiais pasodinęs lauke. Sudavė iš viso 12 ar 15 kartų. Kai kėlė Ingą į karutį, tai jos nemušė. Kai Ingą paguldė į lovą, tai ji dar buvo gyva. Ryte Inga buvo kruvina, akis buvo patinusi. Ją apklojo ir išėjo toliau gerti. Nuo Naujųjų metų su Inga gyveno kartu. Susipažino su ja per Naujuosius, bendro ūkio su Inga nevedė. Jei Ingai kažkas paskambindavo, ji dingdavo, pradėdavo gerti. Nužudytoji nebuvo jo sugyventinė. Iki Naujųjų metų jis turėjo ne vieną draugę, neturėjo pastovios. Jokių planų ateičiai su Inga neturėjo. Balandžio 14 d. turėjo išvažiuoti į Londoną. Inga būtų likusi Lietuvoje. Neturėjo planų kurti šeimą. Bendro biudžeto nebuvo, tik kartu su Inga gerdavo ir viskas. Inga jokių pajamų neturėjo. Pinigų Ingai duodavo mama. Inga turėjo daug sugyventinių. Būdavo, kad Inga dingdavo 3 parom, kažkur gerdavo. Ji sakydavo, kad čia ne jo (E. U.) reikalas. Sakydavo, kad jis nėra jos vyras. Pripažįsta, kad girtas tampa agresyvus. Kai mušė Ingą, buvo agresyvus dėl girtumo. Griūdama Inga galėjo ir pati susižeisti, 46 smūgių nepripažįsta. Su pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu sutinka. Su Inga, kai trūkdavo lėšų, užstatydavo žiedus. Inga savo daiktus išsipirkdavo. Su Inga draugavo apie 3 mėnesius. Per tą laiką kartu su Inga jokių buities daiktų nepirko. Inga jo drabužių neplaudavo, savo drabužius nešdavo mamai, kad išplautų. Valgyti Inga negamino. Tai jis nuėmė žiedą nuo nukentėjusiojo G. B. rankos. Gėrė kartu su G. B., tada ir numovė jam žiedus. Kovo 28 d. Inga užstatė vieną žiedą už 140 Lt. G. B. telefono neėmė.

Kaltinamasis E. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-04-09 jis kartu su I. D. du kartus buvo pas A. J., pravarde „Pacas“. Pirmą kartą, kai gėrė pas A. J. jokių konfliktų nebuvo. Kai gėrė antrą kartą pas A. J., įvyko konfliktas. Pas A. J. vakare atėjo jis, Inga ir V. R., dar buvo šeimininkas ir jo sugyventinė J. L.. Visi pradėjo gerti. Begeriant tarp jo ir A. J. kilo konfliktas, kadangi pastarasis anksčiau buvo išprievartavęs Ingą. Jis su juo apsistumdė ir tiek, jie nesimušė. Jis Ingą pradėjo mušti todėl, kad ji nenorėjo eiti namo, pradėjo griuvinėti. Tada jis Ingai, sėdinčiai ant suoliuko, du kartu delnu sudavė į veidą. Kai Inga sėdėjo ant suoliuko, ją paėmė už plaukų ir nutempė nuo suoliuko ant grindų. Gali būti, kad jis ją gulinčią spardė, šokinėjo ant pilvo, bet dėl girtumo nepamena. Jis tik atsimena, kad Ingą ištempė už plaukų į lauką. Tada Ingai gulinčiai ant žemės įspyrė vieną kartą. Jis bandė ją vesti, bet ji nepaėjo. Tada paėmė už striukės ir tempė iki posūkio. Jis ją bandė pakelti, bet ji vis tiek nesikėlė. Kai neišėjo Ingos pakelti, tada pradėjo ją spardyti, įspyrė ne mažiau 3 kartų, gali būti, kad ir daugiau, jis neskaičiavo smūgių. Dar daužė pasodinęs kumščiais į veidą, į galvą. Kiek sudavė smūgių, tiksliai nežino, gal kokius penkis. V. R. visą laiką buvo su juo, kai jis Ingą ištempė iš A. J. namų. Kai Ingos neišėjo pakelti, ties posūkiu, jau po jo mušimo, V. R. atvežė karutį. Tada jie įkėlė Ingą į karutį ir nuvežė pas Slavką – V. J.. Jis pabeldė į langą ir paprašė, kad V. J. padėtų parvesti Ingą. Jis su V. J. parnešė Ingą į namus. V. R. laikė karutį, o paskui jį nuvarė atgal. Įtariamasis liko pas V. J.. Jis miegojo su Inga vienoje lovoje, ją apkabino ir užmigo. Jis Ingos veido nematė. Ryte Inga kažką tai sumurmėjo, bet nekalbėjo. Jis matė, kad jos veidas kruvinas. Mušė Ingą dėl to, kad ji atsigautų ir eitų namo (2 t., b.l. 72-78, 85).

Savo parodymus E. U. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b.l. 88-102).

Dėl įtarimo vagyste E. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nurodyto nusikaltimo nepadarė. 2012 m. kovo mėn., dienos nurodyti negali, pas jį į nuomojamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergė, atėjo pažįstamas G. B.. Tuo metu namuose buvo I. D., R. I. ir A. B.. Tuo metu kai Inga G. B. numovė žiedus, kambaryje buvo tik jis, Inga ir Gediminas, pastarasis buvo girtas. Jis nepajautė kaip Inga jam numovė žiedus. Mintis, kad reikia numauti žiedus ir pavogti buvo jo, bet jis nemovė. Inga buvo prisėdusi prie Gedimino. A. B. negalėjo matyti, kaip Inga numovė žiedus, kadangi jo kambaryje nebuvo. Jam I. D. davė priduoti žiedą į lombardą. Jis jį pridavė, atrodo 2012-03-15, į lombardą, esantį „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Už žiedą gavo 84 Lt. Gautus pinigus pragėrė, pravalgė. Kitą žiedą Inga pati pridavė į tą patį lombardą, balandžio pradžioje. Ji už žiedą gavo 140 Lt. Už tuos pinigus pirko valgyti, rūbus. Dėl telefono jis nieko negali pasakyti, jo nei Inga, nei jis nevogė. 2012-04-09 jis buvo sutikęs G. B. ir jo sugyventinę, jie jam sakė, kad jis grąžintų žiedus. Jie paliko telefono numerį, kad jis juo paskambintų, sakė, kad jeigu nesulauks skambučio, eis į policiją ir rašys pareikšimą (2 t., b.l. 83-85).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Ukmergėje, Nuotekų g. 4 name, esančiame V. J. bute, kurio durys yra nuo gatvės pusės, viename kambaryje yra sofa-lova, ant kurios yra pagalvė su rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Antrame kambaryje iš kairės pusės nuo durų į kambarį stovi trijų durų spinta, už kurios palei sieną stovi lova, kurioje rastas I. D. lavonas. Lavonas apklotas įvairiais skudurais. Nuklojus skudurus nuo lavono matyti, kad lavonas guli ant nugaros pasisukęs į kairį šoną. Lavono viršutinė kūno dalis pilnai nurengta. Mėlynos džinsinės kelnės neatsegtos, bet iki šlaunų vidurio numautos, kelnaitės žemėtos ir iš nugaros nusmukusios žemiau sėdmenų, kurie irgi žemėti. Ant džinsinių kelnių galinėje dalyje ir ties keliais matyti rausvos dėmės, panašios į kraujo. Lavonas su abiem batais. Tarp skudurų buvusių ant lavono yra žalios spalvos megztukas su užsegta liemenėle baltos spalvos bei juodos spalvos striukė, kuri nugaros srityje žemėta. I. D. veidas suteptas krauju, taip pat ir šnervės. Veidas sutinęs, matyti dauginės kraujosruvos ir nubrozdinimai. Kaktoje čiuopiasi susitelkęs kraujas. Kraujosruvos plaštakose, šlaunyse, dešinėje klubinėje srityje. Nubrozdinimai kryžkaulyje ir tarpumenčių srityje. I. D. lavono sustingimas stiprus visose raumenų grupėse. Lavondėmės mėlynos, išplitę nugarinėje pusėje, kurią paspaudus pirštu išnyksta, o pirminę spalvą įgauna po minutės laiko (1 t., b.l. 6-25).

Iš 2012-04-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu Ukmergė, (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto baltų plytų gyvenamas namas. Ant kambario durų varčios kairės briaunos 0,87 m nuo durų apačios matoma ruda dėmė, panaši į kraują. Kambaryje ant spintos viršutinės priešakinės briaunos 0,45 m nuo kairio krašto yra ruda 1x1 cm dėmė, panaši į kraują ir 0,56 m nuo kairio krašto yra antra ruda 2,5 cm ilgio dėmė, panaši į kraują. Ant krosnies sienelės, kur yra durelės malkoms, 0,1 m nuo kairės pusės ir 0,1 m nuo grindų matoma vertikali ruda 3,5 cm ilgio ir 0,4 cm pločio dėmė, panaši į kraują. Ant grindų kiliminės dangos, nuo krosnies sienelės, matomos pritaškytos dėmės rudos spalvos, panašios į kraują. Išėjus iš namo į Pievų g., kurios danga yra suplūkta žemė, dešinėje pusėje yra varteliai į pirmą įėjimą į namą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo vartelių dešinio krašto už 9 m link Pavasario g. ir 1,5 m nuo dešinėje esančios tvoros, matoma ant gatvės ruda 8x9 cm dėmė, panaši į kraują. Nuo šios dėmė už 0,2 m link Pavasario g. ir 1,9 m nuo dešinėje esančios tvoros, matoma antra ruda 14x10 cm dėmė, panaši į kraują (1 t., b.l. 39-51).

Iš specialisto išvados Nr. M 50/12 (14) matyti, kad I. D. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio dauginiais nubrozdinimais ir kraujosruvomis galvoje, muštine žaizda apatinėje lūpoje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi kraujo susitelkimu po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais dangalais, galvos smegenų pabrinkimu. I. D. mirė prieš 8-16 valandų iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2012-04-10 12 val., tai patvirtina lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu. I. D. lavono kraujyje rasta 4,02 promilių etilo alkoholio, kas gyviems asmenims atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. Lavono vidaus organuose ir kraujyje metilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių, aldehidų, lakių organinių chloro junginių (chloroformo, dichloretano) nerasta. Vidaus organuose barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinių, efedrino, amfetaminų, amitriptilino, difenhidramino, pirazolono grupės junginių nerasta. Kraujyje opijatų, kokaino ir jo metabolitų, amfetaminų ir benzodiazepinų nerasta. I. D. lavone nustatyti šie sužalojimai: nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, dešiniame žande-lūpose, dešinės ausies kaušelyje, pasmakrėje, lūpų kairiojo kampo srityje, dešiniame sėdmenyje, nugaroje, juosmenyje, kryžkaulio srityje, kairėje šlaunyje ir dešiniame kelyje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, veide, dešinės ausies kaušelyje, pasmakrėje, krūtinėje, pilve, klubinėse srityse, gaktoje, kairiame petyje, alkūnėse, plaštakose, šlaunyse, keliuose ir dešinėje blauzdoje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sumušimas, dešiniųjų IV-V šonkaulių lūžimas, kraujosruva didžiojoje taukinėje. Nubrozdinimai dešiniame skruoste padaryti kietu buku, ribotu, kvadrato formą turinčiu daiktu. Visi likusieji sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių detalesnių savybių nurodyti, sužalojimuose neužfiksavus specifiniams požymiams, nėra galimybių. Kraujosruva dešiniame žaste padaryta prieš 4-8 paras iki mirties. Visi likusieji sužalojimai padaryti 6 valandų laikotarpyje iki mirties. Galvos sužalojimai gyviems asmenims būtų sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą. Dešiniųjų IV-V šonkaulių lūžimai gyviems asmenims būtų sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Visi likusieji sužalojimai gyviems asmenims būtų sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. I. D. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos. I. D. lavone savigynos pėdsakų nėra. Kraujosruvos plaštakų delninių pirštų sąnarių projekcijoje galėjo būti padarytos ir pačiai I. D. suduodant smūgius kumščiais į bukus daiktus. Neatmetama galimybė, kad po sužalojimų padarymo iki galvos smegenų pabrinkimo nukentėjusioji galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. I. D. po sužalojimų padarymo galėjo būti gyva iki 6 valandų laikotarpį. I. D. lavone nustatyti sužalojimai nėra informatyvūs, kad iš jų galima būtų nustatyti kūno pozą sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai dažniausiai padaromi užpuolikui esant priešais tą kūno paviršių, kuriame yra sužalojimai. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiasdešimt septyniais trauminiais poveikiais, iš jų galvos sužalojimai, sukėlę mirtį padaryti mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių rezultate. Visi sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Nubrozdinimai dešiniame skruoste padaryti kietu buku, ribotu, kvadrato formą turinčiu daiktu. Visi likusieji sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių detalesnių savybių nurodyti, sužalojimuose neužsifiksavus specifiniams požymiams, nėra galimybių. Sužalojimuose nėra morfologinių kriterijų, leidžiančių nustatyti sužalojimų padarymo seką. (1 t., b.l. 67-78)

Nukentėjusioji Z. T. parodė, kad kaltinamąjį E. U. pažįsta iš matymo. Jos dukra I. D. pareidavo į namus aplankyti savo dukros, išsimaudyti, drabužius pasikeisti, o kaltinamasis ją palydėdavo. Paskutiniu metu dukra bandė tvarkyti savo gyvenimą. Vesdama anūkę į mokyklą, mieste sutikdavo savo dukrą I. D. su kaltinamuoju. Kaltinamąjį pažįsta kaip dukros sugyventinį, tačiau nei jo vardo, nei pavardės nežino. Ji (Z. T.) yra anūkės globėja. Jos dukrai I. D. motinystės teisės buvo apribotos. Anūkei buvo padarytos 8 operacijos. Dabar mergaitė gali vaikščioti, tuo rūpinosi ir mama, vežiojo mergaitę į sanatorijas. Paskutiniu metu dukra išgėrinėjo. Kadangi mergaitė (I. D. dukra) yra su negalia, negali aukštyn pakelti rankų, ją reikia aprengti, nuolat prižiūrėti, todėl teismas ir apribojo I. D. motinystės teises. Išgėrusi dukra nebepajėgdavo prižiūrėti savo mergaitės. Butas, kuriame gyvena su anūke yra skirtas savivaldybės, kaip socialinis būstas. Paskutiniu metu jos dukra I. D. gyveno pas draugus, nesakė adreso, kur konkrečiai gyvena. Kai dukra ateidavo paskutiniuosius kartus, tai buvo sumušta. Per Kūčias matė dukrą labai sumuštą. Jos veidas buvo labai sumuštas, mėlynas. Paklausė jos, kas ją sumušė, tačiau ji atsakė, kad geriau nežinoti. Apie dukros mirtį jai pranešė policijos pareigūnai. Su anūke buvo ką tik grįžusios iš ligoninės. Paskutinį kartą dukrą matė prieš savaitę iki jos mirties „Maxima“ parduotuvėje kartu su kaltinamuoju. Dukros laidotuvėmis rūpinosi ji (Z. T.). Visos išlaidos yra nurodytos. Suma yra nurodyta pagal dokumentus. Iš jos dukros yra priteistas anūkės išlaikymas, po 200 Lt per mėnesį. Dukra ieškojo darbo, nes norėjo prisidėti prie savo dukros išlaikymo. Išgyvena, nes neteko vienintelės dukros. Kadangi anūkė gimė su negalia, bendromis jėgomis su dukra stengėsi padėti mergaitei. Mergaitės tėvas pasišalino nuo mergaitės auginimo, nepadėjo. Dukra pati augino mergaitę. Dukra apie kaltinamąjį jai nieko nepasakojo.

Nukentėjusioji R. R. parodė, kad ją augino mama. Močiutė pradėjo ją globoti nuo 15 metų. Apie mamos mirtį sužinojo iš policijos pareigūnų. Matydavo, kaip kaltinamasis vaikščiojo kartu su mama. Mama jo nepristatė. Nežinojo tikslios mamos gyvenamosios vietos. Žinojo, kad mama gyvena pas draugus. Mama dažnai ateidavo jos aplankyti, ateidavo į butą, kuriame gyvena su močiute. Mamą labai mylėjo. Mama apie kaltinamąjį nieko nepasakojo. Jo vardo ir pavardės nežinojo. Ji gimė su negalia, mama stengėsi jai padėti. Kai buvo daromos operacijos, mama visada būdavo kartu, veždavo į sanatorijas. Paskutiniu metu mama stengėsi tvarkytis, ieškojo darbo. Kai mamą buvo sutikusi „Maxima“ parduotuvėje, ji buvo pasidažiusi, susišukavusi, tvarkingai atrodė. Kiti sakydavo, kad mama geria, tačiau pas ją su močiute ji ateidavo negirta, tvarkinga. Paskutinį kartą, kai mama buvo atėjusi, ji buvo sumušta. Mama niekada nepasakojo, kas ją muša.

Nukentėjusiosios Z. T. ir R. R. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš E. U. Z. T. naudai nusikaltimu padarytą 7533 Lt turtinę žalą, Z. T. ir R. R. naudai po 70 000 Lt neturtinės žalos, viso 147 533 Lt bei bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisti iš E. U. nepilnametės I. D. dukros R. R. išlaikymui po 200 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2012 04 10 iki R. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Liudytojas V. R. parodė, kad kaltinamąjį E. U. pažįsta, sutardavo normaliai, nesipykdavo, kartais susitikdavo. I. D. turėjo daug sugyventinių, kas turėjo pinigų, tie ir buvo jos sugyventiniai. Negali pasakyti, ar E. U. buvo I. D. sugyventinis. Matydavo, kad jie kartu vaikščiodavo. Tą dieną E. U. ir I. D. sutiko prie „Iki“ parduotuvės. Nusipirko alaus ir nuėjo išgerti. Atsimena, kad Inga su E. U. jį pakvietė pas „Pacą“, tai yra A. J.. Nuėjo pas Arūną. Pradėjo gerti, nors jau ir prieš tai buvo nemažai išgėrę. Kai pradėjo gerti, E. U. susipyko su „Pacu“, susimušė. Inga prikalbėjo, kad „Pacas“ ją kažkada išprievartavo. Jie susimušė, o jis (V. R.) juos išskyrė. Inga sėdėjo prie pečiaus. Jis pradėjo kalbėtis su Jelena, atsisukęs pamatė, kad Inga guli ant žemės. Nematė, ar ji pati nukrito. Inga buvo daug išgėrus. E. U. 2-3 kartus sudavė Ingai ir pasakė jai keltis. E. U. pasakė jam, kad nepaliks I. D.. Inga gulėjo, pati paeiti negalėjo. E. U. Ingai sudavė, kad ji atsikeltų ir eitų namo. Jis vieną kartą sudavė, paskui antrą kartą sudavė, tačiau ji nesikėlė. Buvo 1.00 val. nakties, tamsu. E. U. ją tempė iki gatvės, tempė už plaukų. Jis (liudytojas) ėjo šalia. E. U. vėl sudavė I. D. į veidą. Jis (V. R.) pasakė, kad baigtų mušti. Tada E. U. jį pastūmė, jis nugriuvo. E. U. jis sakė, kad negali I. D. panešti, nes jam skauda koją. Tuomet nuėjo pas draugą ir paėmė karutį. Su karučiu nuvežė Ingą pas V. J.. E. U. pasibeldė pas V. J. ir po to Ingą įsinešė pas jį į namus. Jis (liudytojas) grąžino karutį draugui ir liko pas jį nakvoti. Atsikėlė apie 6.00 ar 7.00 val. ryte, pastebėjo, kad nėra telefono. Nuėjo pas V. J. ir paklausė, kur yra E. U.. Jis atsakė, kad guli už sienos. E. U. gulėjo kartu su I. D. lovoje. Jis gulėjo prie sienos, o Inga gulėjo prie krašto. Pamanė, kad I. D. miega. Tame kambaryje šviesos nebuvo. Kai naktį su karučiu vežė I. D., tai ji alsavo ir kriokė. E. U. sudavė delnu Ingai 2 kartus kambaryje ir gatvėje 2 ar 3 kartus. Nematė ir negali pasakyti, ar E. U. koja spyrė I. D.. E. U. sudavė smūgius Ingai iki jam nueinant paimti karučio. Kai su E. U. įkėlė I. D. į karutį, ji nieko nekalbėjo. Karutis buvo su vienu ratu, aliuminis, kraštai nebuvo aštrūs.

Liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-04-09 prie parduotuvės IKI susitiko E. U. ir I. D.. Visi trys nusipirko ar tai vieną, ar tai du bambalius 8 laipsnių stiprumo alaus. Alų gėrė E. U. brolio kieme. I. D. nebuvo tuo metu sumušta, ant jos veido mėlynių nesimatė. Vėliau nuėjo pas A. J., pravarde „Pacas“. Pas A. J. namuose buvo J. L., jo sugyventinė. Gėrė 0,7 litro talpos butelį degtinės. Gėrė jis, I. D., J. L., E. U., A. J.. Geriant tarp E. U. ir A. J. kilo konfliktas dėl Ingos. E. U. pradėjo priekaištauti A. J., kad pastarasis išprievartavo Ingą. Po to E. U. pradėjo mušti Ingą. Matė, kaip Inga nukrito nuo suolo ant grindų. Jis matė kaip iš delno E. U. sudavė Ingai į veidą. Jis buvo išgėręs ir gali kai kurias aplinkybes painioti. Jis negali pasakyti, ar padėjo E. U. išvesti Ingą iš namų. E. U. Ingą buvo nutempęs iki Pavasario g. Matė kaip E. U. sudavė dar kartą į veidą delnu Ingai. E. U. sudavė ne vieną kartą, o kelis, kiek kartų, pasakyti negali. Inga gulėjo ant žemės. Jis apsisuko ir pasakė, kad eina namo. Paėjus apie 50 m., E. U. pradėjo rėkt „palauk, negali jos palikt, ji čia sušals“. Tada jis (liudytojas) grįžo. Ingos veido jis nematė, kadangi buvo tamsu. E. U. jo prašė, kad jis padėtų Ingą parvesti į namus. Jis paėmė karutį iš kaimyno. Tada jie abu įkėlė Ingą į karutį ir nuvežė Ingą į namą, esantį Nuotekų g. 4, Ukmergėje. Čia jis su E. U. iš karučio paėmė Ingą ir nunešė į namus. Jis nakvojo pas kaimyną. Rytojaus dieną atsikėlęs, nuėjo pas E. U.. Pastarasis miegojo su Inga vienoje lovoje. Jis prikėlė E. U.. Jie kartu nuėjo pas A. J.. Tai buvo ryte apie 7-8 val. A. J. klausė, kur Inga. Jis atsakė, kad kruvina namuose miega (1 t., b.l. 148-149).

Liudytojas V. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 150-158).

Liudytoja J. L. parodė, kad pažįsta I. D. ir E. U.. E. U., I. D., V. R. ir ji kartu baliavojo. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Šv.Velykų vakare pas ją atėjo E. U., I. D., V. R., buvo tamsu, nežino, kiek valandų buvo. Iš pradžių viskas buvo gerai. Paskui susimušė Arūnas su Egidijumi. E. U. pradėjo mušti Ingą, o Arūnas supykęs visus išvijo, o kas buvo paskui, ji nematė. Tiksliai negali pasakyti, kaip ir kiek kartų E. U. sudavė Ingai. Jis stvėrė Ingą už plaukų, o paskui iš kojos sudavė porą kartų per šonus. Inga buvo pargriuvusi ant žemės ir jis pargriuvusią mušė iš kojos. Kaltinamasis vienas mušė Ingą. Inga nesigynė, jokio žodžio nepasakė. Konfliktas įvyko dėl to, kad Inga sakė, jog A. J. buvo ją išprievartavęs. E. U. dėl to supyko ir susikabino su A. J.. V. R. laikė E. U., o ji (liudytoja) laikė Arūną. Į spintą konflikto metu I. D. neįlindo. Inga buvo nugriuvusi prie spintos, bet nebuvo įlindusi į spintą. E. U. spyrė Ingai 2-3 kartus, bet tiksliai kiek negali pasakyti. Paskui Ingą traukė už plaukų iš namų, nes Arūnas visus išvijo. E. U. buvo labai užpykęs ant Ingos, buvo sužvėrėjęs. Ji nežino, kiek laiko E. U. su I. D. draugavo ar kartu gyveno. Prieš Ingos sumušimą ji buvo girta. Po to kieme jokių garsų negirdėjo, ji (liudytoja) buvo neblaivi. Inga išgėrusi ir griūna, ir nebepaeina.Tą vakarą Inga griuvo ant kilimo, tada negalėjo trenktis galva.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. parodė, kad A. J. yra jos sugyventinis. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur nuomojasi kambariuką kartu su virtuve. Tai buvo po Šv. Velykų, vakare, apie 21 val. Pas juos į namus atėjo pažįstami I. D., E. U. pravarde „Babešas“ ir V. R. pravarde „Runkelis“. Visi jie buvo girti. E. U. labai norėjo išgerti. Tada A. J. nuėjo į parduotuvę, nupirko vyno. Visi kartu gėrė atneštą vyną kambaryje. Būdama girta I. D. pradėjo prie visų kalbėti, kad kadaise A. J. ją prievartavo. Dėl to kilo konfliktas tarp A. J. ir E. U.. Konflikto metu I. D. įlindo į spintą ir pasislėpė. Liudytoja laikė A. J., o V. R. – E. U.. Tada E. U. ištraukė I. D. iš spintos ir pradėjo ją daužyti, mušė rankomis bei kojomis, pargriovė ją ant grindų, spardė kojomis. E. U. buvo sužvėrėjęs. Ji (liudytoja) nežiūrėjo, kur spardė ir kaip mušė. Ji buvo užsiėmusi už galvos ir nusisukusi. E. U. mušė I. D. gal 10-20 minučių. Mušė vienas. Kai baigė mušti, I. D. buvo dar gyva. E. U. su V. R. ištempė I. D. iš jų namų. Ji matė, kad E. U. I. D. iš kambario tempė už plaukų. Kur ištempė I. D., ji nežino. Kitą rytą atsikėlusi pamatė, kad kambaryje yra kraujo ant kilimo. E. U., girtas būdavo agresyvus (1 t., b.l. 163-164).

Liudytoja J. L. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 165-169).

Liudytojas A. J. parodė, kad pažinojo E. U. ir I. D.. Juos matydavo kartu vaikštančius, bet nežino, ar jie kartu gyveno. Balandžio 9 d. prie „Iki“ parduotuvės susitiko su kaltinamuoju ir Inga, bet tai buvo dienos metu, išgėrė. Vakare jie vėl buvo atėję, bet tiksliai valandos pasakyti negali, buvo jau tamsu. Jie atėjo tryse, tai E. U., I. D. ir V. R.. Jis (liudytojas) gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje kartu su J. L.. Iki jiems ateinant jis jau buvo gerokai išgėręs, gal 2 butelius degtinės. Jie alkoholio neatsinešė. Kai visi išgėrinėjo, įvyko žodinis konfliktas tarp Ingos ir E. U.. E. U. pargriovė I. D. ant grindų ir ją spardė kojomis. Jis tikrai spyrė ne vieną kartą, spyrė į šonus. Sudavė iš kumščio 3 kartus į galvą po spardymo, nešokinėjo Ingai ant pilvo. E. U. spardė į šonkaulius, į pilvą. Kaltinamasis buvo su batais – kedais. Sudavė apie 10 smūgių Ingai. Jis (A. J.) liepė E. U. išsivesti Ingą iš namų. V. R. padėjo Ingą pakelti ir E. U. išsivedė ją į koridorių. Nematė, kad Inga būtų tempiama už plaukų, ją pakėlė paimdami už pažastų. E. U. bandė traukti Ingą už plaukų, tačiau ji buvo per sunki. Jis buvo paėmęs už plaukų ir bandė traukti, tačiau nepavyko. Tada V. R. padėjo kaltinamajam Ingą pakelti už pažastų ir tada ištempė į koridorių. I. D. negalėjo pati atsistoti. Jis (A. J.) į lauką nebuvo išėjęs. Kai ryte pas jį atėjo V. R., ant jo striukės buvo kraujo dėmės, ant rankovės. Jis (liudytojas) neklausė, iš kur tas kraujas ant striukės. V. R. sakė, kad Ingą parvežė su karučiu. Pasakė, kad gyva ir girta miega. Jie nuvežė Ingą pas V. J.. Atsakydamas į klausimus, liudytojas patikslino, kad tą vakarą buvo kilęs konfliktas tarp jo ir E. U.. Jie apsistumdė ir viskas. Po muštynių toliau gėrė. Tada po valandos E. U. pradėjo mušti Ingą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad 2012-04-09 apie 12 val. jis prie IKI parduotuvės susitiko E. U., kurio pravardė „Babešas“ ir I. D.. Jie nusipirko alkoholinių gėrimų ir nuėjo pas jį į namus, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo sugyventinė J. L.. Pas I. D. veide matėsi senos mėlynės paakiuose. Pas juos namuose išgėrė 2 butelius 0,7 litro ir E. U. su Inga išėjo. Jokių konfliktų pas jį namuose nebuvo, niekas nesimušė. Apie 20 - 21 val., pas juos į namus vėl atėjo I. D., E. U. ir V. R.. Jie jo paprašė, kad jis pasiskolintų pinigų degtinei. Jis suorganizavo dar 0,7 talpos butelį samanės. Jie visi gėrė. Begeriant prasidėjo konfliktas tarp Ingos ir E. U.. Jie pradėjo aiškintis savo tarpusavio santykius dėl intymaus gyvenimo. Jis bandė užstoti Ingą, bet E. U. pasakė, kad jie čia patys išsispręs, kad jis nesikištų. Tada E. U. nutraukė Ingą nuo suoliuko už plaukų ant grindų ir pradėjo ją gulinčią ant nugaros spardyti į įvairias kūno vietas: galvą, pilvą. E. U. pradėjo šokinėti Ingai ant pilvo, spyrė į pilvą su bato kulnu. Taip E. U., jam matant, įspyrė Ingai į galvą ir pilvą ne mažiau dešimt smūgių, galbūt ir daugiau. Tada jis jiems liepė išeiti, kad jo namuose nedarytų nesąmonių. E. U., paėmęs Ingai už plaukų, ją ištempė į lauką. Namuose jis kraujo nematė. Jis matė, kaip E. U. tempė Ingą už plaukų į lauką, nuo pastarosios veido nulašėjo kraujas ant J. L. baltų kedų. Kad Ingos taip netemptų už plaukų, V. R. bandė padėti Ingai atsistoti ir išvesti iš kambario. V. R. netempė, jis tik norėjo padėti jai atsikelti. Kas buvo lauke, jis nežino, nes nebuvo išėjęs. Kai jie išėjo, jis iš karto užsirakino duris ir nieko neįleido. Maždaug po pusvalandžio E. U. dar buvo atėjęs pas jį, tačiau jis jo neįleido. Rytojaus dieną, apie 8 val. pas jį į namus atėjo E. U. kartu su V. R.. Liudytojas pas V. R. ant striukės, atrodo kairės pusės, matė tris kraujo dėmes. Jis jo paklausė, iš kur tas kraujas. Jis atsakė, kad vakar dėjo Ingą į karutį ir išsipurvino. V. R. sakė, kad kai išėjo iš jo, nuėjo pasiskolinti karutį ir juo vežė Ingą iki Slavkos, kuris gyvena Nuotekų g. Vienu momentu jis paklausė E. U., kur Inga. Pastarasis atsakė, kad kruvina namuose miega (1 t., b.l. 170-171).

Liudytojas A. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 176-184).

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad vagystės vakarą susipyko su savo drauge Zita. Buvo jau gerokai išgėręs ir pasakė draugei, kad eina namo, tačiau nuėjo pa I. D. ir E. U., kurie gyveno (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Eidamas pas juos nusipirko dar butelį degtinės. Ten taip pat gyveno A. B. ir R. I.. Kaltinamasis su I. D. pas juos nuomavo kambarį. Kai jis pas E. U. išgėrė degtinės, užmigo fotelyje. Namo išėjo naktį. Po kelerių dienų grįžo pas sugyventinę. Ji paklausė, kur jo žiedai. Negalėjo atsakyti, nes neprisiminė. Pasakė, kad daugiau niekur nebuvo, tik pas kaltinamąjį ir I. D.. Draugė pasiūlė nueiti pas A. B. ir R. I. išsiaiškinti. Su drauge nuėjo pas A. B. ir R. I., kurie pasakė, kad kai jis miegojo fotelyje, tai jam numovė žiedus ir ištraukė telefoną. A. B. matė, kaip jam movė žiedus, bet konkrečiai kas, nepasakė. Jis suprato, kad kaltinamasis ir I. D. numovė jam žiedus ir ištraukė telefoną. A. B. pasakė, kur galima rasti žiedus. Su drauge nuėjo pas kaltinamojo brolį ir ten sutiko E. U. bei I. D.. Paaiškino, kad iki kitos dienos 12.00 val. būtų pristatyti žiedai ir telefonas. E. U. bandė gintis, kad neva A. B. numovė. Iki rytojaus dienos žiedų ir telefono negrąžino. A. B. paaiškino, kad jie nunešė žiedus ir užstatė į lombardą „(duomenys neskelbtini)“. Jis (G. B.) nuėjo su savo drauge į lombardą „(duomenys neskelbtini)“, ten pamatė, kad ties E. U. bei I. D. pavardėmis buvo nurodyta, jog žiedai yra užstatyti. Vienas žiedas į lombardą buvo atiduotas Egidijaus vardu, o kitas žiedas Ingos vardu. Jis savo žiedus lombarde išsipirko. Vieną žiedą už 80 Lt, o kitą už 140 Lt. Telefonas nebuvo rastas. Pareiškė civilinį ieškinį byloje. Buvo pirkęs naują telefoną už 220 Lt. Telefonu naudojosi tik apie 3 savaites. SIM kortelė kainavo 5 Lt. Vienas iš žiedų buvo graviruotas su užrašu G. B., kitas žiedas nebuvo graviruotas. Eidamas pas E. U. turėjo telefoną, kuris buvo jo džinsinio švarkelio kišenėje. Gėrė tik su E. U. ir I. D., kitų asmenų nebuvo. Telefono pasigedo iš karto grįžęs namo, tą pačią naktį. Atsakydamas į patikslinančius klausimus, liudytojas parodė, kad jis iki vagystės turėjo du telefonus. Tą kitą, o ne kaltinime minima telefoną, jis buvo davęs E. U. ir I. D.. Kai prie parduotuvės „Iki“ susitiko E. U. ir I. D. (tai buvo iki vagystės), jie pasakė, kad labai reikia telefono. Kadangi jis turėjo du telefonus, o naudojo tik vieną kortelę, davė jiems vieną telefoną, tačiau paaiškino, kad to telefono neparduoda, o tik užstato. E. U. ir I. D. davė jam 30 Lt, o jis davė jiems savo telefoną tik pasinaudoti. Po kelių dienų pasakė, kad grąžintų telefoną, tačiau šitas telefonas buvo užstatytas taksistui. Visgi jie surado tą telefoną ir jam grąžino, o jis atidavė jiems 30 Lt. Telefono, kuris buvo pavogtas, kai jis buvo svečiuose pas E. U., jis niekam nebuvo užstatęs.

Nukentėjęs G. B. savanoriško daiktų pateikimo metu pateikė lombardo vertybių užstato grąžinimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir du vestuvinius geltono metalo žiedus (2 t., b.l. 44-46).

Daiktų apžiūros metu buvo nustatyta, kad vienas geltono metalo vestuvinis žiedas 2 mm pločio ir 23 mm skersmens. Iš vidinės pusės yra du įspaudai. Pirmame įspaude matomas Vytis ir skaičiai 586. Antrame įspaude matoma raidės d ir D. A. žiedas yra geltono metalo vestuvinis. Jo plotis 3 mm, skersmuo 20 mm. Iš vidinės pusės yra išgraviruotas užrašas „Bronė 1955. VIII. 11“. Žiedai grąžinti pagal pakvitavimą G. B. (2 t., b.l. 47-49).

Nukentėjusysis pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl jam padarytos žalos viso 445 Lt sumai (t. 2, b.l.41).

Liudytoja Z. V. parodė, kad apie jos draugo G. B. telefoną nieko negali pasakyti, nes jo po vagystės nematė. Žiedus G. B. išsipirko iš lombardo. G. B. jai pasakė, kad buvo (duomenys neskelbtini), Ukmergėje pas A. B. ir R. I., o E. U. su drauge ten nuomavosi kambarį. A. B. ir R. I. jai (liudytojai) papasakojo, kad, kai G. B. miegojo girtas, E. U. move jam vieną žiedą, o I. D. movė kitą žiedą. Ji (liudytoja) kalbėjo su kaltinamuoju asmeniškai ir davė jam parą laiko surasti žiedus. E. U. nesiginčijo, kad neėmė tų žiedų. Ji paliko jam savo telefono numerį ir pasakė, kad per parą laiko žiedus grąžintų. Kitą dieną skambučio nesulaukė, todėl vėl kartu su G. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tada sužinojo, kad nužudyta I. D.. Kai nuvažiavo į lombardą, ten sužinojo, kad vienas žiedas buvo užstatytas I. D. vardu, o kitas žiedas užstatytas E. U. vardu. Žiedus išsipirko. Vieną žiedą išsipirko už 80 Lt, o kitą už 140 Lt.

Liudytojas A. B. parodė, kad pažįsta E. U.. E. U. nuomavosi kambarį. Jis gyveno su I. D.. Kaltinamasis pragyveno lygiai 3 mėnesius, nuo 2012 m. sausio mėnesio. E. U. su I. D. sugyveno normaliai. Kartais pasibardavo, išgerdavo. G. B. E. U. buvo atsivedęs kaip draugą. Jie gėrė alų. Jis (liudytojas) taip pat užėjo pas juos. Kambaryje buvo E. U., I. D. ir G. B.. G. B. buvo stipriai išgėręs. Jis sėdėjo fotelyje. Jis (A. B.) matė, kaip E. U. nuo G. B. traukė žiedus, tačiau nematė, ar jis juos numovė, ar nenumovė. Žiedai vėliau atsirado lombarde. Tuo metu I. D. gulėjo lovoje. Jis nematė, kad ji mautų žiedus. Sugyventinė buvo radusi sutartį iš lombardo, kurią padavė tyrėjui. Ji rado tą sutartį ant spintos, tvarkydama kambarį, kuriame gyveno I. D. ir E. U..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad nuo 2012 m. sausio mėn. vidurio, pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Ukmergė, gyveno E. U. su savo sugyventine I. D.. E. U. ir I. D. dažnai girtaudavo, triukšmaudavo, jie pas save į kambarį, kuriame jiems leido gyventi, vesdavosi visokius įtartinus asmenis. Jis G. B. pažįsta, nes jis kelis kartus buvo atėjęs pas E. U.. 2012 m. kovo mėn. pabaigoje, datos tiksliai nepamena, matė, kad G. B. buvo atėjęs pas E. U. ir I. D.. Jie ten gėrė alkoholį. Jis su jais prie stalo nesėdėjo ir kartu negėrė, tačiau buvo kelis kartus užėjęs pas E. U. ir I. D. į jų kambarį. Apie 17-18 val. jis matė, kaip G. B., jau būdamas stipriai girtas, sėdėjo ant fotelio ir lyg snaudė, o E. U. pirmas nuo snaudžiančio G. B. rankos numovė vieną auksinį žiedą, o po to I. D. nuo G. B. rankos numovė kitą auksinį žiedą. Tuo metu pas E. U. kambaryje buvo tik jis, G. B., E. U. ir I. D.. Po dviejų savaičių G. B. jam pasakė, kad išgertuvių metu pas E. U. ir I. D. iš jo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“. Jis mano, kad G. B. mobiliojo ryšio telefoną galėjo pavogti E. U.. Jis žino, kad E. U. visokius vogtus daiktus nešdavo užstatyti taksistams, o pavogtus auksus nešdavo užstatyti į supirktuvę, esančią parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Tvarkydama E. U. ir I. D. kambarį jo sugyventinė rado parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sutartį 2012-03-28, pagal kurią matosi, kad I. D. į lombardą pridavė vieną auksinį žiedą, už kurį jai buvo sumokėta 140 litų. Iš G. B. žino, kad jis išsipirko minėtame lombarde savo pavogtus du ausinius žiedus (2 t., b.l. 52).

Akistatos metu tarp liudytojo A. B. ir įtariamojo E. U., A. B. patvirtino, kad matė kaip E. U. nuo vienos G. B. rankos numovė žiedą (2 t., b.l. 53).

Liudytoja R. I. parodė, kad A. B. yra jos sugyventinis. E. U. gyveno jos name adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Jos sūnus yra Anglijoje, sūnaus kambarį išnuomavo E. U.. Jis gyveno su Inga. Jie gyveno apie 3 mėnesius. Buvo visko, išgerinėdavo, triukšmavo. A. B. jai pasakojo, kad matė, kaip žiedus movė. Ji (R. I.) rado čekį iš lomardo, kad priduotas žiedas. Tą čekį atidavė policijai. Algirdas sakė, kad matė, kaip E. U. movė tuos žiedus nuo G. B. rakos. Ji rado tik vieną kvitą tvarkydama kambarį.

Savanoriško daiktų pateikimo metu liudytoja R. I. pateikė 2012-03-28 lombardo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. D. vardu dėl užstatyto žiedo (2 t., b.l. 55-56).

Liudytoja V. B. parodė, kad E. U. ateidavo į lombardą kartais vienas, kartais su I. D.. Atnešdavo auksinius žiedus į lombardą, bet juos visada išsipirkdavo. Kovo 16 d. E. U. buvo atnešęs žiedą, o kovo 28 d. Inga buvo atnešusi žiedą. Žiedai buvo vestuviniai. Vieno žiedo vertė buvo 80 Lt, o kito žiedo 140 Lt. Tie žiedai nebuvo išpirkti. G. B. atpažino, kad tie žiedai yra jo ir tuos žiedus išsipirko. Ji priėmė žiedą iš Ingos.

Įvertinęs aukščiau išdėstytų bylos įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad E. U. inkriminuotas kvalifikuojantis nužudymą požymis, numatytas LR BK 129 str. 2 d. 3 p., t. y. kad jis nužudė savo sugyventinę, nepasitvirtino. Kaip nustatyta byloje, kaltinamasis ir I. D. kartu gyveno tik apie tris mėnesius, bendro ūkio nevedė, bendrų ateities planų neturėjo. Kaip parodė teisme kaltinamasis, vienintelis bendras interesas, siejęs jį su I. D., buvo alkoholis, kurį vartodavo bendrose kompanijose. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad I. D. be jo, turėjo ir kitų vyrų. Ji dažnai užgerdavo, tuomet negrįždavo po kelias dienas. Sąvokų išaiškinime BK 248 str. 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Teisiniu požiūriu šeima turėtų būti apibrėžiama, kaip grupė fizinių asmenų (dviejų ar daugiau), kuriuos sieja turtiniai ir asmeniniai neturtiniai teisiniai santykiai, atsirandantys santuokos, bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, kraujo giminystės, įvaikinimo ar kitokios vaikų priežiūros ir auklėjimo teisinės formos pagrindų. Kadangi iš bylos duomenų nustatyta, jog kaltinamasis E. U. kartu su nukentėjusiąja I. D. gyveno tik trumpą laikotarpį; duomenų apie tai, kad nužudytoji ir E. U. vedė bendrą ūkį, nepakanka; byloje nenustatyta, kad I. D. ir E. U. siejo turtiniai santykiai, kad jie kartu, kaip šeima sprendė jiems iškilusias socialines, buitines problemas, todėl iš kaltinimo šalinamas nužudymą kvalifikuojantis požymis, kad E. U. nužudė savo šeimos narį (LR BK 129 str. 2 d. 3 p.).

E. U. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su I. D., esant G. B. bejėgiškoje būklėje dėl girtumo, pavogė du jo žiedus ir ištraukė iš švarko kišenės mobiliojo ryšio telefoną.

Kaip teisme parodė kaltinamasis E. U., jis žiedus nuo nuknetėjusiojo rankos pavogė vienas, t. y. I. D. vagystėje nedalyvavo. Kaltinamasis ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mobiliojo ryšio telefono iš nukentėjusiojo nevogė.

Byloje iš nukentėjusiojo G. B. parodymų nustatyta, kad prieš ateidamas į svečius pas I. D. ir E. U. jis jau buvo gerokai išgėręs. Kai po kelerių dienų grįžo pas sugyventinę ir ji paklausė, kur jo žiedai, negalėjo atsakyti, nes neprisiminė. Iš liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad jis buvo užėjęs į E. U. ir I. D. kambarį, kai pastarieji gėrė su G. B.. G. B. buvo stipriai išgėręs. Jis sėdėjo fotelyje. Jis (A. B.) matė, kaip E. U. nuo G. B. rankos traukė žiedus. Žiedai vėliau atsirado lombarde. Tuo metu I. D. gulėjo lovoje. Jis nematė, kad ji mautų žiedus.

Tokiu būdu vertinant paties nukentėjusiojo G. B., E. U. ir liudytojo A. B. parodymus, darytina išvada, kad neginčijamų duomenų apie tai, jog išgertuvių metu iš G. B. švarko E. U. pavogė jo mobilaus ryšio telefoną, byloje nėra. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad jis mano, jog būtent E. U. jam užmigus ištraukė iš jo rūbų telefoną, tačiau vertinant nukentėjusiojo parodymus turi būti taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis jau būdamas gerokai išgėręs ėjo pas E. U. į svečius. Tokiu būdu neatmetama galimybė, jog telefonas iš nukentėjusiojo, esant jam neblaiviam, buvo pavogtas dar iki ateinant pas E. U. arba nukentėjusysis dėl neblaivumo galėjo jį prarasti. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad E. U., esant nukentėjusiajam bejėgiškos būklės dėl girtumo, pavogė iš jo, ištraukdamas iš švarko kišenės, mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 2720“ su SIM kortele „TELE2 PILDYK“ bendros 225 Lt vertės. Taip pat įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, byloje nustatyta, kad E. U. nukentėjusiojo G. B. turto vagystę įvykdė vienas. Pats kaltinamasis E. U. nurodė, jog vienas pavogė nukentėjusiojo turtą, o ir liudytojas A. B. nurodė, kad matė, kaip E. U. movė nukentėjusiajam žiedus, tuo metu I. D. gulėjo lovoje. Tokiu būdu iš kaltinimo E. U. šalinamas nusikalstamos veikos požymis, kad jis bendrininkų grupėje kartu su I. D. pagrobė nukentėjusiojo turtą. Byloje iš kaltinamojo parodymų taip pat matyti, kad, kuomet jis vykdė G. B. turto vagystę, kambaryje buvo ir I. D.. Kaltinamasis parodė nežinantis, ar kartu kambaryje buvusi I. D. matė, kaip jis nuiminėjo žiedus nuo nukentėjusiojo, tačiau ji tuo metu buvo kambaryje. Kambaryje, kaip nustatyta iš liudytojo A. B. parodymų, taip pat buvo ir šis liudytojas. Tokiu būdu vagystė kvalifikuotina kaip atvira, veikos kvalifikacija išlieka nepakitusi, kvalifikuojant E. U. veiksmus pagal LR BK 178 str. 2 d.

Ši nusikalstama veika, t.y. nukentėjusiojo turto – žiedų vagystė, įrodyta paties E. U. parodymais, nukentėjusiojo G. B., liudytojų A. B., Z. V., R. I., V. B. parodymais, daiktų apžiūros protokolais.

Kolegija taip pat prieina išvados, kad E. U. nusikalstama veika tyčia itin žiauriai nužudžius I. D. įrodyta iš dalies jo paties parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole esančiais duomenimis, specialisto išvada, liudytojų V. R., J. L., A. J. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis.

Nors kaltinamasis nurodo, jog sudavė I. D. viso apie 12-15 smūgių, tokie jo parodymai prieštarauja objektyviai byloje nustatytoms aplinkybėms. O būtent, kaip nurodoma specialisto išvadoje, vien tik galvos sužalojimai, sukėlę nukentėjusiosios mirtį, buvo padaryti mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių rezultate (išvados 11 p.). Tuo tarpu I. D. be galvos sužalojimų nustatyti ir sužalojimai dešiniame sėdmenyje, nugaroje, juosmenyje, kryžkaulio srityje, kairėje šlaunyje ir dešiniame kelyje, krūtinėje, pilve, klubinėse srityse, gaktoje, kairiame petyje, alkūnėse, plaštakose, šlaunyse, keliuose ir dešinėje blauzdoje (išvados 5 p.). Iš šių sužalojimų tik kraujosruva dešiniame žaste padaryta prieš 4-8 paras iki mirties, visi likusieji sužalojimai padaryti 6 valandų laikotarpyje iki mirties (išvados 5 p.). Kaip matyti iš įvykio liudytojų parodymų, jokie kiti asmenys, išskyrus E. U., I. D. nemušė. Tuo tarpu įvykio liudytojai nurodė, jog I. D. E. U. mušė per veidą, pargriuvusią spardė, buvo sužvėrėjęs. Kad buvo labai įpykęs ir agresyvus neneigė ir pats kaltinamasis. Versija, kad nužudytoji galėjo susižaloti, kuomet buvo vežama karučiu, atmetama, nes kaip nurodė liudytojas V. R., karutis, kuriuo buvo vežama nužudytoji, buvo lengvas, be aštrių kampų.

Tokiu būdu kaltinamojo E. U. parodymai dalyje, kad I. D. jis sudavė tik apie 12-15 smūgių, vertinami kritiškai, neatmetama galimybė, jog kaltinamasis suduotų smūgių tikslaus skaičiaus gali neatsiminti dėl girtumo.

Konstatuotina, kad E. U. tyčia atėmė gyvybę I. D.. Tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių, t.y. I. D. mirties, yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis suvokė, kad vartojant smurtą prieš I. D., t.y. daug kartų suduodant smūgius rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbius organus, gali sukelti pačias sunkiausias pasekmes, t. y. nužudyti nuketėjusiąją ir nors tokių pasekmių nesiekė, tačiau leido joms kilti. Kaltininko tyčios turinį parodo padaryto nusikaltimo aplinkybės: buvo suduodami smūgiai ne tik rankomis, bet ir kojomis (kaltinamasis, būdamas su batais spardė nužudytąją), sužalojimų kiekis (sužalojimai vien galvoje padaryti mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių rezultate, o visame kūne 46 trauminiais poveikiais), sužalojimų pobūdis ir lokalizacija (sužalojimai galvoje, veide, krūtinėje, pilve, sulaužyti dešinieji IV-V šonkauliai).

Nužudymo būdą, t. y. itin žiaurų, sukėlusį nukentėjusiajai dideles fizines kančias visų pirma parodo itin didelis suduotų smūgių skaičius, taip pat tai, kad nukentėjusioji buvo spardoma, kraujavo (kaltinamasis tai matė), tačiau toliau tęsė savo veiksmus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. D. buvo mušama ne tik buto, kuriame vyko išgertuvės viduje, bet ir lauke, į lauką kaltinamasis ištempė ją už plaukų. Padaryti gausūs sužalojimai visame kūne, vien galvoje, kaip jau minėta, sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių pasekoje. Akivazdu, kad nukentėjusioji jautė labai didelį skausmą. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. U. veika pagrįstai kvalifikuota kaip nužudymas itin žiauriai. Kaltinamojo E. U. veika padaryta nukentėjusiosios I. D. atžvilgiu pasireiškė ypatingu žiaurumu ir skausmingumu. Veika pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. kvalifikuota teisingai.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis nurodo, jog gailisi padaręs nusikaltimus, tačiau LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės nustatymui to nepakanka. Pagrindžiant tokią išvadą, pažymėtina, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo jo požiūrį bei dorovines nuostatas. Nuoširdus gailėjimasis pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė negali būti nustatoma tik pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ar gailėjimosi. Byloje nustatyta, kad nužudytajai buvo suduota daugiau smūgių, nei nurodė kaltinamasis. Tokia kaltinamojo pozicija rodo, jog jis nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, taigi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 2 p., nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Iš paties kaltinamojo bei liudytojų parodymų nustatyta, kad išgėręs E. U. tampa agresyvus, nužudymo metu jis buvo ypač agresyvus.

Kaltinamasis praeityje teistas 5 kartus, šiuo nuosprendžiu teisiamas už tyčinių, baigtų, labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Tai rodo, kad E. U. jokių išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti. Padarytos E. U. nusikalstamos veikos - nužudymo pasekmės yra nepataisomos, atimta žmogaus gyvybė. Nusikaltimu padarytos žalos kaltinamasis nėra atlyginęs.

Atsižvelgiant į tai, kad E. U. būdamas teistas 5 kartus (paskutinį kartą 2006 07 26 Ukmergės rajono apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas, tačiau 2007 05 28 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. U. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę), t. y. būdamas recidyvistu padarė naują labai sunkų nusikaltimą, yra pagrindo pripažinti kaltinamąjį pavojingu recidyvistu (LR BK 27 str. 2 d. 2 p.).

Nukentėjusysis G. B. pareiškė byloje ieškinį atlyginti jam padarytą dėl žiedų ir telefono vagystės 445 Lt turtinę žalą. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl žalos, atsiradusios dėl žiedų vagystės tenkintinas pinai, t. y. priteisiant nukentėjusiajam pinigų sumą, kurią jis sumokėjo išperkant žiedus, t. y. 220 Lt. Civilinis ieškinys dalyje dėl žalos, kuri buvo padaryta dėl telefono vagystės – 225 Lt sumoje atmetamas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis E. U. dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Kaip jau minėta, nukentėjusiosios Z. T. ir R. R. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš E. U. Z. T. naudai nusikaltimu padarytą 7533 Lt turtinę žalą, Z. T. ir R. R. naudai po 70 000 Lt neturtinės žalos, viso 147 533 Lt bei bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisti iš E. U. nepilnametės I. D. dukros R. R. išlaikymui po 200 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2012 04 10 iki R. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, konstatuotina, kad turtinė žala 7533 Lt sumoje, kurią patyrė ieškovė Z. T. dėl dukters laidotuvių yra įrodyta byloje esančiais dokumentais (t. 1, b.l.120-124, t. 3, b.l. 30-32), todėl priteistina pilnai. Išlaidas sudaro laidojimo išlaidos UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1996 Lt, gedulingas vainikas – 87 Lt, lavono sutvarkymo išlaidos 150 Lt, gedulingų pietų išlaidos 300 Lt, taip pat paminklo pastatymo, kapavietės sutvarkymo išlaidos 5000 Lt sumoje (prie patikslinto ieškinio pateikta IĮ“(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo (gamybos) sutartis Nr. P38).

Kaip numato LR CK 6.284 str., fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ir kt.). Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 11 16 sprendimu nukentėjusiajai R. R. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba, rūpintoja paskirta močiutė Z. T. bei iš mamos I. D. R. R. buvo priteistas išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį iki pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, iš nusikaltimą padariusio E. U., nepilnametės R. R., gim. 1996 05 29, išlaikymui priteistina po 200 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2012 04 10 iki R. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl nusikalstamų E. U. veiksmų nukentėjusiosios Z. T. dukra ir nukentėjusiosios R. R. mama I. D. buvo tyčia žiauriai nužudyta. Kaip numato LR CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, teismo įvertinti pinigais.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį. Motina Z. T. palaikė ryšius su savo dukterimi I. D.. I. D. nors ir negyveno kartu su savo nepilnamete dukra, tačiau ją lankydavo, su ja bendravo. Akivaizdu, kad dukters ir mamos praradimas, nepriklausomai nuo to, kokį gyvenimo būdą ji vedė (nužudytoji piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais) sukėlė nužudytosios motinai ir dukrai emocinį sukrėtimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad I. D. buvo nužudyta žiauriai. Taigi nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į negrįžtamas pasekmes (atimta nukentėjusiųjų artimo žmogaus (dukters ir mamos) gyvybė), gyvybė atimta tyčiniais ir žiauriais kaltinamojo veiksmais, kaltinamasis yra darbingas asmuo. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad R. R., nužudytosios nepilnametė dukra, yra neįgali, jai nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, tokiam asmeniui ypatingai reikalinga artimo žmogaus parama, tuo tarpu vienintelis jai likęs artimas asmuo šiuo metu yra tik močiutė Z. T.. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat svarbus protingumo kriterijus. Šiuo aspektu nukentėjusiųjų prašoma priteisti suma - po 70 000 Lt yra per didelė, neatitinkanti ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio. Taigi atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, o taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai po 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. U. taip pat priteistinos išlaidos, kurias valstybė turėjo teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai Z. T. šioje byloje (LR BPK 103 str.), t. y. 2100 Lt.

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 310, 313 str. str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. ir nuteisti jį 16 (šešiolikai) metų laisvės atėmimo.

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d., 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę E. U. paskirti 16 (šešiolika) metų laisvės atėmimo, bausmę pirmuosius trejus metus paskiriant atlikti kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

Į bausmės laiką vadovaujantis BK 66 str., įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2012 04 10 iki 2012 11 16 dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 11 16.

Vadovaujantis LR BK 27 str. 2 d. 2 p. pripažinti E. U. pavojingu recidyvistu.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. U. G. B. naudai nusikaltimu padarytą 220 Lt (dviejų šimtų dvidešimt litų) turtinę žalą.

G. B. civilinį ieškinį dalyje dėl telefono vagystės 225 Lt sumoje atmesti (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Priteisti iš E. U. Z. T. naudai nusikaltimu padarytą 7533 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt tris litus) turtinę žalą.

Priteisti iš E. U. nukentėjusiųjų Z. T. ir R. R. naudai po 50 000 Lt (po penkiasdešimt tūkstančių litų) kiekvienai neturtinės žalos.

Priteisti iš E. U. valstybės naudai 2100 Lt (du tūkstančius vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš E. U. nepilnametės R. R. išlaikymui po 200 Lt (du šimtus litų) periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki R. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti Z. T..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išvardintus nutarime (t. 2, b.l. 26) nuo nutarimo 1-ojo punkto iki 13-ojo punkto imtinai, nesant nukentėjusiųjų prašymų šiuos daiktus grąžinti, – sunaikinti.

A. J. savanoriškai pateiktus daiktus, nurodytus nutarimo 14-ame,15-ame punktuose, - jam grąžinti;

V. R. savanoriškai pateiktą striukę, nurodytą nutarimo 16-ame punkte, jam grąžinti;

V. J. asmeninius daiktus, nurodytus nutarimo 17-ame, 18-ame, 19-ame, 20-ame punktuose, jam grąžinti;

E. U. asmeninius daiktus, nurodytus nutarimo punktuose nuo 21-ojo iki 25-ojo jam grąžinti;

6 vokus su lyginamajam tyrimui paimtų V. J. ir E. U. rankų nuoplovų turiniu – sunaikinti;

Įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: dėmių nuoplovas nuo kilimo, nuo krosnies, nuo spintos, nuo durų briaunos, dėmių nuoplovas nuo Pievų g. (1 t., b.l. 52-53) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.