Kauno apylinkės teismo nuosprendis, PK-632-738/2014

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-07-08
Bylos Nr.: PK-632-738/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-05-3-00073-2012-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Birutė Drozdienė
Kaltinamasis: Z. M.
Advokatai: Valteris Alekna, Valdemaras Bužinskas

Baudžiamoji byla Nr. PK-632-738/2014proceso Nr. 1-05-3-00073-2012-4

procesinio dokumento kategorijos:(S)1.2.8.1.2.;1.2.8.2.1.; 2.1.15.3.3.2.;2.9.1.; 2.4.1.1.;2.1.10.1.KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui Rimantui J. B., jo atstovui advokatui Valteriui Aleknai, gynėjui advokatui Valdemarui Bužinskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas aukštasis, ištekėjusi, nedirba, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaunas, neteista,

kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 154 str. 2 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. M. nuo 2007 metų iki 2011m. rugsėjo 12 d. per visuomenės informavimo priemones ir spaudinius šmeižė nukentėjusįjį R. J. B., paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą, dėl tariamai jos mokslinių darbų autorystės pasisavinimo, plagiato, jam rašant mokslinius straipsnius, disertaciją ir monografiją: 2007 m. sausio 22-23 d., interneto dienraštyje „Bernardinai", straipsnyje „Plagiatas ir Lietuvos mokslininkų bendruomenė“ „remiantis iš Z. M. ir jos kolegų pavogta medžiaga, parašytos publikacijos liko jos tariamų autorių (t.y. R. B.) mokslinių nuopelnų atributu", „Z. M. kantriai mums demonstravo (t.y. R. B.) disertacijų, straipsnių vietas, kurios, jos įsitikinimu, neabejotinas plagiatas''; 2007-06-27, Nr.11 savaitraštyje „Lietuvos medicinos kronika", straipsnyje „Akademinis sąžiningumas: ar įveiksime plagiatą moksle“ teigiama, kad mokslininkės (Z. M.) teigimu po metų disertaciją apsigynė ir buvęs jos mokslinis vadovas R. B.<...> nuplagijuota nuo kolegės disertacija leido buvusiam moksliniam vadovui tapti habilituotu daktaru; 2007-07-19 laikraštyje „Mokslo Lietuva" Nr. 14(370), straipsnis „Vaikantis plagiato šmėklą“, „1985 m., iš Z. M. 1984 m. kandidatinės disertacijos, panaudojęs be nuorodų medžiagą, savo daktarinę disertaciją apsiginė jos vadovas (t.y. R. B.),"; 2010-04-27 LTV laidoje „Žurnalisto tyrimas", laidos vedėja R. S., remdamasi Z. M. melagingu teiginiu, viešai skelbė: „...Kauno technologijos universiteto mokslininkas (t.y. R. B.) <...> nuplagijavo jos ir jos kolegų disertacijas“; 2011-09-12 Internetiniame naujienų portale „DELFI“, straipsnyje „Už plagiatą suteikto daktaro laipsnio KTU nepanaikino iki šiol“, remiantis Z. M. teiginiu, „R. B. buvo fiktyvus darbo vadovas, kuris vėliau jos ir kitų mokslininkų disertacijas esą „nusirašė",...mūsų ankščiau gintos disertacijos sudėtos, taip gautas mokslinis laipsnis ir taip jis tapo mokslininku, akademiku nariu ekspertu".

Kaltinamoji Z. M. kaltės nepripažino. Ji parodė, kad ginčas tarp jos ir R. B. prasidėjo 2002 m., kai ji susipažino su P. B., R. B., A. Ž. straipsniais atspausdintais žurnale „Medžiagotyra“ ir P. B. 2002 m. disertacija „Relaksacijos procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“, kuriai vadovavo profesorius A. Ž.. Straipsniuose ir disertacijose buvo pateikta sena 1984-1992 m. apgintų disertacijų medžiaga. R. J. B. skunde privataus kaltinimo tvarka pateiktuose straipsniuose bei LTV laidoje buvo nagrinėjama ne R. B. mokslinė veikla, o Lietuvoje iškilusi plagiato problema bendrai bei jo sūnaus P. B. 2002 m. disertacija „Relaksacijos procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“, straipsniai, kuriuose dažnai bendraautoriumi buvo R. B. bei P. B. ir R. B. monografija „Karščiui atsparių polimerų mechanika“. Skunde nurodyti straipsniai bei LTV laida, išskyrus jos pranešimą Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos XV simpoziume 2011 m. Tai yra žurnalistų autoriniai kūriniai ir tai ką jie rašė, ji neturėjo teisės jų įtakoti ar kontroliuoti. Jos pranešimas Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos XV simpoziume taip pat buvo skirtas P. B. mokslinių darbų tyrimui-vertinimui Lietuvoje, o ne R. B. mokslinių darbų vertinimui. Pranešimas buvo paruoštas remiantis įvairių komisijų išvadomis, ekspertizėmis, dokumentais. Pranešime buvo pateikta ekspertizių, įvairių dokumentų apžvalga. Nors pranešime, kuris nurodomas R. B. skunde, nėra minima R. B. disertacija, jos nuomone R. B. rašydamas savo 1985 m. disertaciją „Šilumai atsparių polimerų relaksaciniai reiškiniai ir mechaninis darbingumas“, rašydamas kartu su savo sūnumi P. B. monografiją ir kartu su bendraautoriais P. B. ir A. Ž. rašydamas straipsnius, išspausdintus 1999-2001 m. žurnaluose „Medžiagotyra“, plagijavo mano ir kitų autorių disertacijas, kurios apgintos 1984-1992 m. 2003-01-12 KTU etikos kolegija paaiškinime Senato pirmininkui rašė: P. B. sudarydamas savo daktarinę disertaciją plagijavo rezultatus, pateiktus kitų autorių apgintose disertacijose, kurios apgintos 1984 m., 1985 m., 1992 m. aspirantams vadovavo R. B.. Kolegijai žinoma, kad P. B. ruošdamas disertaciją, eksperimentų neatliko. R. B. būdamas prestižinio žurnalo „Medžiagotyra“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju, šiame žurnale paskelbė 4 straipsnius su savo aspirantų disertacijose senai paskelbtais eksperimentų duomenimis neleistinai priskirdamas šių straipsnių autorystę savo sūnui P. B.. Tai patvirtina, kad R. B. pateiktas skundas, dėl jos pranešimo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume dėl R. B. nepatikusio sakinio, yra nepagrįstas. Ši sakinių esmė yra ta pati, o antrasis skundžiamas sakinys yra pažodžiui nurašytas iš išvados. Šiuos du skundžiamus sakinius patvirtina pateikta 2003-04-15 KTU Speciali Senato komisijos išvada. Ji konstatavo – Z. M. 2002-11-29 prašyme KTU Senatui pateikti teiginiai dėl jos ir kitų autorių atliktų eksperimentų rezultatų panaudojimo P. B. disertacijoje ir P. B., R. B. ir A. Ž. straipsniuose išspausdintuose žurnale „Medžiagotyra“ iš dalies pasitvirtino. R. B. kartu su bendraautoriais žurnale išspausdino seriją straipsnių, kuriuose trūksta nuorodų į pirminius šaltinius, kuriuose jau buvo pateikti eksperimentų rezultatai. Trečiojo skunde skundžiamo sakinio iš jos pranešimo – „leidykla „Technologija“ priėmė spausdinti R. B. ir P. B. monografiją, kurioje gausu plagijavimo faktų“, pagrįstumą patvirtina 3-7 punkte pateiktos ekspertizės. 2005-02-22 Lietuvos mokslo akademijos ekspertų komisija konstatavo, kad R. B., P. B., A. Ž. rašant pateiktus tyrimui mokslinius darbus: disertacijas, straipsnius, tarptautinių konferencijų darbus, buvo naudojama ieškovės nurodyta grafinė ir lentelių medžiaga, kuri visumoje yra tapati arba analogiška grafinei ir lentelių medžiagai, esančiai Z. M., V., A. G. disertacijose necituojant šių disertacijų. Tai patvirtino 2007-06-27 Lietuvos Mokslininkų Sąjungos tarybos posėdyje komisija skirta įvertinti mokslinių darbų plagijavimo faktus P. B. disertacijoje ir R. B., P. B. monografijoje pateikia išvadas. P. B. disertacijos dauguma rezultatų gauti nukopijavus anksčiau toje pačioje KTU mokslininkų grupėje gintų disertacijų rezultatus be nuorodų į tų autorių darbus. Disertacijos išvados praktiškai kartoja tų anksčiau gintų disertacijų išvadas. 2008-02-29 Lietuvos mokslininkų sąjungos ekspertės specialistės R. R. pateiktoje išvadoje yra nurodoma, kad R. B., P. B. monografijoje yra tapatūs grafikai, lyginant su Z. V., Z. M., A. A., J. G. disertacijomis ir jie pateikiami be nuorodų į autorius. 2012-08-02 Lietuvos Mokslininkų sąjungos pirmininkas R. N. patvirtina ankstesnes Lietuvos Mokslininkų sąjungos gautas išvadas ir savo išvadoje rašo „kad R. B. disertacija ir R. B. ir P. B. knyga yra autorių teisių pažeidimas, o disertacija negalėjo būti ginama. 2008-08-20 Generalinės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00067-03 pirmoje išvadoje yra rašoma „galima teigti, kad nors R.J. B. veikoje rašant knygą bei daktarinę disertaciją ir autoreferatą formaliai ir yra nusikaltimo požymiai numatyti BK 191 str. 1 d., pasireiškia tuo, kad daliai vaizdinės medžiagos nebuvo nuorodų į autorius ir šaltinius, tačiau jis tikslo ir tyčios neturėjo. Jos nuomone, tai patvirtina, kad nebuvo nuorodų, t.y. buvo plagiatas, tik tai nepripažinta tyčia. 2012-08-03 Pasaulio lietuvių mokslininkus jungianti asociacija „Futura Scientia“ atliko ekspertinę R. B. ginčytinų plagijavimo faktų analizę. Galutinėse išvadose rašoma – „darytina išvada, kad R. B. padarė eilę pažeidimų – priskyrė jam nepriklausančių duomenų nuosavybę, akivaizdžiai nukopijavo grafinę medžiagą iš Z. M. disertacijos ir nepridėjo būtinų nuorodų į Z. M. disertaciją bei kitus intelektinius kūrinius. Šių pažeidimų pagrindu galima tvirtinti, kad vienareikšmiškai nustatytas dalinis Z. M. disertacijos plagiato faktas, kurio pasekmes turi įvertinti ne tik teisinės, bet ir atitinkamos akademinės institucijos. Asociacija „Futura Scientia“ laikosi nuomonės, kad tokių akivaizdaus plagiato atvejų paviešinimas ir vienareikšmiškas įvertinimas prisidės prie Lietuvos mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros sistemos skaidrumo, profesinės etikos standartų ir konkurencingos aplinkos kūrimo, ugdant nepakantumą pseudomokslinei veiklai“. Visos atliktos ekspertizės, įvairių institucijų mokslininkų gautos išvados patvirtina jos nuomonę, kad R. B. 1985 m. disertacijoje, P. B. ir R. B. monografijoje, P. B., R. B. ir A. Ž. straipsniuose išspausdintuose 1999-2001 m. žurnale „Medžiagotyra“ trūksta nuorodų į pirminius šaltinius, kuriuose jau buvo pateikti eksperimentų rezultatai, t.y. R. B. rašydamas šiuos mokslinius darbus nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių autorių teisių apsaugą, reikalavimų. Autorinis darbas yra disertacija. Kiti disertantai nesikreipė dėl disertacijos plagiato, nes jie neliko dirbti. Ji viena liko dirbti. Ji asmeniškai neviešino, iškėlė problemą savo straipsnyje XV pasaulio mokslininkų simpoziume. Ji kėlė problemą ir jos sprendimą. Šioje srityje turėjusi didelę patirtį ir gerai žino kas kokį darbą atliko ir buvo lengva dėstyti, kad problema yra aktuali. Bernardinų.lt A. N. viską išdėstė. Su jo pozicija ji sutiko nepilnai. Ar jis rašys ta tematika straipsnį - nebuvo kalbos. Jam pateikė ekspertizes, kurios buvo atliktos iki 2007 m. Dvi ekspertizės 2003-01-13 KTU profesinės etikos kolegijos; 2003-04-15 KTU Senato išvada; 2004 m. pagal ikiteisminio tyrimo Lietuvos mokslų akademijos ekspertinės komisijos išvada. „Medicinos kronikos“ autorės nežinojo. Straipsnyje yra išdėstyti A. K. teiginiai. Tam straipsniui jokios dokumentacijos ji nebuvo pateikusi ir žurnalistės nepažįsta. Su straipsniu ji susipažino skundo metu. „Mokslo Lietuva„ – ji dalyvavo apskrito stalo diskusijoje, buvo ir prezidentas V.Adamkus. Straipsnį ji matė ir tai buvo padaryta išvada. Prezidentas buvo paprašęs visų disertacijų ir referato. Su prezidentu ji kalbėjo po renginio. Disertacijos buvo pateiktos prezidento V.Adamkaus teisininkams. Ji prie šito visiškai neprisidėjusi. Straipsnį gavo suvažiavime. Ji buvo pakviesta, nes Bernardinų.lt straipsnis sukėlė audrą. Straipsnyje buvo nagrinėjama plagiato tema. Užėmusi antrą vietą mokslininkų tarpe, ji buvo neatestuota. Pas L. D. ne ji viena buvo. Tai buvo problemos iškėlimas.

„Žurnalistiniame tyrime“ buvo kalbama apie P. B.. Ji nežino, kodėl jie pasakė tokį teiginį. Rėmėsi kaip jos nuomone, kad KTU komisijos pateiktose išvadose rodo, kad R. B. sudarė sąlygas savo sūnui netinkamu būdu gintis. Iš jos turbūt ir gavosi toks teiginys. Jie paprašė interviu. Nežino ar R. B. buvo P. B. vadovas. Su „Delfi“ autoriumi interviu neturėjusi. Rašydama savo disertaciją, ji visais klausimais kreipdavosi į Maskvą. R. B. jai suteikė temą ir visur dokumentuose jos vadovu buvo nurodytas R.J. B.. Jos darbo metu jis vadovavo ūkiskaitinėms sutartims. Kas liečia ūkiskaitinius darbus, tai juos duodavo R. B.. Jos darbas nesirišo su R. B. ūkiskaita. Jis vadovas buvo oficialiai, o ji kreipdavausi pas A. A.. Kai pristatydavo darbą, protokolai nebuvo rašomi.

Ji su R. B. disertacija susipažino 2007 m .liepos mėnesį, kai ji buvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu. 2003-01-13 KTU profesinės etikos kolegijos paaiškinimu, R. B. sudarė netinkamas sąlygas savo sūnui gintis disertaciją. Kadangi etikos paaiškinimas buvo apskųstas, buvo sudaryta KTU Senato komisija ir ji patvirtino, kad 2003-04-15 R. B. su bendraautoriais išspausdino straipsnius, kuriuose jau buvo pateikti eksperimentų rezultatai. Ji norėjusi padėti spręsti plagiato problemą moksle. Nesutiko su kai kuriais straipsniais. Kai ji kalbėjo apie P., tai buvo pridėtas tėtis, ir tai su ja nebuvo derinta. Apvalaus stalo diskusijoje ji nekalbėjo. Ji buvo pakviesta kaip klausytoja. Mano, kad ją pakvietė nes jau buvo straipsnis „Bernardinų.lt“. Bernardinuose nėra kalbama apie R. B. plagiatą. Grafinė dalis jos disertacijoje atsirado jos darbo dėka, eksperimentų metu. Grafinę medžiagą gavusi atlikdama tyrimą. Temą patvirtino mokslininkų taryba. Visos trys sutartys, prie kurių ji dirbo, buvo polimerų perdirbimas. Jos tema buvo prie žemų temperatūrų. Pagrindinė tema ūkiskaitinė buvo polimero perdirbimas. Ji dirbo prie polimero –gamino pusfabrikačius ir siųsdavo į gamyklas. Ji atėjo dirbti į ūkiskaitą, kuri baigėsi po poros mėnesių. Jos tema tai ne ūkiskaita. Ataskaitą už 1981 m. parašė, kad perdirbimui paruoštas bandinys ir atliktas patikrinimas, išnagrinėtas mechaninis efektyvumas. O prieš tai yra tik perdirbimo technologija. Jai medžiagas parinko A. A.. Kai jai buvo paskirta tema, medžiagas gavo iš R. B., o nuvykus į Maskvą gavo jų dar papildomai. Perdirbimo klausimų jos disertacijoje nėra. Kas liečia jos atliktus grafikus, buvo atspausdinta keletą straipsnių su A. M. ir kiekvienas įnešdavo savo dalį. Bendraautorius būdavo ir R. B. kaip vadovas. Jos buvo darbas kas atlikta prie žemų temperatūrų. Dalis yra bendraautorystėje, kita didesnė dalis yra jos vienos. Straipsnyje buvo medžiaga, kuri nepriklausė ūkiskaitai. Straipsnis „Mokslo Lietuva“ simpoziume rėmėsi iki to laiko atliktomis ekspertizėmis. Savo nuomonę patvirtino mokslininkų akademijos išvada. Skaitant knygą matė, kad grafikai yra tapatūs su jos grafikais. Savo nuomonę ji pagrindė visų atliktų ekspertizių išvadų apibendrinimu. 2008-08-20 Generalinės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pirmoje išvadoje yra rašoma, galima teigti, kad nors R. B. rašant knygą ir disertaciją, referatą formaliai yra nusikaltimo požymių, pasireiškia tuo, kad nebuvo nuorodų į pirminius šalinius, bet nėra tyčios ir tikslo. Kadangi nebuvo tyčios, todėl byla buvo nutraukta. Grafikus ji vertina kaip plagiatą. R. B. disertacijos gynimo data 1985 m. Jis nesilaikė reikalavimų ir nurodė jos darbų rezultatus. Jis apsigynė daktaro disertacija 1985 m., ji apsigynė 1984 rugsėjo mėn. Kauno Politechnikos Institute. Kandidatinę disertaciją ji apsigynė 1983 m. 1983 m. negali būti traktuojama galutinių darbų data, nes R. B. daktaro disertacijos sąraše yra nurodyta 1984 m. Jis apsigynė habilituoto daktaro disertaciją 1984 m. Prieš ginant disertaciją pirmiausia reikia ją gintis savo įstaigoje. 1984 m. balandžio mėn. gyniausi KPI katedroje. Dokumentai rodo, kad B. 1984 m. rugsėjo-spalio mėn. katedroje gynėsi. Prieš gynimąsi katedros vedėjas, paskiria žmogų, kuris susipažįsta ir pasako, ar galima gintis. Tokiam oponentui duodama savaitė dvi susipažinti. Katedra įsipareigoja parašyti kas yra straipsniuose paskelbtuose su bendraautoriais yra atlikta to žmogaus. Po to paskelbiama viešo gynimo data. Habilituoto darbą skaito porą savaičių. Su medžiaga susipažįsta gana greitai. Pirmiausia turi būti pristatyta į VAKO. Daktaro disertacija gali būti ginama ne anksčiau kaip po 6 mėn. Išvadą sudaro preliminarią. Apibrėžia indėlį į šiuos darbus. Kai turi išvadą, tada teikiama disertacija specializuotai komisijai. Priimdama gynimui iki gynimo išsiunčia atestacinės komisijos skelbimą, kur pateikia asmens duomenis, mokslo šaką ir adresas kur bus ginamas darbas.

„Futura Scientia“ ji pateikė visą tą pačią medžiagą ir R. B. disertaciją, aspirantų disertacijas, ūkiskaitines sutartis ir autoreferatus. Norint, kad ekspertizė būtų nešališka, ji nesiuntė kitų, jau atliktų ekspertizių išvadų. Organizaciją POLICHAR žino, bet su pranešimais jai neteko susipažinti. 1983 m. ūkiskaitai ji pateikė 8 grafikus, kurie jau buvo atspausdinti straipsniuose. Jie buvo skelbti iki 1983 m. kartu bendraautorystėje su R. B.. Pateikti grafikai turėjo turėti nuorodas į tuos straipsnius. Pagal Ūkiskaitinių sutarčių įsakymus, kiekvienas turėjo pasirašyti už duomenų patikimumą.

Plagiavimas – yra kai paimi kito žmogaus gautus duomenis ir pateiki nenurodant nuorodos. Pagal teisininkus autorinių teisių pažeidimas gali būti vienaip traktuojamas, plagiatas yra aukščiausias. Bendraudama su „Bernardinais.lt“ ji nevartojusi žodžio „pavogta“. Bagdonaitės straipsnyje ji nėra žodžių autorė. Ji neprašė parašyti „kantriai rodė“. Ji pateikė dokumentus, nurodė grafikus, kas buvo susiję su P. B.. Pagal straipsnių senatį yra senatis. Ji A. K. nesakė, autoriaus nepažįsta, ji neprašė padaryti tokios išvados. Mano, kad yra suėjęs senaties terminas. Ji stengėsi pateikti dokumentus, o nekalbėti. Sąvoka „fiktyvus“ supranta, kai vadovas dalyvauja, jis paskirtas formalus. Jai buvo paskirtas konsultantas A. A., Maskvos elemento ir organinių junginių mokslinių tyrimo instituto matematikos ir chemijos mokslų daktaras. Žodį „fiktyvus“ supranta – kai nedalyvauja vadovavimo darbuose. Formalus – yra paskirtas dokumentuose. Formalus kai konsultuoja dirba, fiktyvus – kai neatlieka savo darbo. R. B. buvo fiktyvus vadovas. Tai ne jos sakinys. Jis formaliai buvo jos vadovas. Tai yra jos nuomonė. Jis buvo paskirtas jos vadovu, bet ji visą darbą derino su A. A.. Ji tuo metu nežinojo, kas tokias problemas sprendžia. Iš pradžių kreipėsi į Senatą. Autorių teisės patvirtintos 1992m. Teisėsauga neišsprendė klausimo. Asmeniškumų jokių nebuvo prieš R. B.. Tai yra ginčas. Ginčas dėl mokslinio požiūrio į nuosavybę. Viskas vyksta dėl plagijavimo fakto. Atsiradus nuosavybės pasisavinimui, disertacija atšaukiama. Jos interviu nebuvo niekur, išskyrus „Žurnalistinį tyrimą“. Ji pateikė Prezidentui visas disertacijas, straipsnius.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis R. J. B. parodė, kad pradedant nuo 2002 metų Z. M. sąmoningai ir tyčia skleidė tikrovės neatitinkančias, žinomai melagingas žinias apie jį tokioms institucijoms: Kauno technologijos universiteto Senatui, LR policijos departamentui, LR Švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos mokslų tarybai, Lietuvos mokslų akademijai, Lietuvos mokslininkų sąjungai, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, LR Generalinei prokuratūrai, LR prezidentui V. Adamkui, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui. Žinomai melagingas žinias Z. M. apie jį taip pat plačiai skleidė per įvairias žiniasklaidos priemones: interneto dienraštyje „Bernardinai", savaitraštyje „Lietuvos medicinos kronika", laikraštyje „Mokslo Lietuva", LTV publicistinėje laidoje „Žurnalisto tyrimas", interneto naujienų portale DELFI, Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, radijo ir televizijos laidų komentaruose. Remdamasis faktine medžiaga ir liudytojų parodymais konstatuoja, kad Z. M. žinomai melagingos žinios, teikiamos įvairioms institucijoms ir žiniasklaidai, tai ne vienkartinis jos nuomonės išreiškimas, bet daugelį kartų skleidžiamas sąmoningas ir tyčinis veiksmas. Z. M., siekia sukompromituoti ir pažeminti jį mokslo visuomenėje.Z. M. skundus dėl tariamo mokslinių darbų autorystės pasisavinimo tyrė Kauno miesto apylinkės prokuratūra ir LR Generalinė prokuratūra. Tyrimai buvo atlikti dalyvaujant Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos mokslininkų sąjungos ekspertams. Teisėsaugos institucijų atliktų tyrimų medžiaga byloje Nr.38-1-00067-03 apima 22 tomus. Šios institucijos nustatė faktą, kad jis kitų autorių mokslinių darbų autorystės nepasisavino, jokio darbų plagiato nebuvo. Tą faktą patvirtino nutartimis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas. Tačiau tai nesutrukdė Z. M. toliau skleisti melą apie jį, menkinti bei žeminti mokslo visuomenės aplinkoje jį ir jo atliktų mokslinių darbų reikšmingumą. Dienraščio „Bernardinai.lt" vyr. redaktorius A. N., savo leidinyje ir radijo laidų komentaruose paskelbė net aštuonis straipsnius. Dienraštyje „Bernardinai" esanti medžiaga (T.l, b.l. 143) patvirtina faktą, kad žinomai melagingą informaciją žurnalistams apie jo mokslo darbų tariamą neteisėtumą pateikė Z. M.. A. N., atsakydamas į Kauno apylinkės teismo šaukimą dalyvauti liudytoju teismo posėdyje, 2014-01-10 raštu patvirtino: „viską, apie ką buvau informuotas Z, M.... esu viešai paskelbęs Bernardinai.lt" (T.3, b.1. 77), A. N., 2014-05-02 duodamas parodymus kaip liudytojas Kauno apylinkės teisme patvirtino, kad straipsnio pagrindas buvo medžiaga, kurią pateikė M." Teisme A. N. taip pat atskleidė informacijos viešinimo žiniasklaidoje aplinkybes. Z. M., gavusi prof. L, D. rekomendaciją, kreipėsi į A. N. dėl straipsnių spausdinimo, o pastarasis rėmėsi autoritetingu A. K. vertinimu (T.5, b.l. 14). Tai, kad Z. M. kreipėsi pagalbos pas prof. L. D., ji patvirtino 2014-05-02 duodama parodymus Kauno apylinkės teisme (T.5, b.l. 17). Taip dienraščio „Bernardinai.lt" vyr. redaktorius A. N., savo leidinyje ir radijo laidų komentaruose paskelbė net aštuonis straipsnius. A. N. teisme patvirtino, kad Jis nėra matęs jokių R. B. mokslinių darbų" ir jo teisme viešai atsiprašė už neteisingai pateiktas jo adresu žinias. Straipsniuose publikuoti teiginiai apie „kolegų pavogtą medžiagą", jo darbų „neabejotiną plagiatą" yra tikrovės neatitinkantys faktai. Jis, rengdamas mokslo publikacijas ir habilituoto daktaro disertaciją, teisėtai naudojosi savo iniciatyva vykdyto kompleksinio mokslinio tiriamojo darbo rezultatais (T.2, b.l. 24, 25). Z. M. nepateikė žurnalistams to fakto, kad jis drauge su kolegomis paskelbė kelias dešimtis publikacijų (T.4, b.l. 48-56). Z. M., teikdama žinomai melagingą informaciją žurnalistams, nepateikė Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2005-05-01 nutarimo (T.4, b.L 5-9) ir 2006-10-05 nutarimo (T.l, b.l. 5-20), kuriuose konstatuojama, kad jis nepasisavino kitų darbuotojų mokslinių darbų autorystės (T.4, b.l. 9; T.l, b.1.20). Tokiu būdu, interneto dienraštyje „Bernardinai" Z. M. iniciatyva buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie tariamą kitų darbuotojų autorystės pasisavinimą jo mokslo darbuose. Tokias tikrovės neatitinkančių žinias Z. M. viešai skleidė plačiu mastu sąmoningai ir tyčia, siekdama visuomenės akyse jį pažeminti ir sukompromituoti. Straipsnyje savaitraštyje „Lietuvos medicinos kronika" 2007-06-27, Nr, 11, A. K. aprašinėjo Z. M. pateiktą medžiagą.(T. 1, b.l. 148-149). Savaitraštyje teigiama, kad „...po metų disertaciją apsigynė ir buvęs jos (Z. M.) mokslinis vadovas R. B. <...> nuplagijuota nuo kolegės disertacija leido buvusiam moksliniam vadovui tapti habilituotu daktaru" (T.l, b.l. 148-149). A. K., Kauno apylinkės teismo 2013-11-05 posėdyje, kaip liudytojas, patvirtino faktą, kad tokią informaciją jam pateikė Z. M. (T.3, b.l. 41, 42). Teisme A. K. paaiškino, kad Z. M. asmeniškai kreipėsi į jį organizuoti mokslinių darbų „patikrinimą" ir jis pristatė klausimą mokslininkų tarybai. Būdamas Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininku A. K. pasirašė 2007-06-27 LMS išvadas (T.3, b.l. 27, 28). A. K. 2013-11-05 teisme paaiškino, kad taryboje buvo žmonių, kurie pažinojo Z. M., o jis pasirašė išvadų tekstą jo neanalizavęs, nes pasitikėjo tekstą ruošusiais žmonėmis" (T.3, b.l. 41, 42). Remiantis tik Z. M. pateikta žinomai neteisinga informacija, buvo padarytos neteisingos išvados dėl mano disertacijoje ir monografijoje medžiagos panaudojimo teisėtumo. Išvadose išdėstytų teiginių nepagrįstumą paneigė Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2005-05-01 (T.4, b.l. 5-9) ir 2006-10-05 nutarimai (T.l, b.l. 5-20), kuriuose konstatuojama, kad jis nepasisavino kitų darbuotojų mokslinių darbų autorystės (T.4, b.1. 9; T.l, b.l. 20). Taigi teiginys, kad jo „nuplagijuota nuo kolegės disertacija leido buvusiam moksliniam vadovui tapti habilituotu daktaru", yra žinomai melagingas ir šmeižikiško pobūdžio, tuo siekiant jį pažeminti ir sukompromituoti. Straipsnis laikraštyje „Mokslo Lietuva" (2007-07-19, Nr. 149(370), autorius - G. Z.) (T.l, b.l. 150-152), kuriame teigiama: „1985 m. iš Z. M. 1984 m. kandidatinės disertacijos panaudojęs be nuorodų medžiagą savo daktarinę disertaciją apsiginė jos vadovas (t.y. R. B.)..“ (T.l, b.l. 150). Straipsnio autorius, G. Z., 2013-11-05 teismo posėdyje patvirtino faktą, jog jis 2007-06-14 dalyvavo Prezidentūroje organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje: „Akademinio sąžiningumo link: kaip įveikti plagiatą moksle?". Straipsnyje minimą informaciją jis išgirdo Prezidento Valdo Adamkaus pasisakyme. Jis patvirtino faktą, kad Z. M. bendravo su prezidentu. Kaip rodo byloje esanti medžiaga, žinomai melagingą informaciją Prezidentui V.Adamkui dėl autorystės pasisavinimo 2007-12-11 pateikė Z. M. (T.2, b.l. 40-43). Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2005-05-01 (T.4, b.l. 5-9) ir 2006-10-05 nutarimai (T.l, b.l. 5-20), paneigė Z. M. sąmoningai ir tyčia pateiktus kaltinimus dėl jos darbų autorystės pasisavinimo. Be to, jo paskelbti mokslo darbai su bendraautoriais (T.4, b.l 48-56) paneigia žinomai melagingą Z. M. teiginį, kad jis, panaudojęs be nuorodų" darbus, apsiginė habilitacinę disertaciją. Tačiau tokie Z. M. nepalankūs teisėsaugos institucijų sprendimai netrukdė jai viešai paskleisti prezidentūros aplinkoje mokslo visuomenei ir žiniasklaidai žinomai neteisingą informaciją. LTV laidos „Žurnalisto tyrimas" įrašo stenograma (2010-04-27, laidos vedėja -R. S.). (T.l, b.l 156-160), televizijos laidoje viešai skelbė: „...Kauno technologijos universiteto mokslininkas (t.y. R. B.) ...nuplagijavo jos (t.y. Z. M.) ir jos kolegų disertacijas...B. kaip savus pasiekimus pristato medžiagą, kurią Z. M. su kolegomis, sako, nagrinėjo disertacijose".( (T.l, b.l 156-157). Z. M. duoti parodymai 2014-05-02 Kauno apylinkės teismo posėdyje patvirtina faktą, kad 2010-04-27 televizijos laidoje informaciją žurnalistei pateikė Z. M.. (T.5, b.l. 21). Laidos vedėja R. S. ignoravo į jo 2013-04-24 raštišką kreipimąsi dėl žinomai melagingos informacijos paaiškinimo. Byloje esanti medžiaga paneigia galimą kitų autorių darbų plagijavimą ir parodo Z. M. sąmoningai ir tyčia žurnalistams pateiktos medžiagos neatitikimą tikrovei. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-01-28 nutartyje konstatuota, kad R. B., disertacijos tekstą viešai paskelbė 1983-12-13. Kadangi jo daktaro disertacijos tekstas buvo paskelbtas ankščiau nei Z. M. publikavo savo kandidatinę disertaciją, plagijavimas šiuo atveju apskritai nebuvo galimas" (T.l, b.l. 134). Byloje KTU specialiosios Senato komisijos 2008-03-18 išvadose pateikta tokia faktinė medžiaga: „Dr. R. B. paruošus apie 60 % habilitacinės disertacijos, 1981 m. lapkričio mėn. KPI Tarybos sprendimu jis buvo pervestas į vyr. mokslinio bendradarbio etatą užbaigti darbą. Pagal KPI patvirtintą planą jos 1983 m. užbaigė habilitacinę disertaciją ir ją pateikė KPI Medžiagų atsparumo katedrai". (t.l, b.l. 141-142). Z. M., prisidengdama žinomais mokslininkais ir įgavusi jų pasitikėjimą, viešai paskleidė apie jį žinomai melagingą informaciją net per televiziją. Straipsnis Internetiniame naujienų portale DELFI (2011-09-12, autorius -M. J.) (T.l, b.l. 161-166). Žurnalistas M. J. paskelbė iš Z. M. gautą informaciją, kad „R. B. buvo fiktyvus darbo vadovas, kuris vėliau jos ir kitų mokslininkų disertacijas esą „nusirašė", „...mūsų ankščiau gintos disertacijos buvo sudėtos, taip gautas mokslinis laipsnis, ir taip jis tapo mokslininku akademiku nariu ekspertu" (T.l, b.l. 163). Straipsnio autorius, M. J., 2013-11-05 teismo posėdyje paaiškino, jog jis 2011-07-3/5 dalyvavo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume Kaune ir informaciją jam pateikė Z. M. (T.3, b.l. 43-44). Rašydamas straipsnį, jis rėmėsi Z. M. pranešime pateikta informacija, kad jis nebuvo susipažinęs su teisėsaugos institucijų nutartimis, kurios paneigė tikrovės neatitinkančią Z. M. informaciją dėl kitų autorių darbų panaudojimo jo habilitaciniame darbe (T.l, b.l. 167-173). Z. M. sąmoningai žurnalistui nepateikė LR Generalines prokuratūros 2008-08-20 nutarimo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-01-28 nutarties, kas iš esmės lėmė neteisingus teiginius, kuriuos jis paskelbė DELFI straipsnyje. Straipsnyje, remiantis Z. M. žinomai neteisinga informacija, jis buvo įvardintas kaip „fiktyvus jos mokslinio darbo vadovas“. (T.l, b.l. 163). Byloje esantys KPI Medžiagų atsparumo katedros ir Mašinų gamybos fakulteto tarybos protokolų išrašai patvirtina, kad jis buvo oficialiai paskirtas Z. M. mokslinio darbo vadovu (T.4, b.l. 27-40). Jis pastoviai Z. M. konsultuodavo, kartu rengė publikacijas ir kasmet įvertindavo jos atliktą darbą. Mokslinio darbo vadovo vaidmenį taip pat patvirtina tokie dokumentai: Z. M. disertacija, disertacijos santrauka, disertacinio darbo svarstymo protokolai (T.l, b.l. 74-75), disertacijos gynimo medžiaga, devyni mokslo darbai, parašyti kartu su Z. M. (T.4, b.l. 48-56). Buvęs KTU Senato pirmininkas prof. A. Ž. ir VGTU katedros vedėjas prof. R. K., 2013-11-05 teismo posėdyje, patvirtino faktą, kad, jis, R. B., pagal disertacijų rengimo reikalavimus negalėjo būti fiktyvus vadovas (T.3, b.l. 38,39). Straipsnyje pateiktas teiginys, kad „mokslinį laipsnį gavo sudėjęs kitų autorių disertacijas". Tai žinomai melagingas, tikrovei neatitinkantis teiginys. Jo 50 mokslinių darbų visuma, kuriuos paskelbė su bendraautoriais įvairiuose leidiniuose ir mokslinėse konferencijose (T.4, b.l. 48-56), leido suformuluoti naują mokslo kryptį polimerų mechanikos moksle. Lietuvos Mokslų Akademijos nariu ekspertu jis buvo išrinktas konkurso tvarka 1994 m. penkerių metų kadencijai ir 1999 m. buvo perrinktas antrai penkerių metų kadencijai (T.l, b.l. 174). Lietuvos mokslų akademijos narys prof. R. K., apklaustas liudytoju, teismo posėdyje patvirtino faktą, kad jo išrinkimą mokslų akademijos nariu net dviem kadencijoms lėmė atliktų mokslo darbų reikšmingumas (T.3, b.l. 39). Kauno miesto apylinkės prokuratūra (T.4, b.l. 5-9; T.l, b.l. 5-20) 2005-08-01 ir 2006-10-05 nutarimuose konstatavo, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos dėl mokslinių darbų autorystės pasisavinimo. Tą faktą patvirtino nutartimis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas - 2009-01-28 (T.l, b.l. 124-134) ir Vilniaus apygardos teismas 2009-03-10 (T.l, b.l, 135-138). 2003 m. jis, drauge su bendraautoriumi P. B., paruošė monografiją anglų kalba „Mechanics of Heat Resistant Polymers,, („Karščiui atsparių polimerų mechanika"), kurią išleido KTU (T.4, b.l. 16-17). Monografijoje pateikė savo disertacijų medžiagą ir ją papildė naujausiais pasiekimais toje mokslo srityje. Generalinė prokuratūra 2008-08-20 nutartyje konstatavo, kad rašant monografiją dėl autorystės pasisavinimo nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (T.l, b.L 116).

Z. M., pateikdama pranešime žinomai neteisingus teiginius dėl darbų plagijavimo, turėjo tikslą plačiai pasaulio lietuvių visuomenei pateikti neigiamą informaciją apie jį ir jo sukurtą mokslo grupę. Tokie žinomai melagingi teiginiai turi būti vertinami kaip sąmoningai ir tyčia vykdomas jo atžvilgiu šmeižtas.

Dėl asociacijos „Futura Scientia" išvadų: Z. M., norėdama pateisinti tikrovės neatitinkančius teiginius, kuriuos ji teikė įvairioms institucijoms ir žiniasklaidai, kreipėsi į Asociacija „Futura Scientia" dėl ginčytinų plagijavimo faktų analizės atlikimo. Asociacija „Futura Scientia" atliko tokią analizę ir 2012-08-03 parengė išvadas, kurias pasirašė Valdybos pirmininkas dr. D. Č. (T.2, b.l. 136-139). Šias išvadas Z. M. pateikė teismui. Analizės medžiagoje, pateikiant tik keletą tapačių jo ir Z. M. disertacijos paveikslėlių, jis kaltinamas jos disertacijos plagijavimu. LR generalinės prokuratūros eksperto 2008-08-20 išvadose nurodyta, kad „tekstinės dalies tapatumas nenustatytas ir specialisto paneigtas" (T.l, b.l. 70), kas paneigia jam primetamą galimą plagijavimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-01-28 nutartyje, konstatuojama, kad jis habilituoto daktaro disertacijos tekstą viešai paskelbė 1983-12-13, o Z. M. daktaro disertaciją viešai paskelbė 1984-05-03, tokiu būdu plagijavimas apskritai nebuvo galimas" (T.l, b.l. 134). Tokia analizė buvo atlikta neobjektyviai, neįvertinta medžiagos visuma, o panagrinėti tik Z. M. vienpusiškai pateikti neteisingi faktai. Visiškai ignoruota ir duomenų bazė, kurios kūrimo ir panaudojimo aplinkybės pateiktos KTU Senato specialios komisijos išvadose (T.l, b.l. 141, 142). Asociacijos „Futura Scientia" vadovas S. S. Kauno apylinkės teismui 2014-04-30 rašte patvirtino, kad D. Č. pagal iš Z. M. gautus dokumentus atliko disertacijų analizę ir pareiškė savo nuomonę dėl galimo plagijavimo fakto. Tai nėra ekspertizė (T.5, b.l. 7-8). Tokia ekspertizė, kurioje išreikšta tik D. Č. nuomonė, teismo turi būti vertinama kaip niekinė. Z. M. pastangos rasti paramą, siekiant patvirtinti žinomai melagingus teiginius, rodo jos tolimesnius žingsnius tęsti šmeižto procesą.

Dėl Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) išvadų: analogiškai, kaip Asociacijos „Futura Scientia" atveju, Z. M., norėdama pateisinti tikrovės neatitinkančius teiginius, kreipėsi Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) pirmininką V. G. „patvirtinti anksčiau padarytas LMS išvadas". LMS pirmininkas V. G. 2012-08-02 paruošė Kauno apylinkės teismui raštą dėl Z. M. disertacijos plagijavimo fakto nustatymo" (T.3, b.L 24). V. G., 2014-03-14 Kauno apylinkės teisme patvirtino, kad tokį raštą su priedais jis paruošė Z. M. 2012-07-03 prašymu. Jis patvirtino, kad buvo susipažinęs tik su LMS vicepirmininko R. N. išvada, kuri atspindi ne LMS, bet jo asmeninę nuomonę (T.3, b.l. 127-130).

Atkreipia dėmesį į tai, kad R. R. išvada (T.l, b.l. 26-70) ir V. M. paaiškinimai dėl autorystės objektų (T.l, b.l. 128, 129) buvo detaliai išnagrinėti LR Generalinės prokuratūros 2008-08-20 nutarime (T.l, b.l. 25-116) ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-01-28 nutartyje (T.l, b.l. 124-134). Tačiau LMS vicepirmininkas R. N., ignoruodamas nutartis, padaro originalią išvadą, kad „R. B. 1985 m habilituoto daktaro disertacijoje yra autorių teisių pažeidimų ir negalėjo būti ginama " (T.3, b.l. 26). Tokia išvada, kurioje išreikšta tik R. N. niekuo nepagrįsta nuomonė, turi būti vertinama kaip niekinė. O Z. M. pastangos rasti paramą, siekiant patvirtinti žinomai tikrovės neatitinkančius teiginius, rodo jos žingsnius toliau tęsti šmeižto procesą.

Be jam keliamų kaltinimų dėl tariamo mokslinių darbų autorystės pasisavinimo Z. M. pateikė eilę logiškai nesuvokiamų melagingų teiginių, kuriuos jis turėjo aiškinti teisėsaugos institucijoms ir juos paneigti. O būtent: Z. M. 2002-11-20 prašymas Kauno technologijos universiteto Senatui (T.2, b.l. 32-33), kad, kaip jos daktaro disertacijos vadovui, leido susipažinti su daktaro disertacija likus tik trims dienoms iki katedrinio gynimo" (T.2, b.l. 32); b), jos atžvilgiu jis vykdęs represinę politiką" (T.2, b.l. 33); Z. M. 2003-09-02 prašymas LR policijos departamentui (T.2, b.l. 34-36), kad jis pradėjęs jos atžvilgiu „moralinį spaudimą, kuris tęsiasi 18 metų" (T.2, bJ. 34).

Jo suburtoje mokslo grupėje buvo palanki atmosfera rengti mokslo darbus ir septynios daktaro disertacijos 1979-1992 metais buvo sėkmingai apgintos specializuotose tarybose Rygoje, Maskvoje, Leningrade ir Kaune. Buvęs ilgametis KTU katedros vedėjas ir KTU Senato pirmininkas A. Z., bei buvęs KTU katedros doc. A. M., dirbęs kartu su Z. M. toje pat laboratorijoje, paneigė faktą dėl galimos Z. M. „atžvilgiu vykdytos represinės politikos'' bei „moralinio spaudimo". Tokie tikrovės neatitinkantys Z. M. išsakyti teiginiai įvairiuose raštuose institucijoms vertintini kaip sąmoningai ir tyčia vykdomas šmeižtas jo atžvilgiu.

Daugelį metų dirbęs Kauno politechnikos instituto ir Kauno technologijos universiteto Mašinų gamybos fakulteto dekanu, vadovavęs tūkstančių inžinierių ruošimui, buvo daugelio rengiamų daktarų ir habilituotų daktarų komiteto nariu, įvairių Lietuvos ir užsienio mokslinių organizacijų nariu (T.2, b.l. 21-23). Z. M. prasimanytos ir išsigalvotos tikrovės neatitinkančios žinios daugelį metų žemino jo garbę ir orumą. Tikrovės neatitinkančios žinios buvo skleidžiamos sąmoningai ir tyčia įvairioms institucijoms, bei visuomenės informavimo priemonėms. Visa tai pakenkė jo, kaip Kauno technologijos universiteto profesoriaus (T.2, b.l. 21-23), Lietuvos mokslų akademijos nario (T.2, b.l. 174), žurnalo „Materials Science" („Medžiagotyra") vyr. redaktoriaus pavaduotojo (T.l, b.l. 175-176), Tarptautinių organizacijų POLYCHAR (T.l, b.l. 177-182) ir kitų mokslinių organizacijų (T.l, b.l. 183-185) nario autoritetui akademinės ir mokslo visuomenės tarpe.

Z. M., teikdama skundus įvairioms institucijoms ir viešumoje per žiniasklaidą, sąmoningai ir tyčia formavo neigiamą nuomonę apie jį, R. B. ir trukdė tolimesniam darbui bei mokslinei veiklai. Faktus apie jo autoriteto žeminimą, reputacijos pablogėjimą mokslo visuomenėje, dėl Z. M. skleidžiamos melagingos informacijos žiniasklaidoje bei televizijos laidose, patvirtino buvęs KTU Fizikos katedros vedėjas A. G. (T.3, b.l. 44) ir buvęs KTU Senato pirmininkas A. Ž. (T.3, b.l. 38). Vietoje kūrybinio darbo jam teko nuolat varstyti teisėsaugos institucijų kabinetų duris ir atsakinėti į Z. M. naujų kaltinimų versijas. Daugelį metų Z. M. vykdomas sąmoningas šmeižimas, kartu ir psichologinis smurtas, pateikiant bendradarbiams apie jį melagingus prasimanymus, ir nuolatinės streso būsenos sudarymas pakenkė jo sveikatai (T.l, b.l. 178). Dėl Z. M. paskleisto šmeižto labai pergyvena: patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Faktus apie jo pergyvenimus ir pablogėjusią sveikatą, dėl nuolatinių apklausų ir aiškinimosi prokuratūroje, pasirodžius šmeižikiškai informacijai žiniasklaidoje bei televizijos laidose, patvirtino liudytojai: A. M. ir P. B.. Pastovūs išgyvenimai iššaukė sunkias, nepagydomas ligas, kurios apsunkino jo gyvenimą.

Liudytojas A. Ž., buvęs KTU deformuojamų kūnų mechanikos katedros vedėjas, profesorius, parodė, kad laboratorijos įkūrėjas buvo R.J. B.. Jie bendraamžiai, todėl darbo pradžia buvo kandidatinės disertacijos, polimerų mechanika. Tai buvo svariausi darbai 1970- 1980 periodo. Kitaip daktaro disertacijos Lietuvoje jie apsiginti negalėjo. R.J. B. toje srityje buvo žymus mokslininkas. Lietuvoje jis buvo tų mokslų pradininkas. Nesukūrus duomenų bazės nebuvo galima daryti didesnių darbų. Pradžia buvo ūkiskaitinė. Buvo ieškoma talentingų žmonių. Z. M. dirbo technikos laboratorijoje. Į ūkiskaitinį darbą ją pakvietė R.J. B.. Ji tuo metu buvo baigusi KPI ir jokio laipsnio neturėjo. Z. M. pasisakymus dėl plagijavimo jis vertina blogai. 2002 m. prasidėjo sąmoningas tikslas, nes lygiagrečiai vyko atestacijos klausimai. Z. M. atėjo iš verslo. Neturėjo kvalifikacijos, negalėjo užimti pareigų ir tada atsirado rašiniai. Jis pats yra išleidęs apie 13 doktorantų. Doktorantūros laikotarpis duodamas 4 metai ir siejamas su doktoranto darbais. Ateinant į doktorantūrą reikalinga tema, idėja, kurią kartu įgyvendina. Žemino ne vien R. J. B., žemino ir universitetą. 1992- 1996 metais jis pats buvo Senato pirmininku. Katedros vedėju jis buvo nuo 1992 iki 2006 metų. Buvo ūkiskaitos vadovas, buvo renkami duomenys ir jais naudotis buvo galima visiems doktorantams. Už šiuos duomenis buvo atsakingas vadovas. Disertacijos buvo riboto naudojimo. Ne kiekvienas galėjo naudotis, buvo išduodami leidimai, buvo spec. skyrius. Jis straipsnius skaitė. Bet kiekvienas rašydamas straipsnį turi parodyti savo indėlį, savo dalį. Teiginys „fiktyvus vadovas“- neteisingas. Vadovauti turėjo teisę docentas. Habilituotu daktaru R. J. B. tapo 1983 metais. Nežino kaip R.J. B. galėtų nuplagijuoti Z. M. darbus atbuline tvarka. Tęstinumas gal buvo, bet nebuvo plagijavimo. R. B. buvo profesorius akademijos narys, ekspertas. Jis žinojo, kad vyko ginčas moksliniame lygmenyje. Kai jis buvo Tarybos komiteto pirmininku ir po Z. M. skundo universitete jis buvo svarstomas ir po to metus laiko negalėjo vadovauti. Skundo esmė – brėžinukų demonstravimas. 2003-01-10 Kauno KTU Senato valdybos išvada jam žinoma. Jis žino, kad plagijavimo nebuvo. Fiktyvus darbo vadovas negali būti. Vadovus tvirtina rektoriaus įsakymu. Jei neturi darbų ir pasiekimų, tai vadovu netvirtins. Vadovas gali neatlikti savo pareigų. Doktoranto darbas yra svarstomas katedroje ir jis vadovavo – sudarė planą ir sirgo už savo doktorantą. KPI duomenų bazė buvo sudaryta ūkiskaitiniu pagrindu. Dabar bazė yra ir ja naudotis gali bendraautoriai. Bazės nespėjo inventorizuoti, daug ko nespėjo padaryti. Ūkiskaitinius darbus paimti reikalingas leidimas. Tikriausiai Z. M. nesusigaudo kieno braižyta, nes buvo grupė braižytojų. Brėžinius reikia mokėti skaityti ir tai yra eksperimento duomenys. Juos reikėjo interpretuoti ir tai buvo vadovų reikalas. Brėžinys eksperimento rezultatas. Tarp jų ginčas vyksta nuo 2002 m. Z. M. atėjo iš verslo – Šiluminės įrangos pardavimo firma ir nuomojo patalpas. Tai buvo šiluminės įrangos prekyba. Tai buvo UAB lygmuo.

Liudytojas R. K., Lietuvos mokslų akademijos narys, VGTU profesorius, parodė, kad yra tam tikra atrankos sistema prieš patenkant į mokslo akademiją. Vyksta svarstymai, žiūrima publikacija. Tai viešas dalykas ir ne vieno žmogaus. Pagal nusistovėjusį reglamentą R. B. buvo akademijos nariu dviejose kadencijose. Jei būtų buvęs tuo metu skundas dėl plagijavimo, tai būtų klausimas nagrinėjamas. Sprendžia pirma skyrius, paskui akademijos susirinkimas. Ir jei kas ne taip, tai daugelis nebalsuotų. Jis, kaip buvęs komisijos narys, nariai buvo Ž., fizikas G., ir pagal tą skundą jie bandė išnagrinėti autorystę. Z. M. sąraše paveiksliukų buvo daug, todėl jie pasirinko kelis paveikslėlius. Bandė atsekti kiek plagiato ir autorystės gali būti. Formaliai žiūrinti paveiksliukai buvo panašūs, bet jie skyrėsi ir jie buvo paimti iš ūkiskaitos. Vienas paveiksliukas buvo paimtas iš rusiško šaltinio. Toliau tirti atsisakė, nes originalas jau buvo kažkur prieš tai. Klausimas kas nuo ko nuplagijavo, neįrodomas. Paveiksliukai nėra visiškai identiški. Kartais technikui yra sunku pasakyti kas paveiksliuko autorius. Bendra mokslininkų praktika, tai turi būti nuoroda iš kur yra paimtas šaltinis. Kiekvienas piešia kaip jam atrodo. Yra du skirtingi dalykai – ar autorius dalyvauja, tai visi įgyja teisę panaudoti toliau paveiksliuką. Iš komisijos ir spaudos žino, kad tarp jų vyksta ginčas. Disertacija yra bendras vadovo ir doktoranto kūrinys. Pirmas užmanymas yra vadovo. Vadovas pasirenka doktorantą. Jei vadovas nesutinka vadovauti, tai jo niekas neprivers. Dabar doktorantai renkami pagal konkursą. Darbui buvo reikalinga idėja. Fiktyviu darbo vadovu R. B. negalėjo būti. Idėjos būna įprasmintos bendruose ūkiskaitiniuose darbuose. Darbus reikėjo apsiginti ir kažkaip juos pateisinti. Vadovas, kuris nebuvo autoritetas, tai jam niekas neduodavo vadovauti. Iš praktikos, kad jis vien dalyvauja keliems doktorantams, tai jis negalėjo avansu žinoti idėjų. Čia susilieja kažkokios emocijos. Iš darbo gimsta publikacijos, jis gali gintis ir vėliau, bet tai turi būti įrodyta tyrimais. Jei nebuvo duomenų kaupimo, tai negalės gintis disertacijos. Kiekvienas dalyvis gali ir savo kūrybinį indėlį įnešti, papildyti. Paprastai būna, kad jei skelbia bendras publikacijas, tai idėja pasidaro bendra. Jei darbas buvo padarytas bendrai, tai kiekvienas autorius turi teisę jį tęsti. Dėl straipsnių publikacijos, tai autorius kreipiasi į žurnalą, žurnalas skiria recenzentą ir po tam tikros aprobacijos nusprendžiama ar tinkamas publikavimui ar ne. Yra reikalavimas pažiūrėti kiek darbas yra originalus, ar yra plagijavimo elementų. Tokie skundai pažeidžia autoritetą. Kolegos gali nekreipti dėmesio, žinodami apie jo ankstesnius nuopelnus. O jei nežino, tai jau skaitosi kaip susikompromitavęs. 2004 m. buvo pavedimas iš Mokslų akademijos. Buvo paskirti trys žmonės. Buvo du fizikai. Buvo konstatuota, kad dalis medžiagos jau buvo ankstesniuose jų bendruose darbuose. Darydami išvadą jau buvo nustatę, kad lentelės buvo bendruose darbuose. Sakyti, kad kažkuris yra nukopijavęs, sunku, nes nebuvo nustatytas pirminis šaltinis. Pirma jie žiūrėjo ūkiskaitinius darbus, tie darbai citavo kitus darbus, todėl kur pirminis šaltinis nenustatė. Taip pat negalima konstatuoti, kad pirminių šaltinių autorius yra Z. M.. To paties negalima tvirtinti ir apie R. B.. Jie nenustatė, kad Z. M. yra autorius. Paveiksliukai pasirodė bendrame darbe. Kiekvienam paveiksliukui gali surasti skirtingas idėjas. Moksliniai rezultatai buvo ūkiskaitiniame darbe. Buvo interpretacijos.

Liudytojas M. G. B., interneto portalo „Delfi“ vyriausioji redaktorė, parodė, kad „Delfyje“ išspausdinto straipsnio užsakovų nėra. Straipsnis buvo jos kolegos M. J.. Straipsnį inicijavo žurnalistas M. J.. Kas yra „fiktyvus darbo vadovas“ gali atsakyti žurnalistas. Apie tekstą gali pasakyti teksto autorius. Už straipsnį atsakingas autorius. Yra dar redaktorius ir ji, kuri vadovauja visai redakcijai. Ji pati netikrino informacijos, turėjo tikrinti teksto autorius. Jei yra sudėtingi aspektai, tai jie tariasi ir su advokatais. Piliečio nepasitenkinimas turi atitikti visuomenės interesus. Jiems aktualus visuomenės interesas.

Liudytojas M. J., žurnalistas, parodė, kad jis temą sužinojo, kai 2011 m. KTU vyko tarptautinis renginys – suvažiavimas. Viena iš paskaitų buvo apie plagiatus. Z. M. iškėlė savo problemą, kai ji bando įrodyti tiesą. Jis pradėjęs domėtis. Kalbino daugybę pašnekovų, kiek teisybės yra Z. M. kalboje. Daug kalbintų žmonių patvirtino, kad Z. M. kalba pagrįstai. Ta tema jis kalbėjo su B., P.. Prezidentas nebuvo cituojamas. Tema buvo plačiai diskutuojama akademiniuose sluoksniuose. Reikia žiūrėti kieno žodžiai įdėti ir į patį tekstą. Buvo cituojami Z. M. teiginiai - „fiktyvus darbo vadovas“. Kai parašė straipsnį, jokių pretenzijų niekas nepareiškė. Z. M. kalbino ir klausinėjo. Renginyje Z. M. pasakojo apie problemą. Dalį medžiagos susirinko jis pats. Tema reikalavo daug darbo. Straipsnį rengė gana ilgai. Renginys vyko liepos mėn., o straipsnis išėjo rugsėjo mėn. Kalba buvo apie sūnų. Teismo medžiagos nematė ir to visiškai nerašė. Jis aprašė mokslų tarybą, kad surašo išvadą, nuneša į teismą, o teismas nepriima. KTU pripažino, kad problema neišspręsta. Tekste pateiktos citatos išsakytos pašnekovų. KTU pripažino, kad klausimas neišnagrinėtas ir po metų ar dviejų buvo atimtas mokslinis laipsnis iš R. B. sūnaus. „Fiktyvus darbo vadovas“- tai Z. M. pasakymas, tai yra citata. Visas tekstas buvo apie jo sūnaus disertaciją, ir tik mažai parašyta apie tėvą. Pasak Z. M., jis suprato, kad vadovas neatliko savo pareigų kaip vadovas. Jis perteikė jos mintis. Z. M. sakė „fiktyvus“, todėl taip ir parašė. Kabutes parašė, kad tai būtų kaip tiesioginė kalba, kad neiškraipytu išsakytų žodžių. Žodis „esą“ reiškia, kad jis perteikia Z. M. žodžius. Nuomonę s galima turėti įvairią ir tiesos kriterijaus jai nėra. Galima patikrinti ar buvo vadovas. Žodis „esą“ yra jos nuomonė. Nuomonė turi būti paremta faktais. Kartais neįmanoma patikrinti nuomonę. Nuomonę neįmanoma paremti faktais. Iki to suvažiavimo jam nebuvo žinoma Z. M. ir tokios problemos. Jis bandė susirasti P. B., užsiminė, kad ji kaltina ir tėvą. Dėl šio teksto jam niekas priekaištų neturėjo.

Liudytojas A. K., Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, straipsnio savaitraštyje „ Lietuvos medicinos kronika“ autorius, parodė, jeigu atidžiai žiūrėta į straipsnį, tai ne jis straipsnio autorius. Jis telefonu davė interviu. Skambino žurnalistė ir kažko klausė. Kiek prisimena dėl autorystės, man kilo mintis, kad čia yra P. B. ir Z. M. ginčas. Z. M. kreipėsi ir jie organizavo patikrinimą. Jam, kaip sąjungos pirmininkui rūpėjo kaip sukurti mechanizmą, kad būtų galima spręsti tokio pobūdžio ginčus. Iš dokumentų žinojo, kad ginčas vyksta tarp Z. M. ir R. B. sūnaus. Rūpėjo sukurti mechanizmą, kad ateityje nebūtų tokių dalykų. Atsirado mokslo etikos pareigybė. Apie žurnalistinį tyrimą jis nieko nežinojo ir nematė. Žurnalistės nematė. Kol negavo medžiagos paštu, tai nežinojo apie tokį konfliktą. Jis negalėjo taip pasakyti apie R. B., kuris buvo katedros vedėjas. Mano, kad R. B. reputacijos nesugadino, nebent tik siauroje aplinkoje. Jis yra mokslininkų sąjungos pirmininkas. Jokio intereso kaip nors apšmeižti neturėjo. Jam rūpėjo, kad atsirastų situacijos sprendimo galimybės. Tai jis žino iš raštų, kuriuos atnešė Z. M.. Mokslininkų sąjunga dalyvavo tik kaip ekspertai. Laidos yra daromos ir rengiamos studijoje. Jis autorystės už tokią laidą negali prisiimti. Negalėjo sakyti, kad tie patys straipsniai buvo publikuojami anglų kalba. Buvo kalba ar įveiks plagiatą. Ką jis sakė, tai informacija, kurią pateikė Z. M.. Jis matė disertacijas, išvadas. Jis rėmėsi ekspertize. Šmeižtas yra sąmoningai kryptingai, o ne kai duodamas interviu. Straipsnyje parašyti žodžiai yra ne jo, jis straipsnio nerašė. Straipsnį rašė J.. Prie straipsnio tik jo nuotrauka. Prie tyrimo jis prisidėjo tik organizaciniu klausimu. Z. M. kreipėsi į jį asmeniškai, jis pristatė mokslininkų tarybai. Taryboje buvo žmonių, kurie Z. M. pažinojo. Imtis atsakomybės kaip ekspertas jis negalėjo. Z. M. į mokslininkų sąjungą kreipėsi su prašymu. Buvo pateikta medžiaga. Z. M. prašė ištirti ar yra nesąžiningas duomenų naudojimas – ar P. B. nepanaudojo jos straipsnio ir duomenų. Anksčiau Z. M., R. ir P. B. nepažinojo. Kiek jis suprato, pirminiai šaltiniai gauti Z. M. tyrinėjimuose. Jis pasirašė, nes pasitikėjo tais žmonėmis, kurie parašė tekstą. Jie parašė, kad pirminiai duomenys yra Z. M.. Išvadų rašyme Z. M. nedalyvavo. Išvadoje yra komisijos nuomonė, o ne Z. M.. Z. M. jo neprašė, kad ją pridengtų straipsnyje laikraštyje „Medicinos kronika“. Tyrimas vyko kelis mėnesius. Jam skambino žurnalistė. Iš kur ji sužinojo apie komisijos išvadą – nežino. Straipsnyje jis išsakė savo nuomonę. Kaip pirmininkas norėjo atkreipti dėmesį į problemą, nes nėra teisinės bazės. Buvo nuspręsta, kad Z. M. problemą reikia viešinti. Mokslininkų sąjunga nutarė, kad remiantis Z. M. ir Banevičiaus konfliktu reikėjo spręsti problemą. Jis pasirašė ekspertizės išvadą, o tyrime jo teiginių nėra. Komisija nekvietė R. B.. Duomenis jie teikė ikiteisminiam tyrimui.

Liudytojas G. Z., laikraščio „Mokslo Lietuva“ vyriausiasis redaktorius, parodė, kad jis dalyvavo Prezidentūroje, kurioje vyko diskusija kaip įveikti plagiatą. Leidinyje „Mokslo Lietuva“ straipsnyje nuo fakto įvardijimo kalbą pradėjo Prezidentas V.Adamkus. Vyko renginys, buvo pateikiami faktai ir nuomonės. Jis neprisimena ar Z. M. darė pranešimą. Tačiau Z. M. jis matė tame renginyje bendraujančią su prezidentu V. Adamkumi. „Mokslo Lietuva“ dalyvavo ne viename renginyje. 1999 m. Šiauliuose buvo priiminėjamas Mokslininkų etikos kodeksas. Dalyvavo ir „Mokslo Lietuva“ tame renginyje. Buvo kalba dėl plagiato. Šis renginys buvo tąsa prieš tai vykusių renginių. Jis nemano, kad renginys įvyko Z. M. iniciatyva. Jame dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerija, Prezidentūra, Mokslo taryba, Šiaulių universitetas. Daugiausia dėmesio skyrė teisiniu aspektu į šią problemą. Laikraštis negali patikrinti visos informacijos. Redakcijoje dirba du žmonės. Redaktorius yra ir korespondentas ir fotografas. Faktas buvo – pareikšta Prezidento nuomonė. Žino, kad vyko posėdžiai, procedūros teisiniu pagrindu. Jei vyko teismas, tai vyko ir ikiteisminis tyrimas. Straipsnyje neminima R. B. pavardė. Straipsnyje kalbama apie problemą. Jis tik citavo Prezidentą, jo išsakytą nuomonę. Straipsnį rašė ne apie Z. M., o apie problemą.

Liudytojas A. G., buvęs KTU Fizikos katedros vedėjas, profesorius, parodė, kad jis žino, kad R. B. dirbo KTU, Fizikos katedroje skaitė paskaitas. R. B. Z. M. pareiškimai nepridėjo autoriteto. Kai yra abejonės autoritetas nepakeliamas. Žino, kad jie dabar vaikšto po teismus. Mokslininkų bendruomenei tai gerai žinoma. R. B. negalėjo pateikti nuplagijuoto mokslinio darbo. Jis buvo KTU atestacinės komisijos pirmininkas. Docentai buvo atestuojami komisijose. Jei būdavo skundai, juos nagrinėdavo. Z. M. pralaimėjo konkursą prieš kitą darbuotoją. Jis žinojo, kad R. B. apsigynė disertaciją iš plastmasių, kūrė darbo grupę. Z. M. jis nežinojo. Iki to laiko R. B. buvo paruošęs kelias disertacijas ir daktarinius darbus. Vien kandidato disertacijos pagrindu apsiginti daktaro darbo negalima. Po publikacijų mokslininkų tarpe R. B. autoritetas smuko. Dėl plagiato reikia suprasti, kad tai pasaulinis ginčas. Žiūrint į grafikus, nuotraukas, pati spektograma nėra turtas. Svarbu ką pasakysi apie spektogramą. Svarbus yra mokslinis komentaras. Jis mano, kad negalima kopijuoti tarnybiniam naudojimui skirtą informaciją. Užsakovas duoda užduotį, moka pinigus ir jie gali naudotis rezultatu. Disertantas ir vadovas yra viena visuma. Vadovas duoda užduotį, disertantas atlieka matavimus. Jis vadovavo 7 disertantams ir jei jis, vadovas, nieko negalės paimti iš jų, tai reiškiasi jis nieko nedarė. Jei yra eksperimentinis darbas, yra nuotraukos, jas galima naudoti abiems autoriams. Yra mokslinė praktika. R. B. yra habilituotas daktaras, profesorius. Tai yra nesocialinių mokslų darbas, ir negalima atlikti darbo be iliustracinės medžiagos, šiuo atveju buvo grafikai. Ūkiskaita riboto naudojimo buvo, kol buvo Sovietų sąjunga. Sovietų sąjungoje buvo parašoma, kad niekada nebus skelbiama. Sovietų sąjungoje tokio žurnalo nebūtų galima naudoti. Disertacija yra rankraštis, svarbus ginantis. Šiuo atveju, kadangi R. B. paėmė duomenis iš Z. M. disertacijos ir taip galima daryti, nes kitu atveju Z. M. turi būti savarankiška mokslininkė. Ir dabar tokia pati tvarka. Tai nėra interesų konfliktas. Juk jie kartu dirbo. Doktorantai yra tam, kad spręsti idėją. Tai galimybė gauti pinigų. Jis mano, kad iš ūkiskaitų mokėjo pinigus. Nebūtų vadovo, nebūtų idėjos ir nebūtų Z. M. daktarė. Mokslą stumia doktorantai. Idėją duoda vadovas. Atvažiavę užsakovai niekada neina pas doktorantą, eina pas vadovą. Doktorantai atlieka juodą darbą. Tam tikrą dalį darbo doktorantas privalo atlikti savarankiškai. Ūkiskaitinė sutartis nėra disertacija. Užsakovas teikia užsakymą. Ūkiskaitinių sutarčių niekas necituoja. Magistro darbo cituoti nereikia, reikia cituoti mokslinį straipsnį.

Liudytojas A. J. M., buvęs KTU deformuojamų kūnų mechanikos katedros docentas, parodė, kad jis buvo vienas iš septynių R. B. mokinių būdamas steigime, dalyvavęs 100 procentų, ir mačiau visus darbuotojus. Z. M. atėjo be atlyginimo. Vadovo darbas - rasti užsakovus. Radome užsakovą ir jai buvo suformuotas atlyginimas. Tačiau pagal B. išsakytą nuostatą, kompleksinį tyrimą darome ir tikslai ir supratimas, ir visus duomenis dėjome į mokslinę bazę. Vėliau buvo skirstoma atlikti užduotis ir vėl buvo viskas dedama į vieną bazę. Aš buvau komandoje ir net minties nekilo pasisavinti. Z. M. tai pastoviai vartojo. R. B. per ją neteko reputacijos. Nesupranta kuo Z. M. liko nepatenkinta. R. B. paskelbė medžiagą 1983 m. Jo visa medžiaga galėjo būti skelbiama. B. disertaciją ginėsi Maskvoje 1985 m. M. gynėsi Lietuvoje, o R. B.- Maskvoje. R. B. poelgis vienodai aukšto pedagoginio lygio. Be jo vadovavimo nebuvo galima apsieiti. Buvo absoliučiai pateiktos temos, darbo eiga, tai čia jo privalumas ir kokybės vertybė. Mokslo bazė kaupė visus rezultatus ir vadovas siekė, kad užsakovai būtų patenkinti. R. B. galėjo disponuoti visais duomenis. Pradžioje jie nesivadino doktorantais, jie buvo kaip darbininkai. Bet po to, matė perspektyvą, kad gali tapti daktarais. Visus darbus vykdė grupė žmonių. Z. M. paskleidė žinias neatitinkančias tikrovės. Z. M. atėjo dirbti 1979 m. Jis pats gynė darbą Rygoje 1979 m. Apie melagingas žinias sužinojęs iš Bernardinų straipsnio ir televizijos. Su R. B. kalbėjo dėl įvykio. R. B. jautėsi labai prastai, skundėsi nemiga, sakė, kad sutrikęs kraujospūdis. Jie dirbdami grupėje padarė polimerą į kietą kūną. Naują medžiagą sukūrė Maskva. Kada duomenys sukaupti visų, tai vienasmeniškumas negalioja.

Liudytojas V. D., buvęs KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto dėstytojas parodė, kad duomenis savo disertacijai gaudavo iš R. B.. Pradžiojejis su kitais dirbo prie ūkiskaitinių darbų. Jis dirbo prie ilgalaikio eksperimento. Straipsniai laikraščiuose, internete, tai keista, kad R. B. indėlis yra neigiamas. Jam teko vykti į Dnepropetrovsk, visasąjunginę konferenciją ir pristatyti pranešimą. Konferencijos pirmininkas jį pristatė kaip R. B. mokinį. R. B. Jis buvo žinomas mokslininkas. Jis atliko tyrimus panašiai kaip ir Z. M.. Buvo įprasta, kad tematika ar disertacija, planas ką privalai padaryti savo darbe. 1991 m. jis išėjo į verslą. Jam jau tas pats buvo ar bus ta disertacija ar ne. R. B. siūlė gintis. Jo darbas iš principo buvo baigtas. Jo ginimas vyko 1992 m. Savo darbe jis naudojo eksperimentinius duomenis. Eksperimento savarankiškai atlikti nereikėjo, buvo modeliavimo darbai aprašymuose, pagrindas buvo, visi bandymai buvo atliekami trumpuose intervaluose. Jo darbo užduotis buvo padaryti bandymą kokia bus medžiagos elgsena po metų ar dviejų. Temą sugalvojo profesorius R. B.. Darbas buvo susijęs su polimero tyrimu. Polimerą jis tyrinėjo visapusiškai. Buvo prognozavimas ir mechaninis darbingumas. Buvo atliekami skaičiavimai. Gavę užduotis, dirbo atskirose srityse. Su Z. M. dirbo vienoje grupėje. Ar Z. M. dirbo savarankiškai – nežino. Pradėjus dirbti buvo ūkiskaitinės sutartys. Jis pats buvo matematikas, dirbo bendrosios matematikos katedroje ir jam pasiūlė dirbti grupėje ūkiskaitoje. Jam labiausiai įstrigo straipsnis „Bernardinai.lt“. Straipsnius jis skaitė. Dar buvo straipsnis „Delfi“. Bernardinuose gal labiau užstrigo pavadinimas. Anksčiau turėjo būti patvirtinta mokslinių darbų temos. Rašant disertaciją yra nurodomos nuorodos. Buvo oponentas ar du oponentai buvo, turėjo daryti nuorodas ir citavimus. Prieš gynimą oponentas peržiūrėdavo darbą. Jis rašydavo recenziją. Buvo skaitomas darbas ir recenzija buvo surašyta smulkiai. Ūkiskaitiniai darbai buvo atliekami, jie buvo daromi pagal užsakymus, už juos buvo mokami pinigai. Ūkiskaitinės sutartys buvo, bet konkrečių organizacijų negali išvardinti. R. B. disertaciją jis skaitė. Kokius grafikus gavo iš R. B. – tiksliai neprisimena. Disertaciją rašė pats. Dalis buvo imama iš duomenų bazės, kai padaryti tyrimai buvo ūkiskaitoje. Kiek pamena, tai kiek buvo galima skelbti medžiagos iš ūkiskaitos, sprendė R. B. ir su juo derino. Pašaipos buvo išsakytos ir jo adresu.

Liudytojas P. B. parodė, kad R.J. B. yra jo tėvas. Jam pačiam teko dalyvauti kai kuriuose procesuose. R.J. B. kai pradėjo daryti šį darbą jau buvo apginęs kandidatinę disertaciją. Kad apginti habilituoto daktaro disertaciją, reikėjo sukurti naują mokslo kryptį. Užsakovas davė tam tikrus uždavinius ir B. pasikvietė dirbti į komandą žmones. Kad R. J. B. galėtų dirbti, medžiagos ateidavo iš Maskvos. Visos kitos disertacijos buvo pagal medžiagų analizavimą. Disertacijos buvo skirtingos. R. B. kūrė naują mokslo kryptį. Tam reikėjo sukurti naują medžiagą ir technologijas, todėl buvo daromos ūkiskaitinės informacijos. Iš ūkiskaitos niekas negalėjo imti informacijos. Buvo kuriama mokslo bazė, tam kad vystytųsi mokslas. Iš ūkiskaitos negalėjo imti informacijos, nes duomenys priklausė užsakovui. Darbus atlikinėjo laborantai, jie dirbo ūkiskaitoje ir mokslinės veiklos nevykdė. Medžiagos buvo gautos miltelių forma iš Maskvos ir reikėjo padaryti medžiagą, gauti gaminį. Tai buvo pradinė dalis. Mašinos taip pat buvo instituto nuosavybė, laboratorija buvo instituto. Buvo duotas nurodymas kaip paruošti bandinį, kaip užrašyti gautą rezultatą. Tai laboranto darbas. Tai nemokslinis darbas. Kai duomenys atsirado pas užsakovą, R. B. atrinko paveikslėlius, kreives, ir sudėjo į bazę. Jis atrinko iš ūkiskaitos ir tai buvo neviešinama. Po duomenų bazės sudarymo, duomenys galėjo būti atiduodami mokslininkams aprašinėti. Paveikslėliai yra medžiagų savybės išreiškiamos kreivėmis. Jeigu tik pasikeistų technologijos, tai kreivės keistųsi ir būtų kita medžiaga. Buvo pasirinkta tokia technologija ir tokios medžiagos. R. B. pakvietė daryti mokslinį darbą. Tai buvo A. M., Barauskas. Jis pats ėmė iš bazės modulius ir rašė disertaciją. Kad duomenys yra plagijatas, tai neteisingai. Tai medžiagų savybių informacija. Ją galėjo duoti vadovas. Daug kas maišo, kad R. B. ginė disertaciją vėliau nei Z. M.. R. B. disertacija buvo priduota gynimui1983-12-27. Turėjo praeiti kitas instancijas – turėjo patikrinti Maskva ir tik po ilgo laiko buvo gautas atsakymas, kad gali gintis viešai. Informacija ir gynimas buvo nevieši. Duomenys, kurie buvo kaip pradiniai duomenys, jų citavimo negalėjo būti, nes duomenų bazė nebuvo viešas objektas ir jos negalėjo cituoti. R. B. darbus darė kartu su juo ir buvo nuspręsta išleisti knygą „Monografija“. Jie knygos bendraautoriai. Knyga išleista 2013 m. rugpjūčio mėn. Knygą išleido KTU universitetas, tam buvo skirta pinigų ir vyko patikrinimas. Knyga visus patikrinimus praėjo. Po šios veiklos prasidėjo Z. M. veiksmai, kad Z. M. disertacija yra perrašyta iš rusų kalbos, kad R. B. naudojo jos paveikslėlius. Z. M. turėjo planą apmeižti mokytoją, kuris jai davė darbą ir suteikė jai mokslą, jo dėka gavo išsilavinimą. Tokie veiksmai, kurie buvo paskelbti žiniasklaidoje, kad netikras vadovas yra neteisingi. Tokio kaip fiktyvaus vadovo nebuvo galima padaryti. Disertacija šiuo metu galiojanti. Pirmas skundas buvo 2002-11-22, kad R. B. neteisėtai buvo perduoti duomenys, kurie skaitėsi kaip Z. M., kad jis panaudojau jos duomenis neteisėtai. Z. M. kreipėsi į teisėsaugą dėl plagiato ir nuosavybės pasisavinimo. Byla tęsėsi kelis metus. Baudž. bylos nutartyse yra aiškiai pasisakyta, kad plagiato nebuvo. Banevičius galėjo rašyti ir ginti disertaciją. Straipsnių ir tyrimo pasėkoje R. B. daug nervinosi, nes buvo žinomas žmogus, dalyvavęs ne vienoje pasaulinėje konferencijoje, jį paveikė psichologiškai ir fiziškai. Jis įdėjo daug pastangų, kad sukurti naują mokslo kryptį. Buvo apšmeižtas, kad nieko nedarė, kad viską padarė Z. M., o jis perrašė darbą. Tai šmeižtas. Jis akademijos narys. Yra ne viena knyga parašyta. R. B. buvo pasišventęs mokslui. Jei ne šie ginčai, tai dar ne vieną studentą būtų išleidęs. Po šių įvykių pablogėjo R. B. sveikata, išprovokavo cukrinį diabetą. Pablogėjo regėjimas. Teko daryti operacijas. Jam buvo sugadinta karjera. Tai pasireiškė tarp kolegų, kurie pradėjo klausinėti ar tai tiesa, ką teigia žiniasklaidoje Z. M.. Z. M. bendravo ir su prezidentu. R. B. kurį laiką galėjo dar dirbti, bet visi ikiteisminiai tyrimai atėmė daug jėgų, ir jis turėjo išeiti į pensiją. Kurios metu jis turėjo vaikščioti į teisminius procesus. R. B. buvo tuometinių užsakymų vykdytojas. Jis skaitė straipsnius. Iš straipsnių turinio suprato, kad žurnalistas tos medžiagos negalėjo turėti. Duomenis galėjo duoti straipsnio užsakovas. Z. M. teiginiai, kurie duodami žurnalistams, buvo sugalvoti ir yra šmeižto dalis, nes buvo siekiama, kad pakenktų jos vadovui R. B. bei tolimesniam mokslo vystymuisi. Buvo sukurta duomenų bazė ir tos bazės cituoti nebuvo galima. Naujos krypties mokslo virtuvė – ji pasinaudojo tuo ir medžiagą deklaravo kaip savo, tai yra ji neteisėtai panaudojo bazės duomenis. Kai R. B. gynėsi disertaciją, tai jo dvi disertacijos jau buvo apgintos. Buvo apgintos A. M. ir B.disertacijos. Z. M. disertacija sekė toliau. Paskui buvo V. D., A. ir G.disertacijos. Jei sakyti, kad R. B. sudėjo kitų disertacijų duomenis, tai nerealu. Tuo pagrindu, kad tie paveikslėliai, kurie paimti iš duomenų bazės, tai nebuvo galima jų paimti ir naudoti. Ūkiskaitoje dirbo apie 60 žmonių. Z. M. teigė, kad duomenys paveikslėlių forma, yra jos. Ji paskelbė tai disertacijoje ir, kad tai jos nuosavybė. Iš mokslininkų daug kas suprato, tad po truputį buvo nutraukti veiksmai. Vyko ikiteisminis tyrimas, buvo neaiškus kas bus, todėl pasibaigus sutarčiai buvo nutrauktas bendravimas. R. B. buvo išbrauktas iš kai kurių komitetų, sumažėjo bendravimas. Jo nekviesdavo į susitikimus. Mokslinė veikla pradėjo blėsti. Jis dar dėstė anglų kalba polimerinę mechaniką. Šiuo metu tie, kurie buvo ištikimiausi ir žinojo situaciją, suprato, kad Z. M. veiksmai buvo atkeršyti vadovui ar padaryti nuostolį, sumažėjo bendravimo ratas. Jo nuomone tai šiam Z. M. ruošėsi sistemingai. Jai buvo žinomos silpnos vietos, kur buvo galima piktnaudžiauti. Jeigu tai būtų vieną kartą išsakyta, tai gal būtų nuomonė, bet tai buvo pasakyta ne kartą. R. B. minėjo, kad Z. M. pasiėmė kaip laborantę, kad ji atėjo iš kitos įstaigos. Gana per trumpą laiką R. B. sukūrė duomenis ir kiti galėjo gauti tinkamą išsilavinimą. Jam tapus magistrantu, su Z. M. moksline veikla, nei knygom, nei seminarais neteko susidurti. Mano, kad tai susidorojimas. Motyvo – nežino. Žmogus daug laiko eikvoja, kad įrodyti to ko nėra. Ikiteisminis tyrimas įtakojo, kad jo tėvo autoritetas smuko. Kol nebuvo viešai paskelbta, tai nebuvo ir ginčo. Jei ir buvo ginčas, bet nebuvo paviešintas, tai kaip nieko ir nebuvo. 1984-09-04 disertaciją apgynė Z. M.. 1983 m. tėvas, R. B. pateikė habilituoto daktaro disertaciją. Tėvo Kandidatinė disertacija buvo1968 m., Habilituoto daktaro disertacija atiduota gynimui 1983 m., o ją apsigynė 1985 m. Pateikus gynimui disertaciją, duomenų joje keisti negalima. Duomenų bazė - tai sukurtas mokslinis rinkinys. Tėvas turėjo tokią teisę, kad galėjo naudotis duomenų baze. Duomenis galėjo atrinkti vadovas, o kiti duomenys buvo ūkiskaitiniai ir priklausė užsakovui. Jei Z. M. gavo atlyginimą, tai ji atliko darbą. Jos užduotys su moksline veikla nieko bendro neturėjo. Z. M. dirbo ūkiskaitoje. R. B. buvo vadovas. R. B. buvo duota užduotis sukurti mokslo šaką. Buvo nustatytos medžiagos savybės, reikėjo padaryti grafikus. Metodikos aprašymus ir koks modulis tinka ir tai jau tampa mokslu. R. B. buvo duota užduotis kurti mokslo kryptį. Duomenys, kurie nepakenks užsakovui, buvo atiduoti naujiems mokslininkams. Visi dirbantys laborantais viešai negalėjo imti duomenų. Po reorganizacijos buvo sunaikinta medžiagų atsparumo katedra.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis yra Mokslininkų sąjungos pirmininkas. Mokslininkų sąjunga domisi etikos klausimais mokslininkų bendruomenėje, turi sudariusi savo narių komisiją. Komisija sprendžia akademinės etikos klausimus, kurios veikla yra ekspertinė, konsultacinė, negu kokia nors procedūrinė, griežtai nustatyta, ar kažkokių galutinių sprendimų priėmimo. Tiesiog yra domėjimasis tais kausimais ir ekspertinės savo nuomonės reiškimas. Komisiją sudaro Lietuvos mokslininkų sąjunga, visuomeninė organizacija, asociacija. Komisiją sudaro iš sąjungos narių valdybos, tarybos sprendimu. Sąjungos nariu tampa laisvanoriškai kiekvienas, kuris dirba mokslinį darbą. Yra Taryba, kuri suformuota suvažiavimo metu. Suvažiavimas išrenka pirmininką. Po to taryba sudaro specializuotas komisijas. Šiuo konkrečiu atveju, jie gali, tam tikra prasme, išlikti šališki, nagrinėjant tik tą informaciją, kurią gavo iš to asmens, šiuo atveju kreipėsi jų narė Z. M.. Z. M. yra mokslininkų sąjungos narė. R. B. nebuvo kreipęsis. Mokslininkų sąjunga įkurta 1989 m. gruodžio mėn. ministrų tarybos nutarimu. Kai nagrinėjo Z. M. prašymą, tai R. B. sąjungos nariu nebuvo, bet nariu jis buvo pradžioje. Jie apsiriboja komisijos narių ekspertiniu įvertinimu. Ekspertais nepripažinti. R. N. atliko vertinimą pagal tuos dokumentus. Mokslininkų sąjungos vardu buvo parašytas tik lydraštis. Kolektyvinio sprendimo Mokslininkų sąjungos šiuo klausimu nebuvo. Yra ekspertinė išvada, atlikta vieno žmogaus mokslinė kvalifikacija. Ekspertinė išvada buvo atlikta mokslininkų sąjungos narės Z. M. prašymu. Ji ne kartą buvo kreipusis, dalyvavo posėdžiuose, pristatė klausimus. Jis kaip pirmininkas pasirašė lydraštį ir padavė R. N. atlikti procedūrą iki galo. Apie teisėsaugos nutartis jis nebuvo informuotas. „Habilituotas daktaras“ šiuo metu yra pakeistas ir vadinasi habilitacijos procedūra. Mano, kad reikalavimai Lietuvoje nemažėjo, o tik didėjo. Habilitacijos procedūra yra sudėtinga kaip ir habilituoto daktaro ginimas. Skiriasi publikacijos apimtimi, skiriasi iš esmės atlikto mokslinio darbo apimtimi. Jeigu kandidatinei disertacijai reikia apie 5- 6 mokslines publikacijas turėti, tai habilitacijos lygmuo reikalauja turėti per 20 publikacijų. Tik 10 procentų kandidatų apsigina habilituotą laipsnį. Mokslinio naujumo elementas yra labai svarbus. Habilitacijos procedūroje taip pat jis yra išlikęs. Be jokios abejonės vadovas vadovauja doktorantui ir iš tikrųjų jis dalyvauja konkrečiame darbe. Vadovo bendraautorystė disertacijoje vienaip ar kitaip turi būti prižįstama, nes jis vadovauja, jis dalyvauja tame darbe. Nežiūrint to, kad doktorantas pats asmeniškai parengia tekstą ir visą kitą, bet akademinėje bendruomenėje suprantama, kaip mokslinio turinio bendraautorystė vadovui taip pat priklauso. Disertacijos pagrindu sakyti, kad doktorantas vienas yra disertacijos autorius nėra labai tikslu. Mokslinio darbo praktika yra tokia, kad viską nurodyti neįmanoma. Nėra mokslininko nuodėmė, kad jis kažkur kažko nenurodė. Šiuo konkrečiu atveju tapo per daug visos visuomenės, ne tik akademinės bendruomenės, per daug plačiai buvo diskutuojama viešoje erdvėje. Mokslinio sąžiningumo principai nuosprendžiais pasibaigusių atvejų nebuvo. Būtų gerai, kad akademinėje bendruomenėje tokius klausimus būtų galima išspręsti ir nereikėtų bylinėtis teisme. Mokslininkų sąjungos yra leidžiamas savaitinis laikraštis. Mokslininkams prieinama žiniasklaida – visa. „Lietuvos medicinos kronika“ - prieinama mokslininkams. „Mokslo Lietuva“, Lietuvos televizija, portalas „Delfi“- yra prieinama. Klausimas buvo diskutuojamas ne tik mokslininkų tarpe, bet ir Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, kviečiantis tuos dalykus viešinti. Mokslininkų sąjunga turi patvirtintą Etikos kodeksą, kuriame yra apibrėžtas mokslinio sąžiningumo principas. Kodeksas yra paskelbtas ir internete. Etikos pažeidimu laikoma paskelbimas be nuorodos į autorių. Etikos kodekse yra įvardintas ir plagijatas.

Liudytojas A. N., „Bernardinai.lt“ interneto laikraščio redaktorius.parodė, kad su Z. M. jis bendravo prieš 7 metus, kai susidomėjo kaip Lietuvoje yra su plagiatu ir moksliniais darbais. Jis susitiko su Z. M., kuri pateikė faktus. Jis pats konsultavosi su mokslininkų draugija ir pirmininku A. K.. Ir po šių publikacijų vyko susitikimas Švietimo ministerijoje ir su prezidentu V.Adamkumi. Jis sakė, kad situacija yra netoleruotina. Visi Z. M. sakė, kad ji teisi, bet nėra galimybių atimti iš kito mokslininko laipsnio. Kiek pamena kalba buvo susijusi su P. B.. Straipsniai apie kuriuos rašė, tai R.J. B. atsakymai buvo, kad nenori komentuoti. J. B. buvo išvykęs ir nekontaktavo su jais. Jis negaliu atsakyti kokie dokumentai buvo jam pateikti. Kiek pamena, buvo Z. M. disertacija, mokslininkų sąjungos vadovo ir ekspertų pasisakymas, kur jie sako, kad plagiatas lyg tai yra, bet jie ne teismas ir negali vertinti. R. B. nebuvo kaltinamas plagiatu. Yra tam tikrų nuostatų dėl P. B., kelios pastabos. Viskas prasidėjo – atėjo moteris ir pasakė, kad jos darbas yra nuplagijuotas. Jo pirmoji reakcija, kad moteris sutirština spalvas. Tačiau susipažinęs su dokumentais, pamatė, kad ji teisi. Po to dar buvo laida televizijoje. Kai atėjo Z. M. ir pasakė dėl plagiato, tai jis atsakė, kad žurnalistai nėra teismas. Teismas pasakė, kad teismas nėra mokslininkų institucija ir reikalinga mokslininkai ekspertai. Kad lentelės sutampa, tai matė jis pats. Bet apie jas nieko nesuprato. Domino tik plagiato faktas. Po publikacijų pateikimo nesulaukė R. ir P. B. pastabų, kad faktai iškreipti. Prezidentūroje susitikimas buvo žymiai vėliau. Jis neprisimena, ar žinojo tuo metu, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Z. M. jiems demonstravo dokumentus, gilintis nebuvo paprasta, ji demonstravo tai kas jos nuomone buvo plagiatas. Tuos atitikimus, kuriuos rodė Z. M., tai atitiko P. B.. R. B. – tai jis nėra matęs jokių mokslinių darbų. Apie R. B. mokslininkai sakė, kad po kažkokio straipsnio žurnale Z. M. kilo klausimų. Kad ji būtų kaltinusi R. B., negirdėjęs. Z. M. atnešė faktus. Kai straipsnį parengė, tai Z. M. jį galėjo perskaityti, kai jis buvo publikuojamas. Jam įdomiausias faktas yra plagiatas. Z. M. davė medžiagos, kurios užteko kelti klausimą dėl plagiato. Jei darbas ir būtų nuplagijuotas, tai ji neturėjo galimybių kur kreiptis ir nėra galimybių gintis. Reikėjo apklausti mokslininkus, gavosi publikacijų ciklas. Jam buvo žinoma, kad nepavyko gauti R. B. disertacijos, nes ji nebuvo pateikta. Jis nesidomėjo kaip buvo rengiamos disertacijos tuo laiku. Su kitais disertantais, kurių vadovas buvo R. B. – nebuvo susipažinęs. Jis labiausiai domėjosi P. B. disertacija. Straipsnyje yra Z. M. pasakojimas, kurį jis perteikė. Ji sakė, kad kai pradėjo domėtis disertacija, ji nebuvo peratestuota. Straipsnyje buvo rašoma apie P. B.. Nežino kodėl R. B. kreipėsi į teismą. Tai nėra teiginys apie R. B.. Sutinka, kad atsakomybė kas parašyta straipsnyje, gula ant autoriaus pečių. Z. M. stebėjosi, kad R. B. nereaguoja į plagiatą. Straipsnio pagrindas buvo medžiaga, kurią pateikė Z. M.. Nesulaukė etikos komisijos prašymo pasiteisinti. Jei paskelbiamas tekstas ir asmuo mano, kad informacija yra nepilna, tai asmuo atsiunčia informaciją ir prašo atspausdinti. Jei atsisakoma spausdinti, tada asmuo turi kreiptis į etikos komisiją ir inspektorių. Tada inspektorius kviečia ir liepia pasiaiškinti.

Z. M. prašymu dėl plagijavimo ir moralinio spaudimo 2003-09-02 kreipėsi į Lietuvos policijos departamentą (t.2 b.l. 34-36), 2007-04-02 Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (t.2 b.l. 37-39), 2007-12-11 į Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų (t.2 b.l. 40-43). Z. M. prašymuose reikalavo ištirti ne tik P. B., bet ir R.J. B. disertaciją, monografiją, tikslu nustatyti jos mokslinių kūrinių tam tikrų dalių autorystės pasisavinimo faktą.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2006-10-05 nutarimu nutraukti baudžiamąjį procesą baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00067-03 (t.1 b.l. 5-20) nustatyta, kad 2003-09-30 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos 3-ioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo numatyto LR BK 191 str. 1 d. (autorystės pasisavinimas), pareiškėjai Z. M. nurodžius faktus apie 1984 m. Z. M., 1984 m. Z. V., 1985 m. A. A., 1992 m. J. G., 1992 m. V. D. disertacijų fizikos srityje medžiagos naudojimo 2002 m. P. B. disertacijoje bei 1995-2003 m. P. B., A. Ž., R. B. straipsniuose be nuorodos į anksčiau apgintas disertacijas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti įtarimai P. B. ir R. J. B. pagal LR BK 191 str. 1d. R. J. B. buvo įtariamas, kad savo vardu viešai paskelbė svetimą mokslinio kūrinio dalį, t.y. pasisavino autorystę, o būtent žurnalo „Medžiagotyra“, 1995, vol 7, No. 1, 42-50 publikuotame mokslo kūrinyje “Stress Relaxation of Heat-Resistant Polymers“(Šilumai atsparių polimerų įtempimų relaksacija) kaip asmeninio tyrimo rezultatus, be nuorodų apie grafikus ir lenteles parengusius autorius (be nuorodų apie metodiką parengusius, eksperimentus ir paskaičiavimus bei išvadas atlikusius autorius) panaudojo iš Z. M. 1984 m. disertacijos (rusų kalboje) „Konstrukcinių šilumai atsparių polimerų mechaninės relaksacinės savybės esant žemoms temperatūroms“ grafikus, lentelę ir tokiu būdu pasisavino Z. M. autorystę.

Be to jis buvo įtariamas, kad kartu su sūnumi, P. B., savo vardu viešai paskelbė svetimą mokslinio kūrinio dalį, t.y. pasisavino autorystę, o būtent 1999m. žurnalo „Medžiagotyra 1999, Nr. 1(18), 27-35 puslapiuose publikuotame mokslo kūrinyje (anglų kalboje) „Šilumai atsparių polimerų klampiai tampri elgsena izoliacinėmis valkšnumo sąlygomis“, kartu su sūnumi P. B., pažeisdamas 1999 05 18 „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 4 str., 7 str., 22 str., 34 str., kaip asmeninio tyrimo rezultatus, be nuorodų apie grafikus ir lenteles parengusį autorių, panaudojo iš Z. M. 1984 m. disertacijos (rusų kalboje) „Konstrukcinių šilumai atsparių polimerų mechaninės relaksacinės savybės esant žemoms temperatūroms“ grafikus, lentelę ir tokiu būdu pasisavino Z. M. autorystę.

Žemesnės instancijos teismas

Be to jis buvo įtariamas, kad kartu su sūnumi, P. B. ir A. Ž. savo vardu viešai paskelbė svetimą mokslinio kūrinio dalį, t.y. pasisavino autorystę, o būtent žurnaluose „Medžiagotyra“ 2001, vol 7, No.3 bei „Medžiagotyra“ 2001, vol 7, No.4 publikuotuose mokslo kūriniuose (anglų kalboje) „Karščiui atsparių polimerų tąsiai tamprių įtempių ir deformacijų priklausomybės, esant aukštoms ir žemoms temperatūroms“ ir „ Relaksaciniai perėjimai stikliškuose karščiui atspariuose polimeruose ir jų nustatymas“, kaip asmeninio tyrimo rezultatus, be nuorodų apie grafikus ir lenteles parengusį autorių, panaudojo iš Z. M. 1984 m. disertacijos (rusų kalboje) „Konstrukcinių šilumai atsparių polimerų mechaninės relaksacinės savybės esant žemoms temperatūroms“ kūrinio grafiką ir tokiu būdu pasisavino Z. M. autorystę.

Be to R.J. B. buvo įtariamas, kad kartu su sūnumi, P. B., savo vardu viešai paskelbė svetimą mokslinio kūrinio dalį, t.y. pasisavino autorystę, o būtent

Monografijoje anglų kalboje „MECHANICS of HEAT-RESISTANT POLYMERS“ (Šilumai atsparių polimerų mechanika), piblikuotoje 2003 m., kartu su sūnumi P. B., kaip asmeninio tyrimo rezultatus, be nuorodų apie grafikus ir lenteles parengusį autorių, panaudojo iš Z. M. 1984 m. disertacijos (rusų kalboje) „Konstrukcinių šilumai atsparių polimerų mechaninės relaksacinės savybės esant žemoms temperatūroms“ grafikus, lenteles, tik pakeičiant temperatūrų matavimo vienetus iš „kelvinių“ į „laipsnius“ ir tokiu būdu pasisavino Z. M. autorystę.

Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje nustačius, kad R. B., kaip mokslinis vadovas, pats buvo sukūręs mokslinių darbų metodikas, pats dalyvavo moksliniuose tyrimuose kartu su kitais mokslininkais, buvo sudarytos ūkiskaitinės sutartys, pagal kurias mokslinių tyrimų bendradarbiai galėjo naudotis reikiama medžiaga ir rezultatais, kaip bendraautorius išleido ne vieną kūrinį, kuriais vėliau rėmėsi jis pats bei jo sūnus P. B.. Be to apklaustų liudytojų, mokslininkų teigimu nustatyta, kad grafikai, lentelės yra tik tyrimo rezultatas, o tai vertinant pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 1 str. nėra saugoma šio įstatymo. Todėl 2005-08-01buvo priimtas nutarimas nutraukti baudžiamąjį procesą R. J. B. ir P. B. atžvilgiu, nesant jų veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 191 str. 1 d. požymių. Jų atžvilgiu buvo panaikintos jiems paskirtos kardomosios priemonės- rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t.4 b.l. 5-9).

Šį nutarimą Z. M. 2006-10-19 skundė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir 2006-11-14 Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis nutarimu atsisakė panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.38-1-00067-03 (t.1 b.l. 21-24).

Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros 2008-08-20 nutarimu, nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00067-03 (t.1 b.l. 25- 116) nustatyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2003-09-30 Kauno technologijos universiteto (toliau KTU) Mechanikos fakulteto docentės Z. M. 2003-09-02 prašymo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prašymai Z. M. buvo adresuoti Lietuvos policijos departamentui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui, Lietuvos mokslų tarybai ir Lietuvos mokslų akademijai. Prašyme Z. M. nurodė, kad R.J. B., jo sūnus P. B. ir profesorius A. Ž. straipsniuose, publikuotuose žurnaluose „Materials Science“ (Medžiagotyra), daktaro P. B. 2002 m. bei habilituoto daktaro R.J. B. 1985 m. disertacijose, plagijavo duomenis paimtus iš 1984m., 1985 m., 1992 m. apgintų disertacijų. Z. M. prašė patvirtinti plagijavimo faktus habilituoto daktaro R.J. B. ir daktaro P. B. disertacijose ir straipsniuose; įvertinti atestacinių- konkursinių komisijų, vykusių 1985 m., 1992 m., 1997 m., 1999 m. darbą dėl jos neperatestavimo, etato sumažinimo, nepraeito konkurso. Atlikus tyrimą 2005-08-01 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2005-09-07 nutarimu minėtas nutarimas panaikintas, tyrimas buvo atnaujintas. 2006-10-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007-05-03 nutarimu- tyrimas vėl buvo atnaujintas. Atlikus išsamų visų aplinkybių tyrimą, įvertinus specialistų išvadas, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros 2008-08-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas R.J. B. atžvilgiu ir P. B. atžvilgiu dėl autorystės pasisavinimo rašant knygą MECHANICS of HEAT-RESISTANT POLYMERS“ (Šilumai atsparių polimerų mechanika) bei P. B. – rašant disertaciją „Relaksaciniai procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“- nutrauktas. Šis nutarimas Z. M. buvo skundžiamas ir Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros 2008-09-01 nutarimu jos skundas buvo atmestas (t.1 b.l. 117-123). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-01-28 nutartimi (t.1 b.l. 124-134) bei Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 nutartimi (t.1 b.l. 135-138) Z. M. skundai buvo atmesti.

Z. M. 2002-11-29 prašymu dėl mokslinių darbų vertinimo (t.2 b.l. 32-33) kreipėsi į Kauno technologijos universiteto Senatą dėl galimo jos daktaro disertacijos plagijavimo fakto.

Kauno Technologijos universiteto Senato 2008- 03- 18 išvados (t.1 b.l. 141-142) Z. M. teiginį dėl R. B. galimo jos daktaro disertacijos plagijavimo fakto, paneigė.

Interneto dienraštyje „Bernardinai.lt 2007-01-22 straipsnio „Plagiatas ir Lietuvos mokslininkų bendruomenė“ I ir II dalyse (t.1 b.l. 143-147) jo autoriai M. B. ir A. N. aprašė Z. M. pasakojimą jiems bei jos pateiktus dokumentus apie tai, kad R. B. plagijavo iš Z. M. 1984 m. disertacijos (rusų kalboje) „Konstrukcinių šilumai atsparių polimerų mechaninės relaksacinės savybės esant žemoms temperatūroms“ kūrinio grafikus, lenteles. Straipsnyje detaliai aptarti Z. M. gyvenimo etapai, jos mokslinis darbas ir veikla.

2007 m. sausio 22-23 d., interneto dienraštyje „Bernardinai.lt" straipsnyje „Plagiatas ir Lietuvos mokslininkų bendruomenė“ (straipsnio autoriai M. B., A. N.) “...remiantis iš Z. M. ir jos kolegų pavogta medžiaga, parašytos publikacijos liko jos tariamų autorių (t.y. R. B.) mokslinių nuopelnų atributu". „Kaip Z. M. tvirtina, negeros kalbos apie naudojimąsi svetimu darbu sklandė KPI, jai buvo patarta neskubėti savo darbo rodyti savo vadovui R. B....savo parengtą darbą R. B. davė likus nedaug laiko iki jos gynimo....Tačiau 1985 metais disertaciją apsigynė doc. R. B. Nepavyko jai pamatyti disertacijos, kurios tema labai artima Z. M. disertacijai.“ „Z. M. kantriai mums demonstravo disertacijų, straipsnių vietas, kurios, jos įsitikinimu, neabejotinas plagiatas''.(t.1 b.l. 143-148).

2007-06-27 savaitraštyje Nr. 11„Lietuvos medicinos kronika“ straipsnyje „Akademinis sąžiningumas: ar įveiksime plagiatą moksle“, teigiama, kad mokslininkės (Z. M.) teigimu po metų disertaciją apsigynė ir buvęs jos mokslinis vadovas R. B.<...> nuplagijuota nuo kolegės disertacija leido buvusiam moksliniam vadovui tapti habilituotu daktaru". (t.1b.l.149).

2007-07-19 straipsnis laikraštyje „Mokslo Lietuva" Nr. 14(370), straipsnis „Vaikantis plagiato šmėklą“, autorius G. Z.. „1985 m. iš Z. M. 1984 m. kandidatinės disertacijos, panaudojęs be nuorodų medžiagą savo daktarinę disertaciją apsiginė jos vadovas (t.y. R. B.),.," (t.1 b.l.150-152).

2010-04-27 LTV laidos „Žurnalisto tyrimas" įrašo stenograma (laidos vedėja - R. S.) .R. S., remdamasi Z. M. melagingu teiginiu, viešai skelbia: „...Kauno technologijos universiteto mokslininkas (t.y. R. B.) <...> nuplagijavo jos ir jos kolegų disertacijas"(t.1 b.l. 156-160).

Žemesnės instancijos teismas

2011-09-12 Internetiniame naujienų portale DELFI (straipsnio autorius - M. J.). Remiantis Z. M. teiginiu, „R. B. buvo fiktyvus darbo vadovas, kuris vėliau jos ir kitų mokslininkų disertacijas esą „nusirašė", „...mūsų ankščiau gintos disertacijos buvo sudėtos, taip gautas mokslinis laipsnis, ir taip jis tapo mokslininku, akademiku nariu ekspertu" (t.1 b.l. 161-166).

Ekspertinė R. B. ginčytinų plagiavimo faktų analizė 2012 08 30, kurią pateikė asociacija Futura Scientia (pasaulio lietuvių mokslininkus jungianti asociacija) ir kurią pasirašė asociacijos Futura Scientia valdybos pirmininkas Dr. D. Č. (t.2 b.l. 136-139), kurioje teikiama išvada, kad R. B. nukopijavo grafinę medžiagą iš Z. M. disertacijos ir nepridėjo būtinų nuorodų, šioje byloje negali būti vertinama kaip specialisto ar eksperto išvada, kadangi D. Č. nebuvo teismo ar ikiteisminio tyrimo institucijos pavedimo atlikti tyrimą, jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą, neprisiekė. Teismas neturi duomenų ar D. Č. gali būti pripažintas specialistu, kuris turi reikiamų specialių žinių ir įgūdžių, kad jam gali būti pavedama atlikti tyrimą ir pateikti išvadą. Šiuo konkrečiu atveju pateikta asmeninė išvada baudžiamojoje byloje negali būti pripažinta ir vertinama kaip specialisto išvada ( LR BPK 89 str., 90 str.). Kviečiamas į teismo posėdį, jis neatvyko (t.3 b.l. 81, 97). Asociacijos „Futura Scientia“ Įstatuose nurodyta, kad asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurios tikslas- koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacija2009-01-20 registruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (t.3 b.l. 98- 105).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs visus byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad Z. M. iniciatyva 2003-09-02 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00067-03. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti įtarimai P. B. ir R. J. B. pagal LR BK 191 str. 1d. R. J. B. buvo įtariamas, kad savo vardu viešai paskelbė svetimą mokslinio kūrinio dalį, t.y. panaudojo iš Z. M. 1984 m. disertacijos (rusų kalboje) „Konstrukcinių šilumai atsparių polimerų mechaninės relaksacinės savybės esant žemoms temperatūroms“ grafikus, lentelę ir tokiu būdu pasisavino Z. M. autorystę. Atliekant ikiteisminį tyrimą P. B. ir R.J. B. buvo paskirtos kardomosios priemonės- rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Atlikus tyrimą 2005-08-01 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2005-09-07 nutarimu minėtas nutarimas panaikintas, tyrimas buvo atnaujintas. 2006-10-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007-05-03 nutarimu- tyrimas vėl buvo atnaujintas. Atlikus išsamų visų aplinkybių tyrimą, įvertinus specialistų išvadas, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros 2008-08-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas R.J. B. atžvilgiu ir P. B. atžvilgiu dėl autorystės pasisavinimo rašant knygą MECHANICS of HEAT-RESISTANT POLYMERS“ (Šilumai atsparių polimerų mechanika) bei P. B. – rašant disertaciją „Relaksaciniai procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“- nutrauktas. Šis nutarimas Z. M. buvo skundžiamas ir Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros 2008-09-01 nutarimu jos skundas buvo atmestas (t.1 b.l. 117-123). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-01-28 nutartimi (t.1 b.l. 124-134) bei Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 nutartimi (t.1 b.l. 135-138) Z. M. skundus atmetė. Z. M., net ir atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pagal jos pareiškime nurodytas aplinkybes, 2007m. kreipėsi į interneto dienraštį „Bernardinai.lt“, autoriai M. B. ir A. N., 2007m. –į savaitraštį „Lietuvos medicinos kronika“, 2007 m. į laikraštį „Mokslo Lietuva“- autorius G. Z., 2010-04-27 LTV laidoje „Žurnalisto tyrimas"; 2011-09-12 Internetiniame naujienų portale DELFI, tai yra per visuomenės informavimo priemones ir spaudinius šmeižė nukentėjusįjį Rimantą J. B., paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą, dėl tariamai jos mokslinių darbų autorystės pasisavinimo, plagiato, jam rašant mokslinius straipsnius, disertaciją ir monografiją. Z. M. paskleidimas apie R.J. B. tikrovės neatitinkančios informacijos, paniekino ir pažemino jį, pakirto pasitikėjimą juo mokslininkų bendruomenėje.

Šmeižimas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį - tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemones ar spaudinyje, arba kai asmuo šmeižiamas neva yra padaręs sunkų, ar labai sunkų nusikaltimą, yra šmeižimo kvalifikuojantis požymis (BK 154 str. 2 d.).

Šmeižimo objektas - žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Kaltininkas suvokia savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, jis supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios, niekinančios kitą asmenį, ar gali pakirsti pasitikėjimą juo, supranta, kad skleidžia pramanytas žinias ir sąmoningai tai daro.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, 28 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurias laisvė turėti savo nuomonę, reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su kito asmens šmeižimu, jo laisvių ir teisių suvaržymu.

Teismas ištyręs visus byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad Z. M., paskleidusi apie R.J. B. tikrovės neatitinkančias žinias, peržengė leistinos kritikos ar savo nuomonės pareiškimo ribas. Byloje, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, nustatyta, kad Z. M. žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją apie R.J. B. paskleidė tyčia, neturėdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, tai darė suvokdama, kad paskleistos žinios pažemins R.J. B. kaip asmenį ir kaip mokslininką, suprasdama, kad paskleista informacija gali pakirsti pasitikėjimą juo, neigiamai paveikti tolimesnę jo veiklą, ir to siekė.

Z. M. laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2011m. rugsėjo 12 d., per visuomenės informavimo priemones ir spaudinius šmeižė nukentėjusįjį Rimantą J. B., paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą, tokia jos nusikalstama veika pripažįstama tęstine, ji susideda iš keleto tapačių veiksmų, kurių kiekvienas, vertinant atskirai, atitinka to paties BK 154 str. 2d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi jungiami vieningos tyčios, jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad Z. M. padarė nesunkų nusikaltimą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamosios asmenybę: Z. M. neteista (t.2 b.l. 123), Kauno apskrities priklausomybių ligų centre neregistruota (t.2 b.l. 124), administracine tvarka nebausta (t.2 b.l. 130), kaltinamosios amžių, sveikatos būklę, materialinę padėtį, todėl laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 154 str. 2 d. numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliai.

Nekelia abejonių, kad informacija apie tai, jog kitas asmuo padarė nusikaltimą, savaime yra įžeidžiamo, garbę žeminančio pobūdžio, todėl akivaizdu, kad dėl Z. M. veikos nukentėjusysis R.J. B. patyrė neturtinės žalos. Šios žalos turinį sudaro ne tik žala asmens garbei jo profesinės veiklos srityje, bet ir kitos aplinkybės. Z. M. tikrovės neatitinkančios žinios daugelį metų žemino jo garbę ir orumą. Visa tai pakenkė jo, kaip Kauno technologijos universiteto profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos nario, žurnalo „Materials Science" („Medžiagotyra") vyr. redaktoriaus pavaduotojo, tarptautinių organizacijų POLYCHAR nario autoritetui, lėmė jo reputacijos pablogėjimą mokslo visuomenėje, trukdė tolimesniam jo darbui bei mokslinei veiklai.

R.J. B. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 154 str.1d., kaltinimo Z. M. atžvilgiu atsisakė, todėl baudžiamoji byla, atsisakius nukentėjusiajam kaltinimo, šioje dalyje nutraukiama ( BPK 3 str. 1 d. 6 p.).

Nukentėjusysis Rimantas J. B. pareiškė 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo Rimanto J. B. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos pagrįstumas yra neginčijamas, nes ši žala padaryta nusikaltimu, dėl kurio jis neišvengiamai patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, visa tai pakenkė jo autoritetui, lėmė jo reputacijos pablogėjimą mokslo visuomenėje, trukdė tolimesniam jo darbui bei mokslinei veiklai. Tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi, teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti ir į nukentėjusiajam padarytą žalą, ir į kaltinamosios turtinę padėtį bei jos realias galimybes padarytą žalą atlyginti, į šiomis konkrečiomis nusikalstamomis veikomis sukeltas pasekmes. Todėl R. J. B. pareikštas 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) civilinis ieškinys mažintinas ir iš Z. M. jam priteistina 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai turėję reikšmės tyrimui ir bylos nagrinėjimui, CD diskas su įrašu LTV „Žurnalistinis tyrimas“ 2010-04-27, įsiteisėjus nuosprendžiui - grąžintinas R. J. B..

Baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00067-03, 22 tomai, grąžintini Lietuvos Kriminalinės policijos biuro veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybai (t.3 b.l.53).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendė:

Z. M. pripažinti kalta pagal LR BK 154 str. 2 d. ir paskirti 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 1950,00 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Įpareigoti kaltinamąją per du mėnesius nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Z. M. atžvilgiu už nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1d. padarymą, vadovaujantis BPK 3 str. 1d. 6 p., baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo R. J. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Z. M. 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus:- CD diską su įrašu LTV „Žurnalistinis tyrimas“ 2010-04-27, įsiteisėjus nuosprendžiui - grąžinti R. J. B.;

Baudžiamosios bylos Nr.38-1-00067-03, 22 (dvidešimt du) tomus, grąžintini Lietuvos Kriminalinės policijos biuro veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybai.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėja Birutė Drozdienė