Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1177-2010

Teisėjas Tadeušas Volkovskis Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2010 m. gruodžio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, pagrindinio išsilavinimo, teisto, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) atliekančio 2009-11-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskirtą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės Pataisos namuose, gynėjo adv. Savinijaus Katausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 139 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. - laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 50 str., 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 6, 7, 8, 9 d., paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas nuo 2010-03-10 iki 2010-09-20.

Priteista iš A. A. I. V. naudai 1659,09 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt turėtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

Priteista iš A. A. K. P. naudai 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametį asmenį ir dėl neatsargumo susargdino žmogų, o būtent:

jis, 2008 m. rugpjūčio 7 d., apie 00.00 val., miško masyve, esančiame Vilniaus r., Bezdonių sen. 648 kv., skl.Nr. 18, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą patenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete K. P., gim. 1993-03-21, grasindamas tuoj pat panaudoti nepilnametės nukentėjusiosios K. P. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. jei ji neatsiduos, ją išžagins likusieji asmenys, kartu buvę miške, o jei verks - bus sumušta, bei panaudodamas fizinį smurtą nepilnametės K. P. atžvilgiu, t.y. paimdamas K. P. už rankos riešo, patempdamas ir tokiu būdu nusivesdamas ją į šalį, spirdamas koja K. P. per kojas, sugriebdamas ją už rankų ir tokiu būdu pargriaudamas ant žemės, numaudamas K. P. sijoną, pėdkelnes ir apatines kelnaites, jėga praskėsdamas K. P. kojas, užguldamas K. P. savo kūnu, laikydamas K. P. rankas savo rankomis prispaudęs prie žemės ir tokiu būdu fizinio smurto pasėkoje palauždamas nepilnametės nukentėjusiosios K. P. pasipriešinimą, padarė nepilnametei nukentėjusiajai K. P. makšties prieangyje 2 gleivinės nubrozdinimus, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame kelyje, blauzdoje, odos įbrėžimus juosmens nugarinio paviršiaus kairėje pusėje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kas sukėlė nepilnametei nukentėjusiajai K. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, įvedė savo lytinį organą į nepilnametės nukentėjusiosios K. P. lytinius organus ir su nepilnamete K. P. lytiškai santykiavo prieš jos valią, t.y. tokiu būdu išžagino nepilnametę K. P., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 3 d.

Jis gi, 2008-06-07 apie 00.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio miško masyve, esančiame Vilniaus raj. Bezdonių sen. 648 kv., skl. Nr. 18, išžagino nepilnametę K. P., gim. 1993-03-21, ir šiais savo smurto veiksmais dėl neatsargumo sukėlė nepilnametei nukentėjusiajai K. P. praeinantį psichikos sutrikimą - potrauminio streso sutrikimą, t.y. dėl neatsargumo susargdino K. P., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 139 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiosios versija, jog ji buvo jėga nuvesta už rankos į mišką, kur pargriauta grasinant, kad jei neatsiduos, bus „išdulkinta“ visų ten buvusių vyrų ir prieš jos valią išžaginta, akivaizdžiai kilo nukentėjusiajai grįžus namo siekiant išvengti motinos priekaištų. Nukentėjusiajai prausiantis duše, jos motina I. V., apžiūrėjusi nukentėjusiosios rūbus, pamatė supurvintą sijoną ir matomai, užuodusi nuo dukros dvelkiantį alkoholio kvapą, ėmė bartis, aiškintis, kas įvyko, ir priekaištauti. Nukentėjusioji, teisindamasi prisipažino, kad pamelavo motinai, jog nakvos pas močiutę, pasakė, kad su A. S. buvo Mickūnuose, o bendravimą su nuteistuoju pavaizdavo kaip išžaginimą. Tada, nepaisant to, kad telefonu nuteistasis atsiprašė, nukentėjusiosios motinai I. V. pasipiktinus dukros išžaginimu, buvo kreiptasi į policiją.

Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad vertindamas įrodymų visumą, teismas, nukentėjusiajai vengiant atvykti į teismo posėdžius, neįsitikinęs ir nepaneigęs nuteistojo A. A. tvirtinimo, kad nukentėjusioji jam atrodė pilnametė, taip pat nevertino pačios nukentėjusiosios galimo pasiryžimo patirti „pirmą kartą“ bei jos provokuojančio elgesio, akivaizdžiai išskiriant nuteistąjį iš ten buvusių vaikinų bei nuolat bendraujant su juo ir rodant jam dėmesį. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad ikiteisminiame tyrime, nuteistajam ir jo gynėjui pageidaujant dalyvauti nukentėjusiosios apklausoje teisme, pažeidžiant nuteistojo procesines teises (LR BPK 185, 186, str. 2 d.) paskubėta atlikti apklausą 2009-08-21 14 val., nuteistajam ir jo advokatui nedalyvaujant (jiems esant trumpalaikėse atostogose Palangoje ir Nidoje, negavus tyrėjos 2009-08-19 pranešimo). Taigi apeliaciniu skundu prašoma išteisinti nuteistąjį, nesant įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, visumos.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, jog A. A. 2008 m. rugpjūčio 7 d., apie 00.00 val., miško masyve, esančiame Vilniaus r., Bezdonių sen. 648 kv., skl.Nr. 18, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą patenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamete K. P., gim. 1993-03-21, grasindamas tuoj pat panaudoti nepilnametės nukentėjusiosios K. P. atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. jei ji neatsiduos, ją išžagins likusieji asmenys, kartu buvę miške, o jei verks - bus sumušta, bei panaudodamas fizinį smurtą nepilnametės K. P. atžvilgiu, t.y. paimdamas K. P. už rankos riešo, patempdamas ir tokiu būdu nusivesdamas ją į šalį, spirdamas koja K. P. per kojas, sugriebdamas ją už rankų ir tokiu būdu pargriaudamas ant žemės, numaudamas K. P. sijoną, pėdkelnes ir apatines kelnaites, jėga praskėsdamas K. P. kojas, užguldamas K. P. savo kūnu, laikydamas K. P. rankas savo rankomis prispaudęs prie žemės ir tokiu būdu fizinio smurto pasėkoje palauždamas nepilnametės nukentėjusiosios K. P. pasipriešinimą, padarė nepilnametei nukentėjusiajai K. P. makšties prieangyje 2 gleivinės nubrozdinimus, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame kelyje, blauzdoje, odos įbrėžimus juosmens nugarinio paviršiaus kairėje pusėje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kas sukėlė nepilnametei nukentėjusiajai K. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, įvedė savo lytinį organą į nepilnametės nukentėjusiosios K. P. lytinius organus ir su nepilnamete K. P. lytiškai santykiavo prieš jos valią, t.y. tokiu būdu išžagino nepilnametę K. P.. Taip pat jis, 2008-06-07 apie 00.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio miško masyve, esančiame Vilniaus raj. Bezdonių sen. 648 kv., skl. Nr. 18, išžagino nepilnametę K. P., gim. 1993-03-21, ir šiais savo smurto veiksmais dėl neatsargumo sukėlė nepilnametei nukentėjusiajai K. P. praeinantį psichikos sutrikimą - potrauminio streso sutrikimą, t.y. dėl neatsargumo susargdino K. P..

A. A. kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, duotais apklausos Vilniaus rajono apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodymais ir, vadovaujantis BPK 280 str. 3 d. pagarsintais teisme, kad 2008-08-06 10.33 val. su drauge A. S. autobusu nuvažiavo į Mickūnus pas Artūrą ir Mireką, nes Ania norėjo atiduoti megztinį ir su tais vaikinais pabendrauti. Į Mickūnus atvažiavo 11.20 val., pasitiko Artūras ir nuėjo pas Mireką. Būnant pas Mireką, keturračiu atvažiavo A. su draugu, jo vardo neprisimena. Jis pasakė, kad jie nupirks alaus, o jie nueitų ir jų palauktų prie pelkės. Jie atvažiavo ir atsivežė 3 butelius po 1,5 l „Utenos“ alaus. Vaikinai, buvę su keturračiu, pasiūlė nuvažiuoti prie krioklio išsikepti dešrelių. Mirekas nuėjo nupirkti dar alaus ir dešrelių. Važiavo dviem reisais keturračiais: pirmu reisu važiavo Ania, Artūras ir A., o antru – Mirekas, jo draugas, pati ir A.. Ten nuvažiavę kepė dešreles, jie gėrė alų. V. A. pasiūlė važiuoti pasitikti jo pusbrolio, irgi A., kurio pravardė „Baza“ ir dar vieno draugo. Sutiko. Abu nuvažiavo jų pasitikti. Važiuojant, A. užsuko į kažkokį kelią ir pasiūlė su juo pasimylėti. Nesutiko. A. paklausė „gal vėliau?“. Nesutiko. Abu nuvažiavo, pasitiko jo pusbrolį su draugu ir grįžo prie krioklio. Po to A. ir Ania išvažiavo į parduotuvę, o pati liko viena su visais vaikinais. Vaikinai, gal norėdami pajuokauti paėmė pačią už rankų ir kojų, ir pasakė, kad numes nuo krioklio. Išsigando, kaip tik tada sirgo mėnesinėmis, pasakė, kad paleistų ir jie paleido. Atsisėdo ant kelmo ir verkė, atėjo A.aus draugas, pradėjo raminti, jį pasiuntė „ant trijų raidžių“, jis supyko ir pradėjo grasinti, išsitraukė peilį ir pasakė, kad jo niekas nesiuntinės, kad turi atsiklaupti ant kelių ir jo atsiprašyti. Turėjo atsiklaupti ant kelių prieš jį ir atsiprašyti. Jis dar pasakė „tu taip niekada nedaryk“. Nusiramino, tuo metu atvažiavo Ania, jai viską papasakojo. Ania pasakė, kad nieko tokio. Po to jau apie 24.00 val. A. pakvietė pasikalbėti, paėmė už rankos riešo ir nuvedė. Nuėjus jis paklausė, ko tada miške išsigando, kodėl nenorėjo su juo mylėtis, paklausė, ar pati dar nekalta. Atsakė taip ir be to serga mėnesinėmis. Jis pasakė, kad nieko tokio, galima naudotis prezervatyvais. Po to abu kalbėjosi, pati norėjo eiti, bet jis pakišo koją ir sugriebęs už rankų žastų paguldė ant žemės. Jis atsitūpė prie pačios ir pradėjo nurenginėti. Norėjo pradėti rėkti, bet jis pasakė, kad, jei trėks, jis pradės pačią mušti. Nerėkė. Buvo apsirengusi sijonu. Jis pradėjo nurenginėti ir suplėšė getras. Jis numovė sijoną, getras ir kelnaites. Priešinosi, traukė jį nuo savęs. Nerėkė, nes bijojo, išsigando. Jis savo, lytinį organą įkišo pačiai į vidų, labai skaudėjo. Jis pasakė nieko nedaryti, nes bus blogiau. Tai tęsėsi apie 10-15 minučių. Prašė baigti. Po to apsirengė ir nubėgo, o jis ėjo paskui. Nuėjusi viską papasakojo Aniai, kad išprievartavo ir, kad bėgtų iš ten. A.aus pusbrolis, pravarde „Baza“ pasiūlė parvežti ir pasakė, kad Mickūnuose bus tik 5.00 val. ryte. Pasakė Aniai „einam, pasitarsime“ ir abi su Ania pabėgo. Jie vijosi, visi kurie buvo. Abi su Ania bėgo aplinkiniu keliu, o ne tuo, kuriuo buvo atvažiavę. Bėgo 2 valandas miško keliu, paklydo, po to išbėgo į pagrindinį kelią. Buvo išsikrovęs pačios telefonas, tai vaikinai dar skambino Aniai, klausė, kur yra, kad jie atvažiuos ir paims. Po to susistabdė mašiną, nuvažiavo į Vilnių. Jau būnant Vilniuje kažkas iš vaikinų skambino ir sakė, kad, jei praneš policijai, tai užmuš. Po to abi nuėjo į stotį, laukė, kol bus rytas, nuėjo į „Macdonaladą“. Kadangi getros buvo suplyšę, tai jas išmetė. Į Anios telefoną skambino gal 10 kartų vaikinai ir grasino, kad stipriai sumuš, vietoje užmuš, jei praneš policijai. Į namus parvažiavo apie 8.00 – 8.30 val. Mamai sakė, kad buvo pas močiutę, bet mama suprato, kad kažkas atsitiko, nes grįžo labai anksti, buvo apibrozdinta, neišsimiegojusi. Nuėjo į dušą. Įkrovė telefoną ir iš karto paskambino A., tas vaikinas, kuris išprievartavo, telefoną kalbėti davė mamai. Pranešė policijai, policija atvažiavo į namus ir parašė pareiškimą. Iki įvykio nei vieno iš tų vaikinų nepažinojo. Tą vakarą išgėrė gal pora stiklinių alaus. Tas vaikinas, kuris grasino, išsitraukė atlenkiamą peilį, atlenktą nukreipęs į pačią apie 0,5 m nuo pačios laikė ir sakė, kad, jei neatsiklaups, papjaus. Buvo baisu, grasinimas buvo realus, išsigando. Taip darė A.aus draugas, jo vardo neprisimena. Šį įvykį matė Artūras, Mirekas, „Baza“ ir jo draugas. Prisiminė, kad peiliu grasinusio vaikino vardas Igoris. K. A. pačią vedė, paėmė už dešinės rankos riešo. Jis paėmė už riešo, patempė, o tada pati ėjo, bet eiti nenorėjo, jis nuvedė prieš pačios valią. Nuo tos vietos, kur nuvedė A.us, visų likusių nesimatė, buvo nuėję pakankamai toli. Jei būtų rėkusi, jie nebūtų girdėję. Kompanija triukšmavo, girdėjosi jų keliamas triukšmas, bet tolokai. S. A. jam galėjo nagais apdraskyti šonus. Kojomis nesispardė, nes jis buvo prispaudęs kojas, buvo pilnai pačią užgulęs. Kiti rūbai, išskyrus getras, nebuvo sugadinti. K. A. pačią nurengė, apžergęs pačios kojas atsisėdo ant pačios kojų, po to truputį nusismaukė savo kelnes, išskėtė pačios kojas ir tada įvedė lytinį organą prieš pačios valią. To vakaro metu dingo auskaras ir žiedas. Mano, kad tuos daiktus pametė, kai prievartavo. Dar vienas žiedas buvo pas Mireką, davė jam pasimatuoti, o po to pamiršo iš jo atsiimti. Po to įvykio pirmadienį Aniai skambino A.us, siūlė pinigus, bet atsisakė kalbėti, sakė, kad kalbėtų su tėvais. Pinigus siūlė už tai, kad atsiimtų pareiškimą. Po to dar į Lentvarį buvo atvažiavęs „Baza“, bet pabėgo. Po šio įvykio blogai miega, naktimis sapnuojasi, nervinasi, savaitę po įvykio bijojo išeiti į lauką. Nuo to momento, kai norėjo įmesti į krioklį, jau išsigando.

A. A. kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios K. P. įstatyminės atstovės, civilinės ieškovės, liudytojos I. V. parodymai, kad 2008-06-05 apie 15 val. paskambino dukra ir pasakė, kad su draugėmis nakvos pas močiutę, patikėjo, nes ja pasitiki. Močiutei neskambino ir neklausė, ar dukra pas ją, todėl nakties metu dukros neieškojo. Karina grįžo 2008-06-07 į namus ryte apie 8 val., iš karto nuėjo į dušą nusiprausti ir po to papasakojo, kad ji iš tikrųjų buvo ne pas močiutę, kad ji pamelavo. Matė, kad jos sijonas nešvarus, liepė jai praustis. Dukra pasakė, kad iš tikrųjų ji su A. S. buvo Vilniaus rajone, Mickūnuose, su vaikinais, papasakojo, kad po to su vaikinais nuvažiavo prie kažkokio tai krioklio, po to nakties metu, vienas iš vaikinų A. A. ją išžagino. Dar pasakė, kad jeigu rėks, tai ją pamylės visi esantys vaikinai. Dukra nepasakojo, kad jis ją mušė, sakė, kad ji jam pasakė, kad jai tik 15 metų. Karina buvo labai išsigandusi, ji verkė. Apie tai iš karto pranešė policijai. Karinai į telefoną paskambino A.us, ją atsiprašė, pasakė, padarė viską nes buvo girtas. Siūlė pinigus ir prašė nerašyti pareiškimą į policiją. Iki įvykio dukra jokių sveikatos problemų neturėjo po įvykio jos sveikata pablogėjo. Ji labai neramiai miega, kalba miego metu. Jie kreipėsi pas psichiatrus, siūlė į ligoninę, tačiau ji su dukra išvažiavo į Palangą, nes norėjo pakeisti aplinką. Po įvykio dukrai buvo padaryti kūno sužalojimai – ant rankų buvo mėlinės, nubrozdinimai. Gydėsi dukra namuose, gydimosi kursą paskyrė Žvėryno vaikų centro gydytojas. Po įvykio jai paskambino kažkoks vaikinas, siūlė pinigų, prašė paimti pareiškimą iš policijos. Ji jokių pinigų nereikalavo.

Taip pat nuteistojo kaltę patvirtina liudytojos A. S. parodymai, kad 2008 m. birželio mėnesį, su Karina nuvažiavo į Vilniaus r., Mickūnų km. Ten susitiko su vaikinais Artūru ir Mireku. Maždaug po valandos privažiavo su motoroleriu du vaikinai, kurių vardai A.us ir Igoris, jie taip prisistatė. Po to girdėjo, kad A.ų vadino „Činčia“. Po to nuėjo prie ežero, kuris yra Mickūnų km. prie kelio, ir po kiek laiko privažiavo A.us ir Igoris. Girdėjo tarp minėtų vaikinų pokalbį, kad reikia užstatyti mobiliojo ryšio telefoną ir nupirkti gerti, jie taip ir padarė. Mirekas nuėjo į parduotuvę, užstatė telefoną ir atnešė 2 ar tris butelius po 2 litrus alaus. Alų gėrė visi. Po to A.us pasiūlė važiuoti į kitą vietą, kaip jis pavadino „vadakačka“. Abi paklausė ką ten veiks, jis atsakė, kad kepsime dešreles. Abi su drauge išgėrė nedaug, apsvaigusios nebuvo. Abi sutiko važiuoti į pasiūlytą vietą ir A.us motoroleriu po du suvežiojo. Atvažiavus į vietą, kepė dešreles ir po to atvažiavo dar du vaikinai automobiliu, kurie atvežė 6 didelius butelius po du litrus alaus, abi su Karina negėrė, tie du vaikinai taip pat gėrė. Po kiek laiko, jau buvo tamsu, pamatė, kad A.us su Karina nuėjo į miškelį, pati pradėjo eiti link Karinos, tačiau vaikinai pasakė nebijoti, nes jie tik pasikalbės. Maždaug po 20 minučių Karina pribėgo prie pačios, kai pati buvo prie kitų vaikinų, ir pasakė, kad A.us „Činča“ ją išprievartavo ir tada abi iš karto pabėgo, t.y. vaikinams pasakė, kad eina į tualetą ir nuo jų pabėgo. Karina pasakojo, kad A.us ją paėmė už rankų ir liepė jai duoti, o jei rėks, tai trenks. Matė, kad ant rankos buvo mėlynė, daugiau apie jokius sužalojimus nepasakojo, ji buvo šoke, neverkė, tačiau buvo labai išsigandusi. Išėjusios į kelią abi tranzavo ir taip grįžo į namus. Po įvykio A.us jai skambino, prašė paprašyti Karinos, kad atsiimtų pareiškimą, klausė kiek jai reikia už tai pinigų.

Liudytojas I. M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną visi kartu gėrė, merginos taip pat gėrė. Buvo tamsu, matė, kad Karina kartu su A. A. nuėjo į mišką. Kas buvo toliau neatsimena, nes buvo girtas ir užmigo. Kitą dieną buvo kalbėta, kad merginos pabėgo dėl to, kad jas lyg tai kažkas išprievartavo. A. A. pasakė, kad jis nuėjo į mišką su Karina ir ją išprievartavo. Buvo labai neramus, susinervinęs. Kadangi A. A. buvo girtas galėjo visko atsitikti. A. A. jo prašė parašyti A. SMS žinutę ir paklausti ar Karina parašė pareiškimą. Liudytojas A. N. parodė, kad įvykio vakarą, kai buvo tamsu, matė, kad nukentėjusioji verkė, dėl ko, nežino. Liudytojas A. G. teisme taip pat paliudijo, kad nukentėjusioji verkė, prašė jo, kad neprileistų prie jos vaikinų. Liudytojas V. S. taip pat patvirtino, kad įvykio vakarą nukentėjusioji iš kažkur atbėgo verkdama, rėkė „Činčia, Činčia“ (A. A. pravardė), tačiau nesakė, ką jis padarė.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103-MS-33 nustatyta, kad K. P. pagal savo amžių bei turimų žinių apimtį negalėjo visapusiškai ir pilnai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, bet pakankamai teisingai suprato įtariamojo veiksmų pobūdį. Atsižvelgiant į tiriamosios nurodytas įvykio aplinkybes ir tiriamosios emocinę būseną įvykio metu (įtariamojo grasinimai bei fizinė prievarta sukėlė tiriamajai didelį išgąstį, baimę dėl grėsmės jos sveikatai ir gyvybei), tiriamoji negalėjo aktyviai ir konstruktyviai priešintis įtariamojo veiksmams. K. P. galėjo ir gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus. K. P. supratimas apie lytinio potraukio tenkinimą (tame tarpe ir nusikalstamais būdais) yra ribotas, nepakankamas. K. P. nepasižymi jos amžiaus tarpsniui nebūdingomis ypatybėmis. Tyrimo metu nenustatyta, jog K. P. būdingas padidintas polinkis fantazuoti ir padidintas įtaigumas.

Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentas apie tai, jog nukentėjusioji vengė atvykti į teismą, yra visiškai niekuo nepagrįstas. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103-MS-33 matyti, kad ekspertizės atlikimo metu akivaizdu, kad nukentėjusiajai su byloje nagrinėjamais įvykiais susiję skausmingi išgyvenimai išlieka aktualūs, būtinybė kalbėti apie ją psichotraumuojantį įvykį (išprievartavimą), trikdo jos emocinę būseną. Be to, nukentėjusiajai diagnozuotas praeinantis psichikos sutrikimas – potrauminis streso sutrikimas. Taip pat kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, teisiamojo posėdžio metu apklausiama teismo psichiatrė paaiškino, jog nukentėjusiųjų nepilnamečių asmenų apklausos turi būti ribojamos. Psichiatrės nuomone, esant tokiai nukentėjusiosios diagnozei, jos apklausti teisiamajame posėdyje negalima. Į visas šias aplinkybes atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, ir, nukentėjusiosios pirmos apklausos metu pas tyrėją ir ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus pripažino gautais įstatymų nustatyta tvarka, juos pagarsino teisiamojo posėdžio metu ir jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo gynėjo skunde nurodoma, kad nuteistajam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti nukentėjusiosios apklausoje, atliktoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Pažymėtina, kad kaip nurodyta liudytojos tyrėjos E. E. tarnybiniu pranešimu pašto kvitais, telefono skambučio išklotine, apie nukentėjusiosios apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuteistajam ir jo gynėjui buvo pranešta. (T. 1 b.l. 65-68) Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, į apklausą nei nuteistasis, nei jo gynėjas neatvyko ir neprašė apklausos atidėti. Juolab, kaip matyti iš tyrėjos E. E. tarnybinio pranešimo, paskambinus A. A., kadangi jis neatvyko registruotis į policijos įstaigą, nors jam buvo paskirta kardomoji priemonė – registruotis policijos įstaigoje nurodytu laiku ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, apie savo išvykimą bylą kontroliuojančios prokurorės jis neinformavo, leidimo išvykti negavo, jis paaiškino, kad yra Palangoje ir grįš 2008-08-22. Tuo tarpu nukentėjusiosios apklausa buvo numatyta 2008-08-21. Taigi tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui, apie nukentėjusiosios apklausą, vyksiančią pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo žinoma.

Išžaginimas yra lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 dienos nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 2 punkte nurodoma, jog lytinis santykiavimas LR BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, tai yra, vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. LR BK 149 str. 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, kai yra išžaginamas nepilnametis asmuo, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 dienos nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 11 punktą tai yra, kai nukentėjusiajam asmeniu nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nuosprendyje nurodė, jog A. A. lytiškai santykiavo su K. P. prieš jos valią panaudodamas smurtą, kuris pasireiškė laikymu už rankų, nurengimu prieš jos valią bei grasindamas tuoj pat panaudoti smurtą. K. P. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametė, tai yra, jai buvo 15 metų. Tai patvirtina nukentėjusiosios gimimo liudijimo kopija (T. 1 b. l. 25), kurioje nurodoma, kad K. P. gimė 1993-03-21, o nusikaltimas padarytas 2008-06-07, taigi nukentėjusiajai buvo 15 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 dienos nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 11 punkte nurodoma, kad nusikaltimas kvalifikuojamas pagal LR BK 149 str. 3 d., kai kaltininkas suvokia, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis. Taip pat jei kaltininkas ir nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis asmuo, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltinamasis pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis asmuo. A. A., žagindamas K. P., suvokė, kad ji yra nepilnametė. Tai įrodyta pačios nukentėjusiosios parodymais, kur ji nurodė, jog sakiusi nuteistajam, kad jai 15 metų. Be to, iš byloje esančių fotolentelių akivaizdu, kad nukentėjusioji dar nėra pilnametė, juolab, kad iki pilnametystės dar buvo trys metai. Nors nuteistojo gynėjas skunde ginčija nuteistąjį žinojus apie nukentėjusiosios amžių, tačiau akivaizdu, kad A. A. pagal bylos aplinkybes, savo asmenines savybes, nukentėjusiosios fizinius duomenis, galėjo ir turėjo suvokti, jog žagina nepilnametę.

Išžaginimo sudėtis yra formali. Įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su išžaginimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio santykiavimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą. A. A. padarė baigtą nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 3 d. Tai įrodo paties nuteistojo parodymai, kad jis santykiavo su nukentėjusiąja, nukentėjusiosios parodymai, taip pat specialisto išvada Nr. G 3060/08(01), kurioje nustatyta, kad K. P. lytinių organų srityje – makšties prieangyje nustatyti du gleivinės nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti prievartinio lytinio akto metu. Šie gleivinės nubrozdinimai galėjo būti padaryti apie paros laiko iki apžiūros, t.y. jų padarymo laikas atitinka aplinkybėse nurodytą laiką – 2008-06-07 apie 1.00 val. Neatmetama galimybė, jog dėl mergystės plėvės natūralios sandaros ji galėjo linkti nepažeista atlikus lytinį aktą. K. P. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame kelyje, blauzdoje, odos įbrėžimai juosmens nugarinio paviršiaus kairėje pusėje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui ir galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodomu laiku ir būdu, t.y. prieš maždaug pusę paros laiko iki apžiūros kontaktuojant su pirštais, tempiant už rankos, suklumpant, kontaktuojant su žemės paviršiumi, gulint ant nugaros. Tepinėliuose su K. P. makšties prieangio turiniu rasti pavieniai spermiai, tampone su makšties prieangio turiniu spermių nerasta, rasti sperminio skysčio pėdsakai (t.1, b.l.40-42). Taip pat vyresniojo teismo medicinos eksperto J. R. paaiškinimais, kuris teisme patvirtino specialisto išvadą Nr. G 3060/08(01) ir paaiškino, kad išvadoje konstatuotas nukentėjusios kūno sužalojimas (gleivinės nubrozdinimas) būdingas prievartiniam lytiniam aktui, nes lytiniu santykio metu nukentėjusioji priešinosi, o kaltinamasis bandė savo varpą įkišti į makštį (t. 2, b.l. 163).

A. A. veikė tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad atlieka lytinį aktą prieš nukentėjusiojo valią panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti. Teisme surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad A. A. suprato, kad atlieka lytinį aktą prieš K. P. valią, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ir norėjo taip veikti. A. A. suvokė, kad K. P. aiškiai išreiškė nenorą lytiškai santykiauti su juo, priešinosi, traukė jį nuo savęs, nerėkė, nes bijojo, buvo grasinama, kad jei rėks, jis pradės ją mušti. A. A. suprato, kad atlieka lytinį aktą prieš K. P. valią, kadangi ji priešinosi tam ir aiškiai išreiškė savo valią.

Kaip nurodoma teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103-MS-33 K. P. diagnozuotas praeinantį psichikos sutrikimą – potrauminį streso sutrikimas, kuris truko ilgiau nei 10 dienų (gydymas paskirtas 25 dienoms) yra prilyginamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui. A. A. tais pačiais smurtiniais veiksmais, žagindamas K. P., dėl neatsargumo sukėlė jai praeinantį psichikos sutrikimą – potrauminio streso sutrikimą, tai yra, dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias kaltinamojo atsakomybę, žalingų pasekmių turinį. Teismas atsižvelgė į tai, kad Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Skirdamas bausmę, teismas, atsižvelgė į tai, kad A. A. pirmą kartą padarė vieną tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 3 d. ir vieną nusikaltimą dėl neatsargumo, numatytą BK 139 str. 1 d., jis paskutiniu teismo nuosprendžiu nuteistas už analogiškus jam inkriminuotam nusikaltimui, numatytam BK 149 str. 3 d., nusikaltimus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas, bei į jo asmenybę (kaltinamasis iki paskirtos laisvės bausmės atlikimo dirbo, atliekant laisvės bausmę, laisvės atėmimo vietoje kaltinamojo elgesys vertinamas teigiamai, vedęs, baustas pagal ATPK), todėl, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmių paskyrimas nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, nuteistajam paskyrė už kiekvieną jam inkriminuotą nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę, kurias subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, pirmiau apėmimo būdu, o po to,- dalinio sudėjimo būdu ir jam skyrė galutinę realią laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose

Byloje buvo pareikštas nepilnametės nukentėjusiosios atstovės I. V. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį 3839,09 Lt turtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies, šį savo sprendimą tinkamai motyvavo, nurodydamas, jog nagrinėjant bylą nėra įrodyta, kad iš nukentėjusiosios buvo atimti sidabriniai auskarai 100 Lt vertės ir sidabrinis žiedas 80 Lt vertės, o 2000 Lt advokato paslaugos nėra civilinio ieškinio dalykas, o yra laikytinos proceso išlaidomis, todėl iš A. A. priteisė 1659,09 Lt turtinės žalos. Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti buvo pareikštas 50 000 Lt dydžio. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš dalies patenkino šį ieškinį. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2 d.) Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nukentėjusioji K. P. patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, po įvykio tapo labai jautri, susirgo nervine liga, kurią gydėsi pas psichiatrą, jai buvo išrašyti vaistai, niekur nebevaikščiojo, blogai miega, naktimis sapnuojasi, nervinasi, savaitę po įvykio bijojo išeiti į lauką, į tai, kad, praėjus dviems metams po išžaginimo, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-60 K. P. konstatuojamas adaptacijos sutrikimas su užsitęsusia depresine reakcija, kuris susijęs su įžaginimu, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į suformuota teismo praktiką nukentėjusios naudai priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos iš A. A..

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nepateikia jokių svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų išteisinti A. A.. Skunde dėstomi samprotavimai nesudaro pagrindo keisti teisėtą bei pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį. Skunde nurodoma versija, kad nukentėjusioji pasirinko nuteistąjį „pirmajam kartui“, ir nusivylusi tuo, kas įvyko, nes norėjo „tikėjosi kažko ypatingo“, yra visiškai neįtikinama, vertintina kritiškai, kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo kaltė įrodyta surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. A. gynėjo adv. Savinijaus Katausko apeliacinį skundą atmesti.