- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2-384-721/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02863-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- E. B.
- Advokatai
- Virginija Vainorienė
dalyvaujant ieškovės E. B. (V.) atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, atsakovui V. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių savivaldybėje atstovui Vladui Narmontui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. (V.) ieškinį atsakovui V. B. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), trečiasis asmuo E. B., išvadą teikianti institucija byloje Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių savivaldybėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. B. (Vilčinskė) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. B. išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 400 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę nepilnamečio vaiko motiną nepilnamečio vaiko N. B. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už trejus metus, sudarantį 9311 Eur, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)sprendimu iš atsakovo V. B. priteisė jų nepilnamečio sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymą turtu – po ½ dalį 3 kambarių buto, 64,92 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalis buto buvo įvertinta po 36168 Lt, skaičiuojant kas mėnesį po 246,04 Lt (71,26 Eur) iki sūnaus N. B. pilnametystės. 2009-07-02 ieškovė su nepilnamečiu sūnumi išvyko nuolat gyventi į Pranciziją, įsikūrė Nicoje. 2013-03-07 ieškovė pradėjo vykdyti savarankišką veiklą, t. y. įkūrė nuosvą verslą, iš kurio gauna pajamas. Ieškovės turtinė padėtis yra patenkinama, ji viena augina sūnų Prancuzijoje. Šalių nepilnamečiam sūnui N. yra 16 metų, jis lanko licejų, mokosi antrame bendrųjų ir technologinių žinių kurse, jam būtinas geresnis išlaikymas, nei gali skirti viena ieškovė. Ji su sūnumi nuo 2012-10-24 gyvena erdviame nuomojamame bute, sūnus turi atskirą kambarį. Nuo bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo teisme jau praėjo 10 metų, o augančio vaiko poreikiai pasikeitė
ir padidėjo, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių sūnui – kas atitinka 71,26 Eur dydžio kas mėnesį, neatitinka nei nepilnamečio sūnaus poreikių, nei šalių turtinės padėties, nei faktinės ekonominės situacijos, nei suformuotos teismų praktikos. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydama mokėti papildomą išlaikymą sūnui, bet atsakovas daugiau pinigų gera valia vaikui neskiria. Ieškovės paskaičiavimu, nepilnamečio sūnaus N. išlaikymui kas mėnesį būtina skirti virš 1200 Eur (sūnaus maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, vaistams, vitaminams, mokyklos prekėms, buičiai, laisvalaikiui, kitoms prekėms). Atsakovas gyvena ir dirba Lietuvoje, turi nekilN.mąjį turtą, todėl turi skirti daugiau piniginių lėšų sūnaus išlaikymui. Nors abu tėvai lygiomis dalimis turi skirti lėšas nepilnamečio vaiko išlaikymui, ieškovė prašo priteisti Iš atsakovo V. B., nepilnamečio sūnaus N. išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. DĖL Įsiskolinimo
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu iš dalies sutiko bei prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas priteisė iš jo nepilnamečio sūnaus N., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nekilN.mąjį turtą – ½ dalį 3 kambarių buto, 64,92 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė, nutraukiant santuoką, nurodė, jog išvyksta į Prancūziją ir butą išnuomos, o gautas pajamas už sūnui N. proklausančią buto dalį panaudos išimtinai sūnaus interesais jo išlaikymui. Nepilnametis sūnus N. į užsienį išvyko ieškovės iniciatyva, ji niekuomet daugiau nesikreipė dėl vaiko išlaikymo į atsakovą, taip patvirtindama savo apsisprendimą išvykstant, kad jeigu sūnus persikelia gyventi kartu su ieškove, ji pati prisiima ir vaiko išlaikymo išlaidas. Ieškovė turėjo pakankamas galimybes išlaikyti sūnų, nes jos gaunamos pajamos Prancuzijoje nepalyginti didesnės nei Lietuvoje. Ieškovė, teigdama, jog vieną išlaiko sūnų, ieškinyje nenurodo, kad sūnus N. kiekvienais metais vasara beveik du mėnesius praleidžia Lietuvoje atsakovo šeimoje ir yra visiškai atsakovo išlaikomas. Lėktuvo bilietus sūnaus kelionėms į Lietuvą ir atgal į Prancuziją nuo 2008 metų nuolat perka atsakovas, jis apmoka ir sūnaus keliones iki oro uosto. Vaiko poreikiai yra viena iš aplinkybių, kuria remdamasis teismas nustato priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį. Tačiau šių aplinkybių ieškovė neįrodinėja, nes nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų ieškovės išlaidas vaikui išlaikyti. Ieškovė nepagrįstai išsididino vaiko poreikių nurodytas išlaidas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikui už praėjusį laikotarpį. Ieškovės prašoma 400 Eur suma sūnaus išlaikymui atsakovui yra didelė ir jo turtinė padėtis nuo 2008 metų, kai sūnui buvo priteistas išlaikymas, esminiai nepasikeitė, jis sutinka, kad sūnui išlaikymas turtu siekia po 71,26 Eur kas mėnesį ir pasiryžęs padidinti skiriamą sūnui išlaikymą iki 120 Eur per mėnesį mokant papildomai periodinėmis išmokomis, nes vaikas auga ir jo poreikiai iš tiesu didėja, bet skirti didesnio išlaikymo vaikui atsakovas neturi galimybių. Jis gyvena Lietuvoje, turi šeima, kurioje augina du mažamečius vaikus. Su šeima jis gyvena nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuris įgytas paėmus kreditą AB SEB banke. Kreditą busto įsigijimui jis turi grąžinti iki 2035 metų. Taip pat jis turi grąžinti dar du vartojimo kreditus, paimtus įgyto nekilnojamojojo turto remontui bei baldų įsigijimui. Jo pajamas sudaro darbo užmokestis yra apie 950 Eur per mėnesį. Jis keletą metų dirba vieN.e įmonėje įprastą ir jo sveikata atitinkantį darbą, o susirasti geriau apmokamo darbo jam nepavyksta dėl neįgalumo. Jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, nes 2018-09-04 gimė jauniausias sūnus.
Ieškovės E. B. (V.) atstovė advokatė Virginija Vainorienė teismo posėdžio metu prašė patenkinti ieškovės reikalavimus, pareikštus ginant nepilnamečio vaiko interesus. Ji prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti šalių nepilnamečiam sūnui N. iš atsakovo po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nors jos pateikti dokumentai bei suruoštos išlaikymo paskaičiavimo lentelės akivaizdžiai įrodo, kad jeigu abu tėvai prie vaiko išlaikymo prisidėtų po 400 Eur, tai jo nepakaktų, nes sūnaus išlaikymo sumos yra gerokai virš 1500 Eur, t. y. 1700-1800 Eur. Nurodė, jog nuo to laiko, kai ieškovė ir atsakovas susitarė, kad atsakovas išlaikymą nepilnamečiam sūnui teiks jam tenkančiu turtu - ½ buto dalimi iki sūnaus pilnametystės, praėjo dešimt metų, todėl akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovo sūnus stipriai ūgtelėjo ir jo poreikiai vien dėl amžiaus padidėjo, taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovė su sūnumi yra išvykusi į užsienį, gyvena Nicoje, kur iš tiesų pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje. Nepilnamečiam sūnui yra užtikrintos puikios gyvenimo sąlygos, jis gyvena su ieškove nuomojame būste, lanko licėjų, siekia įgyti inžinierinių
technologijų specialybę. Visi dokumentai patvirtina kompiuterio, planšetės, kompiuterinių žaidimų įsigijimą, kurie reikalingi sūnaus mokymuisi. Šalių sūnus šiuo metu nebelanko įvairių treniruočių, kurias iki jam sukankant 16 metų lankė ir atsakovui visos šios aplinkybės yra žinomos. Atsakovas interneto pagalba bendrauja su sūnumi, susižino ką lanko sūnus, kokios lėšos yra reikalingos, tačiau nesutinka paremti ieškovės. Šalių sutarta suma vaiko išlaikymui sudaro pinigine išraiška tik 71,26 Eur. Akivaizdu, kad tokia suma nepakankama 16 metų amžiaus vaikinui. Teismui yra pateikti duomenys apie nuomos sutarčių nutraukimą, ieškovė butą Mažeikiuose nuomojo ir taip gaudavo nedideles pajamas, kurias vis tik prisidėdavo prie vaiko išlaikymo. Šiuo metu ji to buto nuomoti nebeplanuoja, ieškovė ištekėjo, jos sutuoktinis yra lietuvis gyvenęs (duomenys neskelbtini), tad jie tiesiog planuoja retkarčiais parvykti į (duomenys neskelbtini) ir kartu su su sūnumi praleisti čia dalį atostogų, lankyti tėvus, tai tiesiog nuomininkų bute nebebus. Taip pat ieškovė prašo priteisti išlaikymo 9311 Eur įsiskolinimą, kuris susidarė dėl situacijos, kad atsakovas tiesiog geranoriškai nesutinka mokėti didesnį išlaikymą sūnui pagal vaiko poreikius. Atsakovas nemoka didesnio išlaikymo vaikui daugiau nei trejus metus, nuo 2008 m. lapkričio 17 d., t. y. nuo sprendimo nutraukti santuoką dienos tas įsiskolinimas kaupėsi, tačiau Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas ne daugiau kaip už trejus metus, todėl ieškovė prašo, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų priteistas ne daugiau kaip už trejus metus. Šį įsiskolinimą ieškovė suskaičiavo pagal vidutinį darbo užmokestį, nes ieškovė nerinko patirtų išlaidų patvirtinančių dokumentų, tad tokių išlaidų patvirtinimo pateikti negali. Ieškovė nuo santuokos nutraukimo dienos t. y. nuo 2008 m. lapkričio 17 d. turtinės padėties nepagerino, ji neįsigijo nekilnojamojo turto. Būsto nuomos sutartis pilnai įrodo aplinkybę, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, priešingu atveju ji nesinuomotų būsto, transporto priemonės taip pat savo vardu įgijusių neturi. Jeigu ji skolinasi ar nuomojasi iš kažko savo poreikiams ar verslo poreikių tenkinimui, tai nėra ieškovės turtinės padėties pagerinimas. Ieškovė nepateikia duomenų savo pajamas todėl, kad ji dirba masažuotoja, užsiima veikla, kuri Lietuvoje būtų įvardinta veikla pagal verslo liudijimą ar patentą, tiesiog turi nuolatinius klientus. Dėl atsakovo turtinės padėties galima paaiškinti, kad paskolų paėmimas neblogina šalies padėties, o tiesiog parodo, kad asmuo geba ne tik pragyventi iš gaunamų pajamų, bet ir gerinti savo turtinę padėtį. Atsakovas po santuokos nutraukimo įgijo trijų kambarių butą, nusipirko transporto priemonę - automobilį Mercedes Benz. Taip pat atsakovas patvirtino, kad kiekvieną mėnesį gauna 950 Eur darbo užmokestį, jo sutuoktinė gauna 400 Eur pajamas, taigi šeima turi bendras 1350 Eur pajamas. Atsakovo nepilnamečiai vaikai yra ženkliai mažesnio amžiaus, akivaizdu, kad jų išlaikymas kainuoja taip pat ženkliai mažiau nei vyresniojo sūnaus išlaikymas, todėl ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo sumą iki 400 Eur tikrai yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus motyvus, taip pat paaiškino, kad ieškovė ieškinyje pateikė tik išlaikymo įsiskolinimo skaičiuoklę, tačiau nepateikė vaiko poreikių suvestines bei nepateikė teismui jokių vaiko poreikiui būtinas išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų. Jos pateikti pavieniai kvitai už atskirus įgytus daiktus neįrodo tikrosios padėties, pagal šiuos kvitus ir sąskaitas negalima spręsti kokias tiksliai ji patyria išlaidas vaikui išlaikyti. Jo šeima butą įsigijo iš paskolintų banko pinigų, t. y. realiai jis neuždirbo daugiau pinigų ir dėl to jo turtinė padėtis negalėjo pagerėti. Jo įgytas automobilis yra 2003 metų gamybos ir šiai dienai beveik bevertis. Dabar jis turi tris išlaikytinius, turi mokėti būsto paskolą, nes savo buto dalį paliko sūnui. Negrąžintą paskolą būstui turi mokėti net iki 2035 metų. Jo pajamas sudaro darbo užmokestis apie 950 Eur per mėnesį, iš kurių, grąžinus skolas ir sumokėjus mokesčius, nelabai kas lieka jo šeimos pragyvenimui. Per 10 metų po santuokos su ieškove nutraukimo jo pajamos ženkliai nepasikeitė. Pagal savo galimybes jis sūnaus N. išlaikymui skirtą išlaikymui pinigų sumą (skirto turto piniginė išraišką) gali padidinti iki 120 Eur kas mėnesį, t. y. mokėti dar po 50 Eur periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, negali skirti sūnui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes ši suma sudaro beveik pusę jo uždirbamų lėšų per mėnesį, be to, taip būtų pažeidžiami ir kitų jo vaikų interesai, ir jie būtų finansiškai nuskriausti. Jis su sūnumi nuolat bendrauja internetu ir sūnaus išlaikymui tiekia žymiai daugiau lėšų nei 71 Eur. Sūnus vasara paprastai porą mėnesių gyvena pas jį, jis apmoka sūnaus kelionių į Lietuvą ir atgal išlaidas, todėl jam visiškai nesuprantama kokį įsiskolinimą ieškovė prašo priteisti iš jo. Ieškovė niekuomet su juo nėra derinusi jokios brangesnės prekės sūnui įsigijimą. Ieškovė, jei taip sunku išlaikyti sūnų gali parduoti butą (duomenys neskelbtini) ir išlaikyti sūnų, galu gale nesuprantama, kodėl ji nenori ir toliau šį butą nuomoti. Taigi ieškovė visiškai nenurodė konkrečių savo gaunamų pajamų ir neįrodė atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, todėl jos ieškinys pilna apimtimi yra visiškai nepagrįstas.
Trečiasis asmuo E. B. neatvyko į teismo posėdį, apie posėdį jai pranešta tinkamai.
Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vladas Narmontas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, išlaikymas vaikui iš jo priteistas prieš 10 metų, todėl mano, kad priteistas išlaikymas neatitinka paaugusio vaiko poreikių, todėl turėtų būti padidintas. Pats atsakovas pripažino, kad tikrai reikia didesnės sumos, kad tuos pačius tokio amžiaus šalių sūnaus poreikius patenkinti Lietuvoje ir tuos pačius poreikius užsienyje, todėl dėl sumos palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio pakeitimo.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Tuo pačiu ji neginčija priteisto vaikui išlaikymo turtu, t. y. ½ dalimi buto, kas sudaro piniginę išraiška 71,26 Eur per mėnesį.
Byloje esančiais įrodymais (šalių paaiškinimais, vaiko gimimo liudijimo kopija) nustatyta, jog ieškovė E. B. ir atsakovas V. B. yra nepilnamečio N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Mažeikių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas patvirtino šalių susitarimą, pagal kurį atsakovas išlaikymą vaikui N. B. moka turtu, o būtent jam nuosavybės teise atitenkanti ½ dalis 3 kambarių 64,92 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ekvivalenčiai atitinkanti 36168 Lt piniginę vertę, atiteko nepilnamečiam vaikui N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), kaip išlaikymas. Išlaikymas nekilnojamuoju turtu iš esmės įvykdytas iš karto – perleista nuosavybės teisė į turtą. Ieškovė ir atsakovas yra sveiki, darbingi. Šalių sūnus yra 16 metų amžiaus. Vaikas specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos būkle, neturi.
VĮ Registrų centro duomenimis nuosavybės teise į ½ dalį šio buto įregistruota E. B. ir į ½ dalį N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu nuo 2009-01-06 2008-11-17 teismo sprendimo pagrindu. Ieškovė ir šalių nepilnametis sūnus gyvena Pranūzijoje, Nicoje. Nuo 2012-10-24 iki 2018-10-23 E. B. nuomojosi būstą Prancūzijoje, Nicoje. Pagal sutartį nuomos mokestis sudarė 900+133 Eur. Iš byloje esančios nuomos sutarties matyti, jog ieškovė E. B. su A. V. 2018-10-19 išsinuomojo 3 metams gyvenamasias patalpas Nicoje. Į bylą pateiktas nuomos kvitas, iš kurio matyti, kad už būsto nuomą ieškovė 2018 metų spalio mėnesį sumokėjo 1063 Eur. Ieškovė E. B. nepateikė teismui jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas. N. B. 2018-2019 mokslo metais mokosi bendrojo ir technologijų licejaus Nicos akademijoje antrajame bendrųjų ir technologinių žinių kurse. Ieškovė E. B. sūnaus išlaikymui patiriamas išlaidas patvirtina pateiktais į bylą parduotuvių prekių įsigijimo mokėjimo kvitais, sąskaitomis, iš kurių matyti, kiek buvo sumokėta už kopiuterį, planšetę, baldus, kitas vertingesnes prekes, kai kuriuos drabužius sūnui. Pateikti byloje kvitai patvirtina prekių įsigijimą vaiko poreikių tenkinimui. Išlaidų vaikui suvestinės byloje nėra, todėl teismas vertindamas šiuos byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad negalima nustatyti, kiek tiksliai išlaidų patyria ieškovė sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį.
Atsakovo V. B. nuo 2015-03-02 vardu jungtinės nuosavybės su E. B. teisės įregistruotos į butą (duomenys neskelbtini), 2015-02-27 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. V. B. vardu 2015-06-23 registruota transporto priemonė Mersedes Benz, E 320 CDI, pirmos registracijos data 2003-10-09. Atsakovui V. B. 2015-06-17 AB SEB banke suteiktas 6000 Eur vartojimo kreditas iki 2021-06-15, mėnesinė grąžinimo įmoka 124 Eur. 2015-02-20 jam suteiktas AB SEB banke 17000 Eur kreditas iki 2035-02-06. Pateikti dokumentai pagrindžiantys tokio dydžio kreditų suteikimo pagrindą. Gimimo įrašas ir gimimo liudijimas patvirtina, kad V. B. yra dviejų vaikų B. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas dirba AB Orlen Lietuva ir jo darbo užmokesti sudaro apie 950 Eur per mėnesį.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Įstatymų leidėjas nustatė, kad užtikrinant vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, turi būti nepažeidžiami jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas, konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais jos ir atsakovo santuokoje gimusio sūnaus N. B. poreikiais. Po šalių santuokos nutraukimo 2008-11-17 ir išlaikymo vaikui nustatymo šalių sutartimi praėjo dešimt metu. Šalių sūnus neabejotinai paaugo (iš mažamečio iki paauglystės), tuo pačiu išaugo ir jo poreikiai maitinimui, įvairesnei aprangai, pramogoms, ugdymui ir kitoms reikmėms; sūnus mokosi licejuje, jam be abejo reikalingas be įprastinių mokymosi reikmenų, kompiuteris, kuris yra įgytas ieškovės lėšomis, jam taip pat reikalingi drabužiai, apavas.
Vaiko poreikių pasikeitimui neabejotinai turi reikšmės ir vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas nuo 2009-07-02. Ieškovės apsisprendimas išvykti ir apsigyventi Prancūzijoje taip pat pakeitė ir padidino vaiko išlaikymui ir jo ugdymui reikalingų lėšų apimtį ir sąlygoja didesnį lėšų vaiko aprūpinimui poreikį. Ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena kartu su savo motina – ieškove byloje, apie kurios gaunamas pajamas, kaip jau minėta, byloje duomenų nėra.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008 m. sprendimu priteista išlaikymo turtu yra ½ dalis buto, kuris buvo atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis. Likusi dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei. Butas yra trijų kambarių. 2008 m. sprendime įvertinta ½ buto dalies kaina buvo 36168 Lt, t. y. 10474,98 Eur. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi šiame bute negyvena nuo 2009 metų, kas leidžia daryti išvadą, jog išlaikymo turtu dalis nėra užtikrinanti vaiko poreikį būstui. Byloje pateikti duomenys, jog šis butas buvo nuomojamas, todėl vaikui atitekusi būsto dalis galėjo būti panaudota užtikrinti šio buto išlaikymą, poreikį vaiko maitinimui, aprangai, ugdymui, sveikatai ir kt. Taigi, ieškovė, teismo nuomone, nepagrįstai nurodo, jog visa laiką nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo piėmimo dienos, iš esmės viena išlaikė šalių sūnų N. Turto, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, pobūdis ir apimtis, yra tokia, kad ieškovė, kaip uzufruktorė, galėjo šį turtą investuoti, gauti iš jo pajamų, t. y., valdydama šį turtą, užtikrinti vaiko poreikius tiek, kad jam išlaikyti pakaktų, įskaitant ir ieškovės vaikui teikiamo išlaikymo dalį. Butas yra nekilojamas turtas, kurį galima nuomoti ir gauti papildomų pastovių pajamų, ką ieškovė ir dare.
Ieškovė nurodo, kad sūnaus N. poreikiai per mėnesį yra 1500-1700 Eur per mėnesį. Atsakovas sutinka, kad nuo 2008 m. teismo sprendimo priėmimo vaiko poreikiai išaugo, bet tikrai ne taip ženkliai. Kadangi sūnus į užsienį gyventi išvyko ieškovės iniciatyva, tai, anot jo, ji turi didesne dalimi prisidėti prie sūnui teikiamo išlaikymo. Priešingai nei atsakovas, ieškovė, gyvendama užsienyje, jokių skolų ir įsipareigojimų neturi, kokias ji gauna pajamas nenurodo. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui padidinimo grindžia esminiu vaiko poreikių pasikeitimu (ne tėvų turtinės padėties pasikeitimu), todėl šiuo atveju sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio padidinimo klausimą nustatytinas esminis vaiko poreikių pasikeitimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė vienpusiškai priėmė sprendimą išvykti su nepilnamečiu sūnumi į Prancūziją, kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015). Vien ta aplinkybė, jog šalių sūnus motinos iniciatyva yra išvykęs gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jo poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Spręndžiant priteistino iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydžio klausimą ir vertintinini byloje pateikti įrodymai, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei vaiko poreikius. Teismai nustatė, kad ieškovei net10 metų pakakdavo 2008-11-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto sūnaus išlaikymo nepilnamečio vaiko poreikiams ir išlaidoms per mėnesį tenkinti, nes į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ji kreipėsi į atsakovą dėl papildomų lėšų vaikui išlaikyti. Byloje taip pat įrodyta, kad atsakovas pirkdavo sūnui lėktuvo bilietus jo kelionėms į Lietuvą bei grižimui atgal į Prancūziją. Ieškovė neginčijo ir to, kad jų nepilnametis sūnus dalį laiko praleisdavo su tėvu Lietuvoje ir tuo metu buvo pilnai jo išlaikomas. Į bylą nėra pateikti jokie duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas, o vertinant į bylą pateiktus kvituis, sąskaitas apie pakankamai brangių prekių sūnui įsigijimą, galima spręsti, jog jos gaunamos pajamos yra pakankamos šalių vaiko išlaikymui. Atsakovo pajamas apie 950 Eur, jis turi turto, įsigyto už skolintas lėšas, paskolos sutartys nėra įvykdytos. Atsakovas turi dar du mažamečius vaikus. Kita vertus, jis, įsigijęs gyvenamąjį būstą nors ir paskolos pagrindu, tačiau paskola buvo suteikta įvertinus jo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, tai apsprendžia, kad atsakovas būdamas darbingas gali gauti pajamas, reikalingas vaikų tinkamam poreikių tenkinimui.
Teismas taip pat įvertina tai, kad išlaikymas vaikui buvo priteista atsakovo turtu, kurio vertė buvo aptarta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, t. y. vaikui teko buto dalis 36168 litų vertės, kas atitinka 10474,98 Eur. Spręsdamas ieškinio reikalavimų tenkinimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta; atsakovo darbingą amžių, į tai, kad jis yra dirbantis, sveikatos problemų trukdančių dirbti nenurodė, t. y. turintis galimybę dirbti ir gauti pajamas, kad jų pakaktų visų jo vaikų poreikiams užtikrinti, į abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, su amžiumi didėjančius vaiko poreikius, teismas mano, kad atsakovas turėtų teikti šalių sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies, priteisiant iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus N. B. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nekeičiant 2008-11-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo dallies dėl išlaikymo N. B. priteisimo turtu. Teismo vertinimu tuo nebus pažeistas CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaiko išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaikų interesams (CK 3.203 straipsnis).
Dėl išlaikymo skolos priteisimo
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą turėjo nurodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie vaiko išlaikymo, o atsakovas – įrodinėti iki kada teikė išlaikymą vaikui.
Byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiam šalių vaikui N. B. buvo priteistas turtu - ½ dalimi 3 kambarių buto. Atsakovas išlaikymo nepilnamečiams sūnui iš esmės yra sumokėjęs tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovas nuo ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus išvykimo gyventi į Prancūzija kitokio išlaikymo nepilnamečiam sūnui fiksuota suma neteikė, bet rėmė vaiką finansiškai pirkdamas lėktuvo bilietus bei išlaikydamas jį, kai šis gyveno Lietuvoje su tėvu. Tokia situacija, kai atsakovas neteikė išlaikymo šalių sūnui daugiau, nei buvo nustatyta teimo sprendimu, ieškovę tenkino gana ilgą laikotarpį. Ieškovė, gera valia prisiėmusi pareigą viena išlaikyti sūnų, praeityje jau yra patenkinusi sūnaus poreikius, nagrinėjamu atveju nesikreipė į atsakovą, kad jis prisidėtų prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, todėl negalima teigti, kad atsakovas nevykdė pareigos teikti išlaikymą vaikui ir nėra jokio pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys reikštas formuluojant du reikalavimus, t.y. 1) padidinti išlaikymo dydį ir 2) priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio patenkintas 25 proc. (prašė padidinti 400 Eur, padidinta 100 Eur), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas. Ieškovė jai atstovaujančiai advokatei ir už teisines paslaugas sumokėjo 920 Eur, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovei priteistina iš atsakovo 115 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai valstybei iš atsakovo priteistina 36 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263 –265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą šalių susitarimu santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą išlaikymą iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisiant po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018-12-05 iki N. B. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę E. B. (V.) šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Likusioje dalyje susitarimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo turtu nekeisti, t. y. palikti išlaikymą turtu – ½ dalį 3 kambarių buto, 64,92 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. B. (V.)115 Eur (vieną šimta penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusi teismą.