Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 94-242, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2005-08-12 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 104 str. 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu; 2008-02-20 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 180 str. 3 d., 181 str. 3 d., 63 str. 1 d., 4 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia 2005-06-22. Bausmės pabaiga 2015-06-19.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-06-13 nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė motyvuodamas tuo, kad nustatytų duomenų visuma nėra pakankama išvadai, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, L. B. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą, ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos – ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taip pat atsižvelgiama į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra materialiojo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra pagrindo. Apylinkės teismas, spręsdamas L. B. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikaltimų pobūdį, veikų pavojingumą.

L. B. praeityje teistas keturis kartus, jo daromos nusikalstamos veikos yra savanaudiško pobūdžio, susijusios su asmeninės naudos siekimu (vagystė, plėšimas, turto prievartavimas), smurtinio pobūdžio, ypatingai pavojingos (išžaginimas, nužudymas). Pirmą kartą nusikalto, būdamas 17 metų. Išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto, daromi nusikaltimai sunkėjantys, kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti asmuo, nesistengia laikytis visuomenėje priimtinos elgesio tvarkos ir yra pavojingas visuomenei.

Svarstant klausimą dėl L. B. galimybės atlikti tolesnę bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis nustatytos tvarkos – 8 kartus buvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (nuobaudos negalioja). Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje yra vidutinė, rodo didesnį L. B. pavojingumą visuomenei. Be to, Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose, kaip pagrindiniai nuteistojo nusikalstamo elgesio bei smurtinio nusikaltimo riziką didinantys veiksniai yra nustatyti jo ankstesni nusikaltimai, nusikaltimų darymas draugų įtakoje (nusikaltimus vykdo bendrininkų grupėje, linkęs pasiduoti jų neigiamam poveikiui), savitvardos praradimas, negatyvios nuostatos (savo kaltės sumenkinimas, siekiant apginti save, savikritikos stoka, kaltę pripažino iš dalies).

Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog nuteistasis nepakankamai lėšų skyrė nuosprendžiu priteistai žalai atlyginti, nors turėjo galimybes padengti didžiąją dalį žalos.

Skundą nagrinėjantis teismas išdėstytas nuteistajam nepalankias aplinkybes vertina kaip trukdančias tikėtis pozityvaus, nenusikalstamo L. B. elgesio laisvėje. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurias įvertino ir pirmosios instancijos teismas ir kurios nurodytos jo skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo reabilitacijos programoje, kitose socialinėse programose, mokėsi, buvo skatintas, rodo, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.