Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1590-527/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-09-17
Bylos Nr.: 2A-1590-527/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolita Cirulienė, Algimantas Kukalis, Izolda Nėnienė
Trečiasis asmuo: V. A. Z., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

Civilinė byla Nr. 2A-1590-527/2013;

procesinio dokumento kategorijos: 21.4.1.1; 41; 121.14; 121.21.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Algimato Kukalio ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-666-285/2013 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų sprendimai“ ieškinį atsakovui antstoliui M. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys: V. A. Z., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šioje byloje bankrutuojančios ieškovės administratorius 2012-10-31 teisme gautu ieškiniu ginčija Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0123/08/01605, kuriuo antstolis M. P. 2010-02-17 V. A. Z. už 7 000 Lt pardavė bankrutuojančios UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ 3,5100 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone. Ieškovės administratoriaus nuomone, Turto pardavimo iš varžytynių aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalimi, padavus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, turto realizavimas ir išieškojimas sustabdomas. Ieškinys dėl UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme buvo priimtas 2009-02-23 ir nuo to laiko nebuvo galima vykdyti UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ priverstinio turto pardavimo ir turėjo būti sustabdytas išieškojimas iš UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ turto. Ieškovė prašė taikyti restituciją ir bankrutuojančiai UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ grąžinti nuosavybės teisę į 3,5100 ha miško paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o V. A. Z. priteisti iš antstolio M. P. 2 909,87 Lt, o iš bankrutuojančios UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ priteisti 4 090,13 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas antstolis M. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi jam vykdant išieškojimą jokių draudimų vykdyti išieškojimų nebuvo. Antstolis nepažeidė ĮBĮ 9 straipsnio nuostatų. Kauno apygardos teismas informavo, kad informacija apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo išviešinta, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstolio pareigos domėtis informacija apygardos teisme dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokią pareigą turėjo atlikti teismas. Antstolis už teismo veiksmus negali atsakyti ir būti kaltinamas. Be to, ieškovė neįrodė CPK 602 straipsnyje numatytų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų. CPK 602 straipsnyje numatytas 1 metų ieškinio senaties terminas turto pardavimo akto pripažinimui negaliojančiu, kurį atsakovas teismo prašė taikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013-04-26 sprendimu (b. l. 101–105) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/08/01605 vykdė 2008-08-19 vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį įrašą dėl 9 443,13 Lt išieškojimo iš UAB „Informacinių technologijų sprendimai“. Vykdydamas šį išieškojimą, antstolis M. P. 2010-02-17 V. A. Z. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0123/08/01605 varžytynėse už pasiūlytą 7 000 Lt kainą pardavė ieškovei priklausantį 3,5100 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone (b. l. 12). 2010-02-17 turto pardavimo iš varžytynių aktas Kauno miesto apylinkės teisėjos rezoliucija buvo patvirtintas 2010-03-16. Kauno apygardos teismo 2010-07-07 nutartimi ieškovei iškelta bankroto bylą (b. l. 6–7). Nutartis, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2010-10-21 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010-07-07 nutartį. Ieškinys dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo Kauno apygardos teisme priimtas 2009-02-23 (b. l. 11). Vykdomojoje byloje Nr. 0123/08/01605 esančiame Kauno apygardos teismo 2011-05-12 rašte Nr. E2-5608 nurodyta, kad informacija apie pareiškimų priėmimą dėl bankroto bylų iškėlimo viešai pradėta skelbti nuo 2010-01-01. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei Kauno apygardos teisme gautas 2009-02-23, todėl ši informacija nebuvo viešai skelbiama. Teismas taip pat laikė, kad antstolis negalėjo šios informacijos sužinoti ir viešai prieinamame Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos tinklalapyje http://www.bankrotodep.lt, nes šiame tinklalapyje skelbiama tik informacija apie iškeltas bankroto bylas, t. y. tokias bylas, kuriose jau yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Informaciją apie paduodą ir teismo priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo galima buvo nustatyti per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, tačiau antstolis nėra šios sistemos naudotojas, jos duomenys 2009 metais antstoliui nebuvo prieinami. Šiais duomenimis galėjo naudotis tik LITEKO sistemos vartotojai – teisėjai ir kiti teismų darbuotojai. Vienintelė galimybė antstoliui sužinoti apie pareiškimo dėl bankroto bylos padavimą buvo tiesiogiai kreiptis į juridinio asmens buveinės vietos apygardos teismą. Tokį kreipimąsi antstolis turėtų atlikti atlikdamas kiekvieną išieškojimo veiksmą, kiekvienoje jo žinioje esančioje vykdomojoje byloje, dėl kiekvieno juridinio asmens. Todėl teismas padarė išvadą, kad antstolis 2009 m. vasario mėnesį, būdamas ir atidus, ir rūpestingas, neturėjo realių jam prieinamų priemonių ir galimybių sužinoti apie pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo priėmimą. Dėl ieškovės prašomos taikyti restitucijos teismas nurodė, kad antstolis negali atsakyti pagal ieškovės reiškiamą ieškinį. 2010-02-17 turto pardavimo iš varžytynių aktu antstolis M. P. gautas lėšas paskirstė kitiems asmenims: Raseinių kredito unijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Testrust Service Gmbh, BUAB „Iksprintas“. Antstolis, atlikdamas procesinius veiksmus: vykdydamas turto varžytynes, surašydamas turto pardavimo iš varžytynių aktą ir paskirstydamas gautas lėšas išieškotojams, civilines materialines teises sukūrė ne sau pačiam, o asmenims, kuriems išmokėjo paskirstytas lėšas, be to, išmokėjus paskirstytas varžytynėse gautas lėšas pasikeitė išieškotojo ir skolininko materialinis teisinis santykis. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį ir jį pateikdama Kauno miesto apylinkės teismui 2012-10-31, praleido CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, todėl ieškovės ieškinį teismas atmetė ir šiuo pagrindu.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 113–114) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-04-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2010-02-17 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0123/08/01605 negaliojančiu, taikyti restituciją ir ieškovei BUAB „Informacinių technologijų sprendimai“ grąžinti nuosavybės teisę į 3,5100 ha miško paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei V. A. Z. priteisti iš antstolio M. P. 2 909,87 Lt, o iš BUAB „Informacinių technologijų sprendimai“ priteisti 4 090,13 Lt, priteisti iš antstolio M. P. 161,82 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės teigimu, Kauno apylinkės teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, nukrypo nuo bendrosios teismų praktikos ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Kauno apygardos teismui 2009-02-23 priėmus ieškinį dėl UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ bankroto bylos iškėlimo turėjo privalomai būti sustabdytas UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ turto pardavimas ir kreditorių reikalavimų tenkinimas, turėjo būti privalomai sustabdyta vykdomoji byla, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį nuostatos praplečia CPK 626 straipsnį. Antstolis M. P. 2010-02-17 vykdyti UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ turto pardavimo varžytynių ir paskirstyti gautų pinigų negalėjo, nes tai prieštaravo ĮBĮ 9 straipsnio 3 daliai. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vykdant teismo sprendimą, privalu griežtai laikytis priverstinės teismų sprendimų tvarkos, kad nebūtų pažeistos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y. turi būti užtikrintas antstolių veiksmų teisėtumas, skolininko nuosavybės teisių ribojimas laikomas pateisinamu, kai jis atliekamas teisės aktų pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-167/2011 pasisakė, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatos vertinamos kaip imperatyvieji ribojimai. Šiuos ribojimus pažeidžiantys veiksmai yra neteisėti. Šie ribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, o ne nuo pačios bankroto bylos iškėlimo. Taip pat atsakovas neturėjo teisės į išlaidų kompensaciją, padarytą neteisėtais veiksmais, ir į vykdymo išlaidas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad antstolis nežinojo, jog paduotas ieškinys dėl UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau antstoliui taikytinas didesnis profesinio atidumo, rūpestingumo, pareigingumo reikalavimas, jis turi įstatymo nustatytą profesinę pareigą užtikrinti vykdymo veiksmų teisėtumą ir susirasti informaciją apie paduotą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip surasti šią informaciją antstolis žinojo, tačiau teismas neįvertino, kad tai buvo antstolio pareiga surasti šią informaciją. Ši informacija tuo metu nebuvo viešai skelbiama, tačiau tiesiogiai teismo pasiteiravus, ši informacija buvo teikiama, todėl antstolis, prieš atlikdamas turto pardavimo varžytynes, turėjo teismo pasiteirauti, ar nepaduotas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo. Pripažinęs sandorį negaliojančiu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 pasisakė, kokiu būdu turi būti taikytina restitucija. Šioje byloje teismas taip pat pasisakė, kad tuo pačiu metu gali būti sprendžiamas klausimas ir dėl žalos atlyginimo, tačiau niekas reikalavimo dėl žalos atlyginimo nepareiškė. Kadangi bankroto byla susijusi su viešuoju interesu, teismas žalos atlyginimo klausimą galėjo išspręsti savo iniciatyva.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 120–121). Informacija apie pareiškimų priėmimą dėl bankroto bylų iškėlimo viešai buvo pradėta skelbti nuo 2010-01-01. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei Kauno apygardos teisme gautas 2009-02-23, ši informacija nebuvo viešai skelbiama, todėl antstolis neturėjo realių galimybių sužinoti apie pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo priėmimą. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys. Atsakovas nėra sandorio šalis, todėl taikyti restituciją ir iš atsakovo trečiajam asmeniui priteisti 2 909,87 Lt nėra teisinio pagrindo. Be to, ieškovė praleido CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas antstolis M. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2013-04-26 sprendimą nepakeistą (b. l. 128–130).

1. Vykdymo veiksmų atlikimo metu 2009-12-08–2010-02-17 nebuvo nei vieno teisinio pagrindo, numatyto CPK 626 straipsnyje, sustabdyti vykdymo veiksmus. Bankroto byla skolininkui buvo iškelta ir laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne vykdymo veiksmų atlikimo metu, bet vėliau, t. y. 2010-07-07.

2. Antstolio procesinę veiklos kontrolę atlieka apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 str.). Antstolio ir teismo kontrolė lemia dvigubą antstolio procesinės veiklos kontrolę. Vykdymo veiksmų atlikimo metu 2010-02-17 tiek antstolis, tiek jo procesinę veiklą kontroliuojantis Kauno m. apylinkės teismas nenustatė, kad buvo kliūčių ar draudimų atlikti vykdymo veiksmus – vykdyti varžytynes, ir teismas, atlikęs procesinę kontrolę, 2010-03-16 patvirtino Turto pardavimo iš varžytynių aktą.

3. Antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų parduodant skolininko turtą iš varžytynių. Ieškovo nurodomą ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad privalomai stabdomas išieškojimas nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos, reikia aiškinti sistemiškai ir kartu su ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei atsižvelgti į ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo mechanizmą: 1) Antstolio veiksmų atlikimo dieną 2010-02-17 nebuvo pritaikyta jokių laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių vykdyti išieškojimą; 2) nebuvo priimta jokios nutarties iškelti UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ bankroto bylą. Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimta tik 2010-07-07 Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. B2-466-109/2010, įsiteisėjusia 2010-10-21 ir išviešinta tik ją įregistravus Turto areštų registre; 3) nei išieškotojai, nei bankroto administratorius, nei skolininkas UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ ar jo vadovas neišviešino ir neinformavo antstolių, vykdančių vykdomuosius dokumentus, kad yra pradedamas ar jau yra pradėtas procesas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Informacinių technologijų sprendimai“. Teisės aktuose (ĮBĮ, CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje) nėra numatyta antstolio pareigos rūpintis informacijos apie pateiktus teismuose ieškinius ar pareiškimus skolininkams, teisės aktuose nėra numatyto mechanizmo, kas ir kaip turi išviešinti duomenis, kad vieno ar kito skolininko atžvilgiu pradedamas teismo procesas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šalies argumentai

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką dėl ĮBĮ 9 straipsnio taikymo. Teismo praktikoje nurodoma, kad „ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nenustatyta mechanizmo, kaip yra pateikiama teismo informacija apie priimtus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu įstatyme nenustatyta, kokia tvarka informacija paskleidžiama, tai teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šį klausimą išsprendžia (CPK 3 str. 7 d.). Vadovaudamasi šiomis nuostatomis teisėjų kolegija išaiškina, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia teismas nedelsdamas ir viešai. Šią informaciją turi pareigą pateikti teismas, nes tai susiję su teismo veiksmais, kuris kontroliuoja bankroto bylos eigą ir privalo užtikrinti visų bankroto procedūrą užtikrinančių įstatymų nuostatų įgyvendinimą, o jos gali turėti įtakos išieškotojų, skolininkų, kreditorių, antstolių ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Informacija turi būti skelbiama nedelsiant po teisėjo rezoliucijos (nutarties) priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ji skelbiama viešai apygardos teismo internetiniame puslapyje. Suinteresuotiems asmenims (pvz., skolininkui, išieškotojui, antstoliui, kreditoriui) gali būti išduodamas teismo atitinkamo procesinio dokumento nuorašas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2009). Kauno apygardos teismas 2011-05-12 raštu Nr. (9.4.)E2-5608 į antstolio paklausimą dėl informacijos apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakė, kad informacija apie UAB ,,Informacinių technologijų sprendimai“ pareiškimo priėmimą viešai nebuvo skelbiama. Ieškovė byloje nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jos teiginius apie „antstolio žinojimą“, o į tokius ieškovės teiginius buvo atsikirsta teisiniais argumentais, vykdomosios bylos medžiaga, aktualia teismų praktika, teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl turto pardavimo akto tvirtinimo aplinkybių. Kauno apylinkė teismas pagrįstai nustatė, kad turi būti taikomi protingumo ir teisinio apibrėžtumo, civilinių santykių stabilumo principai, t. y. iš asmens galima reikalauti padidinto atidumo ir rūpestingumo, kai iš jo tokio elgesio galima reikalauti objektyviai, t. y. išviešinta informacija apie ieškinio priėmimą, asmens pareiga gauti tokią informaciją ir galimybė ją gauti viešai. Nepagrįstai ilgas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo klausimas nuo 2009-02-23 iki 2010-10-21, informacijos neišviešinimas negali būti vertinama kaip antstolio procesinė klaida. Atsižvelgiant į tai, nebuvo galima reikalauti iš antstolio padidinto rūpestingumo ir atidumo, jei nebuvo išviešinta informacija, kad yra pateiktas pareiškimas iškelti bankroto bylą skolininkui UAB „Informacinių technologijų sprendimai“. Teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad, neišviešinus informacijos apie ieškinių priėmimą, antstolis neturėjo objektyvios galimybės pasitikrinti ir nustatyti, ar yra priimti pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui.

5. Ieškovė nurodo, kad 2010-02-17 Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra neteisėtas, nes antstolis pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio nuostatas, turto pardavimo aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Tačiau vykdymo procesas ir jo proceso metu realizuotas turtas yra speciali turto realizavimo forma (CPK 700 str.), todėl, siekiant pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytynių aktą, turto perdavimo išieškotojui aktą, turto pardavimo skolininkui pasiūlytam pirkėjui aktą, turi būti nustatyti specialioje teisės normoje nustatyti turto pardavimo akto negaliojimo pagrindai. Bendruosius sandorių negaliojimo pagrindus numato CK 1.80–1.94 straipsniai. CPK numatyta speciali materialinė teisės norma, kuri numato, kokiais pagrindais vykdymo proceso metu sudarytas sandoris yra negaliojantis (CPK 602 str.). Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Ieškinyje nėra nurodyta nei vieno Turto pardavimo akto negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 602 straipsnyje, todėl teismas pagrįstai taikė CPK 602 straipsnio normą ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota praktika.

6. CPK 602 straipsnis numato 1 metų nuo varžytynių akto pasirašymo dienos ieškininę senatį ieškiniui dėl varžytynių akto pareikšti. Turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas 2010-02-17, teismo patvirtintas 2010-03-16, todėl, ieškininės senaties terminui esant pasibaigusiam 2011-03-17, teismas pagrįstai taikė CPK 602 straipsnyje numatytą senaties terminą.

7. Teismas pagrįstai nustatė, kad Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip pirkimo–pardavimo sutarties, šalys yra pirkėjas (V. A. Z.) ir pardavėjas (UAB ,,Informacinių technologijų sprendimai“), kad antstolis nėra sutarties šalis, todėl negali būti ir atsakovu pagal ieškovo pareikštą ieškinį.

8. Pagal ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimą pritaikius restituciją ir ieškovui grąžinus parduotą iš varžytynių turtą, BUAB ,,Informacinių technologijų sprendimai“ nepagrįstai praturtėtų:

1) jei teismas pripažintų varžytynių aktą negaliojančiu, sandorio šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį – skolininkui grąžinamas turtas, pirkėjui pinigai. Kadangi išieškotos lėšos jau yra pervestos ieškovės kreditoriams mažinant ieškovės skolinius įsipareigojimus, lėšos turėtų būti išreikalaujamos iš kreditorių, kuriems jos pervestos;

2) jei ieškovė mano, kad jos teisės yra pažeistos, tai išmokėtų lėšų ji turėtų reikalauti iš kreditorių, kuriems lėšos yra išmokėtos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kaip turi būti ginamos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės analogiškose nagrinėjamai situacijose, t. y. kai yra pažeidžiama ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir įmonė neteisėtai atsiskaito su vienu iš kreditorių. Toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas. Neteisėtas turto gavimas yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį (CK 6.145 str. 1 d.). Įmonės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2007; 2008-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2008; 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Kadangi gautos lėšos už parduotą turtą buvo išmokėtos BUAB „Informacinių technologijų sprendimai“ kreditoriams (Raseinių kredito unijai 2 463,80 Lt, valstybei 23,20 Lt, Testrust Service Gmbh 1 227 Lt), taip sumažinant skolininko kreditorinius reikalavimus, atidėtų bylos administravimo išlaidų 1 180,73 Lt ir kt. vykdymo išlaidoms dengti, sumažinus skolininko kreditorinius reikalavimus, atitinkamai turi būti mažinamas ieškovės reikalavimas arba spręstinas klausimas dėl kreditorių, kuriems buvo išmokėtos lėšos, įtraukimo į šios bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Nustatyta, kad antstolis M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/08/01605 vykdė 2008-08-19 vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį įrašą dėl 9 443,13 Lt išieškojimo iš UAB „Informacinių technologijų sprendimai“. Vykdydamas šį išieškojimą, antstolis M. P. 2010-02-17 V. A. Z. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0123/08/01605 varžytynėse už pasiūlytą 7 000 Lt kainą pardavė ieškovei priklausantį 3,5100 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone (b. l. 12). 2010-02-17 Turto pardavimo iš varžytynių aktas Kauno miesto apylinkės teisėjos Žibutės Budžienės rezoliucija buvo patvirtintas 2010-03-16.

Ieškinys dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo Kauno apygardos teisme priimtas 2009-02-23 (b. l. 11), o Kauno apygardos teismo 2010-07-07 nutartimi, įsiteisėjusia 2010-10-21 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus šią nutartį nepakeistą, ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-105-480/2013 (senas numeris B2-466-109/2010) nebuvo taikytos jokios laikinosios apsaugos priemonės, sustabdančios (draudžiančios vykdyti) turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.

Vadinasi, išieškojimas iš ieškovės UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ turto buvo įvykdytas Kauno apygardos teisme esant jau priimtam ieškiniui dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, tačiau iki iškeliant bankrotą bylą, be to, teismui nepritaikius jokių laikinųjų apsaugos priemonių, sustabdančių (draudžiančių vykdyti) turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas.

Būtent šios imperatyvios įstatymo normos pažeidimu yra grindžiamas ieškinys, ieškovei teigiant, kad vieninteliu atsakovu nurodytas atsakovas antstolis M. P. pažeidė imperatyvią ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies normą. Šioje byloje ieškovės prašomas taikyti teisių gynimo būdas – 2010-02-17 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0123/08/01605 pripažinimas negaliojančiu dėl antstolio įvykdyto imperatyvaus teisės normos pažeidimo.

Pažymėtina, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, be kitų aplinkybių ir faktų išdėstymo, taip pat suformuluoja savo reikalavimą (ieškinio dalyką), nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (ieškinio faktinį pagrindą), taip pat dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį (CPK 111, 135 str.). Tik ieškovas turi teisę sumažinti ar padidinti savo reikalavimus, pakeisti savo ieškinio pagrindą ar dalyką (CPK 42 str. 1 d.). Ieškovė, reikšdama ieškinį šioje byloje, atsakovu nurodė tik antstolį, o ieškinio faktiniu pagrindu nurodė jo veiksmus vykdant turto pardavimą iš varžytynių, bei dėl šių veiksmų ieškovei atsiradusią žalą. Būtent tokiu pagrindu atsakovui pareikštą ieškinį teismas ir privalo išnagrinėti, ir nustatęs, kad pagal ieškinį turi atsakyti asmuo, kuriam ieškinys yra pareikštas pagrįstai, ieškinį privalo tenkinti būtent ieškovo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu ir ieškovo nurodytam atsakovui (LAT 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008).

Kadangi ieškinio faktinio pagrindo nesudarė nei teisėjos, tvirtinusios varžytynių aktą, nei teismo veiksmų teisėtumas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ieškinyje nebuvo nurodyta atsakove ir jai jokie reikalavimai nebuvo pareikšti, kolegija varžytynių aktą tvirtinusios teisėjos veiksmų teisėtumo šioje nutartyje taip pat neanalizuoja ir dėl to nepasisako.

Kolegija dėl tos pačios priežasties (ieškovės pasirinkto jos teisių gynimo būdo) kaip visiškai nepagrįstus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, kad teismas žalos atlyginimo klausimą galėjo išspręsti savo iniciatyva.

Vykdomojoje byloje Nr. 0123/08/01605 esančiame Kauno apygardos teismo 2011-05-12 rašte Nr. E2-5608 nurodyta, kad informacija apie pareiškimų priėmimą dėl bankroto bylų iškėlimo viešai pradėta skelbti nuo 2010-01-01 ir kad apie 2009-02-23 teisme gautą pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nebuvo viešai skelbiama. Taip pat nustatyta, jog antstolis negalėjo šios informacijos sužinoti ir viešai prieinamame Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos tinklalapyje http://www.bankrotodep.lt, kuriame buvo skelbiama tik informacija apie iškeltas bankroto bylas, t. y. tokias bylas, kuriose jau yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Informaciją apie paduodą ir teismo priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo galima buvo nustatyti per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, tačiau antstolis nėra šios sistemos naudotojas, jos duomenys 2009 metais antstoliui nebuvo prieinami. Šių aplinkybių apeliantė neginčija, tačiau teigia, kad antstolis, kuriam taikytinas didesnis profesinio atidumo, rūpestingumo, pareigingumo reikalavimas ir kuris turi įstatymo nustatytą profesinę pareigą užtikrinti vykdymo veiksmų teisėtumą, privalėjo pats, tiesiogiai pasiteiraudamas teismo, susirasti informaciją apie paduotą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kolegija šiuos argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi teisės aktuose (ĮBĮ, CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje), griežtai reglamentuojančiuose antstolio atliekamus veiksmus, nebuvo ir nėra numatyta antstolio pareigos, esant neišviešintam faktui apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą teisme, prieš kiekvieno veiksmo atlikimą pačiam rinkti (???) informaciją apie teismuose priimtus ieškinius (pareiškimus) dėl bankroto bylos skolininkams iškėlimo. Pažymėtina, jog ir pati apeliantė nenurodė, kokiu būdu tą informaciją (kuri, beje, yra greitai kintanti ir priklausanti nuo momento, kai teisėjas uždeda ant pareiškimo rezoliuciją) antstolis turėjo rinkti, bei nepateikė jokių įrodymų apie ,,antstolio žinojimą“. Nesant į bylą pateiktų jokių duomenų apie tai, kad kas nors iš suinteresuotų asmenų (išieškotojai, būsimas bankroto administratorius, skolininko UAB „UAB Informacinių technologijų sprendimai“ darbuotojai, vadovas ir kt.) ar teismas būtų informavę antstolį apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei UAB ,,Informacinių technologijų sprendimai“, kolegijos nuomone, būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga pačiam atsakovui užkrauti informacijos rinkimo ir susižinojimo apie ieškinio dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo priėmimo teisme pareigą. Šiuo atveju taip pat taikytini ir teisinio apibrėžtumo bei civilinių santykių stabilumo principai, kai iš asmens (šiuo atveju antstolio) padidinto atidumo ir rūpestingumo galima reikalauti tik objektyviai, t. y., kai išviešinta informacija apie ieškinio priėmimą, o teisės normose įtvirtinta asmens pareiga tokią informaciją rinkti (gauti).

CPK 602 straipsnio 3 dalyje (2011-06-21 įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2011-10-01) numatyta, jog reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju 2012-10-31 teisme gautu ieškiniu ieškovės bankroto administratorius ginčija 2010-02-17 Turto pardavimo iš varžytynių aktą, Kauno miesto apylinkės teisėjos rezoliucija patvirtintą 2010-03-16. Kadangi bankroto byla ieškovei iškelta Kauno apygardos teismo 2010-07-07 nutartimi, įsiteisėjusia 2010-10-21, ir tik nuo tada ieškovės bankroto administratorius realiai galėjo pradėti ginti ieškovės pažeistas teises, konstatuotina, jog ieškinys vėliausiai turėjo būti pareikštas iki 2011-10-21. Kadangi ieškovės bankroto administratorius į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2012-10-31, t. y. daugiau kaip po metų, akivaizdu, jog įstatyme įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas yra praleistas iš esmės. Atsižvelgiant į tai bei nenustačius jokių termino praleidimo svarbių priežasčių, kas galėtų būti pagrindu praleistam terminui atnaujinti, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinį atmetė ir dėl pasibaigusios ieškinio senaties, kurią atsakovas prašė taikyti. Kolegija atkreipi dėmesį ir į tai, jog apeliaciniame skunde nėra nei vieno argumento dėl netinkamo CPK 602 straipsnio 3 dalies taikymo, tai net nėra apeliacijos objektas, vien dėl ko ieškinio atmetimas dėl praleistos ieškinio senaties turėtų būti paliktas nepakeistas.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai: Jolita CirulienėAlgimantas KukalisIzolda Nėnienė