Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Marijampolės r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnį, 18 straipsnį, 91 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., pritaikius 1993 m. birželio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnį, nuo bausmės atleistas;

2) Marijampolės r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;

3) Marijampolės r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnį, subendrinus su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu skirta bausme, laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

4) Marijampolės r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), subendrinus su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu skirta bausme, laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

5) Marijampolės r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), subendrinus su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu skirta bausme, laisvės atėmimu 7 metams 3 mėnesiams, 2003 m. balandžio 14 d. paleistas iš bausmės atlikimo vietos, atlikus bausmę,

6) Marijampolės r. apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, 40 MGL dydžio bauda (2 000 Eur), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. 2021 m. lapkričio 12 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vairuoti kelių transporto priemones moka, tačiau teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs. Pats išmokęs vairuoti ir vairuodavo. 2021 m. lapkričio 12 d. ryte jam, R. R. ir E. M. reikėjo važiuoti į Kauną atlikti darbus. Apie 07.00 val. jis, R. R. ir E. M. susitiko prie R. R. namų. Iš pažįstamo V. R. dienai pasiskolino automobilį „Nissan Micra“. Jis pats tuo metu nebuvo girtas. V. R. nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones. V. R. priklausančiu automobiliu „Nissan Micra“ važiavo iš Marijampolės į Kauną. Važiuojant namo iš Kauno, parduotuvėje, nusipirko butelį degtinės, kurią išgėrė prie parduotuvės, kai to nematė R. R. ir E. M.. Po to, automobiliu „Nissan Micra“ važiavo toliau link Marijampolės. Dar prireikė cigarečių, todėl sustojo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) . Parduotuvėje nupirko cigarečių, užvedęs automobilio variklį, atbulomis važiavo į gatvę, tačiau nepastebėjo gatve pravažiuojančio automobilio ir į jį atsitrenkė. Gailisi vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Savo vardu registruoto turto neturi, pats nedirba, gyvena iš atsitiktinių darbų pas žmones, pašalpų, išmokų ar kitų pajamų negauna (b. l. 109-110, 113).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. R. visiško prisipažinimo jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš liudytojo V. R. parodymų matyti, kad 2021 m. vasarą už 400 eurų įsigijo automobilį „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 12 d. prieš 07.00 val. ryto pas jį į namus atėjo jo geras pažįstamas T. R. ir prašė paskolinti nuvažiuoti į darbą Kaune automobilį „Nissan Micra“. T. R. buvo blaivus. Ar šis turi teisę vairuoti kelių transporto priemones, nežino, bet manė, kad turi, nes matydavo jį važinėjantį automobiliais. Jis paskolino T. R. automobilį vienai dienai. Apie 19.30 val. pas jį atėjo T. R., kuris buvo neblaivus, ir paaiškino, kad jo automobiliu „Nissan Mica“, būdamas neblaivus, važiavo atbulomis ir atsitrenkė į kitą automobilį (b. l. 27-28).

Liudytojo R. R. parodymais nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 12 d. ryte jam T. R. pasakė, kad neturi kuo važiuoti į Kauną, kur jis ir E. M. buvo prižadėję atlikti tam tikrus darbus. T. R. pasiskolino automobilį „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš jo brolio V. R.. T. R. tuo metu buvo blaivus. T. R. vairuojamu automobiliu važiavo į Kauną, kur dirbo. Apie 16 val. T. R. vairuojamu automobiliu „Nissan Micra“ važiavo iš Kauno į Marijampolę. Jis pats nematė, kad T. R. būtų vartojęs alkoholio. T. R. sustojo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), nuėjo į parduotuvę cigarečių. Grįžęs automobiliu „Nissan Micra“ važiavo atbulomis ir atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas iškvietė policiją. Nesuprato, kad T. R. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (b. l. 32-3.

Iš liudytojo E. M. parodymų matyti, kad 2021 m. lapkričio 12 d. apie 07.00 val. jis susitiko su R. R. ir T. R.. Jiems visiems trims reikėjo važiuoti į Kauną. T. R., kuris buvo blaivus, iš V. R. pasiskolino automobilį „Nissan Micra“. Visi trise T. R. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į Kauną, dirbo. Jiems dirbant, labiau į vakarą, prieš važiuojant namo, T. R. kažkur dingo, pasirodė maždaug po 20 min. Pastarasis jam neatrodė vartojęs alkoholio. Apie 16 val. T. R. vairuojamu automobiliu „Nissan Micra“ važiavo namo, t. y. iš Kauno į Marijampolę. T. R. sustojo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) nuėjo į parduotuvę. Grįžęs iš parduotuvės, T. R. važiavo atbulomis ir atsitrenkė į tuo metu pravažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas iškvietė policiją (b. l. 38-39).

Iš liudytojo Vido K. A. parodymų matyti, kad jis 2021 m. spalio 12 d. apie 16.00 val. savo automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) link Veiverių miestelio. Važiuodamas pro (duomenys neskelbtini) esančią maisto prekių parduotuvę, pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės galines dureles. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad į jo automobilį galu atsitrenkė „Nissan“ markės automobilis. Iškvietė policiją dėl eismo įvykio įforminimo (b. l. 44-45).

Iš 2021 m. lapkričio 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. V. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2021 m. lapkričio 12 d. 16.00 val. pagal gautą pranešimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur prie parduotuvės susidūrė pranešėjo automobilis ir automobilis „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtas automobilis rastas nurodytu adresu, prie maisto prekių parduotuvės. Iš automobilio buvo išlipę trys neblaivūs vyriškiai, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Pranešėjas Vidas K. A. nurodė, jog jam važiuojant automobiliu pagrindiniu keliu iš stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas atbuline eiga automobilis „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo automobilio galines dureles ir apgadino galinį sparną (b. l. 6-7).

2021 m. lapkričio 12 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad T. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu 2021 m. lapkričio 12 d. pirmo tikrinimo metu 16.11 val. nustatyta 2,38 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 16.23 val. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas (b. l. 8).?

Iš Transporto priemonės registracijos liudijimo nustatyta, kad automobilio „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. R. (b. l. 11).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Nissan Micra“, kurio techniniai parametrai tokie, kaip vairuoto T. R., vidutinė transporto priemonės vertė Lietuvoje yra 1 540,00 Eur su PVM (b. l. 13).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis T. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu jam pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,38 promilių, antro tikrinimo metu – 2,30 promilių neblaivumas. Tokiu būdu kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais, vairavimo faktą patvirtina liudytojų R. R., E. M., Vido K. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. T. R. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie T. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis teistas, tame tarpe vieną kartą už analogiško nusikaltimo padarymą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (b. l. 86-93), eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 76-84), priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų sąraše neįrašytas (b. l. 71), nedirba (b. l. 75), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 74). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. R. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu sutinka (b. l. 119-121, 123).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai prašoma skirti straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri, teismo vertinimu, atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, T. R. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Nors kaltinamasis pirmą kartą nuteistas arešto bausme, tačiau jis teistas, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, be to, per paskutinius trejus metus jis eilę kartų baustas administracine tvarka, kas rodo nuteistojo socialinį pavojingumą, kuris pasižymi sistemingu įstatymų pažeidinėjimu, bei kad kaltinamasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, išvadų iš ankstesnių teistumų ir administracinių baustumų nepadarė. Remiantis aukščiau paminėtu, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. R. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl, atsižvelgiant į paminėtą, į padaryto nusikaltimo pobūdį – veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas pirmo tikrinimo metu 2,38 promilių, antro tikrinimo metu – 2,30 promilių neblaivumas, taip pat į tai, kad kaltinamasis už tokio pobūdžio nusikaltimą teisiamas antrą kartą, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir įgyti šią specialią teisę 4 (ketverius) metus.

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas jam vairuojant V. R. priklausantį automobilį „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Įvertinęs aplinkybes, svarbias sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, t. y. aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę (jis nedirba, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą teisiamas antrą kartą, ir tai, kad kaltinamojo kraujyje nustatyta pirmu tikrinimu 2,38 promilių antro tikrinimo metu – 2,30 promilių etilo alkoholio, o kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonės konfiskavimas atitiktų šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams. Tačiau transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę (b. l. 13), todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio vidutinė kaina su PVM yra 1 540,00 Eur. Teismas sprendžia, jog būtent tokio dydžio suma, atitinkanti automobilio vertę veikos padarymo metu, turi būti konfiskuota iš kaltinamojo.

Kiti klausimai.

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116-117), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kurio terminas nustatytas iki 2022 m. gegužės 17 d., paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimo įvykdymo (b. l. 53-54, 59) (BPK 151 straipsnio 6 dalis, 152 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti T. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 69 (šešiasdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 46 (keturiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, šią bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 46 (keturiasdešimt šešias) paras arešto ir 40 MGL (2 000,00 Eur) baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. R. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Išaiškinti T. R., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti T. R., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą

Baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas – 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti T. R. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir įgyti šią specialiąją teisę 4 (ketverius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. R. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 540,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct.).

T. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio terminas nustatytas iki 2022 m. gegužės 17 d., palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimo įvykdymo.

Įteikti T. R. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.