Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 146 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 2dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 15 d., pabaiga – 2025 m. gruodžio 14 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugpjūčio 6 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nuo 2025 m. gegužės 15 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvoje grupėje, turi teigiamą požiūrį į darbinę veiklą, sutinka dirbti administracijos pasiūlytus darbus, turi patvirtintą darbo vieta laisvėje, yra įvykdęs finansinius įsipareigojimus. Anksčiau teistas, šiuo metu atlieka pirmą realią laisvės atėmimo bausmę už tris nusikalstamas veikas, teistas už sunkų smurtinį nusikaltimą, padarytą itin žiauriai. Komisija pastebi jog asmens kaltės jausmas yra daugiau formalus, nuteistasis linkęs sumenkinti savo nusikalstamo elgesio pasekmes bei ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių ar dėl jų kaltinti aplinką. Dalyvavimas užsiėmimuose ir programose, skirtose koreguoti elgesio ir mąstymo, taip pat nuostatų sritis, išliko aktualus ir sunkiai valdomas. Nuteistajam net ir struktūruotoje aplinkoje nepavyksta laikytis taisyklių, per Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacinį laikotarpį, už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, nuteistasis baustas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistajam buvo suteikta galimybė vykti trumpalaikių išvykų į namus, tačiau jos sustabdytos, nes paskutiniosios išvykos metu pareigūnų nebuvo rastas namuose. Nuo 2024 m. vasario 12 d. nuteistasis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kur dirbo iki 2025 m. sausio 8 d., kol už padarytus pažeidimus buvo gražintas bausmę tęsti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Šiuo metu nuteistasis yra nedirbantis ir tikisi artimųjų finansinės paramos. Iki 2025 m. sausio 7 d. asmuo bausmę atliko atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tačiau dėl padarytų pažeidimų buvo gražintas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Šiuo metu mąstymo ir elgesio, nuostatų, gyvenimo stilius srityse kriminogeniniai poreikiai nesuvaldyti ir reikalauja tęstinių priemonių. Nuteistasis turi stiprinti apsauginius veiksnius.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus atsiliepimas, kuriuo prašoma E. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad E. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, o tai iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nusiteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso bausmės atlikimo metu, nuteistojo pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kontekste. Vis tik, nagrinėjamu atveju sutinkamai su Komisijos nutarime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje dar nėra nustatytas, dėl ko lygtinis paleidimas jo atžvilgiu netaikomas, o tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas iš viso 6 kartus, laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2025 m. liepos 11 d. Visų vertinimų metu buvo nustatyta vidurinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Įvertinus šią aplinkybę konstatuotina, kad E. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi, tai yra, liko vidutinė, o tai jau savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Be to, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (buvo įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas impulsyvus elgesys (veiksnys valdomas, tačiau susijęs su nusikalstamu elgesiu), stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (veiksnys susijęs su nusikalstamumu, tačiau šiuo metu yra valdomas), negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (veiksnys yra aktualus, nes asmuo dėl savo netinkamo elgesio pasekmių buvo gražintas bausmę tęsti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą, taip pat tai susiję su nusikalstamu elgesiu), priežiūros / apribojimų pažeidimai (šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau už pažeidimus buvo pakeista bausmės atlikimo vieta), kurie turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, iki nusikalstamos veikos užsiėmė gana stabilia darbine veikla, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: patvirtinta gyvenamoji vieta, darbo vieta, ryšių su artimaisiais palaikymas, jų parama, diskriminacinių nuostatų neturėjimas bei neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų nesilaikymas. Tačiau pažymėtina, kad tokios nuteistojo gyvenimo aplinkybės ir apsauginiai veiksniai egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nebuvo pakankamas pagrindas sulaikyti asmenį nuo teisei priešingų veiksmų. Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos sunkumas, pobūdis bei aplinkybės buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau siekiant įvertinti nuteistojo padarytą elgesio pokytį, teismas privalo į šias aplinkybes atsižvelgti ir sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis iš esmės kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, tačiau vertinimo metu stebima, kad kaltės jausmas yra daugiau formalus. Nuteistasis linkęs sumenkinti savo nusikalstamo elgesio pasekmes, ieško elgesį pateisinančių aplinkybių ir dėl jų kaltina aplinką. Asmuo nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai. Tokia nuteistojo pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos parodo siekį minimizuoti savo kaltę bei negebėjimą prisiimti atsakomybės už savo veiksmus.

Nustatyta, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 2 kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką. Nuteistasis trumpalaikės išvykos į namus metu pareigūnų nebuvo rastas namuose, dėl ko buvo baustas drausmine nuobauda ir trumpalaikės išvykos sustabdytos, taip pat nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2025 m. sausio 7 d. asmuo bausmę atliko atviro tipo bausmės atlikimo vietoje – gražintas dėl padarytų pažeidimų. Nuo 2025 m. gegužės 15 d. bausmę tęsia lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu du kartus skatintas.

Nuteistasis skunde nurodo ir kitas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad nuteistasis dirba, tinkamai elgiasi, neturi nepadengtų įsiskolinimų ar civilinių ieškinių. Su šiomis aplinkybėmis sutikrina, tačiau įvertinus šias aplinkybes vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, jos nėra laikytinos išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Juo labiau nuteistojo skunde nurodytos, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tik tai, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jo elgesys jokia prasme nėra absoliučiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Todėl nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai.

Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, E. K. veiksmuose nėra stebimos jokios nuteistojo pastangos keičiant savo nusikalstamas nuostatas, kurios būtų vertinamos kaip pagrindas lygtiniam paleidimui, o būtent nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam individualiai paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad E. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo E. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.