- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- eA-76-492/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00246-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Sveikatos kurortas“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Sveikatos kurortas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Sveikatos kurortas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Sveikatos kurortas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. RSUB-50424 (patalpintą Mano VMI portale 2021 m. gruodžio 15 d.) „Dėl labiausiai nukentėjusių įmonių subsidijų paraiškos“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu atsakovas, vadovaudamasi Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), netenkino jo paraiškos pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – ir Priemonė).
3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo motyvais, kad Bendrovė neatitinka Aprašo 16.1 papunktyje numatytos sąlygos, nes bendrovė neturi GMP įsiskolinimo už 2019 m. mokestinį laikotarpį, todėl atitinka Aprašo 16.1 papunktyje numatytą sąlygą – būti pilnai ar iš dalies įvykdžius GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį. Pareiškėjas taip pat nesutiko su VMI pozicija, kad Aprašo 16.1 papunktyje numatytas tiek reikalavimas pareiškėjui turėti prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį už 2019 m. mokestinį laikotarpį, tiek reikalavimas iki 2020 m. sausio 31 d. šią prievolę bent iš dalies įvykdyti.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo teigimu, Aprašo 16.1 papunktis numato reikalavimą įmonei būti sumokėjusiai pilnai ar iš dalies gyventojų pajamų mokestį, kuris už 2019 metų mokestinį laikotarpį buvo deklaruotas mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313). t. y. būti bent iš dalies įvykdžiusiai GMP mokėjimo prievolę už 2019 metų mokestinį laikotarpį. Priešingai nei savo sprendime nurodo atsakovas, Aprašo 16.1 papunktyje nėra numatytas reikalavimas pareiškėjui turėti prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį už 2019 m. mokestinį laikotarpį. Aprašo reikalavimai Bendrovei negali būti aiškinami plečiamai, juo labiau teigiant juose esant tai, ko juose nėra nurodyta. Šiuo atveju reikalavimas turėti mokestinę GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį nėra nurodytas. Reikalavimas yra būti pilnai ar bent iš dalies įvykdžius turimą GPM prievolę. Atsakovo pateiktas Aprašo 16.1 papunkčio aiškinimas neatitinka ne tik gramatinio, bet ir loginio bei teleologinio aiškinimo metodų reikalavimų.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad sunku būtų paaiškinti, kodėl toks reikalavimas – turėti mokestinę GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį turėtų būti. Tuo tarpu reikalavimas būti pilnai ar bent iš dalies įvykdžius turimą GPM prievolę yra aiškus ir suprantamas – parama teikiama įmonėms, kurios bent iš dalies įvykdžiusios turimą GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį. Todėl tokiu atveju, jei parama teikiama įmonėms, kurios bent iš dalies įvykdžiusios turimą GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį, kodėl parama neturėtų būti teikiama įmonei, kuri GPM prievolės už 2019 m. mokestinį laikotarpį iš viso neturi.
6. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė už 2019 metų mokestinį laikotarpį nėra deklaravusi mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313) gyventojų pajamų mokesčio, tačiau tai nereiškia, kad ji neįvykdė Aprašo 16.1 papunkčio reikalavimo iki 2020 m. sausio 31 d. bent iš dalies įvykdyti GPM prievolę. Šiuo atveju Bendrovė neturėjo GPM prievolės, todėl buvo ją pilnai įvykdžiusi.
7. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė 2019 metais vykdė didelio masto reabilitacijos centro statybas (daugiau kaip 6 mln. eurų vertės, ką patvirtina Atliktų darbų aktas Nr.692-1 ir Pažyma Nr. 366-1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę), kurios buvo baigtos 2020 metų vasario mėnesį. Bendrovė 2019 metais dėl vykdomų statybos darbų reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų negalėjo teikti. Todėl 2019 metais pareiga mokėti gyventojų pajamų mokestį neatsirado. Šiuo metu, užbaigus sanatorijos statybas, Bendrovė turi daugiau kaip 100 darbuotojų ir yra GMP mokėtoja.
8. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Aprašo 16.1 papunktis numato pareigą įmonei būti bent iš dalies įvykdžiusiai GMP prievolę už 2019 metų mokestinį laikotarpį. Šiuo atveju Bendrovė iki 2020 m. sausio 31 d. buvo pilnai įvykdžiusi šią mokestinę prievolę ir neturėjo (neturi) GMP įsiskolinimo už 2019 metų mokestinį laikotarpį. Bendrovė atitinka Aprašo 16.1 papunkčio reikalavimą ir pagrindo atmesti paraišką nebuvo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
10. Atsakovas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl skirtingai interpretuojamo Aprašo 16.1 papunktyje numatyto reikalavimo turinio. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pateiktu Aprašo 16.1 papunkčio interpretavimu.
11. Atsakovas nurodė, kad Aprašo 16.1 papunktyje numatyti du reikalavimai pareiškėjams, siekiantiems gauti subsidiją: reikalavimas būti bent iš dalies įvykdžius GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį; reikalavimas turėti GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį.
12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Aprašo 16.1 papunktyje numatytos išimtys – papunkčio nuostatų netaikymas Aprašo 14.3 papunktyje nurodytus reikalavimus atitinkantiems pareiškėjams, taip pat pareiškėjams, kurių teisinė forma yra mažoji bendrija, individuali įmonė bei tikroji/komanditinė ūkinė bendrija – pasirinktos neatsitiktinai. Aprašo 14.3 papunktyje numatytas reikalavimas pareiškėjui būti įsteigtam nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. ir negauti pajamų per nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. trunkantį laikotarpį. Taigi, nustatant išimtis, atsižvelgiama į tai, kad metų pabaigoje įsteigtos ir pajamų gauti nespėjusios įmonės dėl galimai objektyvių priežasčių nespėjo realiai pradėti vykdyti veiklos, dėl to būtų nepagrįsta reikalauti, kad tokios įmonės būtų deklaravusios vykdytinas GPM prievoles už 2019 m. mokestinį laikotarpį.
13. Atsakovas pažymėjo, kad minėtų teisinių formų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose sudarytos galimybės šių teisinių formų juridiniams asmenims vykdyti veiklą ir nesudarant darbo sutarčių. Dėl šios priežasties, reikalavimas turėti vykdytiną GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį būtų nepagristas, jei šių teisinių formų juridiniai asmenys nuspręstų pasinaudoti įstatymų jiems teikiamomis galimybėmis ir vykdyti veiklą nesudarant darbo sutarčių. Pareiškėjai, kuriems negali būti taikomos Aprašo 16.1 papunktyje numatytos išimtys, laikytini neturinčiais objektyvių priežasčių, dėl kurių jiems realiai vykdant veiklą galėtų neatsirasti GPM prievolės.
Atsiliepimas
14. Atsakovas nurodė, kad Aprašo 16.1 papunkčio formuluotė „yra sumokėjęs ir (arba) iškaitęs bent dali už 2019 metų mokestinį laikotarpi deklaruotos mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313), patvirtintoje VMI viršininko įsakymu (toliau – GPM deklaracija), mokėtinos GPM sumos į valstybės ir savivaldybės biudžetus“ nenustato, kokią konkrečiai dalį GPM prievolės turi būti įvykdęs pareiškėjas, kad būtų laikomas atitinkančiu Apraše įtvirtintą reikalavimą. Vadinasi, pareiškėjas, sumokėjęs/įskaitęs bet kokią dalį mokėtino GPM, būtų laikomas atitinkančiu Aprašo 16.1 papunktyje numatytą reikalavimą. Mokestinės nepriemokos turėjimas nėra kliūtis skirti subsidiją.
15. Atsakovas vertino, kad Aprašo 16.1 papunktyje numatytas reikalavimas, susijęs ne su tinkamu savo mokestinių prievolių vykdymu, bet, visų pirma, su tokių mokestinių prievolių egzistavimu ir pastangomis jas vykdyti bei realiai vykdoma pareiškėjo ekonomine veikla.
16. Atsakovas pabrėžė, kad VMI 2021 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. RSUB-50424 aiškiai suformuluoti sprendimo atsisakyti skirti subsidiją motyvai, sprendimas tenkina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus administraciniams sprendimams, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 1 d. pateikė paraišką pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“. VMI, vadovaudamasi Aprašo 40 punktu, atliko pareiškėjo atitikties Apraše numatytiems kriterijams subsidijai gauti vertinimą ir 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. RSUB-46617 informavo pareiškėją, kad jo paraiška nėra tenkinama, kadangi įmonė iki 2020 m. sausio 31 d. nėra sumokėjusi (iškaičiusi) bent dalies gyventojų pajamų mokesčio, deklaruoto mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313) už 2019 m. mokestinį laikotarpį (pagal Aprašo 16.1 papunktį). Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), kuris 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el3-4237-816/2021 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino VMI sprendimą Nr. RSUB-46617. VAAT sprendime pažymėjo, kad, be kita ko, atsakovas sprendimą priėmė nepaisydamas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, konkrečių teisės normų nesusiejo su reikšmingais klausimo sprendimui objektyviais duomenimis (faktais), šis pažeidimas paneigė pareiškėjo teisę žinoti priimto sprendimo pagrindus, apribojo jo teisę į teisminę gynybą, galimybę suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Dėl šių priežasčių atsakovo sprendimas negalėjo būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl pareiškėjo skundą tenkino, o sprendimą panaikino. VMI, vykdydama VAAT 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą, 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė ir pareiškėjui įteikė naują sprendimą Nr. RSUB-50424, kuriuo pakartotinai atsisakė skirti subsidiją pareiškėjui. VMI 2021 m. gruodžio 15 d. sprendime nurodė tiek teisinį (Aprašo 16.1 papunktis), tiek faktinį (turimi duomenys apie pareiškėjos turimas gyventojų pajamų prievoles už 2019 m. mokestinį laikotarpį) sprendimo priėmimo pagrindą.
19. Teismas, įvertinęs Aprašo 16.1 papunktyje nustatytą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad Aprašo 16.1 papunktyje numatytas tiek reikalavimas pareiškėjui turėti prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį už 2019 m. mokestinį laikotarpį, tiek reikalavimas iki 2020 m. sausio 31 d. šią prievolę bent iš dalies įvykdyti. Aprašo 16.1 papunkčio formuluotė „yra sumokėjęs ir (arba) įskaitęs bent dalį už 2019 metų mokestinį laikotarpį deklaruotos mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313), patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu, mokėtinos GPM sumos į valstybės ir savivaldybės biudžetus“ nenustato, kokią konkrečiai dalį GPM prievolės turi būti įvykdęs pareiškėjas, kad būtų laikomas atitinkančiu Apraše įtvirtintą reikalavimą. Vadinasi, pareiškėjas, sumokėjęs / įskaitęs bet kokią dalį mokėtino GPM, būtų laikomas atitinkančiu Aprašo 16.1 papunktyje numatytą reikalavimą. Mokestinės nepriemokos turėjimas nėra kliūtis skirti subsidiją.
20. Teismas iš į bylą pateiktų pareiškėjo GPM deklaracijų už 2019 m. mokestinį laikotarpį nustatė, kad jose nėra pateikta duomenų apie išmokas, kurių pagrindu galėtų atsirasti prievolė mokėti GPM. Nesant prievolės mokėti GPM už 2019 m. mokestinį laikotarpį, negali būti vykdomas ir reikalavimas dėl bent dalies mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo ir (arba) įskaitymo iki 2020 m. sausio 31 d.
21. Teismas sprendė, kad Aprašo 16.1 papunktyje numatytas reikalavimas, susijęs ne su tinkamu savo mokestinių prievolių vykdymu, bet, visų pirma su tokių mokestinių prievolių egzistavimu ir pastangomis jas vykdyti bei realiai vykdoma pareiškėjo ekonomine veikla. Prievolės neegzistavimas negali būti prilygintas tinkamam prievolės vykdymui, kadangi toks teiginys prieštaringas.
22. Teismas priėjo prie išvados, kad bylos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog VMI pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateiktose GPM deklaracijose už 2019 m. mokestinį laikotarpį nėra pateikta duomenų apie išmokas, kurių pagrindu galėtų atsirasti prievolė mokėti GPM, o nesant prievolės mokėti GPM už 2019 m. mokestinį laikotarpį, negali būti vykdomas ir reikalavimas dėl bent dalies mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo ir (arba) įskaitymo iki 2020 m. sausio 31 d., todėl neturėjo teisinio pagrindo tenkinti subsidijos paraiškos. Atsakovas tinkamai aiškino Aprašo 16.1 papunkčio nuostatas, vertino ar pareiškėjas atitinka visas Apraše keliamas sąlygas, ar jam gali būti paskirta subsidija, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neskirti pareiškėjui subsidijos.
23. Teismas konstatavo, kad VMI, priimdama Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, atitinka VAĮ nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.
24. Teismas, įvertinęs bylos išsprendimo rezultatą, atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Pareišėjo teigimu, Aprašo 16.1 papunktyje nėra numatytas reikalavimas pareiškėjui turėti prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį už 2019 m. mokestinį laikotarpį. Aprašo reikalavimai pareiškėjui negali būti aiškinami plečiamai, juo labiau teigiant juose esant tai, ko juose nėra nurodyta. Šiuo atveju reikalavimas turėti mokestinę GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį nėra nurodytas. Reikalavimas yra pareiškėjui būti pilnai ar bent iš dalies įvykdžius turimą GPM prievolę.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame sprendime pateiktas Aprašo 16.1 papunkčio aiškinimas neatitinka ne tik gramatinio, bet ir loginio bei teleologinio aiškinimo metodų reikalavimų. Sunku būtų paaiškinti, kodėl toks reikalavimas – turėti mokestinę GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį turėtų būti. Tuo tarpu reikalavimas būti pilnai ar bent iš dalies įvykdžius turimą GPM prievolę yra aiškus ir suprantamas – parama teikiama įmonėms, kurios bent iš dalies įvykdžiusios turimą GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį. Todėl tokiu atveju, jei parama teikiama įmonėms, kurios bent iš dalies įvykdžiusios turimą GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį, kodėl parama neturėtų būti teikiama įmonei, kuri GPM prievolės už 2019 m. mokestinį laikotarpį iš viso neturi.
28. Pareiškėjas už 2019 metų mokestinį laikotarpį nėra deklaravęs mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313) gyventojų pajamų mokesčio, tačiau tai nereiškia, kad neįvykdė Aprašo 16.1 papunkčio reikalavimo iki 2020 m. sausio 31 d. bent iš dalies įvykdyti GPM prievolę. Šiuo atveju pareiškėjas neturėjo jokios GPM prievolės, todėl buvo ją pilnai įvykdęs. Pareiškėjas 2019 metais vykdė didelio masto reabilitacijos centro statybas, kurios buvo baigtos 2020 metų vasario mėnesį. Pareiškėjas 2019 metais dėl vykdomų statybos darbų reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų negalėjo teikti. Todėl pareiškėjui 2019 metais pareiga mokėti gyventojų pajamų mokestį neatsirado. Šiuo metu, užbaigus sanatorijos statybas, pareiškėjas turi daugiau kaip 70 darbuotojų ir yra GPM mokėtojas. Aprašo 16.1 papunktis numato pareigą įmonei būti bent iš dalies įvykdžiusiai GPM prievolę už 2019 metų mokestinį laikotarpį. Šiuo atveju pareiškėjas iki 2020 m. sausio 31 d. buvo pilnai įvykdęs šią mokestinę prievolę ir neturėjo (neturi) jokio GPM įsiskolinimo už 2019 metų mokestinį laikotarpį. Pareiškėjas atitinka Aprašo 16.1 papunkčio reikalavimą ir pagrindo atmesti paraišką nebuvo.
Šalies argumentai
29. Pareiškėjo teigimu, subsidijų tikslas ir buvo per COVID-19 karantino laikotarpį pagelbėti išgyventi tokioms įmonėms kaip UAB „Sveikatos kurortas“, kurios dėl karantino negalėjo vykdyti savo veiklos. O ne tokioms, kurios turi GPM įsiskolinimus ir juos nežymiai sumažina. Pareiškėjas, investavęs dideles sumas į įmonės veiklai reikalingus pastatus, infrastrūkturą (šiuo atveju, rekonstruota sanatorija), dėl taikyto karantino užbaigus statybas negalėjo vykdyti tiesioginės savo veiklos ir generuoti pajamų. Tokiu atveju, tokioms kaip pareiškėjas įmonėms nepadėjus išgyventi karantino laikotarpį – joms bakrutavus, veltui nueitų itin didelės investicijos, įskaitant ir sanatorijos rekonstrukcijai gauta ES parama.
30. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepaaiškino, kodėl pareiškėjo vykdytos didelio masto statybos nelaikytinos realiai vykdoma pareiškėjo ekonomine veikla. Tačiau toks reikalavimas Aprašo 16.1 papunktyje nėra numatytas – Aprašo minėtame papunktyje nėra nurodyta, kad subsidija skiriama ūkio subjektams, realiai vykdžiusiems ekonominę veiklą. Atsižvelgiant į tai, teismo pateiktas Aprašo 16.1 papunktyje numatyto reikalavimo plečiamasis aiškinimas yra nepagrįstas. Juo paneigtas draudimas plečiamai aiškinti pareiškėjo pareigas nustatančias normas, nustatytas administraciniame akte. Teismas reikalavimą būti realiai vykdžiusiam ekonominę veiklą išvedė iš Aprašo 16.1 papunkčio skliaustuose esančių nuostatų – ši nuostata netaikoma galimiems pareiškėjams, atitinkantiems Aprašo 14.3 papunktyje nurodytus. Tačiau skliaustuose esančios Aprašo 16.1 papunkčio nuostatos numato išimtis, kam netaikomos Aprašo 16.1 papunkčio nuostatos, t. y susiaurina Aprašo 16.1 papunkčio reikalavimą, o ne jį išplečia. Todėl, vadovaujantis šiomis skliaustuose esančiomis nuostatomis, negalima išplėsti Aprašo 16.1 papunkčio reikalavimo ir jį papildyti papildomais reikalavimais – tokiais kaip realus ekonominės veiklos vykdymas. Priešingai, skliaustuose esančiomis nuostatomis galima tik susiaurinti Aprašo 16.1 papunkčio reikalavimo apimtį. Tuo tarpu pats Aprašo 16.1 papunktis (be skliaustuose nurodytų jo netaikymo atvejų) jokių reikalavimų vykdyti realią ekonominę veiklą, turėti GMP prievolę nenumato. Pareiškėjas Aprašo 16.1 papunkčio reikalavimą pilnai atitiko.
31. Pareiškėjas teigia, kad atsakovui nėra suteikti įgalinimai pildyti papildomais reikalavimais Aprašą, plečiamai interpretuojant šį administracinį aktą. Tiek prievolę įvykdžiusio, tiek tokios prievolės neturėjusio mokesčio mokėtojo teisinė padėtis yra vienoda – ir vienas, ir antras nėra pažeidę mokestinių teisės aktų reikalavimų, tinkamai vykdę savo mokestines prievoles. Būtent tokiems mokesčių mokėtojams pagelbėti ir buvo skirtos Apraše nurodytos subsidijos. Būtent tokie mokesčių mokėtojai ir atitiko Aprašo 16.1 papunkčio reikalavimą.
Atsiliepimas
32. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir teigia, kad vertinant Aprašo nuostatas sistemiškai, reikalavimas pareiškėjui turėti prievolę mokėti GPM už 2019 m. mokestinį laikotarpį, reikalavimas iki 2020 m. sausio 31 d. šią prievolę bent iš dalies įvykdyti, reikalavimas pareiškėjui realiai vykdyti ekonominę veiklą nėra išplėstinis Aprašo 16.1 papunkčio aiškinimas.
33. Atsakovas palaiko savo atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl Aprašo reikalavimų, įtvirtintų 16.1 papunktyje. Dėl teismo akcentuotos būtinos sąlygos – realios ekonominės veiklos vykdymo atsakovas papildomai nurodo, kad Aprašo kontekste, įmonė, kuri gali kreiptis dėl negrąžinamosios subsidijos, yra ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, išskyrus tam tikras išimtis. Jos vykdoma ekonominė veikla turi atitikti ekonominės veiklos apibrėžimą, nurodytą Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reabilitacijos centro statybos 2019 metais neatitiko ekonominės veiklos sąvokos, tai nebuvo reguliari pareiškėjo vykdoma veikla, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugos nebuvo teikiamos.
34. Atsakovo teigimu, VMI ir teismas plečiamai Aprašo neinterpretavo ir papildomų reikalavimų, nei tų, kurie nurodyti Apraše, nenustatė ir savo įgaliojimų VMI neviršijo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI sprendimo netenkinti pareiškėjo paraiškos pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VMI Aprašo 16.1 papunkčio kontekste pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pateiktose GPM deklaracijose už 2019 m. mokestinį laikotarpį nėra pateikta duomenų apie išmokas, kurių pagrindu galėtų atsirasti prievolė mokėti GPM, o nesant prievolės mokėti GPM už 2019 m. mokestinį laikotarpį, negali būti vykdomas ir reikalavimas dėl bent dalies mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo ir (arba) įskaitymo iki 2020 m. sausio 31 d., todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti subsidijos paraiškos. Aprašo 16.1 papunktyje numatytas reikalavimas, susijęs ne su tinkamu savo mokestinių prievolių vykdymu, bet su tokių mokestinių prievolių egzistavimu ir pastangomis jas vykdyti bei realiai vykdoma pareiškėjo ekonomine veikla. VMI priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neskirti pareiškėjui subsidijos.
37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad pagal teismo ir atsakovo pateiktą Aprašo 16.1 papunkčio taikymo išaiškinimą nėra aišku, kodėl parama neturėtų būti teikiama Bendrovei, kuri GPM prievolės už 2019 m. mokestinį laikotarpį neturėjo dėl vykdomų statybos darbų. Teismo pateiktas Aprašo 16.1 papunkčio išplėstas aiškinimas, kad subsidija skiriama ūkio subjektams, realiai vykdžiusiems ekonominę veiklą, yra nepagrįstas. Aprašas turi būti taikomas tiek prievolę įvykdžiusiam, tiek tokios prievolės neturėjusiam mokesčio mokėtojui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis atitiko Aprašo 16.1 papunkčio reikalavimą.
38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
40. Nustatyta, kad pareiškėjo paraiška pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ skundžiamu VMI Sprendimu buvo atmesta, kadangi įmonė neatitinka Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16.1 papunktyje numatytos sąlygos. Bendrovė iki 2020 m. sausio 31 d. nėra sumokėjusi (įskaičiusi) bent dalies gyventojų pajamų mokesčio, deklaruoto mėnesinėje pajamų mokesčių deklaracijoje už 2019 m. mokestinį laikotarpį.
41. Nagrinėjamam ginčui yra aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230 patvirtintas Aprašas, kuris reglamentuoja subsidijų skyrimą nuo Covid-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms – nustato reikalavimus, kuriuos atitinkančios nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamosios subsidijos, subsidijų pareiškėjams skyrimo ir administravimo tvarką, reikalavimus subsidijai ir jos panaudojimui, taip pat įgyvendinant Priemonę dalyvaujančių institucijų funkcijas (Aprašo 1 p.).
42. Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė). Tuo atveju, jeigu juridinis asmuo vykdo ekonominę veiklą ir ekonominės veiklos apibrėžties, pateiktos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, neatitinkančią veiklą (neekonominė veikla), jis yra laikomas įmone ta dalimi, kuria vykdo ekonominę veiklą (Aprašo 4.1 p.).
43. Ekonominė veikla – savo rizika plėtojama reguliari asmens veikla, kuri apima prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims ir kurią vykdant siekiama gauti pajamų (Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 p.).
44. Aprašo 4.4. papunktyje apibrėžiama, kad nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusia įmone laikoma įmonė, kurios vykdoma pagrindinė ekonominė veikla Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino metu buvo įtraukta į Karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, atitinkanti vieną iš šio Aprašo 14 punkte nurodytų reikalavimų.
45. Aprašo 16.1 papunktyje nustatyta, kad subsidija pareiškėjui gali būti skiriama jei: pareiškėjas iki 2020-01-31 yra sumokėjęs ir (arba) įskaitęs bent dalį už 2019 metų mokestinį laikotarpį deklaruotos mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313), patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu (toliau – GPM deklaracija), mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio sumos į valstybės ir savivaldybės biudžetus (ši nuostata netaikoma galimiems pareiškėjams, atitinkantiems Aprašo 14.3 papunktyje nurodytus reikalavimus, ir mažosioms bendrijoms, individualioms įmonėms, komanditinėms ūkinėms bendrijoms ir tikrosioms ūkinėms bendrijoms, kuriose 2019 metais pagal darbo sutartį už darbo užmokestį nedirbo fiziniai asmenys).
46. Nurodytų Aprašo nuostatų sisteminė analizė patvirtina, kad Aprašo 16.1 papunktyje numatytas reikalavimas pareiškėjui iš esmės vykdyti jo pagrindinę ekonominę veiklą ir dėl to turėti prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį už 2019 m. mokestinį laikotarpį ir (ar) reikalavimas iki 2020 m. sausio 31 d. šią prievolę bent iš dalies įvykdyti.
47. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo reabilitacijos centro statybos neatitiko Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtos ekonominės veiklos sąvokos, tai nebuvo reguliari pareiškėjo vykdoma veikla, kurią vykdant butų teikiamos paslaugos, atliekami darbai, ar tiekiamos, gaminamos prekės kitiems asmenims, t. y. reali ekonominė veikla vykdoma nebuvo. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šiuos argumentus.
48. Pareiškėjas neneigia, ką patvirtina ir pareiškėjo GPM deklaracijos už 2019 m. mokestinį laikotarpį, kad dėl 2019 metais vykdomų statybos darbų jis savo pagrindinės ekonominės veiklos nevykdė, t. y. neteikė reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų, todėl jam neatsirado prievolė mokėti GPM, jis nebuvo GPM mokėtoju. Nagrinėjamu atveju, kai pareiškėjo pagrindinė ekonominė veikla aktualiu 2019 metų mokestiniu laikotarpiu net nebuvo pradėta vykdyti, laikytina, kad pareiškėjo įmonė neatitinka esminio Apraše nustatyto kriterijaus.
49. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 16.1 papunktyje nustatytos subsidijos skyrimo sąlygos, todėl nėra pagrindo nesutikti su VMI ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui 2019 metais nevykdant ekonominės veiklos ir nesant prievolės mokėti GPM už 2019 m. mokestinį laikotarpį, atitinkamai, neįvykdžius reikalavimo dėl bent dalies mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo ir (arba) įskaitymo iki 2020 m. sausio 31 d., nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo paraiškos.
50. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
51. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Sveikatos kurortas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.