Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo S. K. gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei, įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei I. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lenkas, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, sandėlio darbuotoju, teistas – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-11 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 7 d., pritaikius BK 64 ¹ str. galutinė bausmė – 20 MGL dydžio bauda (baudą sumokėti iki 2018-06-01), paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 3 m. vairuoti kelių transporto priemones;

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lenkas, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nuosprendžiu pagal LR BK 22 str., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., uždraudžiant bendrauti su nusikaltimo bendrininku,

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-05 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., pritaikius BK 64 ¹ str. – 1 metu laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei nesusiję su darbu ar mokslu bei per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose,

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-14 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d., pritaikius BK 64 ¹ str. – bauda 4 MGL. Bauda sumokėta 2015-07-14;

4) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-06-27 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 64 ¹ str. – bauda 18 MGL, baudą sumokėti per 1 m.;

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lenkas, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-05-15 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str., 138 str. 2 d., 1 p. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutraukta bei paskirta auklėjimo priemonė – elgesio apribojimas 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojant per šį laiką dirbti arba mokytis ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-07-07 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str., 178 str. 4 d., 178 str., 1 d., 178 str. 2 d. – ir paskirta galutinė subendrinta bausmė, pritaikius BK 64 ¹ str. – laisvės apribojimas 6 mėn.;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-19 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems ) mėnesiams. Pritaikius LR Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 2 ir 4 punktus 3 dalies 5 punktą, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones-elgesio apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausta be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo keisti gyvenamąją vietą. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-09-17, 03 val. 46 min. iki 2017-09-19, 14 val. 40 min.

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J., J. K., S. K., A. S. 2016-12-24, apie 2.00 val., veikdami kartu, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovę į nukentėjusiojo A. K. aptvertą gyvenamojo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). ir priėję prie neužrakinto, nukentėjusiajam A. K. priklausančio, automobilio „Mazda 323 F“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) registruoto A. K. dėdės A. L. vardu bei išstūmę automobilį iš gyvenamojo namo kiemo į kelią, po ko, A. S. radus automobilio užvedimo spynelėje raktą ir užkūrus automobilio variklį, visi kartu išvažiavo pagrobtu automobiliu į (duomenys neskelbtini), kur J. J. su A. S., nuvažiavę į mišką, A. S. padegus vairuotojo sėdynę, automobilį sudegino, taip bendrais veiksmais J. J., J. K., S. K., A. S. pagrobė A. K. priklausantį 600 eurų vertės automobilį „Mazda 323 F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais: 12 eurų vertės 0.7 l talpos buteliu degtinės „Absoliut“; 11 eurų vertės 0,7 l talpos buteliu trauktinės „Trejos devynerios“; 10 eurų vertės 0,5 l talpos buteliu brendžio „Renesansas“; 40 eurų vertės automagnetola „JVC“; 50 eurų vertės stiprintuvu; 20 eurų vertės garso kolonėlėmis; 15 eurų vertės „Gera dovana“ kuponu; 7 eurų vertės apie 7 l. benzino, tai yra minėtame pagrobtame automobilyje buvusio turto viso už 165 eurus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, jog su S. K. susitiko (duomenys neskelbtini). Ten vaikščiojo, truputį išgėrinėjo, tada susiskambino su A. S. ir susitarė susitikti. A. S. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) su J. K., jie visi dar išgėrė. Jie vaikščiodami ir žiūrėdami kas kur yra, rado automobilį su raktais. Jie gėrė automobilyje rastą „Absoliut“ degtinę. Prieš vagystę irgi gėrė visi, bet kiek išgėrė neatsimena. Alkoholį vartojo lauke. Kažkas pasiūlė važiuoti į kaimą, kurio pavadinimo nežino, tuomet A. S. sėdo už vairo, o jis atsisėdo gale. Nuvažiavo į kaimą prie kažkokio namo, kuris buvo A. S. giminių. Jie ten pasėdėjo, parūkė, o tada sugalvojo paslėpti automobilį miške, nes važiuojant kažkas pradėjo dūminti, todėl išgando, padegė automobilį iki galo ir iš karto pabėgo. Automobilyje buvo magnetola, garso stiprintuvas, bagažinėje dar buvo degtinė. Neatsimena, kur liko magnetola ir garso kolonėlės. Iš mašinos išeidami nieko nepasiėmė, bet kažką prie namo paėmė iš automobilio. Su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo kalbėjo, kalbėjo, kad atlygins žalą, susitarė dėl kainos, kiek mokėti, bet neatsimena ką susitarė, nes seniai buvo. Civilinį ieškinį pripažįsta, šiuo metu dirba. Dėl ankstesnio teistumo žalos dar neatlygino, planuoja atlyginti kitą mėnesį. Jis asmeniškai sau jokių daiktų nepasiėmė. Jo atlyginimas 500 eurų, gyvena su teta, nuomoja butą. Jis atsiprašė nukentėjusiojo. Iš įvykio pasimokė, daugiau taip nesielgs.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, jog su A. autobusu atvažiavę į (duomenys neskelbtini) sutiko K. ir dar kažką, vardų nežino, nes jie buvo A. pažįstami. Iš (duomenys neskelbtini) irgi planavo grįžti autobusu, kuris važiuoja iki 23 val., bet turbūt nespėjo. Jis prieš atvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) jau buvo išgėręs. Jie visi stovėjo lauke, gėrė. Po to jis su A. norėjo namo ir pasakė, kad nueis pas A. K. ir paprašys, kad juos parvežtų. Nuėję prie jo namų pamatė, kad stovi mašina, tada visi keturi atsisėdo į minėtą mašiną ir nuvažiavo. Už vairo buvo A. Automobilyje buvusius alkoholinius gėrimus jis gėrė. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo A. giminės namas, tada jis su A. liko namie, o kiti kažkur nuvažiavo. Kai jie grįžo pėsčioms, pasakė, kad mašina sudegė. Mašinoje buvo magnetola, nes grojo muzika. Jis buvau girtas, dėl to nesustabdė jų. Jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis. Jis stengiasi kuo greičiau padaryti savo elgesio išvadas. Baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dar nėra sumokėjęs, nes neturi pinigų. Pagal verslo liudijimą jis dirba santechniku. Bandys civilinį ieškinį atlyginti, stengsis kuo greičiau sumokėti. Pagal patentą uždirba apie 700 eurų. Civilinį ieškinį pripažįsta. Jis gyvena su tėvais. Tėtis invalidas, o mama dirba.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, jog gėrė alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini) su J., vaikštinėjo po (duomenys neskelbtini). Po to J. paskambino draugui ir į (duomenys neskelbtini) atvyko A. ir K., kurio vardo nežino, nes nepažįsta. Jie visi gėrė, kai vaikinai nusprendė važiuoti namo. Tada jie ėjo pas A., įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Nuvažiavo į kaimą, kurio pavadinimo neprisimena. Tada A. su J. nuvažiavo į mišką, o jie liko name. Po to jie grįžo, pasakė, kad sudegino mašiną ir visi nuėjo miegoti. Jam tada buvo 15 metų. Jis išgėrė nedidelį kiekį alkoholio. Tiksliai neprisimena kelinta valanda buvo, bet buvo naktis. Buvo išgėręs, todėl nenorėjo eiti namo, tėvai jam neleidžia naktimis būti ne namuose. Alkoholis jo veiksmams įtakos turėjo. Kai buvo imamas automobilis, jis suprato, kad tai yra vagystė. Automobilyje buvo magnetola, stiprintuvas ir alkoholis. Iš mašinos jis jokių daiktų neėmė. Jis savo elgesį vertina blogai. Civilinį ieškinį jis pripažįsta, vasara pats užsidirbs ir atlygins. Labai gailisi dėl to ką padarė, ateityje laikysis įstatymų. Po 10 klasių planuoja toliau mokytis gimnazijoje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, jog su J. K. susitiko pas save kaime, susiskambino su J., su kuriuo anksčiau kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, ir jis jį pakvietė atvažiuoti. Jis kartu pasiėmė J. K., kad nereikėtų važiuoti vienam. Jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie J. namo. Turėjo ten vieną butelį degtinės, kurį išgėrė ir vėliau planavo su autobusu grįžti namo, tačiau į paskutinį autobusą pavėlavo. Vėliau pradėjo ieškoti vairuotojo, kas galėtų juos parvežti. S. A., jis nekėlė ragelio, todėl nuėjo pas jį į namus. Nuėję pas jį į namus, pamatė, kad prie mašinos dega šviesa, o atidarę mašinos dureles pamatė, kad raktai buvo spynelėje, todėl užvedė mašiną ir nuvažiavo. Tuo metu jam buvo 16 metų, dar mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Kolonėles jis nunešė namo. Jie galvojo, kad kolonėles ir magnetolą pajungs per laidą, J. sakė, kad moka. Civilinį ieškinį dėl automobilio pripažįstu jis pripažįsta, tačiau mano, jog ieškinys dėl neturtinės žalos yra per didelis. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Su nukentėjusiuoju buvo pažįstami, jam kažkada skambino, norėjo susitarti dėl ieškinio sumažinimo, bet šis nesutiko. Anksčiau civilinio ieškinio neatlygino, nes oficialiai nedirbo ir neturėjo pinigų. Gailisi dėl to kas įvyko. Tai įvyko spontaniškai, neplanavo to daryti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. J. parodė, kad J. J. jos sūnus, gyvena kartu, nesimoko, nedirba. Apie automobilio vagystę, kurią galimai įvykdė jos sūnus, nieko negirdėjo. Sūnaus interesus ikiteisminio tyrimo metu atstovaus ji. (1 t., b. l. 50);

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. S. parodė, kad A. S. yra jo sūnus, šiuo metu niekur nesimoko nuo 2016 m., jau dirbo po pagrindinio mokslo. 2017-12-20 jo sūnui sukanka 20 metų ir jis eis dirbti į įmonę, kur dirba jis pats. Sūnus yra registruotas darbo biržoje. Apie tai, kad sūnus buvo įvykdęs vagystes, sužinojo tik kai šis buvo sulaikytas. Kol mokėsi mokykloje, jokių problemų nebūdavo, įskaitoje policijos nebuvo registruotas. Su nukentėjusiais jis asmeniškai po įvykio kalbėjo, sutarė dėl žalos atlyginimo, tačiau dar pilnai neatlygino. Jis bus sūnaus atstovas pagal įstatymą. (1 t., b. l. 56);

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu konstatuoja, iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamieji J. J., J. K., S. K., A. S. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra pagrobė A. K. priklausantį 600 eurų vertės automobilį „Mazda 323 F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais, kurių vertė 165 eurai. Kaltę patvirtina pačių kaltinamųjų kaltės pripažinimas, nukentėjusiojo parodymai tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus. Jų veika tinkamai kvalifikuota pagal BK178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

J. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, tai kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas ); J. J. administracine tvarka baustas (1 t., 109-110); teistas (1 t., b. l. 104-105). Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą - tyčią, pagrobto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, į tai, kad K. J. baustas administracine tvarka, teistas 1 kartą. Paminėtos aplinkybės bei atsižvelgiant į jauną kaltinamojo amžių leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajam J. J. gali būti skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu. Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. J. paskyrus laisvės apribojimą, paskiriant jam įpareigojimus (BK 48 str. 1 d., 6 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 , kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 20 MGL (753, 20 eurų) dydžio baudos bausme.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-09-20, 10.20 val. iki 2017-09-21, 10.58 val. (1 t., b. l. 86- 87).

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (LR BPK 139 str.) (1 t., b. l. 102);

J. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, tai kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas ); J. K. administracine tvarka baustas (1 t., 149-154); teistas (1 t., b. l. 135-137). Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą - tyčią, pagrobto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad J. K. baustas administracine tvarka, teistas 4 kartus. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog J. K. nėra linkęs laikytis visiems priimtinų taisyklių, išvadų nedaro, pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą paskirta bauda bei ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė tikslų nepasiekė, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jauną kaltinamojo amžių , nori dirbti ir atlyginti žalą, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 , kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-06-27 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 18 MGL (677, 88 eurų) dydžio baudos bausme.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (LR BPK 139 str.) (1 t., b. l. 113);

A. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, tai kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas ); A. S. administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 38-41); teistas (2 t., b. l. 15-16). Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą - tyčią, pagrobto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, į tai, kad A. S. baustas administracine tvarka, teistas 3 kartus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. S. nėra linkęs laikytis visiems priimtinų taisyklių, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jauną amžių, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 , kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-19 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-19 nuosprendį nuo 2017-09-17, 03.46 val. iki 2017-09-19, 14. 40 val.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. (2 t., b. l. 13);

S. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, tai kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas ); S. K. administracine tvarka nebaustas (1 t., 79); neteistas (1 t., b. l. 78), Charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 85);

Pagal BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms, t. y. toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nepilnametis, jis turi būti pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, iš BK 93 str. matyti, kad šių nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kadangi S. K. būdamas nepilnamečiu pirmą kartą padarė vieną apysunkį nusikaltimą, visiškai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo bei yra pagrindo manyti, kad ateityje S. K. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, jog yra visos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. K., kuris nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. BK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į S. K., kuris nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, asmenybę, socialinę brandą ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas šešiems mėnesiams.

Iki nuosprendžio įsiteiėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti. (1 t., b. l. 74-75);

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog kam padaryta 1275 eurų turtinė žala ir prašo ją priteisti iš kaltininko. (t 1., b. l. 38); Posėdžio metu civilinis ieškovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad dėl automobilio su jame buvusiais daiktais pagrobimo patyrė 765 eurų turtinę žalą, 50 eurų kainavo automobilio pargabenimas, 30 eurų kainavo kelionės išlaidos į policijos komisariatą, į 430 eurų sumą įeina kelionės bilietai iš Anglijos bei negautas darbo užmokestis. LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. A. K. į baudžiamąją bylą pateikė skrydžių bendrovės bilietus, kuriame nurodomas keleivis – A. K., skrydžio laikai – iš Londono į Vilnių spalio 3 d. ir atgal iš Vilniaus į Londoną lapkričio 6 d. taip pat lėktuvo bilieto pirkimo internetu duomenys, kuriuose nurodoma kaina – 130,98 GBP (Lietuvos banko duomenimis 2017-10-03 1 Eur ­= 0,88793 GBP, t. y. 130,98 GBP = 147, 51 Eur). Aptartų aplinkybių pagrindu spręstina, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam skrydžio išlaidas - 147,51 Eur yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas. A. K. taip pat prašė priteisti automobilio ir jame buvusių daiktų vertę, patirtas išlaidas už automobilio pargabenimą, kelionės išlaidos į policijos komisariatą bei negautą darbo užmokestį. Prieš ieškinio buvo pateikti lėktuvo bilietai. Tačiau automobilio vertę, negautą darbo užmokestį bei išlaidas už automobilio pargabenimą, kelionės išlaidos į policijos komisariatą pagrindžiančių duomenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė. Todėl konstatuotina, kad A. K., be lėktuvo bilietų, nepateikė daugiau jokių turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų.

BPK 115 str. 1 d. teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusių asmenų išaiškinimu, to asmens teisingu nuteisimu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant duomenų pagrindžiančių patirtos žalos dydį dėl automobilio ir jame buvusių daiktų vertės, patirtų išlaidų už automobilio pargabenimą, kelionės išlaidų į policijos komisariatą bei negautą darbo užmokestį, nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Civiliniame ieškinyje A. K. prašė priteisti 1500 eurų neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu A. K. neturtinės žalos dydį sumažino ir prašė priteisti 750 Eur neturtinės žalos. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jo savijauta buvo prasta, dėl kaltinamųjų veiksmų jis turėjo nepatogumų, negalėjo susirasti darbo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis A. K. būdamas jauno amžiaus, pagrobtą automobilį įsigijo už savo uždirbtus pinigus, dėl to šis jam turėjo ypatingą vertę. Nukentėjusysis, kai jo automobilis buvo pagrobtas, patyrė nepatogumų važiuodamas ir grįždamas iš mokyklos, automobilis jam buvo susisiekimo priemonė. Žalą jam padarė jo pažįstami, su kuriai anksčiau bendraudavo, todėl po įvykio prarado pasitikėjimą. Visi šie nukentėjusiojo patirti išgyvenimai ir nepatogumai atitinka visus neturtinės žalos kriterijus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamųjų J. J., J. K., S. K., A. S. solidariai priteisti nukentėjusiajam A. K. 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

J. J. (J. J.) pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. paskirti - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 20 MGL (753, 20 eurų) dydžio baudos bausme ir galutinę bausmę paskirti – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo ir 20 MGL (753, 20 eurų) dydžio baudą, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

20 MGL MGL ( 753,20 eurų ) baudą sumokėti iki 2018-06-01.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-09-20, 10.20 val. iki 2017-09-21, 10.58 val.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. K. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmę subendrinti su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-06-27 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 18 MGL (677, 88 eurų) dydžio baudos bausme ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metus laisvės atėmimo ir 18 MGL (677, 88 eurų) dydžio baudą.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktus, ir J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

18 MGL (677, 88 eurų) dydžio baudą sumokėti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-19 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1dalį ir 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 2 ir 4 punktus 3 dalies 5 punktą ir A. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems ) metams ir 3 ( trims ) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones-elgesio apribojimą 12 ( dvylikai ) mėnesių būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausti be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo keisti gyvenamąją vietą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-19 nuosprendį nuo 2017-09-17, 03.46 val. iki 2017-09-19, 14. 40 val.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

S. K. (S. K.) padariusį nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1,2 ir 5 punktais, S. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį šešis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir per visą elgesio apribojimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų J. J., J. K., A. S., S. K., o nepilnamečiui S. K. neturint savarankiškų pajamų ar turto iki pilnametystės subsidiariai išieškoti iš jo atstovės pagal įstatymą I. K. nukentėjusiojo A. K. naudai 147,51 Eur turtinei žalai ir 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dalyje dėl likusios turtinės žalos A. K. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.