Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-23 · Byla Nr. ATP-420-348/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-23
Bylos Nr.
ATP-420-348/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-420-348/2014
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00363-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimo E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimu E. J. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 150 litų bauda už tai, kad jis 2012 m. gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pagrobė A. S. priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės sparną, 50 litų vertės, tuo padarydamas 50 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

E. J. skundžia Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir dėl inkriminuotos veikos jį išteisinti. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas didžiausią klaidą padarė neįvertindamas, jog visi liudytojų parodymai kyla iš vieno asmens, tai yra J. B.. J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra kategoriškai prieštaringi. Jis prieštaringai nurodo nusikalstamos veikos – sparno bei kitų detalių pavogimą, veikos laiką, vykdžiusių asmenų buvimo vietas, sąmoningai nutyli, kad išvykus minėto serviso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomotojui R. B., jis likdavo atsakingas už servisą, todėl pastebėjęs įtartinus veiksmus, jis privalėjo pranešti nuomotojui, ko sąmoningai nepadarė. Tuo pačiu pažymėtina, kad J. B. ne vienam apelianto pažįstamam gyrėsi, kad apeliantui neradus sparno, kurio prašė Š. D., jis privertė savo brolį R. B. pavogti sparną. Savo brolį yra privertęs padaryti ir kitus nusikaltimus – pavogti suvirinimo aparato kabelius, katalizatorius, padangas ir kitas detales. Todėl suvokęs savo melagingų parodymų bei nusikalstamos veiklos pasekmes, sąmoningai vengdamas atsakomybės, pabėgo į Angliją, iš kur internetu derino visas bylos aplinkybes su Š. D. ir R. B.. Taip pat buvo neatsižvelgta į tai, kad nenuoseklūs buvo ir R. B. parodymai, jis iš pradžių prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, vėliau teigė, kad melavo. Šis jo pareiškimas sutampa su laiku, kai minėti asmenys susitarė su B. J. žinia kaltę suversti apeliantui, ką patvirtina jo turimos žinutės, kurias jam siuntė R. B.. Dalinai J. B. suklaidintas melagingus parodymus davė ir R. M., kuris teigė, kad sužinojo apie apvogtą automobilį gegužės pradžioje. Tuo tarpu liudytojas R. B. nurodo, kad informavo jį apie automobilio pasikeitimus sausio ar vasario pabaigoje. Tuo pačiu šios aplinkybės įrodo, kad R. M. veikia išvien su aukščiau nurodytais asmenimis, siekiant apeliantą nepagrįstai apkaltinti. Tačiau teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė, taip pat neįvertino, kad visi minėti asmenys yra artimai pažįstami, teismas nekėlė hipotezės dėl jų sąmokslo prieš apeliantą ir netgi prieštaringus Š. D. parodymus įvertino jo nenaudai. Tuo tarpu liudytojo R. B., kuris aiškiai nurodė nusikaltimo aplinkybes, kad jam R. B. ir J. B. geranoriškai prisipažino padarę minėtą nusikaltimą, įvertino netinkamai. Apeliantas skunde pažymi, kad ir tyrėjas B. J. buvo susitaręs su gynėju Kazimieru Jukna, kuris nė karto nedalyvavo jo apklausose, nors apeliantas buvo nepilnametis. Be to, 2013-07-08 buvo atliekama akistata tarp apelianto, J. B., R. B., Š. D., kurios protokolo byloje ne tik nėra, bet ir teismo metu buvo išsiaiškinta, kad akistata tarp keturių asmenų teisiškai negalima, todėl teismo interpretavimas B. J. parodymų, kad visi tyrimo metu atlikti veiksmai yra atlikti sąžiningai, neturi pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į E. J. apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas prašo jo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

E. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas neigia savo kaltę, ginčija atliktą įrodymų vertinimą ir siekia sumenkinti liudytojų parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas E. J., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. J. kaltės pagal ATPK 50 str. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.

Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai dėl skundžiamo nutarimo nepagrįstumo yra siejami su liudytojų R. B., Š. D. ir J. B. parodymų prieštaringumu. Tačiau aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka ir sprendžia, kad apylinkės teismas kaip tik teisingai įvertino ir pagrįstai faktinėms aplinkybėms nustatyti bei E. J. kaltę įrodyti rėmėsi minėtų liudytojų parodymais. R. B. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 72-1-00164-13), tiek apklaustas teisme vienareikšmiškai nurodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį buvo autoservise, kur girdėjo E. J. pokalbį su Š. D. dėl automobilio sparno ir matė, kaip nuo juodos spalvos automobilio „VW Golf“ E. J. nusuko sparną, kurį uždėjo ant Š. D. automobilio. Š. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu visas R. B. nurodytas aplinkybes patvirtino, nurodydamas, kad jis 2012 m. gruodžio mėn. susitarė su E. J. dėl „VW Golf“ automobilio sparno, nuvažiavęs į autoservisą, matė, kaip E. J. nuėmė nuo juodos spalvos automobilio priekinės pusės dešinį sparną ir jį padavė jam, kad E. J. tą sparną vogė, nežinojo. E. J. jam sparną atnešė vienas, daugiau kitų asmenų nebuvo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino minėtus pirminius parodymus, nurodė, kad dabar ne viską prisimena, nes buvo iškritęs iš 9 aukšto. Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba autoservise, kur buvo ardomas juodas automobilis „VW Golf“, matė, kad automobilį ardė E. J. ir paimtas detales uždėjo ant Š. D. automobilio, kad vagystėje R. B. nedalyvavo. Šių parodymų nuoseklumas buvo patikrintas ir atliekant akistatą su E. J., kuris patvirtino minėtas liudytojo nurodytas aplinkybes. Apygardos teismas pažymi, kad E. J., kritikuodamas kitų liudytojų parodymų prieštaringumą, pats, duodamas parodymus viso proceso metu, nebuvo nuoseklus. Apklausiamas pirmą kartą, jis savo kaltę dėl nusikalstamų veiksmų pripažino iš dalies ir nurodė, kad automobilio sparną nusuko kartu su R. B., paprašytas Š. D., kitos apklausos metu nurodė, jog melavo dėl R. B., sparną iš tikrųjų jis nusuko vienas. Tai, kad minėtus veiksmus jis atliko vienas patvirtino ir akistatoje su J. B.. Savo kaltę dėl vagystės apeliantas pradėjo neigti tik teisme, kur nurodė, kad sparną nusuko R. B., kad ikiteisminio tyrimo metu jis niekuomet nepripažino savo kaltės, kaltę pripažino R. B., tik tyrėjas neteisingai užrašė šiuos parodymus. Tačiau ši E. J. teisme iškelta versija buvo motyvuotai paneigta pirmosios instancijos teismo, kuris teisme apklausęs ikiteisminio tyrimo pareigūną, atlikusį apklausas, ir surinkęs papildomus rašytinius įrodymus, patikimai nustatė, kad apklaustų asmenų parodymai buvo užrašyti teisingai, ką patvirtiną ir apklaustų asmenų parašai apklausos protokoluose, todėl teismas pagrįstai nematė jokio pagrindo remtis nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančiais ir nuo visumos atsietais E. J. parodymais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojų R. B., Š. D. ir J. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, išsamūs, logiški bei objektyvūs, vienas kitą papildantys ir jų visiškai pakanka pažeidėjo kaltei pagrįsti. Tuo tarpu apeliaciniame skunde dėstomas subjektyvus byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, savaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir keliant jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas versijas dėl sąmokslo prieš E. J. rengimą, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo nutarimo pagrįstumu.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino E. J. padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, už kurio padarymą paskyrė teisingą nuobaudą. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimas E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimą nepakeistą ir E. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė