- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- 1-284-240/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00584-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Nukentėjusysis
- N. P., A. P., M. P., S. P.
- Kaltinamasis
- M. R.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokato padėjėjui R. P., nukentėjusiesiems N. P., A. P., M. P., S. P. (dalyvavo teisiamajame posėdyje iki pertraukos paskelbimo), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. R., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini). valymo darbų operatore, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista (2011-10-03 nutarimu jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 2 d. nutrauktas BK 38 str. pagrindu),
- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 233 str. 3 d., 24 str. 6 d., 187 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji M. R. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, būdama Anglijoje, Scunthorpo miestelyje, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje, žinodama, kad M. P. siekia paveikti nukentėjusįjį A. P., kad šis 2013-04-15 nevyktų į Angliją liudyti teisme bei kad šio nusikaltimo padarymui sukurstė A. S. ir T. T., ji A. S. tiesiogiai, o jam grįžus į Lietuvą - telefonu teikė informaciją apie A. P., jo artimųjų ir jų turto buvimo vietą, taip palengvindama ir padėdama A. S. ir T. T. realizuoti nusikalstamą sumanymą; pastarieji, realizuodami nusikalstamą sumanymą, veikdami bendrininkų grupe ir padedant M. S., M. S. vairuojamu automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-04-07, apie 23.30 val., nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kur M. S. laukiant automobilyje, A. S., M. P. nurodymu paliko pašto dėžutėje A. P. grasinančio pobūdžio raštelį, po to su T. T. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo balkoną, nuo ko kilus gaisrui buvo tyčia sugadintas N. P. priklausantis turtas – namas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 233 str. 3 d.;
be to, kaltinamoji M. R. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, būdama Anglijoje, Scunthorpo miestelyje, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytoje vietoje, žinodama, kad M. P. tikslu įbauginti A. P. nevykti 2013-04-15 į Angliją liudyti teisme sukurstė (palenkė) A. S. ir T. T. tyčia sugadinti svetimą - A. P. ar jo artimųjų turtą, ji A. S. tiesiogiai, o jam grįžus į Lietuvą - telefonu - teikė informaciją apie A. P. bei jo artimųjų turto buvimo vietą, taip palengvindama ir padėdama A. S. ir T. T. realizuoti nusikalstamą sumanymą; realizuodami nusikalstamą sumanymą, A. S. ir T. T., veikdami bendrininkų grupe ir padedant M. S. - pastarojo vairuojamu automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-04-07, apie 23.30 val., nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur M. S. laukiant automobilyje, A. S. su T. T. metė du uždegtus butelius su padegamuoju skysčiu į N. P. priklausančio namo balkoną, nuo ko kilus gaisrui buvo tyčia sugadintas N. P. priklausanti turtas – sudegė 250 litų (72,40 Eur) vertės kilimas, apgadintas pastato stogo pakalimas 5x0,5 m, aprūko namo siena 2000 litų (579,24 Eur) vertės, tokiu būdu padarė N. P. 2250 litų (651,64 Eur) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 187 str. 2 d.
Kaltinamoji M. R. dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kalta neprisipažino ir parodė, kad išvažiavo į Angliją pas nukentėjusįjį A. P.. Anglijoje dirbo, alga buvo pervedama į Aurimo sąskaitą. Nukentėjusįjį A. P. pažinojo nuo 2007 m., pažinojo ir jo šeimą bei gimines. Lietuvoje ji gyveno Ringauduose, netoli Aurimo tėvų. Žinojo, koks jų namo išplanavimas. Po kurio laiko Aurimas ėmė delsti atiduoti jai darbo užmokestį. Anglijoje susipažino su M. P.. Su Aurimu tuo metu jie jau nebuvo pora. Kai Aurimas atvežė atiduoti jai pinigus, pas ją buvo Mantas, jos pusseserė, dar keli draugai. Aurimas su Mantu susipyko. Ji liepė Aurimui išeiti, tačiau Aurimas su Mantu apsižodžiavo, susistumdė ir susimušė. Kažkas iškvietė policiją. Pareigūnai sulaikė visus asmenis, buvusius namuose. Kaltinamąją ir jos pusseserę paleido, nes jos atsisakė duoti parodymus, be to, Aurimas jiems pasakė, kad jos nesusijusios su kilusiu konfliktu. Mantą ir dar vieną vaikiną sulaikė, o kitus greitai paleido. Aurimo po to daugiau nematė, o Mantą pamatė po 2-3 mėnesių. Mantas buvo suimtas. Nepamena, kokiomis aplinkybėmis ji susitiko su Mantu, kai jis buvo paleistas. Kaltinamoji ir jos pusseserė liudijo teisme Manto byloje. Kai buvo apklausiamas Aurimas, ji posėdyje nedalyvavo. Mantas ir tas kitas vaikinas buvo išteisinti. Mantas jai nieko nepasakojo. Ji iš kito žmogaus sužinojo, kad Aurimas iš Manto reikalavo pinigų, už pinigus žadėjo nevažiuoti liudyti. Mantas jos klausė, kaip galima rasti Aurimą, kaip būtų galima su juo susisiekti. Apie Aurimą ji Mantui nieko nesakė. Ji sakė A. S., kaip atrodo Aurimas, kaip galima rasti jo senelius. A. S. jai skambino ir paklausė apie Aurimą. Jam pasakė, manydama, kad jis tikrai nieko nedarys Aurimui. Pasakė, kur gali būti Aurimas, kad jis gali būti pas senelius. Apie Aurimą daugiau niekam nieko nesakė. A. S. sakė, kad jie nori pasikalbėti dėl kažko su Aurimu. A. S. atrodė geras žmogus, manė, kad jis nori pasikalbėti dėl pinigų. Žinojo, kad jis vyksta į Lietuvą sutvarkyti asmens dokumento. Manto ji klausė, ko šis nori iš Aurimo. Mantas minėjo, kad nori pasikalbėti su Aurimu dėl pinigų. Žinodama, kad Mantas yra nervingas ir kaip jis būtų „pasikalbėjęs“ su Aurimu, jam nieko nesakė. Internete pamatė žinią apie Aurimo tėvų namo padegimą. Kai paklausė Manto, šis sakė, kad nieko apie tai nežino. Nors ji kaltinama padėjusi padaryti nusikalstamą veiką, tačiau ji nežinojo, ką jie ruošėsi daryti. Nežino, iš kur Mantas gavo Aurimo fotonuotrauką. Aurimo pasikalbėjimai visada būdavo ramūs, jis ir anksčiau su kuo nors vykdavo pasikalbėti. Manė, kad jie viską sutars geruoju, kad abi šalys liktų patenkintos. Po padegimo jai neteko kalbėti nei su A. S., nei su T. T.. Jokių pinigų į Lietuvą niekam nepervedė. A. A. turėjo daug draugų. Mano, kad Mantas galėjo viską apie Aurimą sužinoti iš kažko kito.
Šie kaltinamosios M. R. parodymai, kuriuos teismas laiko jos siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiųjų ir liudytojų A. S., T. T., M. B. parodymais bei kitais įrodymais.
Nukentėjusioji N. P. parodė, kad pažinojo kaltinamąją, kuri draugavo su jos sūnumi A. P.. Ji rūpinosi kaltinamąja kaip savo dukra. Ji žinojo viską - kiek name yra kambarių, kur viskas yra. Ji labai dažnai lankėsi pas juos, lankėsi ir pas nukentėjusiosios tėvus. Kai Aurimas išvažiavo į užsienį dirbti, Monika pas jį nuvyko vėliau. Po to jie sužinojo, kad ji pas jį atvyko ieškodama sau finansinės naudos. 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje sužinojo, kad Aurimas buvo užpultas ir sumuštas. Tai suorganizavo Monika. Po 1-2 savaičių Aurimą jie parsivežė namo. Aurimas minėjo, kad Monika turi draugų. Gavęs šaukimą važiuoti į Angliją liudyti, Aurimas ketino ten važiuoti. Įvykio dieną jau buvo nuėję miegoti. Ji pabudo, išgirdusi skambutį. Tada pamatė kilusį gaisrą. Visi buvę namuose – ji, sutuoktinis ir sūnus Mindaugas - puolė gesinti ugnį. Po kiek laiko pamatė, kad sutuoktinis išbėgo į lauką. Lauke buvo kaimynas, kuris sakė, kad namą kažkas padegė. Atvyko policija, gaisrinė. Matė butelį su galimai padegamuoju skysčiu. Aurimo tada namuose nebuvo, jis namo grįžo vėliau. Matėsi, kad juos padegė, buvo visi požymiai. Jie dar rado ir raštelį, kad Aurimas niekur nevažiuotų, jei jam viskas brangu. Paaiškėjo, kad viską darė Monika, nes ji žinojo, kas kur yra. Jie net važiavo pas nukentėjusiosios tėvus į kaimą, ten taip pat norėjo padegti. Monika skambino nukentėjusiosios seseriai. Jie suprato, kad viską organizavo Monika. Aurimas važiavo į Angliją, kur buvo teismas. Dėl tokio įvykio jiems pašlijo sveikata, jie patyrė dvasinius išgyvenimus, tebejaučia baimę. Civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia.
Nukentėjusysis A. P. parodė, kad su kaltinamąja anksčiau draugavo. Ji dažnai pas juos būdavo, žinojo, kas ir kur yra pas juos namuose bei kur gyveno seneliai. Jis išvyko dirbti į užsienį, po to atvažiavo Monika. Rado jai darbą. Jos alga buvo pervedama jam, nes ji neturėjo sąskaitos. Visus jos uždirbtus pinigus atiduodavo jai. Po to Monika susidraugavo su M. P.. Nukentėjusysis, ketindamas išvykti kitur, atnešė Monikai pinigus. Monika skambino, prašė atnešti pinigus. Ji buvo su M. P.. Monika jam tyliai pasakė bėgti, tačiau durys buvo jau užrakintos. Jis pamatė du vaikinus - M. P. ir Vilkaitį. Jie puolė muštis, atėmė visus pinigus. Dar du vaikinai laukė lauke. Monika verkė, prašė jo daugiau nemušti. Mušantiems vaikinams jis pažadėjo pinigų, todėl su jais nuvažiavo į banką. Banko darbuotoja, pamačiusi jį sumuštą, iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai visus išsivežė. Pareigūnai taip pat paėmė ir jo automobilį. Po kurio laiko jis išvyko į kitą miestą, vėliau grįžo namo. Su Monika nesimatė, bet iš kitų sužinojo, kad jie jo ieško ir nori užmušti, todėl jis turi greičiau vykti į Lietuvą. M. P. ir Vilkaitis buvo suimti. Po to M. P. paleido. Teismo metu jis buvo jau laisvas, slapstėsi nuo teismo. Teismas vyko Anglijoje jau po gaisro. Juos išteisino. Gaisro metu jis nebuvo namuose. Gaisro vietoje rado jam skirtą grasinančio pobūdžio raštelį. Buvo grasinama, kad jis nevažiuotų į teismą Anglijoje. Monika ir M. P. buvo pora. Tik Monika žinojo, kur gyvena nukentėjusysis, todėl ji viską organizavo, suteikė visą informaciją, norėdama padėti M. P., kad jis nesėstų į kalėjimą. A. S. teisme sakė, kad jį apie tai informavo Monika ir M. P.. Pastarasis iki gaisro ne vieną kartą jam grasino ir telefonu. Jis prašė tartis, o nukentėjusiajam pasakius, kad duotų 10000, šis atsakė „bus pigiau man tave dėti į vietą“. Civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia.
Nukentėjusysis M. P. parodė, kad pažinojo kaltinamąją, ji draugavo su jo broliu A. P.. Brolis išvyko į Angliją, ten dirbo. Grįžo sumuštas. Sakė, kas įvyko, kad jį sumušė M. P.. Brolis ruošėsi važiuoti į Angliją liudyti teisme. Įvykio dieną Nukentėjusysis užmigo prie televizoriaus. Pabudo nuo motinos šauksmų, kad dega. Nukentėjusysis gesindamas pamatė kažkokius buteliukus, suprato, kad juos padegė. Kaimynas išgirdo, kad kažkas dužo, po to pamatė, kad dega jų namas. Atvykus gaisrininkams prie pašto dėžutės jis rado raštelį. Tai buvo grasinanti žinutė. Paskambino broliui, šis grįžo namo. Raštelį padavė policijos pareigūnams. Radę raštelį suprato, kad grasinimai skirti Aurimui dėl Anglijos teismo. Nukentėjusysis įsitikinęs, kad Monika davė jų adresą nusikaltimo vykdytojams. Civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia.
Nukentėjusiųjų N. P., A. P. ir M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo.
Liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, su ja susipažino Anglijoje. Su M. P. dirbo tame pačiame fabrike Anglijoje. Su T. T. susipažino Lietuvoje. Monika buvo M. P. panelė. Aurimo Anglijoje nematė. Žino, kuo kaltinama Monika. Girdėjo, kad M. P. buvo už kažką teistas Anglijoje. A. S. grįžo į Lietuvą vienas tikslu išgąsdinti Aurimą. Mantas paprašė pagąsdinti Aurimą, lyg prašė jį sumušti, kad jis nevyktų į Angliją liudyti. Kažkas jam pasakė, kad A. P. jau Lietuvoje. M. P. davė pinigų bilietui, sakė, kad reikia padaryti taip, jog Aurimas nevažiuotų į teismą Anglijoje. M. P. davė Aurimo nuotrauką. Grįžusį į Lietuvą jį pasitiko nepažįstami asmenys, kuriuos siuntė M. P., kad pagąsdinti ir sumušti Aurimą. Telefonu jam pasakė, kur yra Aurimo namai, kaip jie atrodo. Nepamena, kas jam viską pasakė. Tai galėjo būti Mantas ar Monika. Kažkas nurodė ir Aurimo automobilį. Buvo nuėję prie Aurimo namų, kažkas pasakė, kad jis gyvena su tėvais - gal M. P., gal Monika. Kai skambindavo į Angliją Mantui, kartais atsiliepdavo ir Monika. Apygardos teisme sakė, kad pagrindinę informaciją gavo iš Monikos. Nepavykus pagauti Aurimo, sumanė padegti namą. Visą informaciją gavo iš Manto arba iš Monikos. Liudytojo manymu, Monika galėjo žinoti, kokiu tikslu buvo renkama informacija apie A. P. ir jo aplinką bei kokiu tikslu A. S. iš Anglijos išvyko į Lietuvą. Kažkas nurodė Boniškius, minėjo, kad ten gali būti Aurimas. Mintis padegti namą jam kilo spontaniškai, to Monika negalėjo žinoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. teisiamojo posėdžio metu balsu buvo perskaityti A. S. parodymai, duoti Kauno apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 52-54).
A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, nepripažino, kad pasikėsino nužudyti, o kitas veikas pripažino. Jis parodė, kad dirbo Anglijoje, tačiau tuo metu buvo praradęs darbą. Su M. P. susipažino per draugus Anglijoje. Jis siūlė skristi į Lietuvą išgąsdinti ir sumušti A. P., kurio nepažinojo, bet buvo girdėjęs, kad tai dėl teismo posėdžio, kuriame bus sprendžiama dėl M. P. kaltės, sumušus A. P.. A. S. nupirko lėktuvo bilietus, kurie kainavo apie 300 litų, žadėjo atlyginti kelionės išlaidas. M. P. nenurodė, ką daryti, tik sakė, jog reikia taip padaryti, kad A. P. neatvyktų į teismo posėdį. M. P. davė nuotrauką, pasakė gyvenamąją vietą. Tikslaus adreso nepamena, tik žino, kad gyveno Ringauduose. Praėjus 10 dienų ar savaitei po pokalbio, A. S. grįžo į Lietuvą. Būnant Lietuvoje M. P. jam pervedė 100 svarų. Sakė, kad padengs turėtas išlaidas, tačiau konkrečios sumos nesutarė. Vilniaus oro uoste A. S. pasitiko T. T. ir M. S., parvežė namo į Kudirkos Naumiestį. Būnant Anglijoje M. P. sakė, kad jie padės išgąsdinti A. P. arba sumušti. Jų ankščiau A. S. nepažinojo. Susitikę aptarė planuojamą įvykį, kalbėjo, kad kažkurią dieną važiuos į Kauną. M. S. vairavo, o A. S. su T. T. kalbėjosi. Žinojo, kad likus dviems ar trims dienoms iki teismo Anglijoje važiuos išgąsdinti A. P.. Skambinosi ir bendravo su M. R. ir su M. P.. Pasakė, kad jau yra Lietuvoje, ką kalbėjo tiksliai - nepamena. A. S. reikėjo adreso. Jis skambino M. P.. Gavo adresą, pasakė, kaip atrodo A. P. namai, sakė, kad A. P. važinėja oranžinės spalvos „Peugeot“ automobiliu. Galvojo laukti prie jo namų, kol išeis ir išvažiuos. Žinojo, kad jis gyvena su tėvais. Apie brolį informacijos neturėjo. Nebuvo jokio plano, galvojo pamatys, sumuš ir išvažiuos. Taip padaryti planavo su T. T.. A. S. paskambinus į Angliją, atsiliepdavo M. R. arba M. P.. Pagrindinę informaciją gavo iš M. R.. Ji prieš tai buvo A. P. draugė, todėl turėjo apie jį informacijos. Susiskambino su T. T., susitarė susitikti Akropolyje. Akropolyje taip pat susitiko su M. S. ir T. T.. Nieko iš anksto neplanavo, kalbėjo, kad susitikę nutars. Iš pokalbių suprato, kokiu tikslu susitinka. T. T. sakė, kad jam skambino M. P., kad organizavo A. P. sumušimą. Akropolyje kalbėjosi, kad nuvažiuos į Ringaudus ir sumuš A. P.. Nuvažiavo į Ringaudus, pasižiūrėjo kuris namas ir išvažiavo. Namas buvo dviejų aukštų, geltonų plytų. Kieme stovėjo automobilis, bet ne tas, kuris buvo nurodytas. Grįžo į miestą, po to vėl važiavo prie to namo, tačiau vėl nerado. Tuomet važiavo į kitą kaimą, tačiau ten taip pat nerado ieškomo automobilio. Žinojo, kad A. P. yra aukštas ir stambus. Į Ringaudus važiavo tris kartus. Po trečio karto kilo mintis padegti namą. Iš kur atsirado ši mintis - nežino. Su M. P. tą dieną kalbėjo daug kartų. Nuvažiavo žalios spalvos automobiliu „Audi A4“ į degalinę nusipirkti benzino. M. S. vairavo ir turėjo girdėti, ką A. S. kalba su T. T.. A. S. išlipo iš automobilio ir nuėjo nupirkti benzino, kiti liko mašinoje. Nupirko 2-3 litrus benzino. Įpylė jį į kanistrą ir padėjo į mašinos bagažinę. Tą dieną A. S. vienas arba su T. T. išgėrė du butelius alaus. Gerdami alų negalvojo, kad tie buteliai bus reikalingi padegimui. Išvažiavo į Ringaudus ir laukė prie Maximos, kol sutems. Tada buvo trečias kartas, kai važiavo į Ringaudus. Su M. P. pasitarė, kad dar reikia palikti raštelį. Sėdint mašinoje A. S. parašė grasinančio turinio raštelį. Lapelį ir rašiklį padavė T. T. arba M. S.. Pravažiavus A. P. namą, sustojo už 300-400 metrų. Gatvė buvo tamsi. Iš automobilio išlipo dviese su T. T.. Nuėjo už mašinos, supylė benziną į butelius, įkišo benzine išmirkytus skudurus. Likutį išmetė šalia į griovį. M. S. nieko nesakė, o jis nieko neklausė. Mano, kad jis girdėjo, ką jie kalba ir suprato, kad darys „Molotovo kokteilį“ ir mes į namus. Kai atvažiavo antrą kartą, namo pirmame aukšte degė šviesa, garažo vartai buvo nuleisti, bet ne iki galo. Automobilio, kuriuo važinėjo A. P., kieme nesimatė. Buvo apie 19-20 val. Grįžo prie Maximos, po dviejų valandų vėl nuvažiavo, vaizdas buvo toks pat. Pirmame aukšte degė šviesa, veikė televizorius ir garažo vartai nebuvo nuleisti iki galo. Buvo apie 23 val. Ėjo prie namo, eidami tarėsi, kuris degs, kuris mes. A. S. turėjo mesti, o T. T. degti. Priėjo 2-3 metrai nuo tvoros. T. T. degė, o A. S. metė. Vienas butelis nukrito į balkoną, o kitas ant stogo. Mano, kad vienas butelis sudužo, nes buvo ugnies pliūpsnis. Norėjo išgąsdinti, negalvojo, kad yra pavojus tiek turtui, tiek žmonėms. Tikslo nužudyti, name esančių žmonių, neturėjo. Reikėjo kažką padaryti, nes buvo prižadėjęs. Mano, kad name buvę žmonės išsigando. Grįžo į automobilį ir M. S. liepė važiuoti. Tuomet paskambino M. P. ir pasakė, kad viskas sutvarkyta. Galvojo, kad išdegs benzinas ir viskas pasibaigs, nes namas mūrinis. Mano, kad žūti žmonėms rizikos nebuvo. Po kelių dienų M. P. paskambino A. P.. Tuomet M. P. paskambino A. S. ir sakė, kad vėl reikia nuvažiuoti, bet nevažiavo. Ką prašė padaryti, neatsimena. Tada suprato, ką padarė, kad padegė namą. Lapelį užkišo už pašto dėžutės, kai atėjo padegti. M. P. pervestus 100 svarų nuėmė ir išleido savo reikmėms. Po kelių dienų važiuojant pro M. S. namus jam padavė 100 litų už kurą. Po įvykio su M. P. kalbėjo kelis kartus, o su T. T. nekalbėjo.
Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. teisiamojo posėdžio metu balsu buvo perskaityti A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 141-142).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad nuo 2012-01-02 gyveno ir dirbo Anglijoje, Scunthorpe miestelyje. 2012 m. lapkričio mėn. prarado darbą, neturėjo už ką gyventi, kažkurį laiką gyveno nelegaliai dirbdamas automobilių plovykloje. Be to, 2013 m. sausio mėn. pasibaigė jo asmens tapatybės kortelės galiojimas ir jis norėjo grįžti į Lietuvą, tačiau tam neturėjo pinigų. Tame pačiame miestelyje gyveno ir jo draugas M. P., kuris jam pasiūlė užsidirbti pinigų, be to, žinojo, kad jis nori grįžti į Lietuvą. M. P. jam pasiūlė sugrįžus į Lietuvą išgąsdinti žmogų. Siūlė išgąsdinti padegant to žmogaus namą arba jį sumušant, parodė to žmogaus nuotrauką, pasakė kur gyvena, tiksliau davė jo adresą Ringauduose. M. P. minėjo, kad tą žmogų reikia pagąsdinti dėl to, kad jis neatvyktų į Angliją į teismą liudyti prieš M. P. ir prieš Mantą, kurio pavardės nežino ir kuris tuo metu buvo suimtas. M. P. pasakė, kad jeigu jis sutiks pagąsdinti tą žmogų, jis jam apmokės kelionę į Lietuvą ir šiaip dar duos pinigų, bet sumos neįvardino. Kadangi jis labai norėjo sugrįžti į Lietuvą, tai sutiko tai padaryti. M. P. jam apmokėjo kelionę į Lietuvą ir dar davė 100 svarų. Bilietas į Lietuvą kainavo 75 svarai. Jis Anglijoje apie tai niekam neprasitarė. Į Lietuvą sugrįžo balandžio 3 d. Balandžio 7 dieną (sekmadienį) jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino M. P. iš Anglijos ir pasakė, kad yra žmonės, kurie padės jam nuvažiuoti į Ringaudus ir pagąsdinti jo nurodytą žmogų, sakė, kad jeigu pavyks, tai tą žmogų reikia sumušti, o jei ne - padegti jo namus. Su Tautvydu, kurio kontaktus galimai gavo iš M. P., susitiko 12 valandą Kaune prekybos ir pramogų centre „Akropolis“. Kartu buvo Tautvydo draugas. Jie visi trys Tautvydo draugo automobiliu „AUDI A6 ar A4“, melsvos spalvos, valstybinių numerių nežino, važiavo ieškoti Ringaudų, žinojo, kad prie to žmogaus, kurį reikėjo pagąsdinti, namų netoli stovėjo PC „Maxima“. Atvažiavus į Pilėnų gatvę, jie susirado jiems reikalingą namą, po to važiavo į Boniškių kaimą ieškoti jiems reikalingo žmogaus. Boniškių kaime neradus reikalingo automobilio, sugrįžo į Kauną ir laukė vakaro, pramogavo. Maždaug apie 21.00 val. jie nuvažiavo į degalinę, kur nusipirko benzino, kurį įpylė į plastikinį bakelį. Benziną pirko jis pats asmeniškai, o Tautvydas su draugu tuo metu buvo automobilyje. Po to jie nuvažiavo į Ringaudus dar kartą apsižiūrėti ir nusprendė palaukti, kol sutems. Maždaug apie 24.00 val. jie pravažiavo Pilėnų gatve ir sustojo toje vietoje, kur baigėsi gyvenamieji namai. Tuomet iš plastikinės talpos benziną supylė į du stiklinius nuo alaus butelius, užkimšo butelius skuduru ir kartu su Tautvydu nuėjo prie reikalingo namo. Vairuotojas liko automobilyje. Nuėjus prie to namo, jis į pašto dėžutę įkišo raštelį, kurį surašė jis tą pačią dieną dar namuose, tekstą jam padiktavo M. P. tuomet, kai jam skambino telefonu, teksto esmė buvo grasinanti. Namo teritorija buvo aptverta, vartai buvo uždaryti, į namo teritoriją nei jis, nei Tautvydas nėjo. Jam padėjus grasinantį raštelį į pašto dėžutę, jis metė į namą du atsineštus „Molotovo kokteilius“, padegęs skudurus, kuriais buvo užkimšti buteliai, žiebtuvėliu. Tuo metu, kai metė, jis stovėjo gatvės pusėje, netoli namo vartų. Vieną butelį numetė į balkoną, o kitą ant namo stogo. Po to sugrįžo į automobilį ir nuvažiavo į namus. Praėjus 15 minučių po įvykio jis paskambino M. P. ir pranešė, kad viskas padaryta. Jie nelaukė ir nežiūrėjo, koks bus jų padegimo rezultatas. Prieš mesdamas tuos butelius su benzinu, matė, kad žmonės nemiega, nes degė languose šviesos ir matėsi, kad yra įjungtas televizorius. Pakenkti žmonėms nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti. Iš nusikaltimo vietos į automobilį jis su Tautvydu atbėgo ir liepė vairuotojui greitai važiuoti, šis jų nieko neklausė. Po šio nusikaltimo padarymo jis bendravo telefonu su M. P. ir šis prašė dar kartą nuvažiuoti ten pat, kad dar kartą pagąsdinti tą žmogų. Jam būnant Lietuvoje bendravo su Monika, ji nurodė nuvažiuoti į Boniškius, su ja buvo kalbėta ir apie pagąsdinimus.
Liudytojas T. T. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, tačiau nežino, kuo ji yra kaltinama. Vieną kartą su ja kalbėjosi telefonu dėl pinigų. A. P. nepažįsta, bet yra jo ieškojęs Ringauduose. Žino kad ten gyvena Aurimo tėvai. A. S. grįžo iš užsienio ir jau žinojo Aurimo tėvų namų adresą.
Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. teisiamojo posėdžio metu balsu buvo perskaityta Kauno apygardos teismo įsiteisėjusio nuosprendžio dalis (t. 4, b. l. 3-4, 8-10).
T. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, nepripažino pasikėsinimo nužudyti, ir parodė, kad 2013 m. pavasarį jam paskambino M. P. ir paprašė pagąsdinti žmogų, kad jis nevyktų į Angliją liudyti. T. T. pasakė, kad nieko nedarys. Savaitę iki nusikaltimo padarymo vėl paskambino M. P. ir paprašė paimti draugą iš Vilniaus oro uosto. Nuvažiavo su G. N. į Vilnių, paėmė tą žmogų ir parvežė namo. Važiuodami nieko nekalbėjo, tik jis sakė, kad reikės jį pavežioti. Suprato, kad A. S. reikės pavežioti tuo pačiu reikalu, t. y. pagąsdinti žmogų. Po savaitės paskambino A. S. ir paprašė pavežioti Kaune. Su A. S. susitarė susitikti Akropolyje ir paprašė M. S. jį nuvežti į Kauną, nes jo mašina buvo remontuojama. M. S. sutiko. Akropolyje T. T. kalbėjo su A. S., o M. S. nesikišo. T. T. tikslas buvo jį vežioti. A. S. T. T. pagalbos neprašė. Apie atsikaitymus kalbos nebuvo, o pavežiojimui A. S. neprieštaravo ir sutiko pavežioti, kad būtų sumuštas A. P.. Iš Akropolio važiavo ieškoti namo Ringauduose. A. S. žinojo, kokioje gatvėje Ringauduose gyvena A. P.. Susiradus namą, pravažiavo vieną ar du kartus ta gatve. Dar turėjo ieškoti oranžinio automobilio, kuriuo važinėjo A. P., tačiau automobilio nesimatė. Nuvažiavo į miestą, paskui vėl atvažiavo į Ringaudus prie to paties namo, tačiau ieškomo automobilio nebuvo. Tuomet stovėjo prie Maximos, laukė. Galvojo, kad pamatys važiuojantį A. P. ir sustabdys. T. T. nežino, kam šovė mintis padaryti „Molotovo kokteilius“ ir padegti namą. Nuvažiavus į degalinę A. S. nupirko benzino ir grįžo prie mašinos. M. S. išlipo atidaryti bagažinę. Bevažinėjant atėjo vakaras, tuomet nuvažiavo prie namo. Namo pirmame aukšte degė šviesa, buvo įjungtas televizorius. Pagalvojo, kad dar per anksti. Apie dvi valandas laukė prie Akademijos. 23 val. dar kartą pravažiavo pro tą namą. Matė, kad pirmame aukšte buvo įjungtas televizorius. Žmonių nesimatė, bet suprato, kad viduje yra žmonės. Tuo metu, kai A. S. rašė raštelį, T. T. sėdėjo automobilio gale. Raštelio turinio A. S. garsiai neskaitė. Nuvažiavo nuo to namo ir sustojo gal už 150-200 metrų. Jis išlipo iš mašinos su A. S., kuris už mašinos padarė „Molotovo kokteilius“. M. S. buvo mašinoje, o T. T. stovėjo šalia A. S.. Buvo išgėrę alaus, tai į tuos butelius ir supylė benziną. T. T. matė kaip A. S. darė „Molotovo kokteilius“. Jis į butelius pripylė benzino ir užkišo skuduru. Kartu su A. S. nuėjo prie namo. Namas buvo 12-15 m. nuo tvoros. Prie namo ėjo, kad įbaugintų A. P.. T. T. negalvojo, kad reikės padegti namą. A. S. vieną butelį užsidegė pats, o kitą uždegė T. T.. Butelius į namą metė A. S.. Vieną butelį jis pataikė į balkoną, o kitą ant namo stogo. Pirmas butelis sudužo, pliūptelėjo ugnis, antras butelis nusirideno nuo stogo, o ant stogo degė išsiliejęs benzinas. Suprato, kad blogai padarė, kad yra grėsmė žmonių gyvybei. Matė, kaip A. S. užkišo už pašto dėžutės raštelį. Su A. S. pasišalino iš įvykio vietos, nesiėmę jokių veiksmų. Kai atbėgo prie automobilio, variklis buvo užvestas. M. S. nesakė, ką padarė. Sakė važiuoti ir tiek. Su M. S. parvežė A. S. namo ir patys grįžo į Kudirkos Naumiestį. Važiuodami nieko nekalbėjo ir nesitarė kaip elgtis. A. S. atsiskaitė su M. S., nes buvo sutarę, kad atlygins už kurą. Po įvykio T. T. su M. P. nebendravo.
Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. teisiamojo posėdžio metu balsu buvo perskaityti T. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 109-112, 114-115, 117).
Ikiteisminio tyrimo metu T. T. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir paaiškino, jog iki nusikaltimo padarymo likus mėnesiui laiko, jam paskambino šiuo metu Anglijoje gyvenantis jo buvęs klasės draugas M. P. ir pasakė, kad reikia pagąsdinti žmogų. Už ką, dėl ko, kur tas žmogus gyvena ir kaip atrodo - nesakė. Po kelių dienų M. P. pasiteiravus ar jis sutinka tai padaryti, jis atsakė, kad ne. M. P. daugiau jo neprašė to padaryti. Prieš savaitę iki nusikaltimo padarymo M. P. jo paprašė iš oro uosto Vilniuje paimti jo draugą. Jis sutiko ir nuvažiavęs į oro uostą iš jo parsivežė A. S.. Tuo metu, kol jis vežė Arną, šis sakė, kad reikės jį pavežioti, tačiau kur ir dėl ko - nesakė. Jis sutiko, nes Arnas buvo M. P. draugas. Arną tada jis parvežė į Kudirkos Naumiestį. Iki nusikaltimo darymo dienos su Arnu nebendravo, taip pat nebendravo ir su M. P.. Dieną prieš nusikaltimo padarymą jam paskambino A. S. ir paprašė nuvežti iki Kauno, dėl ko reikia nuvežti - nenurodė. Kadangi jo automobilis tuo metu nevažiavo, tai jis paprašė savo klasės draugo M. S. nuvežti jį ir jo draugą į Kauną. M. S. sutikus, kitą dieną, maždaug apie 10.00 val., jie nuvažiavo į Kauno mieste esantį prekybos centrą „Akropolis“, ten susitiko su A. S.. Susitikus pastarasis jam pasakė, kad reikės nuvažiuoti į Ringaudus iki namo, tam, kad pagąsdinti žmogų – jis suprato, kad pagąsdinti reikės tą žmogų, kurį jam siūlė pagąsdinti M. P.. Tai suprato dėl to, kad kaip jam pasakė pats A. S., jis iš Anglijos tokiu tikslu ir sugrįžo į Lietuvą. Kadangi šis pokalbis vyko automobilyje, tai jį turėjo girdėti ir M. S., nes jis tuo metu buvo prie vairo. Jie visi bendromis pastangomis ieškojo Ringaudų. Bevažiuojant į Ringaudus dar nebuvo nusprendę, kaip reikės pagąsdinti tą žmogų, dar nebuvo nusprendę, ką darys. Jis, važiuodamas į vietą, nežinojo, nei kaip tas žmogus turi atrodyti, nei kurioje vietoje Ringauduose yra tas namas, nežinojo to žmogaus nei vardo, nei pavardės. Atvažiavus į Ringaudus, jie ieškojo reikalingos gatvės – Pilėnų, ją surado ant stendo esančiame žemėlapyje. Į Pilėnų gatvėje susirado reikalingą namą, žinojo, kad namas turėjo būti raudonu stogu. Susiradus namą jie pravažiavo kelis kartus gatve, kad apsižiūrėti. Jie galvojo tą žmogų sumušti, bet kadangi buvo nepalankios aplinkybės, nes buvo aukšta tvora, šunys ir aplinkui daug žmonių, tai nusprendė, kad reikės namą apmėtyti „Molotovo kokteiliais“. Nusprendė laukti, kol sutems ir tada apmėtyti namą „Molotovo kokteiliais“. Tada Arnas nusprendė dar nuvažiuoti to žmogaus paieškoti Boniškių kaime, nes tas žmogus galėjo gyventi arba Ringauduose, arba Boniškių kaime. Kokio namo ieškoti Boniškių kaime - nežinojo, todėl prasuko ratą ir grįžo į Kauno miestą, kur pramogavo. Esant prieblandai, kelintą valandą nežino, jie nuvažiavo į degalinę, kur iš automobilio išlipo Arnas ir Mindaugas. Arnas į plastikinę talpą įsipylė benzino, o Mindaugas išlipo tam, kad atidaryti automobilio bagažinę, kur Arnas padėjo benziną. Maždaug apie 23.00 val., jie vėl pravažiavo pro tą namą, kad pasižiūrėti kas vyksta. Kadangi dar kituose namuose žibėjo šviesos, gatve važinėjo automobiliai, jie dar palaukė 40 minučių, po to vėl sugrįžo į Ringaudų kaimą ir pravažiavus Pilėnų gatvę, sustojo žvyrkelyje. Tuomet visi trys išlipo iš automobilio, Arnas jam ir M. S. matant, pripylė benzino į 2 alaus tuščius butelius, įkišo skudurus vietoj kamščių. Tada jis su Arnu nuėjo prie namo mėtyti pagamintus „Molotovo kokteilius“, o M. S. liko sėdėti automobilyje. Butelius su benzinu iki namo nešė Arnas. Prie namo Arnas žiebtuvėliu uždegė skudurą, įkištą į butelį ir metė į namo balkoną. Po to Arnas jam padavė žiebtuvėlį ir jis uždegė antro butelio skudurą, Arnas jį numetė ant namo stogo. Tada abu nubėgo į automobilį ir važiavo namo. Sugrįžę į automobilį Sadauskui nieko nesakė, nes jis ir taip žinojo ką jie padarė, kadangi matė kaip Arnas darė „Molotovo kokteilius“, o pokalbis apie nusikaltimo padarymą vyko girdint M. S.. Prieš padarant šį nusikaltimą, Arnas dar būnant jiems prie automobilio, ant jo stogo rašė raštelį, kas jame buvo parašyta, jis nematė; Arnas raštelį užkišo už pašto dėžutės tik priėjus prie namo, prieš padegant jį. Arnui niekas teksto nediktavo, jis jį rašė pats. Tą naktį, jie daugiau niekur nebuvo sustoję ir tiesiai nuvažiavo į namus. Apie tai, kad prašymas įvykdytas, M. P. tą pačią dieną važiuojant namo paskambinęs pranešė Arnas. Tarp Pečkio ir Stankevičiaus tarpininkavo Monika - ji kalbėdavo apie nusikaltimą su Stankevičiumi ir visą informaciją po to perduodavo Pečkiui. A. S., paskambinęs Pečkiui, kalbėjo su Monika ir įvardino, kaip gąsdins Petkūną padarius nusikaltimą. Stankevičius kalbėjo su Monika ir jai pasakė, kad nusikaltimas jau yra padarytas.
Žemesnės instancijos teismas
A. S. jam sakė, kad visą informaciją suteikė Monika. Ji paaiškino, kur reikės važiuoti. Kelią rodė A. S.. A. S. turėjo savo telefone Aurimo nuotrauką. Nežino, iš kur M. P. gavo visą informaciją apie Aurimą. Monika A. S. pasakė ir apie Boniškių kaimą. Jiems reikėjo tik pagąsdinti Aurimą, kad jis nevažiuotų liudyti į teismą.
Sutinkamai su LR (duomenys neskelbtini) str. teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo M. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir Kauno apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 91, t. 4, b. l. 48-49).
Liudytojas M. B. parodė, kad 2013 m. balandžio mėn., dienos tiksliai neprisimena, jam būnant namuose, kompiuterine programa ,,Skype“ paskambino mergina, kuri prisistatė Monika ir pasakė, kad ji skambina nuo Dariaus. Darius, apie kurį buvo kalbama, yra jo pažįstamas, jo pavardės nežino. Tuo metu jis buvo Anglijoje. Su Dariumi jis anksčiau yra dirbęs fabrike. Monika prašė jo pavežti vieną žmogų ir minėjo, kad labai reikia tai padaryti. Ji jam nurodė to žmogaus, kurį reikės nuvežti, mobiliojo ryšio telefono numerį, kurio šiuo metu neprisimena ir pasakė, kad jis jam viską paaiškins, pasakys, kur ir dėl ko jį reikia nuvežti. Jis paskambino Monikos nurodytu numeriu. Atsiliepė vaikinas, kurio vardo nepamena. Vaikinas jam minėjo, kad jis jį turės pavežioti, kur - neprisimena ir kad jam bus sumokėta ne tik už kurą, bet ir dar sumokės pinigų. Vaikinas jam sakė, kad jiems kažkur nuvažiavus reikės jo palaukti ir nieko nedaryti, reikės tik vairuoti. Kadangi nenorėjo to vaikino vežti, nes pokalbis pasirodė įtartinas, pasakė, kad turi pasitarti. Daugiau jis nei su tuo vaikinu, nei su Monika, nei su pažįstamu, vardu Darius, nebendravo. Tas vaikinas, kurį jis turėjo pavežioti, turėjo atvažiuoti į Kauną ir jie turėjo susitikti. Taip pat vaikinas minėjo, kad jis atvažiuos nuo Šakių pusės ir minėjo, kad jį reikės pavežti.
Liudytojų A. S., T. T. ir M. B. parodymai neprieštarauja nuosekliems ir argumentuotiems nukentėjusiųjų parodymams, juose nėra esminių prieštaravimų, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Liudytojas M. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąją. Ji kaltinama nebūtais dalykais. Su Monika susipažino Anglijoje. Tada ji gyveno pas savo buvusį vaikiną A. P.. Jie dirbo viename fabrike. Monikos uždarbis buvo pervedamas Aurimui į banko kortelę. Monika pasiskundė, kad jis jai neatiduoda visų pinigų. Aurimas ėmė pavydėti Monikos, todėl kartą atėjęs pas Moniką jį užpuolė. Liudytojas pabėgo į kitą kambarį, A. P. išbėgo. Atvykę policijos pareigūnai juos sulaikė. Aurimo bute tuo metu jau nebuvo. Sulaikė visus, buvusius pas Moniką bute. Vyko teismas, Aurimas jį kaltino, bet liudytojas buvo išteisintas. Aurimas skambino prieš teismą, prašė 10000 svarų, ar eurų, žadėdamas tokiu atveju nevažiuoti į teismą Anglijoje. Liudytojas prašė savo draugo A. S., kad pakalbėtų su Aurimu ir pasakytų, kad jam jokių pinigų neduos, nes neturi. Kur yra Aurimo namas, jam pasakė Marius, Aurimo draugas. A. S. apygardos teisme viską melavo. Monika neteikė jokios informacijos apie Aurimą. Tik Anglijoje vykusiame teisme sužinojo, kad buvo padegtas Aurimo namas.
Šis liudytojas iš esmės pakartojo tuos pačius parodymus, kuriuos jis davė kaip kaltinamasis nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme. Šie parodymai yra M. P. gynybinės versijos tąsa, todėl teismas juos atmeta.
Kaltinamosios M. R. kaltė, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų, liudytojų A. S., T. T. ir M. B. parodymų, taip pat įrodyta: 2013-04-08 apžiūros protokolu, kur nurodyta, jog įvykio vieta yra Kauno r., Ringauduose, Pilėnų g. 40. Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas namas ir kiemo teritorija. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas ir paimtas apdegęs audeklo gabalas, stiklo šukės su degėsių likučiais iš balkono, butelis su skysčiu nuo stogo (t. 1, b. l. 31-41); 2013-10-14 specialisto išvada Nr. 11-1535(13), kuria nustatyta, jog tirti pateiktuose 2013-04-08 įvykio vietoje paimtuose objektuose: stiklo butelyje esantis skystis yra ypač degus skystis – benzinas. Ant tirti pateiktų butelio stiklo šukių su apdegusiomis audeklo skiautėmis yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų. Ant tirti pateiktų apdegusių audeklo skaičių degių skysčių pėdsakų nėra. Tikėtina, kad ant tirti pateiktų įtariamojo A. S. drabužių (striukės, kelnių) ir sportinių batų yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų. Ant tirti pateiktų įtariamojo T. T. sportinių batų yra alyvos pėdsakų. Tirti pateiktame stiklo butelyje esantis skystis, ant tirti pateiktų butelio stiklo šukių su apdegusiomis audeklo skiautėmis esantys skysčio pėdsakai ir skystis, kurio pėdsakų tikėtinai yra ant tirti pateiktų įtariamojo A. S. drabužių ir sportinių batų, yra tos pačios rūšies – benzinas. (t. 1, b. l. 48-50); 2013-05-07 specialisto išvada Nr. 39-257, kurioje nurodyta, jog gaisro metu vieno aukšto su mansarda 10mx10m gyvenamojo (duomenys neskelbtini) balkone sudegė kilimas, apdegė pastato stogo pakalimas 5 mx0,5 m, aprūko namo siena. Įvykio vietoje nustatyta, kad gaisras kilo gyvenamojo namo rytinėje dalyje. Pagal neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo rezultatus išaiškinta, kad viena gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo 40 kv. m. balkone. Ten labiausiai išdegusi vieta. Kita namo vieta, kurią bandyta sudeginti-pastato stogas. Tikėtina, kad gaisrui sukelti buvo panaudotas degus skystis. Įvykio vietoje rastos dvi stiklinės talpos, viena iš jų-sudaužyta. Techninių gaisro kilimo priežasčių nenustatyta; gaisro priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinis/tyčinė žmonių veika/ (t. 1, b. l. 98); 2013-07-12 apžiūros protokolu, kuriuo peržiūrėtas 2013-04-30 UAB „Statoil“ pateiktas CD su vaizdo įrašu ir nustatyta, kad vaizdo įraše (folderis „Vpd ALEKSOTAS“, „MULTI“) yra nufilmuota kuro kolonėlė, esanti degalinės lauke ir degalinė pastato viduje. Vaizdo įrašas yra filmuotas 2013-04-07 ir prasideda 20:30 val. Vaizdo įraše matyti, kaip prie kuro kolonėlės atvažiuoja automobilis ,,AUDI“ tamsios spalvos, iš jo pro keleivio priekines dureles išlipa vaikinas, atitinkantis pagal išvaizdą A. S. ir nueina į degalinės pastatą. Iš vairuotojo pusės išlipa vaikinas, kuris pagal išvaizdą yra M. S., kuris nuėjęs prie automobilio galo, atidaro bagažinės dangtį ir kažką daro, tačiau ką neįmanoma matyti, kadangi automobilis stovi priekiu į vaizdo kamerą. M. S. uždaro automobilio bagažinę ir nueina į degalinės pastatą. A. S. ir M. S. abu kartu sugrįžta prie kuro kolonėlės. A. S. priėjęs prie kuro kolonėlės pila degalus į atsineštą plastikinį bakelį, M. S. tuo metu stovi šalia. A. S. įpylus degalus, jis paduoda M. S. ir pastarasis atidaręs automobilio bagažinę, įdeda plastikinę talpą su kuru į ją (t. 1, b. l. 117-118); 2013-04-23 ir 2013-04-24 apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, jog buvo apžiūrėti kratos metu pas A. S. paimti mobiliojo ryšio telefonai, SIM kortelės; užfiksuota šiuose objektuose esanti informacija (t. 1, b. l. 134-148); 2013-04-23 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung GT-E1081“ su ,,Labas“ SIM kortele, paimti kratos metu pas T. T. namuose (t. 2, b. l. 6-7); atlikta mobiliojo ryšio telefono abonentų, veikusių įvykio vietoje išklotinių analize, kuria buvo nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono abonentas Nr. 868046404, kuriuo naudojasi A. S., 2013-04-07 23.41 val., būdamas įvykio vietos celėje bandė skambinti telefono abonentui, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 60-62); 2013-08-28 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, kuriais nustatyta, jog A. S. telefonu bendravo su M. P., M. R., T. T., M. V.; T. T. bendravo su M. S. ir kt. Pokalbių metu buvo aptarinėjamas Anglijoje vykstantis teismo procesas, kalbama apie pinigų pervedimą, apie tai, kad reikia rasti transportą ir antrą kartą vykti į Ringaudus, Boniškius ir dar kartą kažką padegti, kad A. P. nevyktų į teismą Anglijoje liudyti prieš M. P. (t. 2, b. l. 92-94, 103-104, 106-107) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 233 straipsnio 3 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą, bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Taigi baudžiamoji atsakomybė numatyta už poveikį, kuriuo siekiama paveikti asmenį baudžiamojoje byloje duoti melagingus, t. y. neatitinkančius tikrovės, parodymus. Pagal BK 233 straipsnį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: grasinimais, prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus. Jei padarant minėtus veiksmus panaudojamas smurtas, veika kvalifikuojama pagal BK 233 straipsnio 3 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K–481/2013).
BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sunaikindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Būtini šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais: svetino turto sunaikinimu arba jo sugadinimu. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai. Be to, kiekvienu atveju turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo momento, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine – ūkine vertybe arba kai jis sugadinamas. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai gali būti labai įvairūs: kerštas, pyktis, pavydas ir kt. Motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, į juos teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę.
Už šių nusikalstamų veikų padarymą, kaip bendrininkai, įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti M. P., T. T., A. S. ir M. S. (M. P. nuteistas už kurstymą padaryti minėtas veikas, M. T. ir A. S. – už šių nusikaltimų vykdymą, M. S. – už padėjimą padaryti aukščiau nurodytas veikas).
Sutinkamai su LR BK 24 str. 6 d. padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.
Duodamas patarimus ar nurodymus dėl konkretaus nusikaltimo padarymo, padėjėjas suteikia bendrininkams intelektualią pagalbą, sudarančią realias galimybes veikti kitiems bendrininkams ir šiais veiksmais prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais, tų padarinių siekdamas ar sąmoningai leisdamas jiems kilti.
Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012). BK 26 straipsnio 1 dalies, prasme bendrininkai atsako už tas vykdytojo veikas, kurias apima jų tyčia. Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9-2009). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko, realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji M. R., teikdama duomenis bendrininkams apie nukentėjusiojo A. P., jo artimųjų ir jų turto buvimo vietą, palengvino ir padėjo minėtiems bendrininkams realizuoti nusikalstamą sumanymą, todėl jos padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 24 str. 6 d., 233 str. 3 d., 24 str. 6 d., 187 str. 2 d. Iš kaltinimo pagal LR BK 233 str. 3 d. šalintinas padėjimas bendrininkams padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2, 5, 7, 10 d., kadangi M. P., T. T. ir A. S. dėl pasikėsinimo padaryti aukščiau nurodytą labai sunkų nusikaltimą minėtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu išteisinti.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe.
Kaltinamoji M. R. padarė du apysunkius nusikaltimus, nesant jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, esant jos atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent: į tai, kad kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, į tai, kad jos padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, į jos, kaip bendrininkės, antraeilį vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, į M. R. jauną amžių, darbą, laiko tikslinga, paskyrus M. R. laisvės atėmimo bausmę, taikyti jos atžvilgiu LR BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimą.
Skiriant bausmę M. R. atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra baigtiniai, į M. R. asmenybę (neteista, anksčiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais, administracine tvarka nebausta, dirba), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikos tirti ir nagrinėti: butelio su skysčiu, apdegusio audeklo skiautės, butelio stiklo šukės su apdegusiomis audeklo skiautėmis, saugomų Kauno rajono PK, grasinančio pobūdžio raštelio kopijos, saugomos byloje, klausimas nespręstinas, nes jis išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
M. R. pripažinti kalta pagal LR BK 24 str. 6 d., 233 str. 3 d., 24 str. 6 d., 187 str. 2 d. ir nuteisti:
pagal LR BK 24 str. 6 d., 233 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal LR BK 24 str. 6 d., 187 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Sutinkamai su LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius.
Taikyti M. R. atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. R. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2014-11-27 iki 2015-04-01 – 4 (keturis) mėnesius 5 (penkias dienas).
Kardomosios priemonės – dokumento paėmimo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. R. grąžinti Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 22843809, išduotą Kauno r. PK MP (65).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.