Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas R. S., sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui R. M., kaltinamajam I. S., jo gynėjui advokatui E. L., nukentėjusiajai R. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs . (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis . (duomenys neskelbtini)vadybininku, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., aprašyto 2014-09-02 kaltinamajame akte, padarymu, nustatė: I. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą: 2014-01-01 apie 4 val., . (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su R. S., dūrė jai peiliu apie 20 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. S. muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje, durtines - pjautines žaizdas, vieną – vieną veido kairėje žando srityje, vieną kairės plaštakos nugariniame paviršiuje V delnakaulio projekcijoje, vieną - dešinio peties išorinėje dalyje, vieną – dešinio žasto išorinėje viršutinėje dalyje, vieną dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, penkias – krūtinės dešinėje, iš kurių viena kiaurinė (atsiverianti į krūtinės ertmę) krūtinės dešinėje tarp II ir III šonkaulių ties krūtinkaulio kraštu, tris nugaros kairėje, vieną – nugaros dešinėje, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, du nubrozdinimus krūtinės kairėje, kraujosruvą kairio žasto išorinėje vidurinėje dalyje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje, kraujosruvą dešinio kelio priekinėje apatinėje dalyje, - tai nukentėjusiajai R. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nesukeliant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. nurodytų pasekmių, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. Kaltinamasis I. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-01-01 apie 4 val., . (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su R. S., dūrė jai peiliu daug kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. S. muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje, durtines - pjautines žaizdas, vieną – vieną veido kairėje žando srityje, vieną kairės plaštakos nugariniame paviršiuje V delnakaulio projekcijoje, vieną- dešinio peties išorinėje dalyje, vieną – dešinio žasto išorinėje viršutinėje dalyje, vieną dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, penkias – krūtinės dešinėje, iš kurių viena kiaurinė (atsiverianti į krūtinės ertmę) krūtinės dešinėje tarp II ir III šonkaulių ties krūtinkaulio kraštu, tris nugaros kairėje, vieną – nugaros dešinėje, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, du nubrozdinimus krūtinės kairėje, kraujosruvą kairio žasto išorinėje vidurinėje dalyje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje. Nusikaltimą padarė, būdamas apsavaigęs nuo alkoholio, - tai ir turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Labai gailisi nusikaltęs. Pripažįsta ukentėjusiosios R. S. 2300 litų dydžio civilinį ieškinį, Kauno teritorinės ligonių kasos 606 litų 66 ct. dydžio civilinį ieškinį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3721 litų 85 ct. dydžio civilinį ieškinį. Nusikaltimas įrodytas ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respubilkos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą teisme. Nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2013-12-31 pas dukrą Egitą šventė Naujuosius Metus, kartu ir jos draugas I. S., visi buvo linksmi. Apie 3.30 val. susiruošė važiuoti namo, išėjo į gatvę ir susistabdė taksi automobilį, kuris ją ir kaltinamąjį parvežė į jos namus, esančius . (duomenys neskelbtini). Sugrįžus į namus Irmantas pradėjo sakyti, kad važiuos namo į Kėdainius. Ji nekreipė dėmesio į Irmanto žodžius, kadangi jis ne pirmą kartą būdamas išgėręs nori važiuoti į savo namus Kėdainiuose. Ji paklojo lovą ir pasakė: „Eik miegoti“, o jis vėl sakė, kad važiuos namo į Kėdainius. Susiginčijo. Ginčo metu kaltinmasis sudavė daug smūgių peiliu į įvairias kūno vietas, sakydamas: „mirsim kartu“. Jai ir Irmantui besivoliojant ant žemės išgirdo, kad kažkas beldžia į duris, suprato, kad tai dukra, todėl išsilaisvinusi iš Irmanto, kuris laikė užspaudęs kraujuojančią žaizdą, todėl pradėjo ieškoti raktų nuo durų, juos suradusi atrakino duris ir įsileido dukrą su draugu. Tuo pat metu atvyko ir policija ir greitąją medicinos pagalbą. Irmantas buvo sulaikytas, o ji išvežta į ligoninę. Niekada anksčiau Irmantas nėra naudojęs fizinio smurto prieš ją, kodėl jis taip pasielgė pasakyti negali (1 t., b. l. 94-95). Kodėl Irmantas ją subadė ir kas jam atsitiko, pasakyti negali, nes nežino. Jis ankščiau nėra prieš ją pakėlęs rankos, nors ir būdavo girtas. Šio jo poelgio ji įvardinti negali, jai tai nesuprantamas dalykas (1 t., b. l. 97-99). Baigiamosiose kalbose nukentėjusioji paaiškino, kad palaiko savo 2300 litų dydžio civilinį ieškinį. Kaltinamajam atleidžia, prašo skirti jam kuo švelnesnę bausmę. Liudytoja E. S. parodė, kad jos mama R. S., gyv. . (duomenys neskelbtini), jau apie tris metus draugauja su I. S., kuris gyvena . (duomenys neskelbtini). Ji žinojo, kad Irmantas ir mama kartu švęs Naujuosius metus ir bus namie tik dviese. 2014-01-01 04.24 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino mama ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, iš jos žodžių suprato, kad ji yra sužeista. Ji iškvietė adresu Taikos pr. 41-39, Kaunas greitąją medicinos pagalbą ir pati nuvyko pas mamą į namus. Namie rado sužeistą mamą, bute buvo visur pilna kraujo. Bute taip pat buvo girtas ir kruvinu veidu I. S.. Mama jai tuo metu nespėjo pasakyti, kas ją sužalojo, nes su ja vienu metu atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (1 t., b. l. 113). Irmantas niekada nebuvo agresyvus, su mama elgdavosi gerai, niekada prieš ją nekeldavo rankos, t.y. jos nemušdavo ir ją tikrai mylėjo. Irmantas ir mama gerai sutardavo, nors Irmantas ir turėjo problemų su alkoholiu. (1 t., b. l. 114-115). Liudytojas M. D. iš esmės davė analogiškus parodymus liudytojos E. S. parodymams. (1 t., b. l. 118-119) Liudytojas M. P. parodė, kad 2014-01-01 dirbant kartu su vyr. patruliu L. Š., maždaug apie 4 val. gavo iš Kauno apskr. VPK budėtojo pranešimą apie tai, kad . (duomenys neskelbtini), sugyventinis peiliu subadė moterį. Netrukus nuvyko minėtu adresu prie laiptinės, jie susitiko su medicinos darbuotojais ir kaip suprato su moters, kuri buvo subadyta peiliu, dukra bei jos draugu. Visi užlipo į trečią aukštą, moters dukra, vardu Egita su savo draugu beldė ir skambino į namų duris, kur gyveno nukentėjusioji – R. S.. R. S. dukra su draugu į duris skambino ir beldė nuo 5 iki 10 minučių laiko. Beldžiant ir skambinant į duris, iš namų pasigirdo vyriškas balsas, kuris pasakė, kad neranda ar tai neturi raktų, tačiau po beldimo ir skambinimo, jas atrakino. Ar vyriškis duris atidarė, kuris buvo buto viduje ar R. S. dukra, kuri buvo su jais, jas atidarė, išgirdusi, kad atrakintos durys, pasakyti negali, nes neprisimena. Atidarius duris, į laiptinę įžengė vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo I. S.. Durims atsidarius ir I. S. įžengus į laiptinę, jį L. Š. sugriebė už rankos ir įsivedė į holą, kur uždėjo antrankius. Kiek matė I. S. nesipriešino. Išsivedus vyriškį, pirmiausiai į butą užėjo medicinos darbuotojai, kurie iš kart pradėjo bendrauti su nukentėjusiąja R. S.. Kad medikai bendrauja su nukentėjusiąja suprato iš medikų pasisakymų, ką daryti, kad moteris nenualptų. Kai medicinos darbuotojai bendravo su nukentėjusiąja, ji tuo metu buvo tualete. Įėjus medicinos darbuotojams, jis taip pat užėjo į butą, tačiau paėjo tik iki tualeto, kuris buvo dešinėje pusėje prie virtuvės, o kairėje pusėje lygiagrečiai įėjimas kaip ir į virtuvę, kambarys. Priėjęs prie tualeto, jis apžiūrėjo, ar namuose daugiau nėra žmonių. Nieko neradęs, jis išėjo iš buto į koridorių, kad netrukdytų medicinos darbuotojams. Į butą išskyrus medicinos darbuotojų ir jo iš pradžių niekas nebuvo užėję. Apžiūrėję medicinos darbuotojai R. S., jo paprašė pagalbos, tai yra, kad su neštuvais padėtų nunešti nukentėjusiąją iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. Padėjus medicinos darbuotojams Renatai išeiti iš tualeto, ji buvo paguldyta ant neštuvų. Moteris atrodė nusilpusi, nieko nekalbėjo, tik medicinos darbuotojai, kalbino ją, kad neprarastų sąmonės. Renata buvo su drabužiais, kurie buvo kruvini, taip pat buvo ir veidas ir rankos kruvinos, todėl nebuvo įmanoma nusakyti, kur buvo sužalojimai ir kokie. Padėjus medicinos darbuotojams nunešti R. S. iki greitosios medicinos pagalbos automobilio, jis sugrįžo prie to paties buto ir iš buto koridoriaus kartu įėję į butą su nukentėjusiosios dukros draugu, paėmė striukę. Nori pasakyti, kad tuo metu, kai medicinos darbuotojai buvo buto viduje, girdėjo, kaip I. S. kalbėjosi su Renatos dukros draugu. I. S. sakė: „ką tu galvoji, kad čia aš padariau“, I. S. teisinosi, tačiau negali atkartoti pokalbio ir kas ką sakė, kadangi jis buvo arba bute arba prie buto durų, iš laiptinės pusės. Kaip atrodė įtariamasis, tai yra ar buvo kruvinas ar ne, šiuo metu pasakyti negali, kadangi neprisiminė. Galbūt turėtų būti parašyta tarnybiniame pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį jis pildė. Gali pasakyti, kad I. S. akivaizdžiai buvo neblaivus, kadangi iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Taip pat nori paminėti, kad įėjus į R. S. butą, koridoriaus grindys bei sienos akivaizdžiai buvo kruvinos. Ar kambaryje buvo kraujo, pasakyti negali kadangi į kambarį įėjęs nebuvo, tik buvo įkišęs galvą pro duris, kai apžiūrėjo, ar nieko daugiau nėra kambaryje. Ar buvo, kur nors padėtas ar tai numestas nusikaltimo įrankis, tai yra peilis, pasakyti negali, nes nematė, kadangi bute buvo neilgai. Kaip jau minėjo, kad tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje pildė jis, kadangi ir iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad sugyventinis peiliu subadė moterį. Tarnybiniame pranešime nepažymėjo kūno vietų, kurios buvo sužalotos, tai pat nežymėjo skaičiuko, kuris nusako koks sužalojimas, kadangi nematė, nes Renata buvo kruvina, o jos jis neapžiūrinėjo. (1 t., b. l. 121-122) Liudytojas L. Š. iš esmės davė analogiškus parodymus liudytojo M. P. parodymams. (1 t., b. l. 120) Aprašęs liudytojų parodymus teismas konstatuoja, kad jie iš esmės atitinka tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo Ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G13/14(02) nurodyta, kad R. S. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio kairėje padaryta buku (-ais) daiktu (-ais); durtinės-pjautinės žaizdos: viena – veido kairėje žando srityje, viena – kairės plaštakos nugariniame paviršiuje V delnakaulio projekcijoje, viena dešinio peties išorinėje dalyje, viena – dešinio žasto išorinėje viršutinėje dalyje, viena – dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, penkios – krūtinės dešinėje, iš kurių viena – kiaurinė (atsiverianti į krūtinės ertmę) krūtinės dešinėje tarp II ir III šonkaulių ties krūtinkaulio kraštu, trys – nugaros kairėje, viena – nugaros dešinėje. Žaizdos galėjo būti padarytos duriančių pjaunančių savybių turinčiu (-iais) daiktu (-ais); nubrozdinimas dešiniame dilbyje, du nubrozdinimai krūtinės kairėje. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais); kraujosruva kairio žasto išorinėje vidurinėje dalyje, kraujosruva kairės alkūnės srityje, kraujosruva dešinio kelio priekinėje apatinėje dalyje. Kraujosruvos padarytos buku (-ais) daiktu (ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti 20 ar daugiau kontaktų: vienas – į veido kairę pusę žando sritį, padarant durtinę-pjautinę žaizdą; vienas į kairio žasto išorinę vidurinę dalį, padarant kraujosruvą; vienas – įkairės alkūnės sritį, padarant kraujosruvą, vienas – kairės plaštakos nugarinį paviršių V delnakaulio sritį, padarant durtinę-pjautinę žaizdą; vienas – į dešinio peties išorinę dalį, padarant durtinę-pjautinę žaizdą; vienas – į dešinio žasto išorinę viršutinę dalį, padarant durtinę-pjautinę žaizdą; vienas – į dešinio dilbio sritį, padarant nubrozdinimą; vienas – į dešinės plaštakos delninį paviršių, padarant durtinę-pjautinę žaizdą; vienas į krūtinės dešinę pusę tarp II ir III šonkaulių ties krūtinkaulio kraštu, padarant durtinę-pjautinę kiaurinę (atsiveriančią į krūtinės ertmę) žaizdą; keturios – į krūtinės dešinę pusę, padarant 4 durtines-pjautines žaizdas; du – į krūtinės kairę pusę, padarant 2 nubrozdinimus; 3 – į nugaros kairę pusę, padarant 3 durtines-pjautines žaizdas; vienas – į nugaros dešinę pusę, padarant durtinę-pjautinę žaizdą; vienas – į dešinio kelio priekinę apatinę dalį, padarant kraujosruvą. R. S. sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu kiaurinis (atsiveriantis į krūtinės ertmę) durtinis-pjautinis sužalojimas (žaizda) krūtinės dešinėje tarp II ir III šonkaulių ties krūtinkaulio kraštu laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kiti tiriamosios kūne nustatyti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos aplink žaizdas susidaro dėl žaizdų kanaluose esančių kraujagyslių pažeidimų, kraujo išsiliejimo į aplinkinius audinius, todėl jas kvalifikuoti, klaidinga. Injekcijos žymės alkūnių duobėse, dilbiuose, drenai krūtinėje – atlikti gydymo tikslu, todėl juos kvalifikuoti klaidinga (1 t., b. l. 36-37) Aprašęs specialisto išvadą teismas konstatuoja, kad ji atitinka objektyvią tikrovę dėl nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų, tačiau specialisto išvadoje nėra jokių duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad nukentėjusiajai buvo padaryti tokie kūno sužalopjimai, kurie sukėlė LR BK 135 str. 1 d. nurodytas pasekmes. Apie tai aptariama toliau – nuosprendžio dalyje dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Dėl veikos kvalifikavimo. Ikiteisminio bylos tyrimo metu veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 135 str. nurodant, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė sveikatą. Byloje jokių tai patvirtinančių duomenų nėra: tik specialito išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiajam padarytos kiauryminė durtinės – pjautinės žaizdos nugaroje – VIII tarpšonkaulio srityje, atsiveriančios į krūtinės ertmę, su kairio plaučio sužalojimu, su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje. Teismas neabejoja, kad nukentėjusiajai buvo padarytas specialisto išvadoje nurodytas sveikatos sutrikdymas, tačiau atsakomybė už tai buvo numatyta ir vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas nebegaliojančiame 1961 m. Baudžiamajame kodekse. Jame buvo numatyta: 111 straipsnis. Tyčinis sunkus kūno sužalojimas Tyčinis kūno sužalojimas, pavojingas gyvybei arba sukėlęs regėjimo, girdėjimo ar kurio nors kito organo ar jo funkcijų netekimą, psichinę ligą, nėštumo nutrūkimą, taip pat kitokį sveikatos sutrikimą, susijusį su pastoviu ne mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisomą veido subjaurinimą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų. Kaltinamasis padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimą, dėl kurio jis gydėsi daugiau kaip dešimt dienų: nuo 2014-01-28 iki 2014-03-28. Tai patvirtina Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniuose ieškiniuose ir jų prieduose išdėstyti duomenys. Dabar galiojantis baudžiamasis kodeksas numato, kad sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomas toks sveikatos sutrikdymas, kuris numatytas LR BK 135 str. 1 d. 135 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Byloje nėra jokių duomenų (įskaitant ir nukentėjusiosios parodymus), patvirtinančių, kad nukentėjusiajai dėl jos kūno sužalojimo atsiradę padariniai, numatyti BK 135 str. 1 d. Nukentėjusioji neprarado regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo, nebuvo kitaip buvo sunkiai suluošinta, nesusirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, neprarado didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo (faktiškai neprarado jokios dalies profesinio ar bendro darbingumo), nebuvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Kaltinamojo veiksmai ir jų pasekmės atitinka dabar galiojančio LR BK 138 str. 1 d. numatytą dispoziciją, kurioje yra nurodoma: 138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas LR BPK 256 str. 4 d. nustatytu pagrindu ir tvarka kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja pagal LR BK 138 str. 1 d., kaip ir aprašyta šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje. Kartu teismas pastebi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymas Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ buvo priimtas tais pačiais 2003 m. ir tą patį mėnesį, kai įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. S. B. kodekso (1961 m.) ir naujojo Baudžiamojo kodekso (2003 m.) aptartieji (atitinkamai) 111 str. ir 135 str. visiškai skiriasi juose išdėstytų nusikalstamų veikų sudėčių aprašymais. Kaltinamasis kaltas ne kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamos veikos (sunkus sveikatos sutrikdymas) padarymu, o šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos nusikalstamos veikos padarymu (nesunkiu sveikatos sutrikdymu), baustinas. Dėl bausmės. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir gailisi nusikaltęs; atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, iki sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo 2014-01-01 dirbo. Teismas daro išvadą, kad jam skirtina bausmė, kuri, įskaitant suėmime prabūtą laiką, yra atlikta, kaltinamasis paleistinas iš suėmimo teismo posėdžių salėje (LR BK 66 str., LR BPK 309 str. 1 d. 5 p., konstatuojant, kad suėmimo terminas baigiasi 2014-10-01). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento kardomoji priemonė kaltinamajam neskirtina. Teismas taip pat konstatuoja, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) str. paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu: kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, įrodymų tyrimas byloje buvo sutrumpintas. Teismas taip pat pasisako, kad, atsižvelgiant į nusikalstamo įvykio aplinkybes, kaltinamojo prisipažinimą ir gailėjimąsi pirmą kartą gyvenime nusikaltus, darbą iki sulaikymo, nukentėjusiosios nuomonę dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, net ir dėl teisės taikymo subtilybių šios kategorijos bylose (paprastai kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal kaltinamuosiuose aktuose nurodytą LR BK 135 str. 1 d. straipsnį, neanalizuojant skirtumų, išdėstytų 1961 m. Baudžiamojo kodekso 111 str. 1 d.ir Baudžiamojo kodekso 2003 m. 135 str. 1 d.), kaltinamajam nebūtų pagrindo skirti griežtesnę bausmę, negu bausmė, nurodoma šiame nuosprendyje: bausmė skiriama LR BK 135 str. 1 d. sankcijos ribose. Dėl civilinių ieškinių. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 606 litų 66 ct. dydžio civilinį ieškinį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 3721 litų 85 ct. dydžio civilinį ieškinį. Kaltinamasis juos pripažįsta, todėl teismas daro išvadą, kad jie įrodyti ir tenkintini. Kartu teismas pastebi, kad šie ieškiniai yra regresiniai ir baudžiamojoje byloje neturėtų būti nagrinėjami ( taip yra nusprendęs LAT 2014-06-03 nutartimi byloje Nr. 2K-269/2014). Kaip minėta, ieškiniai tenkintini, nes kaltinamasis juos pripažįsta, - teismas atsižvelgia ir į protingumo kriterijų: ieškinius, kuriuos kaltinamasis pripažįsta, nagrinėjant civilinio proceso tvarka, užsitęstų sprendimo, paties kaltinamojo pripažįstamo, priėmimas. Nukentėjusioji R. S. pareiškė 2300 litų civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jai padarytos žalos, jis kaltinamojo pripažįstamas, įrodytas ir tenkintinas. Dėl daiktinių įrodymų. Peilis, drabužiai, saugomi prie bylos Kauno apylinkės teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (LR BK 94 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str., nusprendžia: I. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir skirti bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, kaltinamojo prabūtą jį sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 ir laikyti jį atlikusiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Kaltinamąjį iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309 str. 1 d. 5 p.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento kardomosios priemonės I. S. neskirti. Patenkinti civilinius ieškinius: priteisti iš I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S. 2300 (du tūkstančius tris šimtus litų), atitikmuo eurais - 665 eurai. Kauno teritorinei ligonių kasai 606 (šešis šimtus šešis litus) 66 ct., atitikmuo eurais - 175 eurai; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 3721 (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną litą) 85ct., atitikmuo eurais – 1077 eurai. Daiktinius įrodymus (peilis, drabužiai, saugomi prie bylos Kauno apylinkės teisme) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (LR BK 94 str.). Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Teisėjas R. S.