Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2019 m. kovo 14 d. apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę - automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,127, 128 punktų reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas (kuomet buvo tamsus paros metas, smarkiai lijo ir buvo šlapia kelio danga), sukdamas į kairę, į automobilių aikštelės pravažiavimą, atsiradus iš anksto numatomai kliūčiai – pėsčiajai R. B., ėjusiai iš dešinės į kairę, pagal automobilio važiavimo kryptį, nesustabdė savo vairuojamo automobilio, dėl to partrenkė aikštelėje ėjusią pėsčiąją R. B., kuriai padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. kovo 14 d. apie 19.00 val. Kaune, vairavo nuosavą automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prospekte esantį prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Į prekybos centro aikštelę įvažiavo iš (duomenys neskelbtini) pr. Įvažiavęs į aikštelę, dairėsi kur gali pasistatyti automobilį. Aikštelės pradžioje nebuvo laisvų stovėjimo vietų, todėl važiavo toliau. Koks važiavimo greitis tuo metu buvo, nežino, tikrai važiavo lėtai. Tuo metu buvo labai prastos oro sąlygos, buvo tamsu, labai stipriai lijo. Pavažiavęs kiek į priekį, pamatė, kad viename aikštelės pravažiavime atbuline eiga iš stovėjimo vietos išvažiuoja automobilis. Tas automobilis išvažinėjo iš tos stovėjimo vietos, kuri buvo maždaug per 3 ar 4 vietas į aikštelės gilumą nuo jo. Pamatęs, kad atsilaisvina vieta, jis visiškai sustojo dar prieš pravažiavimą ir rodydamas kairį posūkio signalą laukė. Automobilis iš stovėjimo vietos išvažiavo atbulas ir pasukęs link A. M. išvažiavo iš pravažiavimo. Praleidęs tą automobilį pradėjo važiuoti į aikštelės gilumą. Kuomet pradėjo važiuoti, nebuvo jokių kitų eismo dalyvių, kuriuos būtų reikėję praleisti. Pavažiavęs maždaug apie 4-5 metrus. (tiksliai pasakyti negali, tai buvo maždaug per automobilio korpusą arba per du aikštelėje stovinčius automobilius), staiga pamatė priekyje savo automobilio, maždaug ties jo viduriu, žmogaus siluetą, kuris buvo pasisukęs į jį savo kaire kūno puse. Tuo pat metu tas žmogus sukosi į jį veidu ir tiesė dešinę ranką ant variklio dangčio bei į jį ranka atsirėmė. Vos tik tai pamatęs stabdė savo automobilį, kadangi automobilio greitis tuo metu buvo ne daugiau, nei 5 km/h. Sustojo vietoje, kurioje ir įvyko kontaktas. Kuomet vyko kontaktas tarp automobilio ir žmogaus, tas žmogus pasisuko priekiu į automobilį ir jau neišsilaikęs pusiausvyros virto kairiu šonu ant asfalto. Nieko nelaukęs A. M. įjungė avarinį signalą ir išlipęs iš automobilio nuskubėjo prie pėsčiojo žmogaus. Priėjęs prie jo pamatė, kad tai buvo senyvo amžiaus moteris. Ji buvo sąmoninga ir gulėjo ant kairio šono. Paklausė iš kur ji atsirado, tačiau ji nieko neatsakė. Netrukus prie jų pribėgo kitas vyrukas. Kadangi moteris gulėjo baloje, nutarė ją pakelti, švelniai paėmė jai už dešinės plaštakos, tačiau moteris pradėjo aimanuoti, kad skauda, todėl jos nutarė nejudinti. Moteris buvo apsirengusi tamsiais rūbais, su šviesia kepuraite. Ar ji dėvėjo atšvaitą nematė. Kiek prisimena, aiškiai matomo atšvaito nebuvo, nebent galėjo atšvaitą turėti ant rankinuko. Ji su savimi turėjo rankinę ir juodą krepšelį. Pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol laukė medikų, moteris paprašė iš jos rankinuko paduoti mobilų telefoną, kad paskambintų savo sūnui. Jai telefoną padavė kažkuris kitas asmuo atskubėjęs į įvykio vietą. Tuo metu pats A. M. kalbėjo su greitąja pagalba. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Atvykę medikai apžiūrėjo moterį ir ją įkėlė į greitosios automobilį. Atvyko ir pėsčiosios sūnus. Jis tik atvykęs įvykio vietą ieškojo mamos. Radęs ją greitosios automobilyje kelis kartus paklausė jos: „ar tai ta koja“. Tada paklausė kur yra vairuotojas, tada A. M. jam prisistatė. Vyras A. M. paklausė, kaip viskas įvyko. Jis jam pasakė, kad jo mama išbėgo priešais automobilį, tuomet vyriškis agresyviai nusiteikęs atšovė, kad jo mama nebėgioja. Buvo įformintas eismo įvykis, patikrintas blaivumas. Nukentėjusiąją išvežė į Kauno klinikas. Pats vyko į Kelių policijos valdybą paaiškinti aplinkybes. Dar įvykio vietoje gavo nukentėjusiosios sūnaus telefono numerį. Tą patį vakarą jam skambino pasiteirauti kaip jo mamos sveikata. Sūnus minėjo, kad jai nustatė kaulų lūžius. Jam vėlgi paskambino kitą dieną, teiravosi jos sveikatos. Sūnus minėjo, kad jai blogai. Klausė jo ar gali atvykti aplankyti jo mamos. Jis atsakė, kad jo mama nenori nieko matyti. Kelių dienų laikotarpyje jam skambino ir rašė žinutes. Kartą jam paskambino, jis pakeltu tonu šaukė, kad mamai blogai, pagrasino užtampysiąs jį teismais. Pokalbis nutrūko ir po tokių pokalbių A. M. daugiau su juo nebekontaktavo. Dėl sukelto eismo įvykio savo kaltę pripažįsta, gailisi. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad moteris, praėjus po eismo įvykio dviem mėnesiams, mirė. Nemano, kad jos mirtis yra susijusi su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais (b. l. 70-74).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B., gimusi 1948 m. kovo 1 d. jo mama, gyv. adresu (duomenys neskelbtini). Mama gyvena viena. Ji registruota Kalniečių poliklinikoje. Mamai buvo nustatytas diabetas, nuo kurio ji nuolat vartojo vaistus. Jo žiniomis, jokiomis kitomis ligomis mama nesirgo. Sveikata mama nesiskundė, ji puikiai susitvarkė viena namuose, iki kol 2019 m. kovo 14 d. pateko į eismo įvykį, adresu (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu mamą einančią prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje partrenkė automobilis. Įvykio metu mama patyrė sužalojimus – buvo nustatytas dešinės pusės klubo lūžis bei skeveldrinis dešinės rankos riešo lūžis. Po įvykio mama buvo paguldyta į Kauno klinikinę ligoninę, Traumų skyrių ((duomenys neskelbtini)). Klinikose mama praleido maždaug mėnesį laiko. Mamai buvo atlikta klubo bei riešo operacija. Po įvykio bei atliktų operacijų mama sunkiai gijo, jos sveikata suprastėjo. 2019 m. gegužės 15 d., apie 14.00 val. telefonu bendravo su savo mama R. B.. Nieko neįprasto, bendraudamas su mama, nepastebėjo. Sveikatos suprastėjimu mama nesiskundė. 2019 m. gegužės 17 d., apie 09.00 val. mamai skambino į mobiliojo ryšio telefoną, tačiau telefonu ji neatsiliepė. Apie 09.20 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Buto durys buvo užrakintos, taigi jas atsirakino pats, kadangi turi namų raktus. Įėjęs į namus nieko neįprasto nepastebėjo, jie buvo tvarkingi. Nuėjęs į virtuvę pastebėjo ant grindų, ant dešinio šono gulinčią savo mamą R. B. galimai be gyvybės ženklų. Atvykę medikai konstatavo jos mirtį (b. l. 42-43).

Policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog pateikta informacija, kad eismo įvykio metu nukentėjo R. B. (b. l 1).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane ir nuotraukose užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, situacija, vieta ir automobilio padėtis po eismo įvykio (b. l. 5-13).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, jog automobilis be krovinio, padangų, vairo mechanizmo, apšvietimo signalų prietaisų, automobilių priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė gera, apgadinimų, gedimų nėra (b. l. 14-18).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole aprašytas vaizdo įraše užfiksuotas eismo įvykis (b.l. 19-21).

Kauno apskrities VPK Dainavos PK pareigūnų tarnybiniame pranešime ir eismo įvykio pirminėje eismo įvykio informacijoje pateikti pradiniai duomenys apie eismo įvykį (b. l. 22-29).

2019 m. balandžio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto D. T. išvada Nr. G1020/2019(02), dėl R. B. sveikatos sutrikdymo masto, patvirtina, kad R. B. yra padaryta dešinio šlaunikaulio kaklelio ir dešinio stipinkaulio lūžimai, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 59).

2019 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto J. V. išvadoje Nr. M426/2019(02), dėl R. B. mirties priežasties nustatymo, nurodyta, kad R. B. mirties priežastis yra staigi netikėta ūmi plaučių arterijų tromboembolija iš apatinės tuščiosios venos baseino. Ši patologinė būklė sąlygota širdies veiklos ir kraujo krešėjimo sistemos funkcijos sutrikimo. Vertinant autopsijos radinius ir pateiktų medicininių dokumentų asmens sveikatos istorijos duomenis, teigiama, kad R. B. 2019 m. kovo 14 d. buvo patyrusi dešinės klubinės srities ir dešinio riešo traumą, ko pasekoje lūžęs dešinio stipinkaulio tolimesnis galas tipinėje vietoje ir lūžęs dešinio šlaunikaulio kaklelis. Pastarojo lūžio gydymo tikslu 2019 m. kovo 22 d. atlikta klubo sąnario protezavimo operacija. Stipinkaulio ir šlaunikauli lūžiai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Autopsijos metu konstatuota buvusių traumuotų kūno sričių audinių būklė rodo, kad lūžiai sugydyti, minkštieji audiniai jų aplinkoje sveiki ir jokių tiesioginių priežastiniu ryšiu su mirtį sukėlusia tromboembolija nesusiję (b. l. 60-64).

A. M. Kelių eismo taisykles pažeidė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes nenumanė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir sukėlė eismo įvykį, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ką patvirtina ir specialisto išvada, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Įvertinus bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda (b. l. 75-79).

A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į tai, kad A. M. padarė neatsargų, pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 66), dirbantis duomenų apie registraciją Respublikiniame priklausomybės ligų centre, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nepateikta.

Įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei BK 55 straipsnio nuostatas, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas sprendžia, kad A. M. skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies (straipsnio redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, artima minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę pripažino, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis byloje (b. l. 38), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), ir skirti jam 30 MGL (1500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 20 MGL (1000 eurų) dydžio baudą.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

Įpareigoti A. M. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.