Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-09-15 · Byla Nr. Ik-2695-281/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-15
Bylos Nr.
Ik-2695-281/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00916-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Ina Kirkutienė, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybai
Trečiasis asmuo
UAB „Lietuvos rytas“
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. I-2695-281/2011
Proceso Nr. 3-61-3-00916-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 70.1. (S)
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011-09-15Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Justui Sankaičiui, atsakovės atstovei Alvydai Jatulienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos žemės ūkio misterijos skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Lietuvos rytas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija) teismui pateiktame skunde bei patikslintame skunde (b. l. 1–8, 83–87) prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2011-03-21 raštą Nr. 4S-951.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad Lietuvos Respublika naudojasi Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) parama. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-02-13 nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą paskyrimo“ 1 punktu paskyrė Ministeriją Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai valdymo institucija ir kompetentinga institucija, todėl Ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veikloje vadovaujasi Europos Tarybos (EB) 2005-09-20 reglamento Nr. 1698/2005 dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai 76 straipsniu, įpareigojančiu valstybes nares skelbti ir teikti informaciją apie nacionalinės strategijos planus, kaimo plėtros programas ir Europos Bendrijos įnašą. Ministerija, vadovaudamasi Europos komisijos (EB) 2006-12-15 reglamento Nr. 974/2006 VI priedo 1.1. p., siekdama skaidrumo privalo platinti kuo išsamesnę informaciją apie bendros paramos, kurią teikia ES ir valstybės narė kaimo plėtros programoms, galimybes. Atsižvelgęs į minėtų teisės aktų nuostatas ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą, patvirtintą 2007-10-19 Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 (su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009-12-14 Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2009) 10216), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2007-04-20 įsakymu Nr. 3D-175 patvirtino Informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą ir jos viešinimo strategiją (toliau – Viešinimo strategija).

Ministerija, atsižvelgdama į Viešinimo strategijos reikalavimus, atrinko galimus informacinius partnerius, su kuriais, vykdant viešuosius pirkimus, buvo sudarytos sutartys.

2010 m. kovo–balandžio mėn. neskelbiamų derybų būdu Ministerija vykdė viešąjį pirkimą „iš anksto su Ministerija suderintos informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013m. programą ir jos įgyvendinimą bei kitas žemės ūkio aktualijas rengimas ir publikavimas laikraštyje „Lietuvos rytas“.

2010-03-16 viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija) posėdžio metu (protokolo Nr. 2VP-57(21.4), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkinių įstatymo (toliau – VPĮ) 56 str. 1 d. 3 p. parinko pirkimo būdą – neskelbiamas derybas. Į jas 2010-03-19 raštu Nr. 2D-1536 (6.2.) buvo pakviestas vienintelis tiekėjas UAB „Lietuvos rytas“. Komisija 2010-03-29 posėdžio protokolu Nr. 2VP-81 (21.4) UAB „Lietuvos rytas“ pateiktą pasiūlymą pripažino atitinkančiu 2010-03-16 patvirtintų sąlygų reikalavimus. Derybos su UAB „Lietuvos rytas“ įvyko 2010-03-29 (posėdžio protokolas Nr. 2VP-98(21.4.)), po kurių Komisija konkursą laimėjusiu pripažino UAB „Lietuvos rytas“ pasiūlymą ir 2010-04-19 Ministerija su UAB „Lietuvos rytas“ sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis).

Tarnyba 2011-03-21 atliko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos neskelbiamų derybų būdu vykdyto „iš anksto su Ministerija suderintos informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013m. programą ir jos įgyvendinimą bei kitas žemės ūkio aktualijas rengimas ir publikavimas laikraštyje „Lietuvos rytas““ paslaugų pirkimo vertinimą ir jį išdėstė 2011-03-21 rašte Nr. 4S-951. Jame konstatavo, kad Ministerija, pasirinkdama pirkimo būdą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, neužtikrino šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi. Parengdama iš anksto su Ministerija suderintos informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą ir jos įgyvendinimą bei kitas žemės ūkio aktualijas rengimo ir publikavimo laikraštyje „Lietuvos rytas“ paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygas ir sudarydama sutartį pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies ir 6 dalies 3 punkto, 25 straipsnio 1 dalies ir Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr.1S-21(toliau-Metodika)25 reikalavimus ir neužtikrino Įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatų laikymosi bei Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto tikslo siekimo.

Atsižvelgdama į tai Tarnyba rašte pateikė nuomonę, kad perkančioji organizacija turėtų nutraukti Sutartį CK 1.80 str. 1 d. pagrindu ir, esant poreikiui, organizuotų naują viešąjį pirkimą bei įpareigojo Ministeriją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu informuoti Tarnybą apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl Sutarties nutraukimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau-VAI) 8 str. 1 d., 2 d. numato individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju Tarnybos Skundžiamame rašte formuluojamas privalomas įpareigojimas Ministerijai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų Tarnybą raštu informuoti apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendinius dėl Sutarties nutraukimo nėra motyvuotas, t. y. neaišku, kuo remiantis Tarnyba formuluoja tokį įpareigojimą, neaišku, kuo remiantis nustatytas 10 dienų terminas. Be to, VPĮ 8 str. apibrėžiantis Tarnybos funkcijas bei teises nenumato Tarnybos teisės įpareigoti perkančiąją organizaciją per nustatytą terminą priimti atitinkamą sprendimą dėl viešojo pirkimo sutarties ir apie jį informuoti Tarnybą. Tarnyba nenurodė administracinio akto apskundimo tvarkos, kaip to reikalauja VAĮ 8 str. 2 dalis.

Tarnybos 2011-03-21 skundžiamas raštas Nr.4S-951 neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, o šiame rašte Tarnybos suformuluotas įpareigojimas Ministerijai viršija Tarnybos kompetencijos ribas, todėl minėtas raštas yra naikintinas kaip neteisėtas.

Tarnyba Skundžiamu raštu konstatavo, kad Ministerija nepagrindė viešojo pirkimo būdo (neskelbiamomis derybomis) parinkimo, tuo pažeidė VPĮ 56 str. 1 d. 3 p., neužtikrino VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi, šio straipsnio 2 d. įtvirtinto tikslo siekimo.

Ministerija informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programą rengimo ir publikavimo paslaugas pirko siekdama įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, užtikrinti efektyvų galimų pareiškėjų ir paramos gavėjų informavimą apie projektą, skleisti informaciją visuomenei, žiniasklaidos atstovams, kitiems asmenims, teikti aiškią, išsamią ir naujausią informaciją galimiems pareiškėjams ir paramos gavėjams apie paramai gauti privalomas atlikti administracines procedūras, informuoti tikslines grupes apie paramos įgyvendinimo eigą, rezultatus, propaguoti sektinus pavyzdžius.

Būtent, siekdama aukščiau nurodytų tikslų, t. y.pasiekti maksimalią informacijos sklaidą, sudarant pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, kurio pasiekimą užtikrinti gali tik didžiausi, populiariausi, į tikslinę auditoriją orientuoti informacijos skleidėjai, Ministerija priėmė sprendimą informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programą rengimo ir publikavimo paslaugų pirkimą organizuoti neskelbiamų derybų būdu. Šis tikslas, priešingai negu teigia Tarnyba, pilnai atitinka VPĮ 3str.2 d. numatytą viešųjų pirkimų tikslą.

Nagrinėjamo viešo pirkimo tikslo specifika nulemia tai, kad kiti VPĮ nurodyti galimi viešojo pirkimo būdai nagrinėjamu atveju efektyviausiai nepasiektų viešojo pirkimo tikslo, kadangi maksimalią informacijos sklaidą gali užtikrinti tik tie paslaugų tiekėjai, kurių auditorija yra didžiausia, t. y. perkamų paslaugų siekiamas tikslas nulemia tai, kad norimas paslaugas gali suteikti tik keli rinkoje esantys paslaugų tiekėjai (didžiausią auditoriją turintys internetiniai tinklapiai, televizijos laidos, dienraščiai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, įgyvendinant siekiamus tikslus perkančioji organizacija pagrįstai ir teisėtai pasirinko viešųjų pirkimų organizavimo būdą (neskelbiamos derybos) ir nepažeidė VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. reikalavimų.

Tarnyba, atlikdama Ministerijos organizuoto viešojo pirkimo vertinimą, nepagrįstai vertino atskirai tik viešąjį pirkimą, o ne visus viešuosius pirkimus tam pačiam tikslui (informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programą rengimui ir publikavimui) bendrame kontekste. Ministerija informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programą rengimo ir publikavimo paslaugas pirko neskelbiamų derybų būdu ne tik nagrinėjamu atveju, bet ir iš kitų paslaugų tiekėjų: UAB „Lrytas“ dėl publikavimo tinklapyje www.lrytas.lt, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Lietuvos ryto“ televizija, dėl rodymo per Lietuvos ryto TV, bei iš UAB „Alfa Media“ dėl publikavimo tinklapyje www.alfa.lt., iš VšĮ „Bernardinai.lt“ dėl publikavimo tinklapyje www.bernardinai.lt, iš VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos“ dėl publikavimo tinklapyje www.manoukis.lt., iš UAB „DELFI“ dėl publikavimo tinklapyje www.delfi.lt, iš UAB „Lietuvos žinios“ dėl publikavimo laikraštyje „Lietuvos žinios“. Iš šių aplinkybių matyti, kad Ministerija, priešingai negu teigia Tarnyba, parinkdama viešųjų pirkimų būdą, nepažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, kadangi sutartis, nors ir pagal atskirus viešuosius pirkimus, iš esmės sudarė su pagrindiniais, didžiausiais ir į tikslinę publiką orientuotais informacijos skleidėjais savame sektoriuje.

Tarnyba savo skundžiamame rašte nurodo, kad Ministerijos su informacijos skleidėju UAB „Lietuvos rytas“, laimėjusiu viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, sudaryta paslaugų teikimo sutartis prieštarauja imperatyvioms VPĮ nuostatoms, todėl CK 1.80 str. 1 d. pagrindu minėta sutartis turėtų būti nutraukta ir, esant poreikiui, Ministerija turėtų organizuoti naują viešąjį pirkimą.

Tarnyba Skundžiamame rašte pateikia tik savo nuomonę dėl Sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to neformuoja jokios privalomo elgesio taisyklės, be to, kaip minėta ankščiau, Ministerija viešąjį pirkimą organizavo pagal VPĮ nuostatas ir nepažeidė jokių imperatyvių įstatymo normų, dėl ko nėra pagrindo vadovaujantis Tarybos nuomone nutraukti sudarytą paslaugų teikimo sutartį.

Be to, Sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui (Sutarties 8.4, p.), šiuo metu yra įvykdyta ir pasibaigusi. Atsižvelgiant į tai, šios Sutarties nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia nebetenka prasmės (paslaugos suteiktos, už jas atsiskaityta).

Atitinkamai dėl tų pačių priežasčių (Sutarties įvykdymo ir pasibaigimo) nebetenka prasmės Tarnybos keliami klausimai dėl nepakankamų reikalavimų perkamam objektui nustatymo, pirkimo dokumentų nepakankamo tikslumo, nenustatytų kainodaros taisyklių dėl sutarties kainos ar įkainių perskaičiavimo pasikeitus kitiems mokesčiams.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 45—47,129) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka.

Paaiškino, kad įvertinusi pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumą, nustatė, kad perkančioji organizacija pirkimui vykdyti pasirinko neskelbiamų derybų būdą.

VPĮ 56str. nustato keturias sąlygas, kuomet perkančioji organizacija, esant bent vienai iš jų, prekes, paslaugas ar darbus gali pirkti neskelbiamų derybų būdu. Perkančios organizacijos argumentai, kad atliktu tyrimu laikraštis „Lietuvos rytas“ turi didžiausią skaitytojų auditoriją, yra patikimiausias tarp nacionalinių dienraščių ir turi dideles žurnalistines pajėgas bei galimybę teikti išsamią autorinę informaciją, nepagrindžia parinkto pirkimo būdo. Todėl pagrįstai buvo konstatuotas VPĮ 56straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas.

Įvertinusi pirkimo dokumentus, Tarnyba nustatė, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nenurodė jokių reikalavimų, susijusių su pranešimų reklaminio skydelio publikavimu, nepateikė detalių perkamų paslaugų aprašymų, pateikiamų pranešimų apimties, reklamos talpinimo trukmės, vietos, išmatavimų ir kt.. Tuo neužtikrino VPĮ 24 str. 7 d. nuostatų, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs ir aiškūs.Įvertinus tai, kad neaiškus ir netikslus perkamų paslaugų aprašymas galėjo turėti įtakos apskaičiuojant pasiūlymo kainą ir jos pagrįstumui, perkančioji organizacija neužtikrino ir VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo bei 3 str. 2 d. nustatyto tikslo siekimo vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Perkančioji organizacija derybų sąlygose privalėjo išsamiai apibūdinti perkamas paslaugas, aiškiai nustatyti paslaugai apibūdinti reikalingus duomenis arba parengti techninę specifikaciją, vadovaudamasi VPĮ 25 str. nuostatomis. Pirkimo sąlygų 22 punkte nurodyta, kad kaina turi būti apskaičiuota, atsižvelgiant į techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau pirkimo sąlygose techninės specifikacijos reikalavimų nėra nustatyta. Tai neužtikrina VPĮ 24 str. 7d. nuostatų, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių laikymosi.

VPĮ 8 str. 2 d. 2 p. nustatyta, jog viena iš Tarnybos funkcijų yra vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti kaip perkančiosios organizacijos laikosi šių teisės aktų reikalavimų <...>, t. y. tyrimui atlikti nereikalingos jokios tiekėjų, dalyvių, kitų suinteresuotų asmenų prašymai, skundai ar pretenzijos. Prašymų, pretenzijų dėl pirkimo sąlygų nepateikimas nereiškia jų atitikimo Įstatymo reikalavimams. Tarnyba, pirkimo vertinimo metu nustačiusi pirkimo sąlygų neatitikimą Įstatymo reikalavimams, privalo pažeidimus nurodyti perkančiai organizacijai.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad ji nepažeidė tiekėjo teisių pirkimo dokumentuose nenustačiusi kainodaros taisyklių dėl sutarties kainos ar įkainių perskaičiavimo, pasikeitus kitiems mokesčiams (ne PVM). Tačiau atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų 8 p., kad paslaugos bus perkamos vienų metų laikotarpiui su galimybe sutartį pratęsti ne daugiau kaip dvejiems metams, perkančioji organizacija derybų sąlygose privalėjo nustatyti kainodaros taisykles dėl sutarties kainos ar įkainių perskaičiavimo pasikeitus kitiems mokesčiams (ne PVM).

Šie reikalavimai nenustatyti ir su UAB „Lietuvos rytas“ sudarytoje 2010-04-19 pirkimo sutartyje Nr. 8P-0126. Tai pažeidžia VPĮ 18 str. 6 d. 3 p. ir Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 (toliau – Metodika) 25 p. nuostatas.

Vadovaujantis VPĮ 18 str. 6 p., pirkimo sutartyje turi būti nurodytos kainodaros taisyklės, parengtos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Metodikos 25 p. reikalauja, jog kainodaros taisyklėse turi būti nustatytas sutarties kainos ar įkainių perskaičiavimas ne tik dėl pridėtinės vertės mokesčio, tačiau ir dėl kitų mokesčių pasikeitimo, jeigu sutarties trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė kaip 1 metai.

Viešųjų pirkimų vykdymo tvarką reglamentuoja specialus VPĮ. Viešasis pirkimas organizuojamas, pirkimo dokumentai rengiami, pirkimo procedūros atliekamos vadovaujantis būtent šiuo įstatymu. Į viešojo pirkimo rezultate sudaromą sutartį turi būti įtraukiamos pirkimo dokumentų ir pasiūlymo sąlygos. VPĮ 18 str. 8 d. nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Tokiu būdu, pirkimo sąlygose ir sutartyje nenustačius kainodaros taisyklių dėl sutarties kainos ar įkainių perskaičiavimo pasikeitus mokesčiams, vėliau šių sąlygų keisti negalima.

Pirkimo sutartis sudaryta pažeidžiant VPĮ reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 1 d., imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl atsakovė išreiškė nuomonę, kad perkančioji organizacija turėtų sutartį nutraukti ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja Tarnybos ginčijamą vertinimą įvardija kaip sprendimą ir nurodo, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. reikalavimų. Minėtas vertinimas nėra administracinis sprendimas.

Ginčijamu vertinimu Tarnyba konstatavo, kad perkančioji organizacija sutartį sudarė pažeisdama Įstatymo reikalavimus, tačiau joks valdingo pobūdžio sprendimas dėl pažeidimų nebuvo priimtas. Rašte konstatuoti faktai yra be privalomojo pobūdžio patvarkymų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Raštas negali būti vertinamas kaip individualus administracinis aktas ir negali sudaryti prielaidos skųsti jį ABTĮ nustatyta tvarka.

Dėl skundžiamame rašte formuluojamo prašymo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoti Tarnybą apie Ministerijos priimtus sprendimus negali būti prilyginama privalomam įpareigojimui. Tarnyba veikia jai VPĮ suteiktų įgaliojimų ribose. Įstatymo 8straipsnio 2d.2p. nustatyta Tarnybos funkcija kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją. Šio straipsnio 3d. 6p.nurodyta, kokius įpareigojimus Tarnyba turi teisę duoti perkančioms organizacijoms. Tarnybai nesuteikti įgalinimai įpareigoti perkančias organizacijas nutraukti sudarytas sutartis. Ginčijamu raštu Tarnyba išreiškė savo nuomonę, kad Pareiškėja turėtų nutraukti sutartį ir paprašė nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoti Tarnybą. Galiojančiose teisės aktuose nėra nustatyta, kiek laiko turėtų būti laukiama atsakymo į panašius prašymus.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotasis asmuo UAB “Lietuvos rytas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l. 39-40) nurodė, kad su skundu sutinka ir jį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Nustatyta, kad Ministerijos Viešojo pirkimo komisijos 2010-03-16 protokoliniu sprendimu Nr. 2VP-57(21.4) buvo nutarta: 1) vadovaujantis VPĮ 56 str. 1 d. 3 p., informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą ir jos įgyvendinimą bei kitas žemės ūkio aktualijas rengimo ir publikavimo laikraštyje „Lietuvos rytas“ paslaugas pirkti neskelbiamų derybų būdu; 2) patvirtinti Neskelbiamų derybų sąlygas informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą ir jos įgyvendinimą bei kitas žemės ūkio aktualijas rengimo ir publikavimo laikraštyje „Lietuvos rytas“ paslaugoms pirkti, numatant pasirinkti paslaugos teikėją pagal mažiausios kainos kriterijų; 3) pakviesti tiekėją UAB „Lietuvos rytas“ 2010-03-29 14.40 val. dalyvauti neskelbiamose derybose informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą ir jos įgyvendinimą bei kitas žemės ūkio aktualijas rengimo ir publikavimo laikraštyje „Lietuvos rytas“ paslaugoms pirkti (b. l. 60).

Ministerijos 2010-03-19 raštu UAB „Lietuvos rytas“ buvo pakviesta dalyvauti neskelbiamose derybose (b. l. 51).

Ministerijos Viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi UAB „Lietuvos rytas“ pateiktą paslaugų pirkimo pasiūlymą, 2010-03-29 protokoliniu sprendimu Nr. 2VP-81(21.4) nutarė pripažinti, kad UAB „Lietuvos rytas“ priminis pasiūlymas atitinka perkančios organizacijos reikalavimus ir kviesti derėtis UAB „Lietuvos rytas“ (b. l. 63-64).

Ministerijos Viešojo pirkimo komisijos 2010-03-29 protokoliniu sprendimu Nr. 2VP-82(21.4) buvo patvirtintos galutinės informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą ir jos įgyvendinimą bei kitas žemės ūkio aktualijas rengimo ir publikavimo laikraštyje „Lietuvos rytas“ paslaugų kainos (b. l. 65).

Ministerija ir UAB „Lietuvos rytas“, vadovaudamiesi Komisijos 2010-03-29 posėdžio protokolu Nr.2VP-83(21.4), 2010-04-19 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą ir jos įgyvendinimą bei kitas žemės ūkio aktualijas rengimo ir publikavimo laikraštyje „Lietuvos rytas“ (b. l. 67-68).

Tarnyba, išnagrinėjusi Ministerijos vykdytas paslaugų pirkimo procedūras bei tarp Ministerijos ir UAB „Lietuvos rytas“ 2010-04-19 pasirašytos pirkimo sutarties nuostatas, 2011-03-21 rašte Nr.4S-951 nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 1 d., imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis, todėl perkančioji organizacija minėtą pirkimo sutartį turėtų nutraukti ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą (b. l. 48).

Iš teismui pateikto skundo reikalavimų matyti, kad Ministerija kelia ginčą dėl Tarnybos 2011-03-21 rašto Nr.4S-951 pagrįstumo bei teisėtumo ir minėtą raštą prašo panaikinti.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23str. ir 52 str. teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Tačiau teisminis tikrai ar tariamai pažeistos teisės gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37, 101, 103 str., kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. ir 22 str. 1 d. reikalavimus (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-20 nutartis adm. b. Nr. AS8 – 431/2007; 2006-10-12 nutartis Nr. A8-1516-06; 2008-03-28 nutartis A556-613/2008 ir kt.).

Tarnybos kompetenciją priimti teisės aktus viešojo administravimo srityje reglamentuoja VPĮ, kurio 8 str. 3 d. 4-6 p. numato, kokio pobūdžio teisės aktus (sprendimus) atsakovė gali priimti asmenų, pažeidusių šio įstatymo reikalavimus, atžvilgiu.

Iš skundžiamo Tarnybos 2011-03-21 rašto matyti, kad buvo patikrinta bei įvertinta Ministerijos veikla vykdant informacinės medžiagos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą ir jos įgyvendinimą bei kitas žemės ūkio aktualijas rengimo ir publikavimo laikraštyje „Lietuvos rytas“ pirkimo procedūras, konstatuojant, jog pareiškėja pažeidė tam tikras VPĮ nuostatas. Tačiau skundžiamu raštu Ministerijos atžvilgiu joks valdingo pobūdžio sprendimas dėl pažeidimų nebuvo priimtas, nebuvo taikytos neigiamo poveikio priemonės, numatytos VPĮ 8 str. 3 d. 4–6 p., o išsakyta tik pozicija, kad perkančioji organizacija 2010-04-19 pirkimo sutartį turėtų nutraukti.

Nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms, todėl raštas negali būti vertinamas kaip individualus administracinis aktas ir negali sudaryti prielaidos skųsti jį ABTĮ nustatyta tvarka.

Kadangi ginčijamas raštas nėra individualus administracinis aktas, teismas nevertina jo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimams.

Skundžiamame rašte Tarnybos išreikštas prašymas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoti Tarnybą apie pareiškėjos veiksmus, nelaikytinas privalomojo pobūdžio nurodymu, galinčiu sukelti teisines pasekmes pareiškėjai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo minėtose nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiama, kad Tarnybos 2011-03-21 raštas Nr.4S-951 negali būti laikomas administraciniu aktu, priimtu Ministerijos atžvilgiu, kadangi jis, kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentas, nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių (neįtakojo pareiškėjos teisių ir pareigų).

Pažymėtina, kad padarytos išvados nėra pareiškėjos teisės į teisminę gynybą apribojimas. Ginti su padaryto patikrinimo susijusias išvadas bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus pareiškėja gali kitais būdais, o ne skundžiant Tarnybos 2011-03-21 raštą Nr.4S-951.

Jeigu skundžiamo rašto pagrindu pareiškėjos atžvilgiu būtų priimti sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes, tai būtent ginčijant tokį sprendimą, būtų analizuojami prieštaravimai, argumentai dėl ginčo rašte nurodytų trūkumų ar konstatuotų pažeidimų, vertinama jų įtaka priimtam sprendimui bei galimai padarytų pažeidimų ir priimto sprendimo proporcingumas ir kita.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101straipsnio 1dalies 1punktu, nustačius, kad ginčijami teisės aktai pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ( Administracinių bylų teisenos įstatymo 15str., 101str.1p.) .

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 101 str. 1 p., 102 str. 2 d., teismas

nusprendė:

Bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundo reikalavimą panaikinti Viešųjų pirkimo tarnybos 2011-03-21 raštą Nr. 4S-951 nutraukti.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėMefodija PovilaitienėVeslava Ruskan