Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2023 m. lapkričio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2022 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 3 dalį, BK 226 straipsnio 4 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams 6 mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi 2023 m. lapkričio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis pakeistas perkvalifikuotos V. G. nusikalstamos veikos iš BK 225 straipsnio 3 dalies, 226 straipsnio 4 dalies ir 225 straipsnio 3 dalies, 226 straipsnio 4 dalies į BK 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir V. G. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2023 m. lapkričio 24 d., pabaiga – 2028 m. vasario 24 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. gegužės 13 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Komisija pasisakė, kad stebima, jog nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, grįžtų gyventi pas šeimą, turi aukštąjį išsilavinimą, stabilią darbinę istoriją. Pažymėta, jog ir šiuo metu nuteistasis užsiima darbine veikla, skolų neturi. Vyksta į trumpalaikes išvykas, nuteistajam suteikta teisė nuvežti vaikus į būrelius, pažeidimų nefiksuota. Bausmės atlikimo metu, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Lanko pozityvaus užimtumo priemones, įsitraukia į veiklas, bausmės atlikimo sąlygos nuosekliai švelnėjo. Taip pat Komisija nutarime nurodė, jog asmuo nuteistas antrą kartą, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigia. Mąstymo ir elgesio problemos gali būti siejamos su nusikalstamu elgesiu, jeigu negebės atsiriboti nuo destruktyvios aplinkos. Komisijos vertinimu, nuteistojo nusikalstama veika padarė itin didelės žalos valstybei, dėl ko nuteistojo ankstyvas paleidimas lygtinai, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Be to pažymėta, kad nuteistojo elgesyje stebimas pasikartojantis nusikalstamų veikų modelis. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtinto materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, dėl ko nusprendė netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, privalomas pagal įstatymą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Be to, vien žemos nusikalstamo elgesio rizikos nustatymas dar nėra vienareikšmiai vertinamas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, reikalinga įvertinti visumą duomenų charakterizuojančių nuteistąjį, ir tik nuoseklus teigiamas nuteistojo elgesys galėtų būti vertinamas kaip vertas pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam V. G., šiuo metu jau egzistuoja, kadangi nors nuteistasis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį atliks 2026 m. sausio 8 d., tačiau pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, dėl ko nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iki devynių mėnesių anksčiau. Ir nors nuteistasis iš esmės yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, jog nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip atitinkanti kriterijų žemas. Pastebėtina, jog toks rizikos vertinimas stebimas nuo pirminio įvertinimo (2024 m. sausio 24 d.) ir nors pakartotinio vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemas su mažėjančia skaitine išraiška, vis tik neigiamai nuteistąjį V. G. charakterizuoja tai, kad jo elgesyje vis dar stebimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stilius ir draugai/mąstymas ir elgesys/nuostatos/ lėšų tvarkymas ir pajamos). Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai turi neabejotinos įtakos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškai ir gali būti lemiamos įtakos turinčiais veiksniais, nuteistajam būnant lygtinai paleistam, pakartotinai nusikalsti. Tik nuosekli ir įtikinanti, dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, būtų pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju, dinaminių kriminogeninių veiksnių srityje, nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis nėra stebimas ir tokiu būdu, vien žema nusikalstamo elgesio rizika, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors pats nuteistasis skunde nurodo, kad nuo nusikalstamos veikos įvykdymo jau 9 metus jokių naujų nusikaltimų nepadarė, ši aplinkybė niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, teismas pažymi, kad kiekvienas įstatymų laikymusi paremtos visuomenės narys, ne tik turėtų, tačiau ir privalo laikytis įstatymų ir nedaryti jokių nusikalstamų veikų, tuo tarpu nuteistasis V. G. jau yra teistas du kartus, o tai atspindi jo asmenybės polinkį nuskalsti ir veikti priešingai įstatymams.

Sutiktina su Komisijos ir skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis V. G., dirba, yra išleidžiamas trumpalaikių išvykų į namus, jam leidžiama nuvežti vaikus į būrelius, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, vis tik, teismo vertinimu šios aplinkybės nėra niekaip išskirtinai teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį. Aptarti duomenys atskleidžia tik tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o nuteistojo teigiamas elgesys jau buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos, kadangi jis nuo 2024 m. gruodžio 20 d. buvo perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Vis tik, nuteistasis dar sąlyginai trumpą laiką bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, ir dar nėra pagrindo spręsti, jog jis gebės išlaikyti savo elgesį išskirtinai teigiamą, nepažeisdamas jam taikomų bausmės atlikimo sąlygų. Taip pat susipažinus su nuteistojo asmens bylos duomenimis ir Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nėra pagrindo spręsti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra esmingai pasikeitęs teigiamos dinamikos link. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs, jog nuteistasis vis dar kategoriškai neigia savo kaltę nusikalstamų veikų įvykdyme, nors jo kaltė pilnai įrodyta teismų priimtais procesiniais sprendimais, o toks nuteistojo kategoriškumas atspindi tai, kad jis ne tik, kad nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo, tačiau kartu negeba prisiimti savo nusikalstamais veiksmais sukeltos žalos valstybei. Juo labiau, kad nuteistasis teistas antrą kartą.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio nuteistajam neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. G. neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie turi neabejotinos įtakos nusikalstamo elgesio raiškai.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo V. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.