Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-07-30 nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu pagal LR BK 259 str. 1 d. ir nuteistas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, tai yra 2009 m. balandžio 8 d., apie 13.00 val., Mažeikiuose, prie Tirkšlių gatvės 11 namo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 1,018 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,235 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno iki gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame neteisėtai laikė, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, piniginėje ant sofos lovos iki 2009 m. balandžio 9 d., 13.30 val., kol policijos pareigūnai surado ir išėmė įvykio vietos apžiūros metu, šias psichotropines medžiagas.

N. R. I. skundžia 2009-06-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis gydosi nuo narkotikų ir gydymosi kursas turi pasibaigti š.m. lapkričio mėnesį, o įkalinimo įstaigoje jis to kurso pabaigti negalės. Skundu nuteistasis prašo atsižvelgti į tą aplinkybę ir suteikti jam galimybę užbaigti gydymo kursą ir paskirtą bausmę – areštą pakeisti į baudą arba atidėti nuosprendžio įsigaliojimą iki š.m. gruodžio mėn., kol bus užbaigtas gydymosi kursas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, tinkamai kvalifikavo nuteistojo R. I. nusikalstamą veiką, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija.

R. I. anksčiau keturis kartus teistas, ne kartą už analogiškas veikas (b.l.66), teistumui neišnykus padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka (b.l.65). Nuteistasis R. I. prašo paskirtą arešto bausmę pakeisti į švelnesnę bausmę – baudą arba atidėti nuosprendžio įsigaliojimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. sankcija numato kelias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. LR BK 75 str. numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Ši poveikio priemonė taikoma asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, kai egzistuoja ir kitos tame straipsnyje numatytos jo taikymo sąlygos, o šiuo konkrečiu atveju R. I. yra nubaustas arešto bausme (BK 42 str. 1 d. 6 p., 49 str.), kurios atidėjimo LR Baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato, kaip nenumato ir nuosprendžio įsigaliojimo atidėjimo.

Nuteistojo R. I. prašoma skirti bausmės rūšis – bauda, įvertinant nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, būtų aiškiai per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d., ir sunkiai įvykdoma, nes nuteistasis nedirba.

Skirdamas bausmę nuteistajam R. I. apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę bei kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir už nusikalstamą veiką paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, kuri artima Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d. numatytam šios bausmės vidurkiui, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė yra tinkama ir teisinga.

Pateiktoje specialisto 2009-05-14 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad nuteistasis vienerius metus yra įtrauktas į gydymo nuo narkotikų metadono programą (b.l.91), tačiau byloje nėra pateikta jokių kitų dokumentų, patvirtinančių R. I. apeliacinio skundo teiginius, kad jis dalyvauja toje programoje ir gydosi nuo priklausomybės narkotikams. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme 2009-07-30 nuteistasis nurodė, kad iki gydymo pabaigos yra likę 2 mėnesiai (b.l.124), tai reiškia, kad gydymas turėjo baigtis 2009 m. rugsėjo mėnesį, o savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jo gydymas turi baigtis š.m. gruodžio mėnesį. Tokie prieštaravimai ir įrodymų nebuvimas apie nuteistojo gydymąsi nuo narkotikų leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais.

Kolegija konstatuoja, kad tenkinti R. I. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-07-30 nuosprendis pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. I. apeliacinį skundą atmesti.