Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ir mirusiosios pirmos eilės įstatyminio įpėdinio B. D. 2 763,94 Eur nuostolių (žalos) susijusios su jo motinos V. D. laidotuvėmis bei jos palikimo tvarkymu, priteisti iš atsakovo jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina V. D.. B. D. dėl sveikatos būklės atsisakė laidoti motiną, tačiau jiedu sudarė susitarimą, pagal kurį atsakovas pavedė motinos laidotuvėmis rūpintis jam, pažadėdamas, kad visos su tuo susijusios išlaidos bus kompensuotos, perleidžiant jam mirusiosios vardu valdytą nekilnojamąjį turtą. Sutiko palaidoti mirusiąją, tuo labiau, kad iki jos mirties buvo teismo sprendimu paskirtas jos sutuoktinio globėju ir eilę metų rūpinosi atsakovo tėvų priežiūra ir slaugymu. Organizuojant laidotuves, buvo priverstas atsisakyti darbų užsienyje ir greitai sugrįžti į Lietuvą. Lėktuvo bilietas iš Švedijos į Rygos oro uostą jam kainavo 2 049 Švedijos kronų, kas sudaro 200 Eur. Mirusiosios kūnas buvo kremuotas Kėdainiuose, esančioje įmonėje AB „K2 LT“ ir atsisveikinimo procesas organizuotas G. Petrėno laidojimo namuose Joniškio mieste. Jis už šias paslaugas sumokėjo 510 Eur. Kapinėse suteiktos paslaugos jam kainavo 250 Eur. Bažnyčiai už paslaugas buvo paaukota 100 Eur, tačiau pateisinamų dokumentų šioms išlaidoms neturi. Rėmelis, mirusios nuotraukai patalpinti, jam kainavo 15 Eur. Gedulingi pietūs jam kainavo 228 Eur, o transporto išlaidos (kuras), organizuojant laidotuves, iš viso atsiėjo 81,93 Eur. Mirusios kūnas tik po ilgų derinimų buvo perduotas jam palaidoti ir laidotuvės įvyko 2023 m. gruodžio 14 d. Šios išlaidos sudaro bendrą 1 384,93 Eur sumą. 2024 m. kovo 6 d. atsakovas suteikė jam įgaliojimą (notarinio registro Nr. 710) vesti paveldėjimo bylą, gauti visas pažymas, paveldėjimo teisės liudijimą, atstovauti jį visose instancijose santykiuose su visais juridiniais ar fiziniais asmenimis ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Vykdant šį pavedimą, vėl turėjo grįžti į Lietuvą, praleisti čia porą savaičių. Grįžo lėktuvu, kur bilietas jam kainavo 28 Eur, ir reikalų tvarkymui naudojo asmenines lėšas, patyrė išlaidas pas notarą – bendra išlaidų suma 472,16 Eur. Nacionalinei žemės tarnybai už atitinkamų pažymų išdavimą sumokėjo 12 Eur. Pastaroji pažyma buvo reikalinga nuosavybės teisės perleidimo forminimui, kuris neįvyko. Jis nėra mirusios įstatyminis ar testamentinis įpėdinis, tačiau už tokį įpėdinį atliko jam priklausančias prievoles. V. D. mirties, jos laidojimo ir palikimo tvarkymo metu dirbo UAB „O.“, kuri buvo jį komandiravusi dirbti į Švediją. Ryšium su laidojimu jis praleido visą eilę darbo dienų ir už jas negavo atlyginimo, t. y. patyrė tiesioginius nuostolius. Nuo 2013 m. gruodžio 8 d. iki V. D. laidotuvių dienos - 2023 m. gruodžio 14 d. negavo atlyginimo už 5 darbo dienas, kas sudaro 288,95 Eur nuostolių, o grįžęs 2024 m. vasario 26 d., palikimo reikalų tvarkymui, nedirbo tiesioginio darbo 10 darbo dienų, kas sudaro 577,90 Eur praradimą. Taigi, viso yra patyręs 866,85 Eur nuostolių negautų pajamų. Atsakovas atsisakė vykdyti savo įsipareigojimą perleisti jam mirusios vardu registruotą žemės sklypą, kaip atsisakė ir kompensuoti patirtas išlaidas, dėl to patyrė nuostolius. Bendra jo patirtų nuostolių suma sudaro 2 763,94 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad apie V. D. mirtį sužinojo iš seniūnijos seniūnės, kuri jam paskambino, pasidomėjo, kas pasirūpins mirusiosios laidotuvėmis. Jis tuomet atsakė, kad paprašys kaimyno ūkininko V., pradžioj V. sutiko, vėliau – atsisakė dėl jam nežinomų aplinkybių. Jis tą pačią dieną kalbėjo su B. D., pasiteiravo, kas pasirūpins laidotuvėmis. Tada B. D. pasakė: „Nesirūpink, bus kas palaidoja“. Kai kalbėjo su B. D., pastarasis kalbėjo normaliai. Atsakovas 2023 m. gruodžio 7 d. ne tiesiogiai, o per tarpininkus paprašė jo, kad palaidotų mamą, o jis tuo tarpu atsisakys jos turto dalies. Kai atsakovas prašė, jis dar buvo namuose. Jis sutiko. B. D. pats nedrįso su juo šnekėti, jis paprašė, kad jam paskambintų ūkininkai ir paprašytų. Kas sugalvojo sudaryti 2024 m. gruodžio 7 d. susitarimą, jis nežino, ūkininkas V. bendravo su B. D.. Jis parašą padėjo tik grįžęs iš Švedijos. Kaip jis suprato, gruodžio 7 d. tekstą spausdino V. Susitarimas buvo pasirašytas prie B. D., jo namuose, nes jam skambino V. sakė, kad dabar yra pas B. D.. Jis pasirašė susitarimą po to, kai paėmė popierius. Kopiją turi jis ir B. D.. Susitarimą jam perdavė V. B. D. kopiją perdavė jis pats, nuvykęs į ligoninę. V. D. kūną paėmė, kremavimu ir viskuo kitu rūpinosi laidojimo namai. Laidojimo namams jis iš savo lėšų primokėjo 510 Eur – kitą sumą gavo iš valstybės. V. D. kremavo piniginiais sumetimais, kad būtų pigiau, mažiau reikėtų atlyginti atsakovui. Su karstu ir duobės kasimu būtų išėję daug daugiau. Su urna pakako nukelti plokštę ir įdėti urną į kapą. Jis B. D. pasakė, kad jo mamą kremuos, B. D. liepė jam daryti viską savo nuožiūra. Jis B. D. viską pateikė, išaiškino, kaip palaidojo, kokios išlaidos buvo. Jis dėl kremavimo tarėsi su D. N.. D. N. nebuvo mirusiosios giminė, tačiau jos bendravo, ji – B. D. giminė. Kuro išlaidas sudaro jo parvežimas iš Rygos, jis važiavo į Satkūnus, Milvydžių kapines, vežė notarę pas B. D. į ligoninę, socialinės darbuotojos paprašytas ieškojo B. D. asmens kortelės, dėl ko taip pat naudojo kurą, ne sykį važiavo jo namus prižiūrėti, ar užrakintos namų durys. Kuro išlaidų patyrė daugiau nei pateikta, nes jį vežė ir atgal. Gedulingus pietus jis derino su giminėmis, pussesere. Gedulinguose pietuose dalyvavo V., D. N., S. B., B. D. du sūnūs, jis pats, dalyvavo apie 10 žmonių. Atvykęs į laidotuves, ūkininkas V. davė vokelį su 100 Eur, pusbrolis S. B. – 50 Eur. V. D. yra sakiusi, kad pinigų laidotuvėms turi dar prieš savo sutuoktinio J. D. mirtį. Atsakovo tėvo J. D. sąskaitoje buvo didelė pinigų suma, tačiau ją išgrynino pats atsakovas. Kadangi B. D. neturėjo pinigų, jis padengė notarės išlaidas. Iš notarės gavo registro išrašą ir paveldėjimo teisės dokumentą. Juos atvežė B. D. į ligoninę ir jis jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Kai jis grįžo, pas B. D. vyko ne tą pačią dieną. Tada B. D. negalėjo vaikščioti, gulėjo lovoje. Jis pirmą kartą nuvyko pas notarą pasiteirauti dėl paveldėjimo procedūros, kadangi B. D. buvo ligoninėje. Jis su B. D. susitarė, kad jei iki trijų mėnesių jis nesusitvarkys paveldėjimo, tai jis grįš ir tada jo prašymu jis atliks visas procedūras. Kadangi B. D. sunkiai vaikščiojo, jis notarę atvežė į gydymo įstaigą. Įgaliojimas buvo tvarkomas dalyvaujant B. D.. Kas sugalvojo įrašyti jo atstovavimą pirkimo-pardavimo santykiuose, nežino. Tai, kad B. D. atsilygins jam, buvo sutarta jų pačių, jis ligoninėj, prie notarės klausė, ar jam užteks 2 ha. kompensacijai. Jis neprašo jokio turto, jis prašo tik nuostolių. Susitarimo raštiško dėl kompensacijos už paveldėjimo sutvarkymą, jie nesudarė, jis kaip giminaitis pasitikėjo B. D.. B. D. jis ataskaitos apie jo atliktus veiksmus, susijusius su atstovavimu paveldėjimo santykiuose, nepateikė, nes buvo išvažiavęs. Vėliau pastebėjo, kad B. D. neketina laikytis susitarimo, jis prašė padengti tik jo patirtus nuostolius. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. jis dirba Švedijoje, tuo laikotarpiu jis grįžinėdavo į Lietuvą, nes dirbo rotaciniu būdu, kuris kinta, buvo, kad dirbo 6 savaitės, o 3 savaites būdavo namuose. Šiuo metu dirba 4 savaites, 3 savaites būna namuose. Kol jo nebūdavo, D. padėdavo jo sutuoktinė. Paveldėjimo dokumentų jis netvarkė laisvu nuo darbo laiku, prašėsi iš darbo, nes jis nežino tiksliai kiek bus Švedijoje, jei mažiau darbų – dirba trumpiau. Jis neprisimena, kiek nuo V. D. mirties per tris mėnesius jis praleido Lietuvoje. Tame laikotarpyje jis nebuvo parskridęs į Lietuvą, kadangi viskas atsiliepia į piniginius reikalus. Jam ūkininkas pervedė pinigus už žemės nuomą. 2023 m. vasario, balandžio mėnesiais gavo virš 1 000 Eur žemės nuomos. Už tuos pinigus jis tenkino D. poreikius: pirko maistą, televizorių, kietąjį kurą. Po V. D. mirties, gautus pinigus jis neįtraukė į paveldėjimo dokumentus, kodėl – negali pasakyti. Po V. D. mirties gautus pinigus jis panaudojo skolos sau pasidengimui, kuri buvo susidariusi padedant V. D., nors iš V. paėmė laidotuvėms, tačiau jais nebuvo dengiamos laidotuvių išlaidos. Kaip kreditorius, įpėdiniams reikalavimo dėl mirusiosios skolos jis nereiškė, B. D. viską žino. Įrodyti susidariusią skolą negali, nes visi čekiai, elektros knygutė yra pas B. D.. Iš vienos sąskaitos jis dalimis tuos pinigus pervedė į kitą savo asmeninę sąskaitą, nes abejomis naudojasi. Jis buvo B. D. tėvo J. D. globėjas. Palaidojus J. D., V. D. prašymu, jis toliau rūpinosi ja ir atsakovu, veždavo jiems maistą. Ji nepasitikėjo sūnumi B. D., nes jis vedė asocialų gyvenimo būdą, prieš motiną smurtavo. V. D. pensiją gaudavo į rankas, pinigus atnešdavo paštininkė, o visi kiti pinigai – žemės nuoma, už kurią pinigai, V. D. ūkininkams išsakytu pageidavimu, būdavo pervedami jam, kadangi B. D. girtaudavo ir pinigai dingdavo. Jie sutarė, kad gauti pinigai bus panaudojami maistui, elektrai, anūkų išlaikymui, kadangi B. D. neišlaikė savo vaikų. Savo vardu mokėjo per Medicinos banką, kvitus pateikdavo B. D. kaip įrodymą, kad išlaikymas yra pervestas. Jis nupirko V. D. rakinamą seifą dokumentams, vaistams laikyti, kadangi B. D. kartu su alkoholiu išgerdavo ir jos vaistus. V. D. pinigus laikydavo piniginėje, kurią kabindavo ant kaklo. Jis patarė V. D. laikyti grynus pinigus seife, pas ją buvo ir seifo raktai. Iš V. D. raktą turėjo pasiėmęs B. D.. Jokie V. D. daiktai po jos mirties jam nebuvo perduoti, nebuvo perduotas ir V. D. raktas nuo seifo, jis buvo seife, seifas buvo atrakintas, jame buvo kapeikos. Matė, nes buvo nuvykęs į namus, ieškojo asmens tapatybės kortelės. Jis raktų nuo D. namų neturėjo. Kai išvežė B. D., namai nebuvo užrakinti. Jie raktus laikydavo padėtus virtuvėje. B. D. paprašė surasti raktus ir užrakinti. Jis tą padarė. Paliko raktus ant elektros skydinės po stogeliu, apie tai pranešė socialinei darbuotojai. V. D. buvo jo teta, jo tėvo sesuo. Jis V. D. neatlygintinai atlikdavo ūkio darbus, atveždavo maisto.