Vilniaus apygardos teismo nutartis

išnagrinejo pareiškejo G. K. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo skundas del LR Generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aleksandro Kazakovo 2010-08-26 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

2010-08-24 LR Generalineje prokuraturoje buvo gautas pareiškejo G. K. pareiškimas. Iš pareiškimo turinio seka, jog pareiškejas prašo patraukti baudžiamojon atsakomyben Panevežio apygardos teismo darbuotojus, atsiuntusius jam šio teismo teisejo P. Š. 2010-08-17 nutarti. Pareiškejo teigimu, mineta nutartis buvo prisegta prie Panevežio apygardos teismo pirmininko V. M. 2010-08-17 rašto Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartis yra priimta baudžiamojoje byloje, kuri su juo neturi nieko bendra, taciau kadangi byla yra del nužudymo, jis mano, kad tokiu budu bandoma ji ibauginti už Panevežio apygardos teismo teiseju veiksmu apskundima.

LR Generalines prokuraturos prokuroras 2010-08-26 nutarimu atsisake pagal pareiškejo pareiškima pradeti ikiteismini tyrima, esant aiškioms Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. numatytoms aplinkybems.

2010-09-03 Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme gautas pareiškejo skundas del mineto prokuroro nutarimo panaikinimo. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 9 d. nutartimi atmestas pareiškejo skundas del LR Generalines prokuraturos prokuroro 2010-08-26 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo, motyvuojant tuo, kad jokiu konkreciu faktu, galinciu pagristi pareiškejo teiginius apie bandymus ji ibauginti nera, o pareiškime esantys pamastymai, kad nutartis priimta baudžiamojoje byloje del J. P. nužudymo, atsiusta tycia yra deklaratyvaus pobudžio. Teismas pritaria prokuroro pozicijai, kad net jeigu, kaip teigia pareiškejas, jam iš tikruju buvo atsiusta teisejo P. Š. 2010-08-17 nutartis kartu su teismo pirmininko V. M. 2010-08-17 raštu, tai galejo ivykti del teismo darbuotoju technines klaidos. Kita vertus, pareiškejas nepateike duomenu apie tai, kad jam mineta teisejo P. Š. nutartis buvo iteikta.

Iš pareiškejo skundo turinio seka, jog jis prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 9 d. nutarti bei LR Generalines prokuraturos prokuroro 2010-08-26 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Pareiškejo nuomone, ikiteisminio tyrimo teiseja šališkai skundžiamoje nutartyje nurode, jog nera jokiu konkreciu faktu, galinciu pagristi jo teiginius apie bandymus ji ibauginti. Pareiškejo nuomone, jo pareiškime ir skunde yra nurodyti negincijami faktai, kurie yra detalizuoti. Pareiškejo nuomone, prokuroras neužkirto kelio, kad nebutu viešinami baudžiamuju bylu duomenys, jam vel yra iteiktas Šiauliu apygardos prokuraturos prokuroro M. F. 2010-09-02 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal A. Š. pareiškima. Pareiškejo teigimu, jis nutarimu ir nutarciu iteikinejima pašaliniams asmenims, duomenu viešinima, supranta kaip grasinimus.

Teismo posedyje pareiškejas ir prokuroras nedalyvavo, apie teismo posedžio vieta ir laika jiems pranešta istatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo skundas atmestinas.

Aukštesnes instancijos teismas, susipažines su skundo nagrinejimui pateikta medžiaga, daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2010 m. rugsejo 9 d. nutartis, kuria atmestas pareiškejo skundas ir paliktas galioti LR Generalines prokuraturos prokuroro 2010 m. rugpjucio 26 d. nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, yra teiseta ir pagrista.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas (nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes). Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Pareiškejas pareiškime del ikiteisminio tyrimo pradejimo nurodo, jog jis Panevežio apygardos teismo pirmininko V. M. 2010-08-17 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su šio teismo teisejo P. Š. 2010-08-17 nutartimi priimta baudžiamojoje byloje del J. P. nužudymo, kuri su juo neturi nieko bendra, atsiuntima supranta kaip grasinima ji nužudyti, nušauti ar kitokiu budu susidoroti.

Siekiant išvengti vertinimo klaidu ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebutu be pagrindo pripažinti psichine prievarta, baudžiamosios teises teorijoje ir teismu praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisine reikšme turi tik realus (ne tariami) grasinimai. BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikata, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali buti ivykdytas. Pažymetina, kad grasinimo realumui nustatyti nera butina, kad grasinantysis iš tikruju ketino ji realizuoti, bet pakanka to, jog nukentejusysis pagal grasinimo išraiška ir kitas aplinkybes turejo pagrinda bijoti jo igyvendinimo, o kaltininkas norejo butent tokios nukentejusiojo busenos (kasacines nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realuma, butina isitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinejamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti del šio asmens ketinimu ir kad jis iš tikruju sieke ibauginti nukentejusiji (tai nebuvo nevykes pokštas, spontaniškai išsprude žodžiai, i grasinimo panašus, bet kitokia prasme turintys veiksmai ir pan.). Analogiškai grasinimo realumas suprastinas ir vertinant BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytus grasinimus susprogdinti, padegti ar padaryti kitokia pavojinga gyvybei, sveikatai ar turtui veika. Kita vertus, BK 145 straipsnio 2 dalyje taip pat kriminalizuotas ir sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikštis ne tik grasinimais atlikti aukšciau minetas konkrecias pavojingas veikas, bet ir kitais baime, nerima ar nesaugumo jausma kelianciais veiksmais (pvz., besikartojanciais ižeidinejimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atvirus sekimu, gasdinanciais naktiniais skambuciais, amoralaus pobudžio SMS žinutemis ir pan.). Todel tokios sistemingos psichines prievartos realumui konstatuoti nebutina, kad nukentejusysis turetu pagrinda bijoti butent del savo gyvybes ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis samoningai buvo verciamas nerimauti, nesaugiai jaustis.

Aukštesnes instancijos teismas, susipažines su skundo nagrinejimui pateikta medžiaga, konstatuoja, jog joje nera duomenu apie tai, kad pareiškejui butu grasinta ji nužudyti, nušauti ar pastarasis butu sistemingai bauginamas. Pareiškejo tiek pareiškime del ikiteisminio tyrimo pradejimo, tiek skunduose nurodoma aplinkybe, jog jam tycia buvo iteikta su juo niekaip nesusijusi Panevežio apygardos teismo teisejo P. Š. 2010-08-17 nutartis priimta baudžiamojoje byloje del J. P. nužudymo, nesuteikia pagrindo išvadai, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 str. Skunda nagrinejantis aukštesnes instancijos teismas, pritaria tiek ikiteisminio tyrimo teisejos skundžiamoje nutartyje, tiek LR Generalines prokuraturos prokuroro nutarime atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima padarytai išvadai, jog mineta nutartis kartu su Panevežio apygardos teismo pirmininko V. M. 2010-08-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškejui galejo buti iteikta per klaida. Teismo nuomone, šia išvada tik patvirtina pareiškejo papildomai prie skundo atsiustas Šiauliu apygardos prokuraturos 2010-09-28 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog Šiauliu apygardos prokuraturos prokuroro M. F. 2010-09-02 nutarimo nuorašas su lydrašciu (Nr. (duomenys neskelbtini)), adresuotas suimtajam A. Š. , pareiškejui Šiauliu tardymo izoliatoriaus darbuotoja iteike per klaida.

Taip pat aukštesnes instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje išdestytiems argumentams, jog nera šiuo atveju pagrindo pradeti ikiteismini tyrima ir pagal LR BK 247 str. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pagal mineta baudžiamojo istatymo straipsni gali atsakyti tik specialusis subjektas (proceso dalyvis ar kitas asmuo, mates atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareiguno ispetas (pasirašytinai), kad be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis draudžiama) ir pastarojo LR BK 247 str. dispozicijoje nurodyti veiksmai turi buti atlikti veikiant tycia. Tokiu duomenu teismui skundo nagrinejimui pateiktoje medžiagoje nera.

Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, teismas daro išvada, jog naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 9 d. nutarti pareiškejo skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškejo G. K. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 9 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.