Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio (9 klasių) išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. kovo 14 d. apie 15.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini) esančiame I. D. B. priklausančiame name konflikto su nukentėjusiąja I. D. B. metu paėmęs ranka jai už kaklo smaugė, suko kairę ranką, pargriovęs ant grindų spyrė ne mažiau trijų kartų į dešinį šoną, rankomis smūgiavo į veidą ir kitas kūno vietas, siekdamas, kad nukentėjusioji neiškviestų policijos pareigūnų, sudaužė jos namuose buvusį laidinį telefoną, taip mušdamas ir smurtaudamas padarė nukentėjusiajai I. D. B. dešinės krūtinės ląstos sumušimus, dešinio kelio sumušimą, galvos sumušimą, nubrozdinimus veide ir kakle, kraujosruvas rankose.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis S. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku tarp jo ir sugyventinės I. D. B. kilus konfliktui dėl degtinės, jis suėmęs nukentėjusiajai už rankų nutempė ją į šalį ir nutrenkė ant lovos, jos nesmaugęs, nespyręs ir nemušęs. Telefoną sudaužęs dėl to, jog nenorėjęs, kad sugyventinė skambintų į policiją.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. R. dalinio prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiosios I. D. B. parodymais, jog 2012 m. kovo 14 d. apie 15 val. sugyventinis grįžo iš Mažeikių neblaivus ir ėmęs ją kaltinti, kad ji gerianti, nusitempė į kitą kambarį, kur partrenkė ant sofos ir ėmė smaugti. Po kurio laiko jai išbėgus iš kambario į virtuvę pargriovė ant grindų, spyrė į dešinį šoną, su kumščiu trenkė į veidą. Be to, S. R. nutraukė laidinio telefono laidus ir sudaužė telefoną;

- liudytojo A. Š. parodymais, jog 2012 m. kovo 14 d. į tarnybinį mobilų telefoną paskambino nukentėjusioji I. D. B., kuri pranešė, jog prieš valandą ją sumušė sugyventinis. Nuvykus pas ją į namus nukentėjusioji skundėsi skausmais bei ant kaklo matėsi kraujosruvos. Anksčiau I. D. B. keletą kartų yra skundusis dėl sugyventinio smurto ir jis yra du ar tris kartus kalbėjęsis su S. R. tuo klausimu;

- liudytojo M. P. parodymais, jog 2012 m. kovo 14 d. kartu su A. Š. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) esantį namą, kur juos pasitiko nukentėjusioji, kuri buvo labai išsigandusi, sakė, kad ją sumušė sugyventinis, spardė į šoną;

- 2012 m. kovo 14 d. I. D. B. protokolu – pareiškimu dėl kaltinamojo elgesio (b. l. 5);

- 2012 m. kovo 14 d. Telšių AVPK Mažeikių r. PK VTS PP tyrėjo-viršilos A. Š. tarnybiniu pranešimu su fotolentele dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, jog įvykio vietoje nustatyta, kad ant I. D. B. kaklo ir dešiniojo šono matėsi kraujosruvos, sukruvinta nosis, virtuvėje ant grindų mėtėsi laidinio telefono šukės (b. l. 8-13);

- 2012 m. kovo 14 d. asmens blaivumo patikrinimo lapu, iš kurio matyti, jog 17:06:46 val. S. R. buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas (b. l. 19);

- išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, jog I. D. B. buvo diagnozuota: dešinės krūtinės ląstos sumušimas, dešinio kelio sumušimas, nubrozdinimai veido smakro srityse, mėlynės rankų, kojų srityse, galvos minkštųjų audinių sumušimas (b. l. 18).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamojo S. R. veiksmai tyčia smaugiant, sukant kairę ranką, spiriant į šoną bei suduodant kumščiu nukentėjusiajai I. D. B. į veidą ir kitas kūno vietas, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas, nes pakaltinamas asmuo smaugdamas, spirdamas, kumščiu suduodamas smūgius negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl S. R. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – mušant sukėlus fizinį skausmą.

Kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam S. R. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo S. R. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką - gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus švelnesnę iš BK 140 straipsnio 1 dalies numatytų alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, jų terminą nustatant pagal BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį (BK 41, 46, 54, 61 straipsniai).

Be to, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus, kartu su bausme S. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė ir uždraustina šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos prisiartinti prie nukentėjusiosios I. D. B., bendrauti ir ieškoti ryšių su ja bei S. R. įpareigotinas šešis mėnesius gyventi skyrium (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72¹ straipsnis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. R. paliktinas galioti jam 2012 m. kovo 16 d. nutartimi skirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamos vietos - Puodininkų g.16, Viekšniai bei nesiartinti prie smurtą patyrusios nukentėjusiosios I. D. B., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę S. R. įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. kovo 16 d. (b. l. 20-22), vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Nukentėjusiosios I. D. B. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis sudaužydamas laidinį telefono aparatą nukentėjusiajai padarė 100 Lt dydžio turtinę žalą. Šią aplinkybę pripažino ir kaltinamasis, todėl iš kaltinamojo S. R. nukentėjusiajai I. D. B. priteistina 100 Lt turtinės žalos atlyginimui (CK 6.263 straipsnis).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusioji I. D. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu ji patyrė skausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo S. R. neturtinė žala yra 500,00 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254, 297 – 305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Paskirti S. R. baudžiamojo poveikio priemonę: uždrausti šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos prisiartinti prie nukentėjusiosios I. D. B., bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei įpareigoti S. R. šešis mėnesius gyventi skyrium.

Į bausmės laiką nuteistajam S. R. įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. kovo 16 d., vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. R. palikti galioti jam skirtą įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamos vietos - (duomenys neskelbtini) bei nesiartinti prie smurtą patyrusios nukentėjusiosios I. D. B., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.

Civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš S. R. nukentėjusiajai I. D. B. 100 Lt (šimtas litų) turtinės ir 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.