- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- I-8620-815/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02423-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. balandžio 28 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–3).
2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas nuo 2013 m. kovo 11 d. iki 2014 m. Lukiškių TI-K laikytas netinkamomis sąlygomis, todėl jam priteistinas moralinės žalos atlyginimas už visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį.
2.2. Lukiškių TI-K jis be priežasties buvo perkeliamas iš vienos kamerą į kitą. Kamerose, kurių plotas neviršija 8 m², pareiškėjas 24 val. buvo laikomas su dar daugiausiai 3 asmenimis (tik 1 val. buvo išvedamas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį), todėl trūko vietos pasivaikščioti po kamerą, vienam asmeniui vaikščiojant, kitiems tekdavo sėdėti ant gultų. Kamerose įrengta: 2 dviaukštės lovos, stalas (matmenys – 65 cm x 70 cm), kriauklė su šaltu vandeniu, atviras tualetas (užima apie 1 m²), nuo kameros atitvertas 1 m pločio ir apie 1 m aukščio sienele. Kameroje iš tualeto sklido kvapas, o toje pačioje patalpoje tekdavo valgyti. Drabužius skalbdavo ir džiovindavo kameroje, nors pagal teisės aktus gyvenamosiose patalpose tai draudžiama daryti. Kamerose buvo mažai oro, nebuvo jokios ventiliacijos, kamerose būdavo tik langas (matmenys – 80 cm x 100 cm), iš lauko pusės jame įrengtos grotos, be to, dar įrengtas smulkus sietas, taigi, pro langą patekdavo šiek tiek oro ir šviesos. Dieną ir naktį kamerose veikdavo dirbtinis apšvietimas. Jokių valymo priemonių į kamerą nebuvo duodama, buvo aprūpinama tik soda, bet dėl drėgmės ji sukietėdavo.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 7–14).
1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
2. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, 2013 m. kovo 14 d. ryte, 2013 m. kovo 22 d. ryte, 2013 m. gegužės 22 d. vakare, 2013 m. gegužės 23 d. ryte, 2013 m. gegužės 24 d. vakare, 2013 m. gegužės 25 d. – 2013 m. gegužės 26 d., 2013 m. birželio 13 d. ryte, 2013 m. liepos 12 d., 2013 m. liepos 19 d., 2013 m. liepos 23 d., 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 2 d., 2013 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d., 2013 m. rugpjūčio 19 d., 2013 m. rugpjūčio 21 d., 2013 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugsėjo 5 d., 2013 m. spalio 31 d., 2013 m. lapkričio 3 d., 2013 m. lapkričio 14 d., 2013 m. gruodžio 13 d., 2013 m. gruodžio 23 d. – 2013 m. gruodžio 26 d., 2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 13 d., 2014 m. gegužės 6 d. – 2014 m. gegužės 8 d. vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Be to, 2013 m. balandžio 15 d. – 2013 m. balandžio 22 d., 2013 m. gegužės 20 d. – 2013 m. gegužės 22 d., 2013 m. liepos 1 d. – 2013 m. liepos 12 d., 2013 m. rugsėjo 20 d. – 2013 m. spalio 31 d., 2013 m. lapkričio 4 d. – 2013 m. lapkričio 11 d., 2013 m. lapkričio 15 d. – 2013 m. gruodžio 13 d., 2013 m. gruodžio 16 d. – 2013 m. gruodžio 23 d., 2013 m. gruodžio 27 d. – 2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 14 d. – 2014 m. gegužės 6 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K.
3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktą nuteistųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (šiuo metu jų yra 87), ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).
5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.
Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.
6. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
7. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
8. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
9. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose pagamintos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
10. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo
Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.
11. Dėl ventiliacijos, vėdinimo
Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
12. Dėl drabužių skalbimo, džiovinimo
Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik sumokėjus už šią paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su valstybės įmone prie Pravieniškių pataisos namų, kuri suteikia mokamas skalbimo paslaugas. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų ir nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Pagal nurodytą įsakymą suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo prašymą. Planuodamas naudotis paslauga jis turi atsižvelgti į asmeninėje sąskaitoje turimų pinigų sumą, planuojamus maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimus. Remiantis minėtu įsakymu, jeigu suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės skalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami sausi.
13. Pareiškėjo skundžiamu buvimo laikotarpiu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime vienam asmeniui tenkantis plotas tam tikrais laikotarpiais visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, pareiškėjo tam tikrais laikotarpiais nebuvo įstaigoje (jo judėjimas buvo pakankamai dažnas). Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiajam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
14. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas J. G. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7–14), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 15–18)):
– 2013 m. kovo 13 d. pareiškėjas atvykęs į Lukiškių TI-K buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m²), kameroje vakare buvo 6 asmenys;
– 2013 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 141 (plotas – 8,02 m²), kameroje ryte buvo 1 asmuo; vakare perkeltas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 4 asmenys;
– 2013 m. kovo 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 154 (plotas – 7,94 m²), kameroje ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. kovo 16 d. – 2013 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 154 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 154 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. kovo 19 d. – 2013 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 154 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 154 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 154 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. kovo 23 d. – 2013 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 154 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 154 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. kovo 26 d. – 2013 m. balandžio 8 d. kameroje Nr. 154 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. balandžio 9 d. kameroje Nr. 154 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 154 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. balandžio 11 d. kameroje Nr. 154 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 154 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. balandžio 13 d. – 2013 m. balandžio 14 d. kameroje Nr. 154 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. balandžio 15 d. išvyko į Anykščių areštinę;
– 2013 m. balandžio 22 d. atvykęs iš Anykščių areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 m²), kameroje vakare buvo 3 asmenys;
– 2013 m. balandžio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 302 (plotas – 8,05 m²), kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. balandžio 24 d. – 2013 m. gegužės 12 d. kameroje Nr. 302 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. gegužės 13 d. kameroje Nr. 302 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. gegužės 14 d. – 2013 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 302 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 302 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. gegužės 17 d. – 2013 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 302 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. gegužės 20 d. išvyko į Utenos areštinę;
– 2013 m. gegužės 22 d. atvykęs iš Utenos areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m²), kameroje vakare buvo 2 asmenys;
– 2013 m. gegužės 23 d. kameroje Nr. 118 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. gegužės 24 d. kameroje Nr. 118 ryte buvo 3 asmenys, vakare – 1 asmuo;
– 2013 m. gegužės 25 d. – 2013 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 118 ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;
– 2013 m. gegužės 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 327 (plotas – 7,65 m²), kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. gegužės 28 d. – 2013 m. gegužės 29 d. kameroje Nr. 327 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. gegužės 30 d. – 2013 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 327 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. birželio 4 d. kameroje Nr. 327 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 337 (plotas – 7,69 m²), kameroje ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. birželio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 342 (plotas – 8,10 m²), kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 7 d. – 2013 m. birželio 10 d. kameroje Nr. 342 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;
– 2013 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 342 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 342 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 13 d. kameroje Nr. 342 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 14 d. – 2013 m. birželio 20 d. kameroje Nr. 342 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 21 d. kameroje Nr. 342 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. birželio 22 d. – 2013 m. birželio 30 d. kameroje Nr. 342 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;
– 2013 m. liepos 1 d. išvyko į Anykščių areštinę;
– 2013 m. liepos 12 d. atvykęs iš Anykščių areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2013 m. liepos 13 d. – 2013 m. liepos 14 d. kameroje Nr. 111 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. liepos 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 150 (plotas – 7,56 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2013 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 150 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. liepos 17 d. – 2013 m. liepos 18 d. kameroje Nr. 150 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. liepos 19 d. kameroje Nr. 150 buvo 2 asmenys;
– 2013 m. liepos 20 d. – 2013 m. liepos 22 d. kameroje Nr. 150 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. liepos 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 172 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2013 m. liepos 24 d. – 2013 m. liepos 25 d. kameroje Nr. 172 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. liepos 26 d. – 2013 m. liepos 31 d. kameroje Nr. 172 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 2 d. kameroje Nr. 172 buvo 2 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 3 d. kameroje Nr. 172 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 4 d. – 2013 m. rugpjūčio 7 d. kameroje Nr. 172 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 8 d. – 2013 m. rugpjūčio 12 d. kameroje Nr. 172 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 14 d. – 2013 m. rugpjūčio 15 d. kameroje Nr. 322 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 16 d. kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 17 d. – 2013 m. rugpjūčio 18 d. kameroje Nr. 322 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 104 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. rugpjūčio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 311 (plotas – 7,75 m²), kameroje buvo 3 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 220 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo
– 2013 m. rugpjūčio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. rugpjūčio 22 d. kameroje Nr. 322 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 23 d. – 2013 m. rugpjūčio 26 d. kameroje Nr. 322 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. rugpjūčio 27 d. – 2013 m. rugsėjo 2 d. kameroje Nr. 322 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugsėjo 5 d. kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys;
– 2013 m. rugsėjo 6 d. – 2013 m. rugsėjo 9 d. kameroje Nr. 322 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. rugsėjo 10 d. – 2013 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 322 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. rugsėjo 17 d. kameroje Nr. 322 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. rugsėjo 18 d. kameroje Nr. 322 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. rugsėjo 19 d. kameroje Nr. 322 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. rugsėjo 20 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8);
– 2013 m. spalio 31 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2013 m. lapkričio 1 d. – 2013 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 117 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. lapkričio 4 d. išvyko į Anykščių areštinę;
– 2013 m. lapkričio 11 d. atvykęs iš Anykščių areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 4 asmenys;
– 2013 m. lapkričio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 323 (plotas – 7,75 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2013 m. lapkričio 13 d. kameroje Nr. 323 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. lapkričio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 315 (plotas – 7,30 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2013 m. lapkričio 15 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8);
– 2013 m. gruodžio 13 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. gruodžio 14 d. kameroje Nr. 116 buvo 4 asmenys;
– 2013 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 116 buvo 3 asmenys;
– 2013 m. gruodžio 16 d. išvyko į Anykščių areštinę;
– 2013 m. gruodžio 23 d. atvykęs iš Varėnos areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 124 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2013 m. gruodžio 24 d. – 2013 m. gruodžio 26 d. kameroje Nr. 124 buvo 1 asmuo;
– 2013 m. gruodžio 27 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8);
– 2014 m. balandžio 11 d. atvykęs iš Vilniaus pataisos namų buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2014 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 109 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 109 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. balandžio 14 d. išvyko į Panevėžio areštinę;
– 2014 m. gegužės 6 d. atvykęs iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo uždarytas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 404 (plotas – 40,40 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2014 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 404 buvo 3 asmenys;
– 2014 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 404 buvo 2 asmenys;
– 2014 m. gegužės 9 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8).
2. 2013 m. kovo 14 d. ryte, 2013 m. kovo 22 d. ryte, 2013 m. gegužės 22 d. vakare, 2013 m. gegužės 23 d. ryte, 2013 m. gegužės 24 d. vakare, 2013 m. gegužės 25 d. – 2013 m. gegužės 26 d., 2013 m. birželio 13 d. ryte, 2013 m. liepos 12 d., 2013 m. liepos 19 d., 2013 m. liepos 23 d., 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 2 d., 2013 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d., 2013 m. rugpjūčio 19 d., 2013 m. rugpjūčio 21 d., 2013 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugsėjo 5 d., 2013 m. spalio 31 d., 2013 m. lapkričio 3 d., 2013 m. lapkričio 14 d., 2013 m. gruodžio 13 d., 2013 m. gruodžio 23 d. – 2013 m. gruodžio 26 d., 2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 13 d., 2014 m. gegužės 6 d. – 2014 m. gegužės 8 d. pareiškėjas laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; be to, 2013 m. balandžio 15 d. – 2013 m. balandžio 22 d., 2013 m. gegužės 20 d. – 2013 m. gegužės 22 d., 2013 m. liepos 1 d. – 2013 m. liepos 12 d., 2013 m. rugsėjo 20 d. – 2013 m. spalio 31 d., 2013 m. lapkričio 4 d. – 2013 m. lapkričio 11 d., 2013 m. lapkričio 15 d. – 2013 m. gruodžio 13 d., 2013 m. gruodžio 16 d. – 2013 m. gruodžio 23 d., 2013 m. gruodžio 27 d. – 2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 14 d. – 2014 m. gegužės 6 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K (atsiliepimas į pareiškėjo skundą (b. l. 7–14), asmens įskaitos kortelės kopija (b. l. 15–18)).
3. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė:
3.1. 2013 m. sausio 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-33: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 118 yra langas, patalpa vėdinama natūraliai per langą; oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis dieninis apšvietimas ir dirbtinis naktinis apšvietimas atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 118 įrengtas klozetas be dangčio; kameroje Nr. 118 nuo lubų vietomis nubyrėję dažai, lubos vietomis pajuodę, todėl nurodyta esant finansinėms galimybėms atlikti kameroje remontą (HN 76:2010 remonto dažnio nereglamentuoja) (b. l. 26–27).
3.2. 2013 m. sausio 31 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-55: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 113 vėdinimas, dirbtinis naktinis apšvietimas atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 31–32).
3.3. 2013 m. kovo 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-213: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 322 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta ir dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 322 įrengtas sanitarinis mazgas su tiekiamu šaltu vandeniu, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos dalies atitvertas betonine sienele (b. l. 45–49).
3.4. 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-523: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 118 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių drabužių skalbimas organizuojamas vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 23 d. įsakyme Nr. 1-21 patvirtintu Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašu; dėl dezinsekcijos, deratizacijos Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, graužikų ir buitinių parazitų naikinimas organizuojamas pagal sutartį, pildomas darbų atlikimo žurnalas; minkštasis inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale; patalynę numatyta keisti kas 7 dienas, dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 28–30).
3.5. 2013 m. gegužės 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-533: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 117 vėdinimas, dirbtinė dieninė apšvieta ir dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 117 lubos ir sienos nudažytos, tačiau lubos vietomis pajuodę, nuo sienų vietomis nusilupę dažai, tai neatitinka HN 76:2010 62 punkto (remonto darbų dažnio HN 76:2010 nereglamentuoja), todėl nurodyta, esant finansinėms galimybėms, atlikti kameroje Nr. 117 remonto darbus (pašalinti lubų defektus) (b. l. 73–75). 2013 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-864, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 117 atlikti remonto darbai, pašalinti 2013 m. gegužės 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-533 nustatyti trūkumai (b. l. 77–78).
3.6. 2013 m. gegužės 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-584: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus periodinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę (patikrinimai vykdyti 2013 m. vasario 26 d., kovo 6 d., kovo 28 d.), be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 311 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; Lukiškių TI-K įrengta kirpykla kirpimo paslaugų teikimui, dėl kirpyklos veiklos pažeidimų nenustatyta; Lukiškių TI-K miegui skirtas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas įstaigos patalpose įrengtoje dezinfekcinėje kameroje, kurios darbo žurnale yra registruojami dezinfekcijos duomenys; kiekviename korpuse įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus ir patalynės laikymui, švarus, išdavimui paruoštas minkštasis inventorius (čiužiniai pagalvės, antklodės), ir patalynė laikomi tam skirtose patalpose įrengtose lentynose; dalis minkštojo inventoriaus, esančio lentynose (čiužinių, antklodžių ir pagalvių) buvo susidėvėjusi, vietomis suplyšusi ir neatitiko HN 76:2010 66 punkto reikalavimų; pagal Lukiškių TI-K vidaus tvarką įstaigoje laikomų asmenų patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, o viršutinių drabužių skalbimas apmokamas iš asmeninių laikomų asmenų lėšų, pagal Lukiškių TI-K administracijos duomenis rengiama nauja viršutinių drabužių skalbimo tvarka; dėl skalbimo paslaugų sudaryta sutartis su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų; dėl dezinsekcijos / deratizacijos vykdymo pasirašyta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, įstaigos patalpose pagal poreikį dezinsekcijos / deratizacijos darbai vykdomi kas savaitę (b. l. 62–67).
3.7. 2013 m. birželio 7 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-646: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 150 yra langas, patalpa vėdinama natūraliai per langą; informacija apie gyvenamųjų patalpų valymą registruojama Lukiškių TI-K nustatyta tvarka, patikrinimo metu kameroje Nr. 150 buvo vizualiai švaru; kameroje Nr. 150 santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reglamentuojamas vertes; oro judėjimo greitis kameroje Nr. 150 buvo 0,02 m/s ir neatitiko HN 76:2010 reglamentuojamo rodiklio (oro judėjimo greitis turi buti 0,15 m/s–0,25 m/s) (b. l. 39–40).
3.8. 2013 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-866: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kamera Nr. 117 vėdinama natūraliai per langą; kameroje Nr. 117 dirbtinis dieninis apšvietimas atitiko nustatytus reikalavimus; informacija apie gyvenamųjų patalpų valymą registruojama Lukiškių TI-K nustatyta tvarka, patikrinimo metu kameroje Nr. 117 buvo vizualiai švaru; patalpų valymui, sanitarinių įrenginių dezinfekcijai naudojama kalcinuota soda, skiriama kiekvienai kamerai, duomenys apie kalcinuotos sodos išdavimą registruojami žurnale; kameroje Nr. 117 buvo valymui skirtas inventorius; kameroje esanti patalynė buvo vizualiai švari, patalynę Lukiškių TI-K numatyta keisti 1 kartą per savaitę; kameroje Nr. 117 HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 60–61).
3.9. 2013 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-919: atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 323 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus, oro judėjimo greitis (0,03 m/s) neatitiko HN 76:2010; ekvivalentinis garso slėgio lygis kameroje Nr. 323, sklindant ūžesiui iš šalia esančių dirbtuvių, atitiko Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus; kameroje Nr. 323 dulkių koncentracija neviršijo Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ reglamentuojamos vienkartinės didžiausios leidžiamos dulkių koncentracijos, esančios gyvenamosios aplinkos ore; pagal HN 76:2010 28 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 323 vietomis yra atsilupę sienų dažai, todėl sienos negali būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos; kameroje Nr. 323 ties langu ir ant sienos virš praustuvės buvo juodų dėmių, vizualiai pelėsio nenustatyta; nurodyta kameroje Nr. 323 pašalinti sienų nelygumus, kad sienas būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti (b. l. 85–87).
3.10. 2013 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-920: atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 302 santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 302 patikrinimo metu langų rėmai buvo išimti jose apgyvendintų asmenų pageidavimu, todėl šiose kamerose buvo užtikrintas nuolatinis vėdinimas; kameroje Nr. 302 nuo lubų ir sienų tinkas nebyra, graužikų ar buitinių parazitų buvimo nenustatyta (b. l. 35–36).
3.11. 2013 m. spalio 22 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1261: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 220 yra langas, patalpa vėdinama natūraliai per langą, prie praustuvo sutrupėję keramikinės plytelės, tačiau plyšiai užtinkuoti, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta; kameroje Nr. 220 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reglamentuojamas vertes; pasivaikščiojimo kiemai patikrinimo metu buvo švarūs (b. l. 70–71).
3.12. 2013 m. lapkričio 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1363: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 117 vėdinimas, 323 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis dieninis apšvietimas atitiko nustatytus reikalavimus; oro judėjimo greitis (0,05 m/s) kameroje Nr. 117 neatitiko HN 76:2010 reglamentuojamo rodiklio, oro greičiui padidinti pasiūlyta dažniau vėdinti patalpas; patikrinimo metu kameroje esanti patalynė buvo vizualiai švari; patalynę Lukiškių TI-K numatyta keisti 1 kartą per savaitę; minkštasis inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale; dėl dezinsekcijos, deratizacijos atlikimo Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, atlikti dezinsekcijos, deratizacijos darbai registruojami, patalpose, kuriose yra kamera Nr. 117, dezinsekcijos darbai buvo atlikti 2013 m. spalio 30 d.; kameroje Nr. 117 patikrinimo metu buvo vizualiai švaru; patalpų valymui, sanitarinių įrenginių dezinfekcijai naudojama kalcinuota soda, skiriama kiekvienai kamerai, duomenys apie kalcinuotos sodos išdavimą registruojami žurnale; kameroje Nr. 117 buvo valymui skirtas inventorius; patikrinimo metu HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 79–81).
3.13. 2013 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1677: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kamerose Nr. 121, Nr. 150 ir Nr. 315 yra langai, patalpos vėdinamos natūraliai per langus, pelėsio vizualiai nenustatyta; kamerose Nr. 150 ir Nr. 315 dirbtinis dieninis apšvietimas, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus; kamerose Nr. 121, Nr. 150 ir Nr. 315 oro judėjimo greitis atitiko reglamentuojamas vertes; patikrinimo metu kamerose Nr. 121, Nr. 150 ir Nr. 315 HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 19–21).
3.14. 2013 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1678: vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kamera Nr. 311 vėdinama natūraliai per langą, pelėsio vizualiai nenustatyta; oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, dirbtinis dieninis apšvietimas kameroje Nr. 311 atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 311 vietomis nuo lubų ir sienų nubyrėję dažai, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimų (b. l. 68–69).
4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 103)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 99–102). Nurodyta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. d. buvo pratęsta 1 kalendoriniams metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 104).
5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 105–107).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, kyla ginčas, ar pareiškėjas J. G. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes J. G. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. kovo mėn. (b. l. 7-14).
2. Minėta, kad pareiškėjas J. G. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 20 000 Eur.
2.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
2.2. Nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. pareiškėjas J. G. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7-14); asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 15-18)) buvo laikomas Lukiškių TI-K. Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas J. G. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 162 paras. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
2.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K siekia užtikrinti laikomiems asmenims tvarką ir kaip įmanoma geresnes sąlygas, nes įvertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, jų dalis, aktualius šiai administracinei bylai, matyti, kad, nustačius pažeidimus (b. l. 26-27, 73-75, 62-67, 39-40, 85-87, 79-81, 68-69), Lukiškių TI-K juos taiso arba dažniausiai pažeidimų apskritai nenustatoma (b. l. 31-32, 45-49, 28-30, 77-78, 60-61, 35-36, 70-71, 19-21). Be to, akcentuotina, jog Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 103)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 99–102). Nurodyta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. d. buvo pratęsta 1 kalendoriniams metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 104); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 105–107).
Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (162 paras pareiškėjas J. G. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1200 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismas ypač remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 1200 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. (netinkamai laikytas 162 paras).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.