Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui Vaidui Giršvildui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2026 m. vasario 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-28026-2026 (ROIK: 25290940565).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-28026-2026 (ROIK: 25290940565) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) N. D. (toliau – ir Pareiškėjas) paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 21 mėnesiui už tai, kad 2025 m. lapkričio mėn. 11 d., 13 val. 28 min., Kauno rajono sav., Šlienavos k., Girionių rajoninio kelio Vaišvydava – Girionys – Žiegždriai 4,209 km, vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 32 km/val. Važiavo 82 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Taip pat pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 ir 127 punktus ir padarydamas administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 8 dalis).

KET 14 punkte, be kita ko, numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Institucijos Skundžiamu nutarimu N. D. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir ANK 424 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 21 mėnesiui, kadangi jis vairuojant transporto priemonę, viršijo nustatytą greitį 32 km/val., važiavo 82 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), taip pat pakartotinai vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai 2025 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-80060-2025 (ROIK: 24244385134) jam specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 9 mėnesiams, t. y. nuo 2025 m. balandžio 29 d. iki 2026 m. sausio 28 d. Nurodytas 2025 m. balandžio 8 d. nutarimas yra galiojantis. Taigi, darytina išvada, kad Institucija tinkamai nustatė Pareiškėjo veiksmuose buvus ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalies dispozicijoje esančius požymius ir už administracinių nusižengimų padarymą paskyrė sankcijose numatytas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, įvertinti, ar yra ANK 35 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių bei kitų, net įstatymų nenurodytų, lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat – vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pakankamai išskirtinių aplinkybių, leidžiančių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti N. D. administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos taikymo terminą šioje administracinio nusižengimo byloje nėra, o Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertinusi visus duomenis, pagrįstai paskyrė Pažeidėjui 900 Eur dydžio baudą bei nustatė ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 21 mėnesiui.

Skunde bei teismo posėdžio metu Pareiškėjas akcentavo tai, kad skiriant nuobaudą nebuvo pakankamai įvertintas individualus Pareiškėjo situacijos pobūdis ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis. Transporto priemonę Pareiškėjas vairavo ne siekdamas savavališkai naudotis automobiliu ar ignoruoti teisinius draudimus, bet dėl susiklosčiusios sudėtingos asmeninės situacijos, nes Pareiškėjo motina netikėtai buvo paguldyta į psichiatrijos gydymo įstaigą. Ši žinia Pareiškėjui buvo netikėta ir sukėlė stiprų emocinį sukrėtimą, nerimą bei pasimetimą, todėl transporto priemonės vairavimas buvo nulemtas konkretaus, skubaus ir Pareiškėjui emociškai reikšmingo poreikio – siekio nuvykti pas gydymo įstaigoje atsidūrusią motiną ir išsiaiškinti jos sveikatos būklę, tuo lyg ir pateisindamas savo veiksmus. Pareiškėjo manymu jo veika buvo atsitiktinio, vienkartinio pobūdžio ir padaryta dėl išskirtinių aplinkybių, dėl šių priežasčių padarytas administracinis nusižengimas vertintinas kaip mažesnio pavojingumo. Veikos pavojingumas šiuo atveju daugiau susijęs ne su pavojumi kelių eismui, kitiems eismo dalyviams, o su pavojumi teisėtvarkai, todėl Pareiškėjui skirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga Pareiškėjo padarytai veikai. Teismas su tokia Pareiškėjo pozicija nesutinka. Pareiškėjo įsitikinimas, kad dėl asmeninių priežasčių priėmus sprendimą vairuoti transporto priemonę, kai tokia teisė yra atimta, galima daryti KET pažeidimą manant, kad tokia situacija jį daro mažiau pavojingu, taip pačiam interpretuojant ir pasirenkant KET reikalavimų laikymosi sąlygas, toks kelių eismo taisyklių subjektyvus aiškinimas negali būti pagrindu palengvinti Pareiškėjo administracinę atsakomybę ir iš esmės laikytinas klaidingu. Pažymėtina, kad Pareiškėjas padarė tyčinį administracinį nusižengimą, t. y. pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam buvo atimta dėl padaryto ankstesnio administracinio nusižengimo, apie kurį jam buvo žinoma ir jis suprato jo atžvilgiu taikytą administracinę atsakomybę, todėl sutiktina, kad toks KET pažeidimas yra pavojingesnis nei neatsargus, dėl ko įstatymo leidėjas ir numato daug griežtesnę administracinę atsakomybę už tokio pažeidimo padarymą, todėl skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą dar švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad Pareiškėjas 5 metų laikotarpiu administracine tvarka už KET pažeidimus baustas 28 kartus. Nors Pareiškėjas skunde nurodo, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti vairavo pakartotinai, ši aplinkybė savaime nepatvirtina nei sistemingo, nei nuolatinio įstatymų nepaisymo, pažeidimai yra pavieniai, ne dažni ir nėra susiję su polinkiu nuolat ignoruoti teisės normas, tačiau teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su šiais Pareiškėjo argumentais. Teismo vertinimu Pareiškėjas negali būti traktuojamas kaip drausmingas ir pareigingas vairuotojas, priešingai – konstatuotina, kad N. D. iš esmės yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų. Akivaizdu, kad Pareiškėjo padaryti nagrinėjami nusižengimai nebuvo atsitiktiniai ir vienkartinio pobūdžio, jam anksčiau taikytos švelnesnės nuobaudos nesulaikė nuo naujų nusižengimų padarymo.

Nors N. D. nurodo, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats Pareiškėjas nesusižalojęs ir pan.), tačiau, vertindamas tokius argumentus, bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad skunde nurodomi padariniai nėra būtinasis Pareiškėjui inkriminuoto ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, todėl tai, kad šiuo atveju Pareiškėjo veika nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių, negali būti traktuojama kaip aplinkybė, kuri mažina jo veikos pavojingumą. Juolab, kad neigiami padariniai – teisės vairuoti transporto priemones praradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad dėl N. D. veikos atsiradus realiai žalai, jam kiltų atsakomybė pagal kitus ANK straipsnius ar net baudžiamąjį įstatymą, o šiuo atveju padarinių nebuvimas nėra išskirtinė aplinkybė, teikianti pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Skunde taip pat akcentuojama tai, kad Pareiškėjas verčiasi ūkininkavimo veikla, kuri yra pagrindinis ir faktiškai vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Šeimoje augina mažametę dukrą, sutuoktinė nedirba. Ūkininkavimo veikla savo pobūdžiu yra neatsiejama nuo nuolatinio mobilumo ir poreikio vairuoti transporto priemones – būtinybės vykti į ūkio teritoriją gabenti reikalingas priemones, atlikti kasdienius ūkio priežiūros darbus bei užtikrinti tinkamą ūkio funkcionavimą, įskaitant – žemės ūkio technikos (traktoriaus, kombaino) valdymą (vairavimą). Pareiškėjas gyvena Ukmergėje, tačiau jo prižiūrimas ūkis yra nutolęs maždaug 20 kilometrų nuo gyvenamosios vietos. Pareiškėjui kasdien būtina vykti į ūkio vietą, siekiant užtikrinti tinkamą jo priežiūrą, atlikti būtinus darbus ir organizuoti ūkinę veiklą. Be galimybės teisėtai vairuoti transporto priemonę tampa ūkinės veiklos vykdymas tampa itin apsunkintas arba faktiškai neįmanomas. Be to, toje pačioje vietovėje, kurioje yra Pareiškėjo ūkis, gyvena ir jo pensinio amžiaus motina, kuria jis taip pat rūpinasi ir reguliariai lanko. Teismas atsakydamas į šiuos skundo argumentus pažymi, kad tai, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, darbo, darbdavio, šeimos narių ar giminaičių gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti kaip išskirtinę ir šiuo pagrindu švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad apie neigiamas pasekmes Pareiškėjas, kuris nustatyta tvarka yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones bei turi vairavimo stažo, buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, taigi, jis privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Be to, asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina vykstant į darbą, vykdant darbines funkcijas ar rūpinantis šeima ar artimaisiais, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti pažeidimų, ypač tokių, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, t. y. numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą. Teismas pažymi ir tai, kad Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad pastaruoju metu įprastai transporto priemonę vairuoja jo sutuoktinė, kuri nedirba ir turi vairuotojo pažymėjimą, todėl N. D. padėtis, taikant jam administracinio poveikio priemonę, nebus neproporcingai apsunkinta, nes N. D. iš esmės turi galimybę į darbą nuvykti su sutuoktine, juolab, kad Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nenurodė jokių objektyvių kliūčių, trukdančių sutuoktinei pasirūpinti Pareiškėjo nuvykimu į darbo vietą ar padedant pasirūpinti mama. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas ūkio veiklos vykdymą gali užtikrinti ir pasisamdant darbuotojus, juolab, kad tokia padėtis netruktų ilgą laiko tarpą, t. y. tol, kol N. D. atgaus teisę vairuoti transporto priemones. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės N. D. kurį laiką patirs tam tikrus nepatogumus ar netgi pablogės jo finansinė padėtis ar giminaičių gerovė, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarytų teisės pažeidimų.

Be kita ko, Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad policijos pareigūnams jis davė nuoseklius ir išsamius paaiškinimus, dėl nustatytų aplinkybių nesiginčijo, savo kaltės neneigė ir bendradarbiavo su pareigūnais, todėl toks elgesys rodo kritišką požiūrį į savo veiksmus ir pagarbą teisėsaugos institucijoms. Priešingai nei nurodyta Skundžiamame nutarime, šiuo atveju egzistuoja viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra – priešingai nei nurodoma Skundžiamame nutarime, pakartotinis analogiškos veikos padarymas yra ne atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o inkriminuotos veikos sudėties požymis, todėl sunkinančia aplinkybe negali būti kvalifikuotas. Tačiau tokie skundo argumentai yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, Pareiškėjas Institucijos įgaliotam pareigūnui 2025 m. gruodžio 6 d. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad pažeidimo dieną transporto priemonę vairavo kitas asmuo – A. A. D. C. (teismo pastaba – Pareiškėjo sutuoktinė). 2025 m. gruodžio 9 d. Institucijos įgaliotas pareigūnas atsakė į N. D. laišką, nurodydamas, kad įvertinus KET pažeidimo duomenų protokole esančią nuotrauką, jo pranešime nurodyta informacija neatitinka tikrovės, dėl to administracinio nusižengimo protokolas nebus surašytas jo nurodytam asmeniui. Taip pat nurodė, kad jam nepatikslinus duomenų ir neatvykus į policijos įstaigą, administracinio nusižengimo protokolas bus surašytas jam nedalyvaujant. 2026 sausio 2 d. Institucijos įgaliotas pareigūnas įvertinęs byloje esančius duomenis, atlikęs nuotraukų palyginimą ir po atlikto nuotraukų vertinimo nustatęs, kad transporto priemonę pažeidimo padarymo dieną vairuoja N. D. surašė jam administracinio nusižengimo protokolą. N. D. gavęs 2025 m. gruodžio 9 d. elektroninį laišką į jį neatsakė, duomenų netikslino, taip pat nereagavo ir į jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą, paaiškinimų ar prašymų šioje administracinio nusižengimo byloje neteikė. Nors Pareiškėjas skunde nurodo, kad savo kaltės neneigė, bendradarbiavo su pareigūnais, dėl padaryto pažeidimo gailisi, o teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad pranešimą apie paskirtą baudą gavo po kažkurio laiko, buvo sunku prisiminti įvykius, nes įprastai automobilį vairuoja jo sutuoktinė, todėl ir buvo pateiktas atsakymas, kad vairavo sutuoktinė, tačiau vien to, teismo vertinimu, nepakanka atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti. Teismui pateiktame skunde bei teisme išsakyti Pareiškėjo paaiškinimai dėl administracinių nusižengimų padarymo, teismo vertinimu, nerodo Pareiškėjo nuoširdaus prisipažinimo bei gailesčio, todėl vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti atsakomybę už padarytus administracinius nusižengimus. Todėl teismas konstatuoja, kad nėra ir nebuvo pagrindo konstatuoti Pareiškėjo veiksmuose atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taipogi nėra nustatyta ir jokių kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Teismas, pasisakydamas apie tai, kad priimant Skundžiamą nutarimą buvo nustatyta Pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pažymi, kad, kaip teisingai nurodyta Skundžiamame nutarime, Pareiškėjas analogišką administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnyje (nustatyto greičio viršijimas) padarė jau ne pirmą kartą, t. y. pakartotinai (2025 m. balandžio 8 d., nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-80060-2025 (ROIK: 24244385134) nubaustas, be kita ko, pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį, kadangi nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 41 km/val. – važiavo 131 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi galiojančią nuobaudą pagal ANK 416 straipsnį, todėl nėra pagrindo sutikti su Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad pakartotinis analogiškos veikos padarymas yra ne atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o inkriminuotos veikos sudėties požymis ir sunkinančia aplinkybe negali būti kvalifikuotas. Teismo vertinimu pareigūnas nagrinėjęs šią administracinio nusižengimo bylą pagrįstai pripažino Pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima N. D. neskirti administracinio poveikio priemonės arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, kadangi toks procesinis sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas ir prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų, nubausti juos ir paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad administracinio poveikio priemonės individualizavimui reikšmingos aplinkybės šioje byloje įvertintos neteisingai ar asmuo buvo nubaustas akivaizdžiai per griežtai.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant sulaikyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie ateityje laikytųsi įstatymų ir nebedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, tačiau šiuo atveju teismui skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad minėti principai, Pareiškėjui paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui – 21 mėnesiui, buvo pažeisti.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl neskirti pažeidėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės ar ją sušvelninti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Pareiškėjo skundo argumentus, Skundžiamą nutarimą, Institucijos pateiktą atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, nemato pagrindo Pareiškėjo skundą tenkinti, todėl Skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo N. D. skundą atmesti.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2026 m. vasario 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-28026-2026 (ROIK: 25290940565) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.