Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-78-1082/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-10
Bylos Nr.
1-78-1082/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34114-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nukentėjusysis
K. M.
Kaltinamasis
K. V.
Advokatai
Audrius Leonavičius
Kategorijos
NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1-78-1082/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34114-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.9.6; 1.2.4.6.1; 2.1.14.1; 2.3.6.4.6.2
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 10 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Donatai Švelpatitei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,nukentėjusiajam K. M. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Audriui Leonavičiui,kaltinamajam K. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. 2024 m. rugpjūčio 31 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, kilusio žodinio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam K. M. kumščiu du smūgius į veido sritį, tuo K. M. padarydamas poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių sumušimą kaktos kairėje pusėje, tai yra nežymiai sutrikdė K. M. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. V. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pats įvykis buvo 2024-08-31, (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme. Pykčiai atsirado grįžtant iš Biržų, nes jie (keleiviai) buvo nepatenkinti dėl paslaugų, t. y. vairavimo. Vairavo K. M., jis buvo keleivis. Pradžioje buvo žodinis konfliktas. Buvo vartojęs alkoholį, gal 5 bokalus alaus. Jis jautėsi kad yra neblaivus, bet orientavosi aplinkoje, buvo adekvatus. Kai vyko žodinis konfliktas, jis jau buvo išlipęs iš transporto priemonės, o nukentėjusysis sėdėjo už vairo, bet jis buvo priėjęs prie vairuotojo durelių, kurių langas buvo atidarytas. Fizinio kontakto metu buvo jis ir K. M.. Pripažįsta, kad sudavė du smūgius į veido sritį. Nukentėjusiajam yra nustatyti sužalojimai, kurie galėjo būti nuo jo smūgių, galėjo skaudėti K. M.. Būdamas blaivus jis taip nesielgtų, alkoholis galėjo įtakoti jo veiksmus. Jis atsiprašė nukentėjusiojo susitarimo surašymo metu, taipogi savanoriškai atlygino neturtinę žalą. Nukentėjusysis, mano, jam atleido. Šiai dienai jis savo poelgį vertina blogai, daugiau taip nebesielgs.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš K. M. pareiškimo ir apklausos protokolų matyti, jog jis nurodė, kad 2024-08-30 16.00 val., vairuodamas autobusą, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą, nes iš ten turėjo paimti keleivius, kuriuos vežė į ekskursiją. Kelionė vyko iš Panevėžio į Biržus. Kas ir kada užsakė kelionę, nežino, jis iš savo darbdavio (duomenys neskelbtini) administracijos gauna nurodymus kada ir kokiu maršrutu veš žmones. Jis žino, kad autobusu vyko minėtos ligoninės administracijos darbuotojai ir direktorius K. V.. Jis jokio keleivių sąrašo neturėjo, šią informaciją sužinojo bekeliaujant iš pokalbio. Vyko 4 vyrai ir 7 moterys. Kol vyko iš Panevėžio, keliaujantys asmenys elgėsi normaliai, jokių konfliktų nevyko, jie bendravo tarpusavyje, vartojo alkoholį. Jis juos nuvežė į Biržus, ten vykstančią (duomenys neskelbtini). Apie 23 val., jie grįžo iš edukacijos ir jie tęsė kelionę atgal į Panevėžį. Bevažiuojant, direktorius K. V. pradėjo jam aiškinti kur turi sustoti, nes jis nori parūkyti, nusišlapinti ir t.t. Kadangi jis vairavo autobusą, vežė keleivius, negali sustoti bet kur kelyje, todėl jo nurodymų ir reikalavimų nevykdė. Atsiradus galimybei sustojo Pasvalyje, degalinėje, kur žmonės galėjo nueiti į tualetą, parūkyti ir pan. Kol važiavo iki Pasvalio, ligoninės direktorius autobuso gale kalbėjo su moterimis, girdėjo žodžius tokius kaip "piderastas", suprato, kad jis taip reiškia nepasitenkinimą jo vairavimu. Į tai nekreipė dėmesio, tuo metu jo niekas neįžeidinėjo ir neužkabinėjo. Parvažiavus į Panevėžį, jis keleivius paleido toje pačioje vietoje, iš kurios ir paėmė, t. y. (duomenys neskelbtini) vidinis kiemas. Tuo metu jau buvo 2024-08-31 00.20 val. Belipant keleiviams iš autobuso pro šonines duris, direktorius K. V., kuriam yra 42 metai, priėjo prie jo, o jis tuo metu sėdėjo vairuotojo vietoje, ir kumščiu jam sudavė du smūgius į kaktą. Ar jis kažką konkrečiai sakė, nepamena, nes jis nuolat kalbėdavo. Kadangi prie jo išlipant, buvo dar dvi moterys, po suduotų smūgių jam, jos jį bandė atitraukti nuo autobuso durų. Paskui priėjo dar keli vyrai, bandė jį nuraminti ir nuvesti tolyn. Jis iš karto pasiėmė savo telefoną, norėjo kviesti policiją, bet keleivės jį atkalbinėjo, prašė niekam neskambinti ir nuėjo į ligoninės pastatą. Po suduotų smūgių juto fizinį skausmą, tuo metu kaktoje yra guzas po sumušimo. Į medikus nesikreipė. Mano, kad K. V. prieš jį smurtavo, nes buvo pasipiktinęs tuo, jog nevykdė jo nurodymų kelionės metu. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje. Papildomos apklausos metu parodė, kad anksčiau duotus parodymus nori papildyti, kad kuomet 2024-08-30 apie 16 val. su autobusiuku su keleiviais išvyko iš ligoninės vidinio kiemelio, autobusiuke važiuojantys asmenys, kurių buvo viso 11 asmenų, t.y. septynios moterys ir keturi vyrai, nuo pat pradžių važiavę asmenys pradėjo vartoti alkoholį. Ligoninės direktorius K. atsisėdo šalia jo, į priekinę keleivio sėdynę. Iš kalbų suprato, kad važiuoja ligoninės administracija. Direktorius K. autobusiuke elgėsi įžūliai, šaukė, dainavo, čiupo už vairo, mokė jį kaip vairuoti, jį koliojo necenzūriniais žodžiais, akcentavo, kad jis direktorius ir kad su juo būtų elgiamasi pagarbiai. Jis tik pasakė, kad autobuse negalima gerti alkoholio, pasiūlė eiti sėstis į autobusiuko galą. Daugiau su direktoriumi K. į jokius ginčus nesileido, tylėjo. Grįžtant atgal, vairavo pagal eismo taisykles, jų nepažeidinėjo. Grįžtant atgal, direktorius K. jau sėdėjo autobusiuko gale, ten sėdėdamas rėkavo, jį užgauliojo, kad blogai važiuoja, vadino „Piderastu“, „kandonu“. Kuomet grįžo ir sustojo ligoninės vidiniame kiemelyje, keleiviams iš autobuso pro šonines duris, direktorius K. priėjo prie vairuotojo durelių, tuo metu sėdėjo vairuotojo vietoje, sėdėjo užsisegęs saugos diržą, atidarė vairuotojo dureles ir nieko nesakęs jam sudavė du smūgius į veido sritį. Abu smūgius pataikė į veido sritį, į kaktą. Jis tuo metu sėdėjo vairuotojo vietoje, ir kumščiu jam sudavė du smūgius į kaktą. Dar iki šiol kaktoje nuo suduotų smūgių yra gumbas. Tai užfiksavo teismo med. ekspertai, pas kuriuos buvo nuvykęs apžiūrai 2024-09-05 pagal paskirtą užduotį. Nuo suduotų smūgių jam apsvaigo galva, juto fizinį skausmą, iš akių nuo smūgių pasipylė ašaros. Tuo metu prie direktoriaus buvo dvi tai tikrai moterys, bet galėjo būti jų ir daugiau. Iš kart po suduotų smūgių direktorius jį bandė traukti lauk iš autobusiuko. Traukė lauk jį sugriebęs už kairės rankos, ties dilbiu. Tada jau matė kaip dvi moterys bandė atitraukti direktorių nuo jo. Tuo pat metu prie direktoriaus dar atsirado du vyrai, gal buvo ir trečias, sunku atsiminti, nes buvo tamsu, tačiau ligoninės kiemas pakankamai gerai apšviestas, viskas matėsi kuo puikiausiai. Tuo pat metu dar vienas vyras jam reiškė pretenzijas pro dešines duris. Daugiau niekas jo atžvilgiu fizinio smurto nevartojo. Jis iš karto pasiėmė savo telefoną, norėjo kviesti policiją, bet keleivės, t.y. tos pačios moterys, kurios atitraukė direktorių, jį atkalbinėjo, prašė niekam neskambinti ir nuėjo į ligoninės pastatą. Nežino ar galėtų atpažinti tas moteris. Gali pasakyti, kad viena jų vilkėjo balta bliuzele, buvo šviesių poilgių plaukų. Antra tamsesnių plaukų, vidutinio ilgumo, vilkėjo tamsiais rūbais. Kadangi buvo šoke, tai jam sunku atsiminti. Nori pasakyti, kad direktorių atitraukė moterys, kurios buvo jaunesnio amžiaus. Vyresnio amžiaus moterys nuėjo į ligoninės pastatą. Dėl sužalojimų niekur pas medikus nesikreipė, niekur nesigydė. Gydėsi pats namuose, gėrė vaistus nuo skausmo ir tepė tepalais. Ikiteisminio tyrimo byloje reikš civilinį ieškinį. Jam išaiškinta civilio ieškinio pateikimo tvarka. Papildomos apklausos metu parodė, kad <...> apie tai, kad buvo sužalotas, žinojo jo darbdavys - P. O.. Tai buvo tuomet, kai po įvykio sekančią dieną, tai buvo šeštadienį iš ryto, nuvyko į darbovietės garažą, kur nuvyko patikrinti vairuojamo autobuso. Garaže buvo įmonės vadovas P. O. ir dar du bendrovės vairuotojai – R. ir M., kurių pavardžių nežino. Jiems papasakojo viską kas įvyko. Būtent tą patį, ką pasakojo ir apklausoje. Jiems parodė savo veidą, kur ant kaktos jau buvo likęs gumbas nuo sumušimo. Iki šiol kaltas asmuo jo neatsiprašė. Daugiau su juo nekontaktavo, paskutinį kartą su juo matėsi per akistatą. Jam padaryta moralinė žala. Reikš civilinį ieškinį, kurį pateiks pagal galimybes, tyrimo eigoje susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga (1 t., b.l. 9-12, 21-24, 25-28, 32-35).

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo K. M. ir įtariamojo K. V. protokolo matyti, K. M. parodė, kad parvežė žmones į ligoninės kiemą, sustojo. K. V. atėjo prie vairuotojo durelių, atidarė vairuotojo dureles ir trenkė jam, sėdinčiam vairuotojo sėdynėje, į veidą, sudavė du smūgius. Po to griebė už kairės rankos ir bandė jį ištraukti iš autobusiuko, tačiau jam tai nepavyko, nes jį atitraukė dvi moterys, kurių viena blondinė, o kita briunetė, ir du vyrai, iš kitos pusės keleivio duris atidarė kitas asmuo. K. V. parodė, kad atsakymą suprato. Su jo parodymais nesutinka, nesutinka, kad jam sudavė į veido sritį. Atvežus į nurodytą vietą po kelionės, jie keturiese ėjo į rūkymo vietą ir praeidamas pro vairuotoją, jam išsakė pretenzijas dėl jo vairavimo. Tai užtruko kelias sekundes. Kartu su juo tuo metu buvo viena moteris ir du vyrai 1 t., (b.l. 48-51).

Iš liudytojo P. O. apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonė verčiasi transporto nuoma, keleivių pervežimu. Pamena, kad telefonu buvo gautas užsakymas dėl kelionės į Biržus, kuri turėjo vykti rugpjūčio 30 d. Iš ko buvo gautas užsakymas, nežino, nes užsakymas buvo gautas telefonu. Kas konkrečiai užsakė pervežimą autobusu, nežino. Užsakymą vykdyti, t.y. rugpjūčio 30 d. nuvežti grupę asmenų į Biržus, buvo pavesta įmonės vairuotojui K. M., kuris vairuoja 16-os vietų autobusiuką. Po išvykos pamena, kad savaitgalį, tai buvo šeštadienį po pietų, pas jį atvažiavo K. M. ir papasakojo, kad kelionės metu buvo konfliktas. K. M. sakė, kad atvežus keleivius atgal, keleiviams išlipus, jam trinktelėjo į veidą vienas iš asmenų, konkrečiai nieko neįvardino. Kas tokie vyko per žmonės į kelionę, jis nežino, jų nepažįsta. Jokių akivaizdžių sužalojimų ant K. M. veido nesimatė. Kažką pamena, kad K. M. lyg minėjo, kad smūgiavo jam į akį, bet kurią, nepamena. Po kokios savaitės laiko su juo susisiekė asmuo iš užsakovo, kuris pasakė, kad kelionės metu buvo mažas konfliktas su vairuotoju, dėl ko, neįvardino, jis ir pats nežino dėl ko iki šiol, ir kad būtų gerai su vairuotoju susitaikyti. Smulkiau jam nieko neaiškino, todėl daugiau apie minimą konfliktą nieko nežino. Po šio skambučio paskambino ir kalbėjosi su K. M., minėjo jam, kad užsakovas norėtų su juo taikytis. K. M. pasakė, kad gerai. Tuo viskas ir baigėsi. Kas tai buvo per konfliktas, dėl ko jis kilo, nežino. Šiuo metu jau žino, kad kelionės užsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Ten jokių pažįstamų neturi. Po kiek laiko buvo susitikęs ir kalbėjosi apie įvykusią kelionę su A. K., tačiau jis jam sakė, kad jis pats nieko nematė, kad kas nors būtų įvykę. Su juo susitiko pasikalbėti, nes A. K. tarpininkavo dėl pervežimo užsakymo, bet pervežimą užsakė kitas asmuo. Kur dirba A. K., nežino (1 t., b.l. 105-108).

Iš liudytojos E. P. apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad 2024-09-01 jai dirbant Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK Reagavimo skyriuje, į policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko K. M., kuris pageidavo rašyti pareiškimą. Aiškinantis įvykio aplinkybes, K. M. nurodė, kad dirba įmonėje, kuri užsiima keleivių vežimu. Jis pats vairavo autobusą, kurį užsisakė (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotojai ekskursijai į Biržus. Grįžus atgal į Panevėžį po šios ekskursijos, gydymo įstaigos direktorius, išlipdamas iš autobuso, be aiškios priežasties, sudavė K. M. į galvą du smūgius kumščiu ir sukėlė fizinį skausmą. Atliekant K. M. apklausą matėsi jo kaktos kairėje pusėje sužalojimas (gumbas su odos nežymiu odos nubrozdinimu). Remiantis K. M. parodymais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d. (1 t., b.l. 111-113).

Iš liudytojo M. B. apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad būnant (duomenys neskelbtini) garažų teritorijoje, kur yra laikomi automobiliai, pamena, kad buvo savaitgalis, galėjo būti šeštadienis, bet tikslios datos nepasakys, prieš pietus, tiksliai laiko nepasakys, tvarkė automobilius. Kartu buvo kitas kolega R. J. ir direktorius P. O., kuomet atvyko kitas bendrovės darbuotojas K. M.. Žinojo, kad išvakarėse K. M. turėjo užsakomąjį reisą. Žinojo, kad vežė kompaniją (užsakovo nežino), į degustacinę kelionę (duomenys neskelbtini). Dabar pažiūrėjęs į savo telefone esančią darbų programą matė, kad užsakovas buvo A. K.. Turėjo išvykti rugpjūčio 30 d. 15val. Tai reiškia, kad garaže buvo rugpjūčio 31 d. kuomet atvyko K. M.. Jam atėjus, iš kart pamatė, kad ant jo veido ties akimi, galimai po kaire, nors nėra tikras, buvo matyti nežymi kraujosruva. Pasiteiravo kas buvo su ta akimi. Tuomet K. M. papasakojo, kad tik iš Panevėžio išvažiavus neblaivus grupės keleivis pradėjo reguliuoti muziką autobusiuke, taip trukdė vairuotojui. Nuvežus į vietą dar konfliktavo su tuo pačiu asmeniu. O grįžus atgal į Panevėžį, vietos nepasakys, visiems išlipus iš autobusiuko, tas pats vyras jam sudavė į akį. Kitų akivaizdžių sumušimų ant K. M. veido nepastebėjo, galėjo būti ir daugiau, bet jis nepastebėjo. Tuomet visi tarėsi ką toliau daryti dėl įvykusio įvykio. Paskui sužinojo, kad dar sekančią dieną K. M. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl jo sumušimo. Tik vėliau, praėjus kelioms dienoms po to kai K. M. parašė pareiškimą policijoje, susivokė, kad jo vairuojamame autobusiuke buvo vaizdo registratorius. Tačiau kuomet suprato, kad yra vaizdo registratorius, vaizdo įrašo jau nebebuvo, nes vaizdas buvo užrašytas "ant viršaus". Vaizdo įrašas yra saugomas registratoriuje įdėtoje kortelėje. Kortelėje netelpa net paros vaizdo įrašas, maža atmintis (1 t., b.l. 116-119).

Iš liudytojo R. J. apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad būnant (duomenys neskelbtini) garažų teritorijoje, kur yra laikomi automobiliai, pamena, kad buvo savaitgalis, galėjo būti šeštadienis, bet tikslios datos nepasakys, apie pietus, tiksliai laiko nepasakys, kartu kolega M. B. ir direktoriumi P. O., atvyko kitas bendrovės darbuotojas K. M.. Žinojo, kad išvakarėse K. M. turėjo užsakomąjį reisą. Žinojo, kad vežė kompaniją (užsakovo nežino), į kelionę (duomenys neskelbtini). K. M. pasisakė, kad išvakarėse reiso metu, baigiant reisą, išleidžiant keleivius, įvyko konfliktas, kurio metu vienas asmuo jam vožtelėjo į veidą. Pastebėjo, kad ant jo veido ties akimi, galimai po kaire, nors nėra tikras, buvo matyti kraujosruva ir guziukas prie akies. Daugiau kitų akivaizdžių sumušimų ant K. M. veido nepastebėjo. Daug vėliau sužinojo, kad K. M. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl jo sumušimo. Dėl autobusiuko, su kuriuo važiavo K. M., nežino ar yra įrengtas vaizdo registratorius bei nežino ar jis veikė. Dėl to negali nieko pakomentuoti. Kokia registratoriaus atminties talpa nežino, nesigilino (1 t., b.l. 122-125).

Liudytojos I. L. apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. su darbo kolektyvu vyko į pažintinę kelionę į Biržus. Tuo tikslu buvo išnuomotas autobusiukas. Autobusiuką vairavo vairuotojas, kurio iki tol nebuvo mačiusi, jo jokių duomenų nežino. Grįžtant atgal į Panevėžį, autobusiuko vairuotojas vairavo pažeisdamas kelių eismo taisykles, t.y. viršydavo leistiną greitį (netgi važiavo 120 km/val. greičiu), lenkė kitas transporto priemones darydamas rizikingą manevrą. Toks jo vairavimas kėlė grėsmę ir nesaugumą jiems kaip autobusiuko keleiviams. Jie, autobusiuko keleiviai, dėl to pareiškė vairuotojui pastabą. Buvo pasipiktinę. Kilo žodinis konfliktas. Po kurio laiko vairuotojas važiavo nebepažeisdamas taisyklių. Autobusiuko vairuotojas juos parvežė į (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą, t.y. ten, iš kur paėmė. Grįžo jau apie 24 val. Dalis kartu važiavusių darbuotojų išsikrovinėjo daiktus, kiti, jų tarpe ji ir K. Č., K. V. ir D. V., ėjo parūkyti link rūkymo vietos. Rūkomasis yra kiemo šone, prie tvoros, yra įrengta rūkymo vieta. Einant link rūkymo vietos, jiems reikėjo apeiti aplink autobusiuką. Autobusiukas stovėjo kairiu šonu į rūkomąją vietą. Einant link rūkymo vietos, praėjo pro autobusiuką, iš vairuotojo pusės. Vairuotojas tuo metu sėdėjo autobusiuke. Ar tuo metu buvo uždarytos vairuotojo durelės, ar buvo nuleistas durelių langas, negali pasakyti, nepamena. Nekreipė dėmesio, buvo tamsu, kiemas buvo apšviestas tik iš dalies. Kelinta ji ėjo, ar priekyje, ar gale, negali pasakyti, nepamena, bet ėjo kažkaip krūvoj, pamena, kad K. V. pradėjo vairuotojui priekaištauti dėl jo netinkamo vairavimo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ar tai K. V. sakė praeidamas pro vairuotoją, ar buvo sustojęs, neatsimena. Ji neatsimena, kad K. V. būtų buvęs sustojęs prie vairuotojo. K. V. su vairuotoju apsižodžiavo ir toliau nuėjo rūkyti. Ji pati su vairuotoju nebendravo, nekalbėjo. Vėliau darbe sužinojo, kad minėtas autobusiuko vairuotojas kreipėsi į policiją ir nurodė, kad K. V. jį sumušė. Ji mano, kad taip nebuvo. Ji pati nematė, kad K. V. būtų vartojęs vairuotojo atžvilgiu kokį nors fizinį smurtą. Ar vairuotojas kažkuriuo momentu buvo išlipęs iš autobusiuko, nežino, nematė (1 t., b.l. 57-60).

Liudytojo D. V. apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. su darbo kolektyvu vyko į pažintinę kelionę į Biržus. Tuo tikslu buvo išnuomotas autobusiukas. Autobusiuką vairavo vairuotojas, kurio iki tol nebuvo matęs, jo jokių duomenų nežino. Grįžtant atgal į Panevėžį, autobusiuko vairuotojas vairavo pažeisdamas kelių eismo taisykles, t.y. viršydavo leistiną greitį (netgi važiavo 120 km/val. greičiu), lenkė kitas transporto priemones darydamas rizikingą manevrą. Toks jo vairavimas kėlė grėsmę ir nesaugumą jiems kaip autobusiuko keleiviams. Jie, autobusiuko keleiviai, dėl to pareiškė vairuotojui pastabą. Buvo pasipiktinę. Kilo žodinis konfliktas. Po kurio laiko vairuotojas važiavo nebepažeisdamas taisyklių. Autobusiuko vairuotojas juos parvežė į (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą, t.y. ten, iš kur paėmė. Grįžo jau apie 24 val. Jis išlipo iš autobusiuko, apėjo aplink autobusiuką, apėjo autobusiuką iš kairės pusės, nes pro ten ėjo į rūkyklą. Autobusiuką apėjo pro priekį. Eidamas pro priekį išgirdo triukšmą, t.y. išgirdo, kad direktorius K. V. ginčijasi su autobusiuko vairuotoju. Girdėjo kaip K. V. sakė vairuotojui, kad šis negali dirbti tokio darbo. Matė, kad tuo metu vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje. Mano, kad buvo atidarytas vairuotojo durelių langas. K. V. matė, kad stovėjo apie 1-1,5 metro atstumu nuo autobusiuko, priešais vairuotojo dureles. Tuo metu matė I. L., kuri stovėjo prie autobusiuko vairuotojo pusės. Buvo patamsis, todėl negali pasakyti kas kurioj tiksliai vietoj stovėjo, bet visi daug maž stovėjo krūvoj. Taip pat toje pat pusėje stovėjo K., pavardės nepamena. Kuomet pro priekį atėjo, jie visi trys ten jau stovėjo. Iš autobusiuko jis išlipo paskutinis. Kur kiti kartu važiavę asmenys buvo, negali pasakyti. Bet autobusiuko kairėje pusėje buvo tik jo paminėtoj asmenys ir jis atėjo. Pasibaigus žodiniam konfliktui, kuris trūko tik kelias sekundes, jie visi paminėti nuėjo rūkyti, o autobusiuko vairuotojas išvažiavo. Pirmadienį ar antradienį darbe iš darbuotojų sužinojo, kad autobusiuko vairuotojas kreipėsi į policiją, kad K. V. jam sudavė smūgius. Jis pats to nematė. Dar nori pasakyti, kad ant ligoninės pastato išorės vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Ligoninės pastato vidinis kiemas nefilmuojamas, jokių vaizdo stebėjimo kamerų niekur nėra įrengta. Jis pats grįžus iš kelionės kiemelyje su vairuotoju nebendravo. Jis jam niekuo nesiskundė. Kad būtų skundęsis kažkam kitam, negirdėjo (1 t., b.l. 63-66).

Liudytojo K. Č. apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 24 val. kartu su darbo kolektyvu grįžo iš vienos dienos kelionės iš Biržų. Į kelionę vežė pasamdyto autobusiuko vairuotojas, kurio jokių duomenų nežino, matė pirmą kartą. Grįžtant atgal vairuotojas vairavo autobusiuką pažeisdamas kelių eismo taisykles, t.y. viršijo greitį važiuodamas 120 km per valandą greičiu (buvo įsijungęs telefone navigaciją ir tai pamatė), taip pat atliko rizikingą lenkimą, tuo sukeldamas jiems, kaip keleiviams grėsmę. Todėl vairuotojui buvo išreikštos pretenzijos. Kuomet sugrįžo atgal, vairuotojas juos paleido ligoninės vidiniame kiemelyje. Kadangi kelionė buvo pažintinė, lankėsi pagal programą (duomenys neskelbtini), todėl buvo pavartoję alkoholio. Nei vieno stipriai iš jų apgirtusio nebuvo. Kuomet grįžo, buvo jau tamsu, kieme jokio apšvietimo nebuvo. Autobusiuke sėdėjo per vidurį, todėl kokia tvarka kas išlipo, negali pasakyti, to neįsidėmėjo. Išlipęs stovėjo toje pusėje prie autobusiuko, kur ir išlipo. Netrukus ten bestovėdamas išgirdo triukšmą, sklindantį nuo autobusiuko vairuotojo pusės. Apėjo autobusiuką. Ėjo pro autobusiuko priekį. Nuėjo prie vairuotojo pusės. Pamatė, kad ginčijasi K. V. su autobusiuko vairuotoju. Ginčijosi dėl netinkamo vairuotojo vairavimo. Kuomet priėjo, vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje. Ar vairuotojo durys buvo atidarytos, negali pasakyti, bet atrodo, kad buvo uždarytos, Tačiau buvo nuleistas vairuotojo durelių lango stiklas. K. V. stovėjo priešais vairuotojo dureles, apie pusmetrio atstumu. Toje pusėje stebėjo ūkio reikalų vedėjas D., pavardės nežino, ir dar kažkas, bet kas, neužfiksavo. Ginčas truko kelias sekundes. Jis pats kiemelyje su vairuotoju nebendravo. Paskui autobusiukas išvažiavo, o jie išsiskirstė kas kur. Kuomet pirmadienį atėjo į darbą, iš bendradarbių sužinojo, kad autobusiuko vairuotojas kreipėsi į policiją kaltindamas K. V., kad šis jam sudavė smūgius. Jis pats nematė, kad K. V. būtų pavartojęs fizinį smurtą autobusiuko vairuotojo atžvilgiu. Kad kas nors kitas būtų vartojęs vairuotojo atžvilgiu fizinį smurtą, taip pat nematė (1 t., b.l. 69-72).

Liudytojos J. G. apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad penktadienį, buvo rugpjūčio 30 d., kartu su darbo kolektyvu vyko į ekskursiją į Biržus. Juos vežė samdyto autobuso vairuotojas, kurį matė pirmą kartą. Jų viso vyko 9 žmonės. Vykstant į priekį ji sėdėjo trečioje eilėje nuo priekio. Kadangi autobuse buvo laisvų vietų, tai autobusu važiavę asmenys judėjo iš vienos vietos į kitą. Grįžtant atgal ji sėdėjo sėdynėje už vairuotojo sėdynės, arčiau durų. Ji vilkėjo smėlio spalvos lininę suknelę. Ji pati grįžtant atgal nevartojo alkoholio, alkoholį vartojo tik degustacijos metu. Ar kiti kartu vykę asmenys vartojo alkoholį, negali pasakyti, matė tik, kad pilstėsi sultis. Atgal sugrįžo vėlokai, laiko nepasakys, nes nekreipė dėmesio. Kadangi sugrįžus į ligoninės vidinį kiemą, ji išlipo pati pirma, kadangi sėdėjo arčiausiai durų, ir iš karto nuėjo pasidėti daiktų, nuėjo į ligoninės pastatą. Nueidama nematė kas vyko prie autobuso. Kuomet sugrįžo į kiemą, autobuso jau nebebuvo. Sugrįžusi atgal nieko keisto nepastebėjo, nieko negirdėjo. Apie tai, kad prieš autobuso vairuotoją buvo pavartotas fizinis smurtas, nieko nežinojo iki apklausos. Jokių kalbų negirdėjo. Pati tokio atvejo nematė. Tik gali pasakyti, kad kelionės metu vairuotojas vairavo neatsakingai, dėl to jam kolegos buvo pareiškę pastabas, tačiau vairuotojas nereagavo. Jokio konflikto nebuvo. Kad būtų įvykęs koks konfliktas sugrįžus į ligoninės kiemą, nieko nematė, negirdėjo (1 t., b.l. 75-78).

Liudytojos J. S. apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., penktadienį, su darbo kolektyvu vyko į ekskursiją į Biržus. Juos vežė samdytas autobusas, kurio vairuotoją matė pirmą kartą. Viso jų važiavo devyni asmenys, t.y. keturi vyrai ir penkios moterys. Tą dieną ji vilkėjo maikute, smėlio spalvos, šortais žalios spalvos. Autobuse sėdėjo gale. Autobusiuke buvo laisvų vietų, Kas ir kur sėdėjo kiti kartu vykę asmenys, negali pasakyti. Ji pati nei vykstant į priekį, nei grįžtant atgal alkoholio nevartojo. Degustacijos metu paragavo. Nei vieno girto jų tarpe nebuvo. Negali vertinti nei vieno apsvaigimo būsenos. Važiuojant autobusu, sėdėjo gale, ten vyko pašnekesiai. Jokių konfliktų nebuvo, negirdėjo. Taip pat negirdėjo, kad būtų buvę kokie pokalbiai, nesutarimai su vairuotoju. Atgal sugrįžo apie 24 val. Juos atvežė į vidinį ligoninės kiemą. Buvo tamsu, apšvietimas buvo tik nuo laiptinės langų. Iš autobuso išlipo viena iš paskutinių, už jos dar kažkas lipo. Ji padėjo surinkti likusius daiktus, vandenį iš autobusiuko, kuriuos nešė į ligoninės pastatą. Nešė viena. Nunešė per vieną kartą. Kuomet nuėjo į pastatą, administracijos patalpose buvo J. G.. Pamena, kad padėjo atneštą vandenį ir išėjo. Ar dar kas ėjo į pastatą paskui ją, nepameną. Kuomet išėjo į kiemą, autobuso jau nebebuvo. Atsisveikino su lauke buvusiais kolegomis ir nuėjo prie gatvėje laukusio jos sutuoktinio automobilio. Daugiau jokio pokalbio su kolegomis nebuvo. Tik kuomet buvo pakviesta apklausai, suprato, kad kažkas tą kelionės dieną įvyko. Tačiau nieko nežino kas galėjo įvykti, nes prie jos jokių konfliktų nebuvo. Apie tai, kad galimai prieš autobuso vairuotoją buvo pavartotas fizinis smurtas, sužinojo tik apklausos metu. Pati apie tai nieko nežinojo ir nematė. Išlipus ligoninės kieme iš autobuso, su vairuotoju nebendravo (1 t., b.l. 81-84).

Liudytojo A. K. apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad rugpjūčio 30 d., buvo penktadienis, su darbo kolektyvu vyko į ekskursiją į Biržus. Viso jų važiavo devyni asmenys. Juos vežė pasamdyto autobusiuko vairuotojas, kurio nepažinojo, matė pirmą kartą. Nuvažiuojant į Biržus, sėdėjo už vairuotojo, priekyje. Tą dieną vilkėjo juodą maikutę ir mėlynus džinsus. Važiuojant į priekį visi vartojo alkoholį. Grįžtant sėdėjo autobuso gale. Grįžtant atgal vairuotojas važiavo viršydamas greitį. Telefone per navigacijos sistemą pamatė, kad važiavo apie 120 kilometrų per valandą greičiu. Taip pat du kartus atliko pavojingus lenkimus, kurie jiems kaip keleiviams sukėlė pavojų. Dėl to vairuotojui buvo išsakytos pretenzijos, ant jo šaukė. Vairuotojas neprieštaravo, paskui pradėjo važiuoti pagal taisykles. Kuomet grįžo į Panevėžį, vairuotojas juos parvežė į ligoninės vidinį kiemą. Nors buvo tamsu, bet buvo prieblanda, įžiūrėti buvo galima ir be papildomo apšvietimo. Iš autobuso išlipo ne pirmas, nes sėdėjo gale. Kuomet išlipo, pasiėmė daiktus ir nunešė į administracijos patalpas. Kas dar nešė daiktus vidun, tiksliai negali pasakyti. Reikėjo nešti du maisto padėklus ir kelis, kiek negali pasakyti, krepšius. Bet keturi nešami daiktai tai tikrai buvo. Kas vyko kieme, nežiūrėjo, nesidairė. Išlipant iš autobuso bei išlipus su vairuotoju nebendravo. Jam pastabas išreiškė važiuojant. Nunešęs ir padėjęs daiktus, grįžo atgal į kiemą. Autobuso jau nebebuvo. Dar niekas nebuvo išvažiavęs, laukė kol atvažiuos paimt ir parvežti. Su kolegom pabendravo bendrom temom. O pirmadienį atėjęs į darbą sužinojo iš direktoriaus K. V., kad buvo atvažiavusi policija ir autobuso vairuotojas parašė pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Direktorius sakė, kad jį kaltina smurtavus prieš vairuotoją. Kad būtų kas smurtavęs vairuotojo atžvilgiu, jis nematė. Iki to momento kuomet pirmadienį jam apie tai pasakė direktorius, nieko nežinojo. Paskui apie tai kalbėjo ir su kitais kartu važiavusiais kolegomis. Niekas iš kolegų nepatvirtino, kad buvo smurtas vairuotojo atžvilgiu. Visi nusprendė, kad vairuotojas tą sugalvojo savo apsigynimui dėl neleistino važiavimo, kadangi jie jį perspėjo, kad apie tai praneš darbdaviui ir jis nebegalės dirbti tokio darbo. Pirmadienį visą tai sužinojęs, paskambino vairuotojo darbdaviui P. O., kurį žino iš matymo, bet nesą draugai, ir jam papasakojo kaip vairuotojas pažeisdamas taisykles juos vežė bei pasakė, kad jis paklaustų vairuotojo ką šis išdarinėja rašydamas tokius pareiškimus, nes taip nebuvo, jie visi manė, kad vairuotojo atžvilgiu niekas fizinio smurto nevartojo (1 t., b.l. 87-90).

Liudytojos J. G. apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., buvo penktadienis, su darbo kolektyvu vyko į ekskursiją į Biržus. Viso vyko devyni administracijos darbuotojai. Vyko su samdytu autobusu, kurio vairuotoją matė pirmą kartą. Jo dabar net neatpažintų. Kelionės metu grįžtant atgal su vairuotoju kilo konfliktas, kadangi vairuotojas važiavo neleistinu greičiu, lenkė sunkiasvorį automobilį atlikdamas pavojingą manevrą, tuo jiems kaip keleiviams sukeldamas pavojų. Taip pat kolegos prašė jo sustoti parūkyti, tačiau vairuotojas nestojo. Dėl šių atvejų su vairuotoju įvyko apsižodžiavimas. Kažką ir vairuotojas sakė, bet ką, neužfiksavo. Važiuojant į Biržus ji sėdėjo už vairuotojo, trečioj eilėj. O grįžtant taip pat sėdėjo arba trečioj, arba antroj eilėj. Grįžtant atgal kolegos jau migravo autobuse po sėdimas vietas, pasėdėdavo truputį vienoj vietoj, pasėdėdavo kitoj vietoj. Grįžtant atgal buvo vartojamas alkoholis. Ji pati alkoholio nevartojo. Taip pat alkoholis buvo vartojamas kelionėje edukacijos metu. Kuomet sugrįžo į Panevėžį, vairuotojas juos įvežė į ligoninės vidinį kiemą. Vidinis kiemas nefilmuojamas, stebėjimo kamerų nėra. Visi išlipo iš autobusiuko linksmai, pasiėmę savo daiktus, dar turėjo užeiti į administracijos patalpas, nes reikėjo užnešti daiktus. Kokia tvarka lipo kolegos ir ji pati iš autobusiuko, nepamena. Išlipusi iš autobusiuko, iš kart ėjo į administracijos patalpas. Kartu ėjo J. G.. Nori patikslinti, kad ji paėjo link administracijos patalpų, tačiau padavė neštus daiktus kitam, o pati grįžo atgal atsiskaityti su vairuotoju. Vairuotojas sėdėjo autobusiuke, vairuotojo vietoj. Ji jam pro atdarą vairuotojo durelių langą padavė pinigus. Grįždama sumokėti vairuotojui, matė, kad dalis kolegų, t.y. I. L., A. K., D. V. ir K. V. rūkė. Jie stovėjo prie skydinės, prie suoliuko. Kokių trijų metrų, gal ir daugiau, atstumu iki autobusiuko. Taip pat nori pasakyti, kad būdama kieme girdėjo kaip kažkas iš kolegų pasakė, kad "kaip tu vairuoji". Kažką pasakė panašaus į "gaidį" ar "ožį", tiksliai nepamena. Kuomet priėjo prie vairuotojo atsiskaityti, jis jai niekuo nesiskundė, su juo nieko nekalbėjo, ji tik padavė pinigus ir viskas. Tik pasakė, kad greičiau važiuotų, nes baigsis apsižodžiavimai, kurie dar tebevyko kuomet padavė pinigus. Buvo tamsu, nieko įtartino ant vairuotojo nepastebėjo. Po kelių dienų, tai buvo darbo dienomis, kažkas iš kolegų pasakė, kad buvo apklausai policijoje dėl to, kad galimai ligoninės direktorius K. V. sudavė smūgius vairuotojui. Daugiau kolegos apie tai nieko nekalbėjo, nieko nekomentavo. Ji pati tokio momento, kad K. V. būtų panaudojęs fizinį smurtą vairuotojo atžvilgiu, nematė. Girdėjo tik, kad keli kolegos rėkė ant vairuotojo. Kolegos buvo pavartoję alkoholio, todėl normalus dalykas, kad buvo apimti emocijų, buvo pasipiktinę vairuotojo vairavimu. Tik nori pasakyti, kad kieme sugrįžus viskas vyko labai greitai, visi greitai išlipo, greitai nešėmė daiktus. Kelionės metu vilkėjo baltais marškiniais pusilgėm rankovėm ir džinsiniu sijonu. Yra šviesių pusilgių plaukų. Iš kartu važiavusių moterų dar I. L. yra šviesių plaukų. Kitos kartu važiavusios kolegės tamsių plaukų (1 t., b.l. 93-96).

Liudytojos D. S. apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., buvo penktadienis, su darbo kolektyvu vyko į Biržus. Viso vyko devyni kolektyvo nariai. Juos vežė pasamdytas autobusiukas, kurio vairuotoją matė pirmą kartą. Vyko į Biržus į edukacinę programą (duomenys neskelbtini). Važiuodami atgal smagiai leido laiką. Grįžtant atgal vairuotojas važiavo viršydamas greitį, dėl to kolektyvo vyrai jam išreiškė pastabą. Jokio konflikto nebuvo. Kuomet grįžo į Panevėžį, juos įvežė vairuotojas į ligoninės vidinį kiemą. Galėjo būti apie 24 val. Ligoninės vidinis kiemas buvo tamsus. Autobusiuke ji sėdėjo už vairuotojo trečioje eilėje, tačiau kelionės metu nebuvo pastovaus sėdėjimo tose pačiose vietose, keitėsi sėdėjimo vietomis. Grįžus, iš autobusiuko išlipo viena iš pirmųjų, išlipimo eilės tvarkos nepamena. Išlipdama su savimi pasiėmė daiktus, kuriuos reikėjo nunešti į ligoninės administracijos patalpas, todėl ji iš karto ten tiesiai ir ėjo. Su ja kartu ėjo, kiek pamena, kolegės J. ir J.. Jos padėjo daiktus ir išėjo. Ji į vidinį kiemą nebegrįžo, išėjo per kitą išėjimą link bažnyčios, o ten jau laukė atvykęs sutuoktinis. Su kolegomis tą vakarą nebebuvo susitikusi. Apie tai, kad galimai tą vakarą jų ligoninės direktorius K. V. pavartojo fizinį smurtą prieš autobusiuko vairuotoją, sužinojo tik apklausos metu. Tik kolegė J., po jos apklausos policijoje, jai pasakė, kad buvo pakviesta apklausai, bei davė jos telefono numerį, tačiau konkrečiai nieko neįvardino. Iki šiol nieko nežinojo. Su kolegomis ta tema nediskutavo. Ji pati tokio įvykio nematė. Dar nori pasakyti, kad kuomet išlipo kieme iš autobusiuko, jokio konflikto negirdėjo, nematė (1 t., b.l. 99-102).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas 4 aukštų pastatas, kuriame įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra vidinėje pastato kieme, rytinėje pastato pusėje. Įvykio vieta išasfaltuota. Prie pastato pastatyti automobiliai. Pasato vidiniame kieme matomas mūrinis pastas. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (1 t., b.l. 13-18).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti: 1. Poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių sumušimas kaktos kairėje pusėje K. M. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024-08-31. 2. Sužalojimai K. M. padarytas vieno-dviejų smūgių pasekoje. 3. K. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. 4. K. V. veiksmai sukėlė K. M. fizinį skausmą. 5. Sužalojimas K. M. padarytas pašalinės jėgos poveikyje (1 t., b.l. 54).

Kaltinamasis K. V. teisme pripažino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiojo K. M. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus prieš jį ir tuo nežymiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą bei sukėlęs šiam fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo teisme duoti parodymai iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo K. M. parodymais, liudytojų E. P., R. J., M. B. parodymais, specialisto išvada, taipogi – kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę dėl tyčinio nežymaus K. M. sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad K. V. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui – tyčia kumščiu suduodant du smūgius nukentėjusiajam K. M. į veido sritį, nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą, ką patvirtina ne tik paties kaltinamojo teisme duoti ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir specialisto išvada, kuria netikėti teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamasis, sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš K. M., suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo K. V. atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, be to, jis atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

K. V. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, vedęs ir, kaltinamojo teigimu – turi du nepilnamečius vaikus, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, duomenų apie kaltinamojo turimas psichines ligas ar gydymąsi dėl tokių ligų byloje nėra.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas Audrius Leonavičius pateikė 2025 m. sausio 24 d. kaltinamojo K. V. ir nukentėjusiojo K. M. pasirašytą susitarimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir sutikimo užbaigti baudžiamąjį procesą BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais. Atstovas nurodė, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam 3000 eurų neturtinę žalą, tas aplinkybes teisme patvirtino ir jie patys.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalis dar numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Šioje byloje kaltinamasis K. V. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis neteistas, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, vedęs, kaltinamojo teigimu – turi du nepilnamečius vaikus. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu K. V. savo kaltės nepripažino, tačiau teisme savo kaltę pripažino visiškai, parodė besigailintis dėl savo netinkamo elgesio, atsiprašęs nukentėjusiojo ir su juo susitaikęs, atlyginęs jų sutarto dydžio žalą. Nukentėjusysis K. M. teismo posėdžio metu taipogi patvirtino susitaikęs su K. V., parodė, jog pastarasis jo atsiprašęs ir jis šiam atleidęs, neturtinę žalą jam atlyginęs ir jokių pretenzijų, reikalavimų dėl žalos kaltinamajam neturi.

Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis K. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir nesant šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, kaltinamasis K. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam su nukentėjusiuoju K. M. susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Teismui nusprendus taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo K. V. atžvilgiu.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – 60 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje. Tuo tarpu kaltinamasis prašė jų neskirti.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalie nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Šiuo atveju be kitų bylos aplinkybių įvertinus kaltinamojo vartoto fizinio smurto intensyvumą, atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo aplinkybes (susitaikė tik bylai pasiekus teismą), kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nubaudimo tikslams įgyvendinti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti šiuo atveju yra būtinas, proporcingas ir pakankamas vienos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – paskyrimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), tik mažesnio dydžio nei prokuroras prašė, neskiriant kaltinamajam antros prokuroro prašytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Šioje byloje nukentėjusiojo K. M. interesus atstovavo įgaliotas atstovas advokatas Audrius Leonavičius, kuris suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo būtina. Pastarasis atstovas posėdžio metu prašė valstybės naudai priteisti iš kaltinamojo 385,42 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiojo atstovavimą. Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nukentėjusiajam buvo skirtas advokatas, kuris pastarąjį atstovavo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Byloje esanti pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina patirtų išlaidų 385,42 Eur sumoje realumą. Kaip minėta, kaltinamasis yra vidutinio amžiaus, dirbantis, jo pajamos pastovios, turi šeimą, jo turtinė padėtis nėra bloga. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma atitinka advokato darbo sąnaudas, yra proporcinga atliktiems advokato veiksmams, atitinka protingumo kriterijus, todėl iš K. V. valstybės naudai priteistinos 385,42 Eur proceso išlaidos (BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

K. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, K. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 (vieno tūkstančio) Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš K. V. valstybės naudai 385,42 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 42 centus) proceso išlaidų už nukentėjusiojo atstovavimą apmokėti.

Išaiškinti K. V., kad jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti K. V., kad jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Išaiškinti K. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė