Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui G. A. P. (G.A. P.) dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio nustatymo už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui G. A. P. dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio nustatymo už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovė prašo: 1) leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (dviračių takui greta magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožui nuo Kretingos miesto iki Vydmantų kaimo) įrengti)“ paimtą G. A. P. nuosavybės teise priklausantį 0,3006 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams ir naudoti jį sprendime nurodytiems tikslams; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą G. A. P. nuosavybės teise priklausantį 0,3006 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2 495 (dviejų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt penkių) Eur atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (dviračių takui greta magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožui nuo Kretingos miesto iki Vydmantų kaimo) įrengti)“.

3. Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano (toliau – bendrasis planas) sprendiniuose viena iš koncepcijos krypčių buvo Kretingos miesto ir rajono dviračių, pėsčiųjų takų atnaujinimas ir išplėtojimas. Siekiant vystyti rekreaciją ir darnų turizmą Kretingos rajone bendrojo plano sprendiniuose buvo numatoma Kretingos rajone plėsti dviračių kelių tinklą, atskirą nuo automobilių transporto, formuojant dviračių trasas Palanga–Vydmantai–Kretinga, Kretinga–Kartena–Kūlupėnai–Salantai, Palanga–Darbėnai–Grūšlaukė–Salantai ir kt. Dviračių trasą Kretinga–Vydmantai buvo siūloma įrengti nuo Sodžiaus g. (Kretingos m.) iki Vydmantuose esančios Žibalės g. Ši trasa sujungtų esamą dviračių infrastruktūrą ir sudarytų nenutrūkstamą jungtį tarp Kretingos ir Palangos ir tarnautų kaip susisiekimo ir turistinis koridorius. Taip pat ši trasa užtikrintų saugaus eismo reikalavimus keliaujantiesiems į sodų bendriją „Ąžuolas“.

5. Esant šioms aplinkybėms, dviračių tako tiesimas greta magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožas nuo Kretingos miesto iki Vydmantų kaimo) Kretingos rajonui yra labai svarbus, todėl Kretingos rajono savivaldybės administracija suplanavo paimti visuomenės poreikiams žemę Kretingos rajono teritorijoje pagal magistralinį kelią A11 Šiauliai–Palanga (ruožas nuo Kretingos miesto iki Vydmantų kaimo) dviračių takui įrengti. Dviračių takas yra planuojamas už magistralinio kelio Šiauliai–Palanga juostos ribos (ne magistralinio kelio sklype). Dviračių takas prasidės Kretingos mieste ties esama degaline „Viada“ (buvusi „Lukoil“) prie Sodžiaus gatvės ir baigsis Vydmantų kaimo pradžioje ties Žibalės gatve, t. y. ties esamu pėsčiųjų dviračių taku. Dviračių tako, jungiančio Kretingos miestą ir Vydmantų kaimą, šiuo metu nėra, todėl buvo atliekamos visos privalomos procedūros, siekiant įgyvendinti Kretingos rajono savivaldybei svarbaus objekto statybą.

6. Kretingos rajono savivaldybė inicijavo žemės paėmimą visuomenės poreikiams (dviračių takui greta magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožas nuo Kretingos miesto iki Vydmantų kaimo įrengti) pagal specialųjį planą, kuriame dviračių trasa numatyta dešinėje magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga pusėje už kelio juostos ribų. Vadovaudamasis Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-117 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams“, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 5 d. per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas (toliau – Projektas) buvo pradėtas rengti, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui 2017 m. sausio 11 d. priėmus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (dviračių takui greta magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožui nuo Kretingos miesto iki Vydmantų kaimo) įrengti) procedūros pradžios“. Visi su Projektu susiję veiksmai buvo vykdomi automatizuotai per ŽPDRIS. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2018 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (dviračių takui greta magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožui nuo Kretingos miesto iki Vydmantų kaimo) įrengti) projekto tvirtinimo“. Šie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimai skųsti nebuvo. Patvirtinus Projektą, buvo atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, padalyti žemės sklypai registruojami Nekilnojamojo turto registre. Minėtas procedūras ieškovė atliko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) VIII skyriaus nuostatomis, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėmis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 604 redakcija), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.

7. Projekto rengimo metu ieškovės užsakymu buvo atliekamas visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų (dalių) turto vertinimas, kurį atliko uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos pateiktos 2018 m. sausio 5 d. Žemės sklypo vertinimo ataskaitos skaitmeninės kopijos įkeltos į ŽPDRIS. Kretingos rajono savivaldybė (žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija), vadovaudamasi ŽĮ 47 straipsnio 2 dalimi, 2018 m. sausio 17 d. rajoniniame laikraštyje „Švyturys“ ir respublikiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“ informavo, kad parengti pasiūlymai sudaryti sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (dviračių takui greta magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožas nuo Kretingos miesto iki Vydmantų kaimo) įrengti) ir atlyginimo už paimamą žemę G. A. P. dėl jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,3006 ha dalies paėmimo visuomenės poreikiams. Pateikta informacija apie galimybę susipažinti su parengtais sutarčių projektais ir vertinimo ataskaitomis. Informacijoje nurodyta, kad asmenys per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie pasiūlymą gavimo dienos privalo raštu informuoti Kretingos rajono savivaldybę apie savo sutikimą arba nesutikimą sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Skelbime nurodyta, kad bus laikoma, jog žemės savininkui G. A. P. apie tokį pasiūlymą pranešta šio skelbimo išspausdinimo leidiniuose dieną. G.A. P. į paskelbtą informaciją neatsiliepė.

8. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2020 m. sausio 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. lP-34-(1.17E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (dviračių takui greta magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožui nuo Kretingos miesto iki Vydmantų kaimo įrengti), kuriuo nuspręsta paimti 0,3006 ha žemės sklypą visuomenės poreikiams, nustatant, kad paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertė pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 7 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2 495 Eur. Žemės sklypo savininkas – G. A. P.

9. Atsakovui, kurio gyvenamoji vieta Jungtinėse Amerikos Valstijose, procesiniai dokumentai buvo siunčiami per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėse Valstijose. 2020 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėse Valstijose informavo teismą, kad atsakovui procesiniai dokumentai yra įteikti. Atsakovui buvo siųstas pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kuriame buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 ir 142 straipsniais, atsakovas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos turite teisę pateikti Klaipėdos apygardos teismui atsiliepimą į pareikštą ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį. Atsakovui taip pat buvo išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, 56 straipsnio l dalį asmenys turi teisę byloje turėti atstovus, kuriais gali būti advokatai, advokatų padėjėjai arba asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui. Tačiau, jeigu atsakovas tokio atstovo byloje nepaskirs, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsniu, atsakovas privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam ateityje būtų įteikiami su šia byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu atsakovas šios pareigos neįvykdys ir nenurodys įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, susiję su byla ir skirti atsakovui, liks byloje ir bus laikomi įteiktais.

10. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atstovo nepaskyrė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, todėl tenkintinas ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl sprendimo už akių priėmimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Ieškovės pateiktame ieškinyje yra pateiktas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

12. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

Dėl ieškinio reikalavimų

13. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami ŽĮ, kurio 47 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr. 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 108; 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, par. 93). Kompensavimo sąlygos yra reikšmingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, visų pirma, – ar neuždėjo pareiškėjams neproporcingos naštos. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr. 2002 m. lapkričio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje F. K. of Greece ir kiti prieš Graikiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 25701/94, par. 78; mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1999 m. kovo 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Papachelas prieš Graikiją, peticijos Nr. 31423/96, par. 48; 2003 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Efstathiou ir Michailidis & Co. Motel Amerika prieš Graikiją, peticijos Nr. 55794/00, par. 26). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr. 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 58858/00, par. 94–95; Vistiņš ir Perepjolkins, par. 111). Vis dėlto Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr. 2004 m. birželio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Broniowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, par. 182; Vistiņš ir Perepjolkins, par. 112), visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (žr. F. K. of Greece ir kiti (dėl esmės), par. 89). Teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, gali pateisinti mažesnės negu rinkos vertės kompensavimą (žr. 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79, par. 54); tokiais atvejais kompensacija nebūtinai turi atspindėti visą nusavinamo turto vertę. Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį pateisinamą ne visos paimamo turto vertės kompensavimą (vis dėlto disproporcija negali būti pernelyg didelė) gali nulemti įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, turto pobūdis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., cituotą Vistiņš ir Perepjolkins).

17. Kasacinis teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas ŽĮ normas, yra išaiškinęs, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; Konstitucija ir kiti teisės aktai įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

18. Nagrinėjamoje byloje teismas, atlikęs formalų procesinį dokumentą – ieškinį pateikusios ieškovės pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

19. Išanalizavęs ieškovės pateiktus įrodymus, nenustatė atsakovui priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų pažeidimų ar neteisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovui priklausančią žemę.

20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 285).

21. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, iš atsakovo turėtų būti priteistos 56 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė pagal įstatymą yra atleista. Atsižvelgiant į tai, kad žyminio mokesčio išieškojimo išlaidos gali viršyti žyminį mokestį, iš atsakovo nepriteistinas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 4 dalis ).

22. Pažymėtina, iki atsakovui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėse Valstijose, atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir kitu būdu. Atsakovui į Jungtinės Amerikos Valstijas procesiniai dokumentai buvo siunčiami pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, per priimančią įstaigą ABC Legal Services 633 Y. W. Seattle, WA 98104 United States of America, prieš tai atsakovei už dokumentų įteikimą sumokėjus nustatytą 95 JAV dolerių mokestį.

23. 2020 m. spalio 28 d. priimanti įstaiga pateikė teismui pranešimą, kad atsakovui nėra įteikti procesiniai dokumentai, nes nėra sumokėta nustatytas 95 JAV dolerių mokestis. Esant pateiktiems įrodymams, ieškovei iš atsakovo nepriteistini 95 JAV doleriai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (dviračių takui greta magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožui nuo Kretingos miesto iki Vydmantų kaimo) įrengti)“ paimtą G. A. P. (G. A. P.) nuosavybės teise priklausantį 0,3006 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams ir naudoti jį sprendime nurodytiems tikslams.

Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą G. A. P. nuosavybės teise priklausantį 0,3006 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2 495 (dviejų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt penkių) Eur atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (dviračių takui greta magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožui nuo Kretingos miesto iki Vydmantų kaimo) įrengti)“.

Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.