- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- AN2-47-255/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01753-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Regina Bertašienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas 2019 m. lapkričio 8 d. surašė J. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2019 m. kovo 24 d., 10.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisės vairuoti nėra įgijęs, be to, nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir palikęs savo transporto priemonę iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu buvo apgadintas stovintis automobilis, padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be to, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 222, 226 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu J. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams bei transporto priemonės ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį 50 Eur (penkiasdešimties eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams bei transporto priemonės ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas T. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimą pakeisti ir panaikinti nutarimo dalį, kuria taikytas automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Apeliantas skunde nurodo, jog perduodamas savo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. G., jis tikrai nežinojo, jog jam priklausanti minėta transporto priemonė bus panaudota šiurkštaus administracinio nusižengimo darymui. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, jis apie nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą nieko nežinojo, todėl neturėjo galimybės ginti savo teisių dėl automobilio. Pareiškėjo manymu, teismas privalėjo jį informuoti apie šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, kad jis galėtų duoti paaiškinimus ir imtis savo interesų gynybos. Be to, pareiškėjo manymu, šią administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi ta pati teisėja nagrinėjo bylą tuomet, kai kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo buvo apsiėmęs jis pats, o vėliau, J. G. pripažinus savo kaltę dėl to paties įvykio, vėl administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo ta pati teisėja. Taip pat pareiškėjas T. K. pažymi, jog minėto autoįvykio metu buvo apgadinta ne tik kita transporto priemonė, į kurią atbuline eiga važiuodamas atsitrenkė J. G., bet ir jam priklausantis automobilis, todėl žalą patyrė ir jis, T. K., tačiau teismas to nesiaiškino. Mano, jog dėl minėtos priežasties jis turėtų būti pripažintas nukentėjusiuoju. Nurodo, jog eliminavus iš administracinio proceso jį kaip nukentėjusįjį asmenį jis prarado savo subjektinę teisę ginti savo teises, t. y. posėdžio metu negalėjo pateikti savo argumentų, negalėjo prašyti atlyginti jam padarytą žalą ir kitomis administracinių nusižengimų kodekse numatytomis teisėmis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir reikalavimais, prašo jų netenkinti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. pareiškėjas skundu prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – turto, t. y. automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
7. J. G. nubaustas pagal 426 straipsnio 2 dalį ir ANK 415 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisės vairuoti nėra įgijęs, be to, nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir palikęs savo transporto priemonę iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu buvo apgadintas stovintis automobilis, padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be to, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėtina, jog automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ir vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – J. G., savininkas yra pareiškėjas T. K.. Pažymėtina ir tai, nagrinėjant šio administracinio nusižengimo aplinkybes paaiškėjo, jog T. K., kartu su J. G. ir T. G. kartu važiavo T. K. automobiliu ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoti pasisiūlė J. G., o T. K., net nepagalvojęs, kad J. G. gali neturėti vairuotojo pažymėjimo, perdavė jam automobilio raktelius, o pats atsisėdo į galinę automobilio sėdynę. Būtent J. G. vairuojant ir įvyko eismo įvykis, dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas administracine tvarka. Taigi, pareiškėjas T. K. įvykio metu buvo įvykio vietoje ir pats leido administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – J. G. – vairuoti savo transporto priemonę automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Apeliaciniame skunde pareiškėjas T. K. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. G. kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai paskyrė administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, t. y. jam. T. K. priklausančio automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, T. K. priklausantis automobilis ,,Audi A6“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) neabejotinai pripažįstamas J. G. padarytų administracinių nusižengimų priemone, todėl pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį jį pirmosios instancijos teismas konfiskavo pagrįstai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. K., būdamas transporto priemonės savininku, prieš duodamas J. G. automobilio raktelius, privalėjo įsitikinti, ar jis turi teisę vairuoti transporto priemonę, kadangi tokia yra apdairaus ir rūpestingo transporto priemonės savininko pareiga. Todėl pasekmės, kilusios dėl J. G. padarytų administracinių nusižengimų, yra paties įvykyje kartu su J. G. dalyvavusio T. K. veiksmų – leidimo vairuoti savo transporto priemonę asmeniui, apskritai neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, pasekmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – yra proporcinga padarytų administracinių pažeidimų pavojingumui ir gali užkirsti kelią daryti panašaus pobūdžio pažeidimus ateityje. Todėl, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas šioje administracinio nusižengimo byloje pagrįstai paskyrė administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
9. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog iš pradžių administracinio nusižengimo protokolas už tą patį įvykį buvo surašytas pačiam T. K. (b. l. 12-13), jis pats savo kaltę bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, todėl buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pirmosios instancijos teismo, ir tik vėliau, apskundęs teismo priimto nutarimą ir nurodęs, jog melagingai apsiėmė kito asmens, t. y. J. G. kaltę, administracinės atsakomybės išvengė, t. y. jam administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta (b. l. 6-11). J. G. pripažinus savo kaltę, jam buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas ir pirmosios instancijos teismas priėmė naują nutarimą, kuriuo kaltu dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo pripažino J. G.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo šališku vien todėl, kad pasikeitus faktinėms administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms administracinio nusižengimo byloje buvo priimti du nutarimai, juo labiau tai negali būti argumentu dėl neteisėto administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, taikymo.
10. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog šioje administracinio nusižengimo byloje buvo nepagrįstai nepripažintas nukentėjusiuoju, dėl to negalėjo tinkamai atstovauti savo teisėtų interesų ir prašyti žalos atlyginimo. Tačiau ir šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi kaip jau buvo minėta anksčiau, T. K. pats davė sutikimą J. G. vairuoti jam priklausančią transporto priemonę – automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, betarpiškai pats dalyvavo eismo įvykyje, kadangi sėdėjo minėto automobilio galinėje sėdynėje, o J. G. atsitrenkus į kitą automobilį ir taip padarius eismo įvykį, kartu su J. G. ir T. G. pabėgo iš įvykio vietos. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių pagrindų pripažinti T. K. nukentėjusiuoju.
11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo dalį dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo T. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.