- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-22
- Bylos Nr.
- 1S-1371-238/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- M. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2007-09-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2, 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2007-02-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 metams. Kauno rajono apylinkės teismo 2008-01-14 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2007-09-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2006-12-30, bausmės pabaiga – 2016-06-30 neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 2 mėnesiai (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-04-30).
Nuteistasis M. V. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija 2015-05-05 priimtu nutarimu Nr. 93-352 nutarė taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, siūlyti nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones. Komisija sprendimą priėmė įvertinusi tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 59 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau pagrindiniai nusikalstamumų riziką mažinantys veiksniai yra teigiama darbinė motyvacija, konkretūs darbinės veiklos planai, emocinis artimųjų palaikymas ir įgyta specialybė. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-06-16 nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2015-05-19 nutarimą taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis M. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-06-16 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai. Skunde nurodo, kad jo nepaleidimo iš pataisos įstaigos motyvai teismų nutartyse kartojasi, todėl galima manyti, jog jie yra tik perrašomi iš vienos nutarties į kitą. Teismo nutartyje nurodomas motyvas, kad nutarimas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, tačiau neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių, yra neatsakingas ir nepagrįstas. Teismas, dėstydamas savo motyvus, taip pat nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus, grįsdamas priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, kas ir buvo tokio griežto ir nepagrįsto sprendimo pasekmė, teisėtumo principo nebuvimas, veiksmingos probacijos vykdymo sistemos nebuvimas, neužtikrinimas asmenims, kuriems paskirta pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos probacija. Teismas atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Teismas nepakankamai skyrė dėmesio jo elgesiui bausmės atlikimo metu, asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, pavojingumo visuomenei nebuvimui, elgesiui prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prašymą. Teismo išvados nepagrįstos išsamia surinktos medžiagos analize bei skubotos, todėl nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Taip pat mano, kad yra svarbu ir tai, kad šiuo metu atlikdamas bausmę jis gyvena už pataisos namų teritorijos, be sargybos, tai patvirtina tą aplinkybę, kad juo yra pasitikima. Taip pat turi nepilnamečių vaikų, kuriems būdamas laisvėje ir galėdamas dirbti, galėtų suteikti materialinę pagalbą ir tuo prisidėti prie jų išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. V. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Tuo atveju, kai asmuo atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų, numatytą LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).
Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą, nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad nuteistasis anksčiau teistas, bausmę atlieka už labai sunkaus (nužudymą) nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė 15 (penkiolika) kartų, drausmine tvarka baustas 13 (trylika) kartų, ir nors nuobaudos jau nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taip pat jis buvo skatintas 11 (vienuolika) kartų, tačiau tinkamai elgtis bausmės atlikimo metu yra nuteistojo pareiga, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (59 balai pagal OASys) yra vidutinė, o socialinio tyrimo išvadoje nustatyta kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksmai, piktnaudžiavimas alkoholiu, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Šiuo metu dar negalima pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis jau patyrė tokio dydžio ir trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie yra būtini ir neišvengiami, siekiant bausmės tikslų. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo M. V. skunde nurodomos aplinkybės (gyvena už pataisos namų teritorijos be sargybos, turi nepilnamečių vaikų, ir kt.), kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui.
Teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas palankus Komisijos nutarimas, nėra besąlygiškas pagrindas tokį nutarimą tvirtinti. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokia išvada daroma analizuojant tiek BVK įtvirtintą reglamentavimą, tiek LR Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus analogiškai, kaip nutarė komisija, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.
Skunde keliamas klausimas dėl teismo nutarčių motyvų, kurie, nuteistojo nuomone, kartojasi ir yra perrašomi iš vienos nutarties į kitą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad priimant procesinį sprendimą, esant nepakitusioms aplinkybėms dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, analogiškų motyvų nurodymas kiekvienoje iš nutarčių nėra nei materialiosios, nei procesinės teisės pažeidimas. Įstatymas neįpareigoja teismų nurodant procesinių sprendimų motyvus juos pateikti iš esmės skirtingai, ypač tuomet, kai nagrinėjamas to paties asmens lygtinio paleidimo klausimas.
Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo M. V. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo M. V. skundą, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.