Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) atstovei Laurai Gaižauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „L“ (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 351 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. K., 2020 m. gruodžio 11 d., neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pradėjo statyti neypatingųjų statinių kategorijai priskirtiną pastatą. Tokiais savo veiksmais K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K., apklausiamas teismo posėdžio metu su administracinio nusižengimo protokole nurodytu nusižengimu nesutiko, nurodė, kad I grupės inžineriniai statiniai, kuriems nereikia leidimo, atitinka šią situaciją, jie yra neaukštesni nei metras ir atitinka visus parametrus pagal Statybos inspekcijos normas. Institucija traktuoja, kad tai pamatai ir, kaip inspektorė pasakė, ant atraminių sienelių dažniausiai statomos tvoros, tačiau kodėl ant jų negali būti statomi pamatai, namai? Mūrinės tvoros yra statomos ir jų pamatai turi būti įgilinti tiek pat, kiek ir bet kurio statinio – namo, tai apie 1–1,2 m., kai pastatai atraminę sienelę, kurios įgilinimas atitinka pamatams reikalingą įgilinimą, gali drąsiai ant jų statyti. Jeigu sienelė neatitinka reikalavimų pamatams, tai šiai dienai yra technologijų, kurių pagalba gali juos sutvirtinti. Kreipėsi dėl šio statinio įteisinimo, nes jam taip patarė architektas, sakė vis tiek jis (K. K.) Institucijai nepasipriešins, o kad jį įteisinti, reikėjo atlikti savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizę. Pagal projektą nori pastatyti vieno buto gyvenamąjį namą.

3. Institucijos atstovė Laura Gaižauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad protokole nurodytu adresu buvo pateikti prašymai specialiesiems reikalavimams gauti ir keturi prašymai statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Prie pateikiamų prašymų pridedami projektai, kuriuose yra pavaizduojami minėto neypatingo pastato pamatai su atitinkamais matmenimis, plotu. Šis faktas paneigia pažeidėjo teiginį, kad yra statomas I grupės inžinerinis statinys, iš projekto matyti, kad tai yra sudedamoji dalis neypatingojo vieno buto gyvenamojo namo. Paskutiniajame prašyme gauti leidimą prie pridedamų dokumentų buvo pateiktas Atliktų darbų ekspertizės aktas, kuriame yra lokalinė sąmata, apskaičiuota atliktiems darbams, ir sumokėta įmoka. Ekspertizės akte nurodoma, kad statomas gyvenamasis vieno buto namas. Ant atraminių sienelių negali būti statomi namai, nes pamatai turi būti įgilinti. Tarp atraminės sienelės ir pamatų negalima dėti lygybės ženklo. Atraminės sienelės naudojamos žemei sulaikyti, žemės svoriui, jos dažnai tampa tvorų pagrindo dalimi. Pagal išvardintus požymius šis statinys neatitinka I grupės inžinerinių statinių ir jam reikalingas leidimas. 2021 m. spalio 27 d. K. K. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti namą ir buvo sumokėtos įmokos.

4. Statybos teismo ekspertas T. Dėjus teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra pagrindo manyti, jog ta konstrukcija, kurią pastatė K. K., gali būti atraminė sienelė. Atraminė sienelė gali būti pamatas – tai plokštė, ant briaunos išbetonuota grunte, šiuo atveju yra rostvarkas, pamatai, kuoliukai padaryti, kaip galima spręsti, tai yra gyvenamojo namo pamatai, o ne atraminė sienelė. Medžiagos ir pamatams ir atraminei sienelei naudojamos tos pačios – gelžbetonis, tai tik toks ir panašumas tarp jų, tačiau pamatų ir atraminės sienelės paskirtis ir konstrukcija yra visiškai kitokia. Pamatai apkraunami iš viršaus, o atraminė sienelė skirta atriboti spaudimui iš šono. Pamatas priima vertikales apkrovas – namo apkrovą, o sienelė priima horizontalias atramas, ji konstruojama kitaip. Tai skirtingi dalykai. Pagal tai, kas pateikta, nėra jokių požymių, kad ten galėtų būti atraminė sienelė. Be to, yra atlikta ekspertizė, užsakovas yra K. K. ir ekspertai pasakė, kad ten pamatai ir jie yra apšildyti, o atraminė sienelė neapšildoma. Pamatai atramine sienele nepasidarys. Atraminės sienelės taip pat gali turėti pamatus, bet ji negali būti pamatas, šiuo atveju tai vienareikšmiškai yra vieno aukšto pastato pamatai be rūsio.

5. Iš 2021 m. balandžio 15 d. savavališko statybos akto Nr. SSA-00-210415-00026 matyti, kad remiantis 2020 m. lapkričio 3 d. gautu skundu Nr. PLI-73, buvo nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, pradėtas statyti neypatingųjų statinių kategorijai priskirtinas pastatas. Pastatyti pamatai, kurių apytiksliai išmatavimai 10,60 m x 18,30 m. Pamatų (rostverko) aukštis apie 0,50 m, plotis 0,25 m, bendras plotas apie 147 kv. m. Statytojas K. K. (b. l. 6-7).

6. Iš 2020 m. gruodžio 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad atlikus neplaninį patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nustatyta, kad neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, minėtame žemės sklype yra įrengti betoniniai pamatai, kurių apytiksliai išmatavimai 10,60 m x 18,30 m, pamatų (rostverko) aukštis apie 0,50 m, plotis – 0,25 m, bendras plotas apie 147 kv. m. Patikrinus duomenis informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2020 m. liepos 3 d. d. buvo pateiktas K. K. prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus žemės sklype (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatui statyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 14 d. išdavė specialiuosius reikalavimus Nr. SRD-01-200714-00427. Plano ir fotonuotraukų kopijose užfiksuoti įrengti monolitiniai pamatai (b. l. 13-17).

7. Iš 2021 m. kovo 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), po 2020 m. gruodžio 11 d. patikrinimo situacija nepakitusi. Patikrinus duomenis informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2020 gruodžio 28 d. buvo pateiktas K. K. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statyba žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pateiktame vertinimui projekte „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ buvo atvaizduoti tie patys išmatuoti pamatų parametrai (b. l. 8-12).

8. Iš 2021 m. vasario 26 d. K. K. paaiškinimo (paaiškinimas nepasirašytas) matyti, kad atsakant į Institucijos raštą, kokiu laikotarpiu bei kokie statybos darbai buvo atlikti žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat kokį statinį šiame žemės sklype planuojama statyti, K. K. nurodė, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatyti I grupės inžineriniai statiniai, šių statinių laikotarpis 2010-2020 m. minėtame sklype planuojama statyti daugiau statinių, šiuo metu vyksta projektavimo darbai (b. l. 18-20).

9. Iš K. K. paaiškinimo (be datos, tačiau pasirašytas) matyti, kad atsakant į Institucijos pateiktą raštą (nėra duomenų apie kokį raštą kalbama) dėl paaiškinimo informuoja, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas I grupės inžinerinis statinys. Minėtame sklype planuojama statyti daugiau statinių, šiuo metu vyksta projektavimo procesas (b. l. 3).

10. Iš 2020 m. lapkričio 3 d. N. Š. prašymo matyti, kad 2020 m. spalio 29 d., kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo statybos darbų pradžią. Į sklypą buvo suvažiavusi sunkioji statybinė technika, kuri liejo betoninius pamatus. Priėjus pasiteirauti darbų vykdytojų, ar yra statybos leidimas, jie atsakė nieko apie tai nežinantys ir toliau vykdė darbus. Turi didelių abejonių, kad statybos darbai vykdomi teisėtai, taip pat nėra gautas kaimynų sutikimas dėl prisijungimo prie komunikacinių tinklų. Prašo išsiaiškinti, ar minėtos statybos nurodytame sklype yra legalios (b. l. 21-26).

11. Iš Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyta“ pateiktų prašymų pagal adresą (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2021 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėta, kad su šiuo prašymu taip pat pateiktas savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų lydraštis, savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas su apskaičiuota savavališkų darbų sąmatine kaina bei įmokos kvitas (b. l. 45).

12. Iš MB „Tyrimai ir projektai“ 2021 m. balandžio 28 d. Savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės akto Nr. 21-92 S matyti, kad šią ekspertizę užsakė K. K., statinys neįregistruotas, nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statinys atitinka gyvenamosios paskirties statiniui keliamus reikalavimus, taip pat atitinka MB „P“ parengtą Gyvenamosios paskirties (vieno buto) namo statybos projektą, bendras statinio plotas 195,89 kv. m, tūris 982 kub. m, atliktų statybos darbų mastas: įrengti gręžtiniai poliai, gelžbetoninis rostverkas (pamatų sija), kuris apačioje apšiltintas. Padaryta statinio ekspertizės išvada, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) namo statybos (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikti statybos darbai neatitinka statinio projekto ir teisės aktų reikalavimų, neišduotas statybą leidžiantis dokumentas, kaip numatyta Statybos techninis reglamento STR 1.05.01:2017. Gyvenamosios paskirties (vieno buto) namo statybos (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos metu atliktų savavališkų darbų sąmatinė kaina, skaičiuojant 2020 m. spalio mėnesį skaičiuojamosiomis kainomis, yra 4152,72 Eur (b. l. 46-50).

13. ANK 351 straipsnio 5 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

14. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Savavališkos statybos 2021 m. balandžio 15 d. akte (b. l. 6-7), konstatavus savavališką statybą (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog K. K. pažeidė:

15. SĮ 2 straipsnio 46 dalį, kurioje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aplinkybė, kad asmuo ginčo statinį stato neturėdamas jokių privalomų statybos dokumentų, yra aiškus pagrindas pripažinti ginčo statybą savavališka. Savavališką statybą įrodo ne tik savavališkos statybos aktas, bet ir savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas.

16. SĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą (Savavališkos statybos akte suklysta nurodant, kad pažeisti 1 punkto reikalavimai), numatantį, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžianti dokumentą. Gauti statybą leidžiantį dokumentą yra statytojo pareiga (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. SĮ 27 straipsnio 22 dalį, kuriame įtvirtintas draudimas statybos be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas.

18. SĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius. Pagal šio straipsnio 16 dalies 1 punktą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti.

19. Nors administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti, koks teisės aktas ir jo reikalavimai yra pažeisti, tačiau K. K. buvo supažindintas su Savavališkos statybos aktu, kuriame nurodytas tiek atsakomybę nustatantis teisės aktas (Statybos įstatymas), tiek pažeisti šio teisės akto reikalavimai (straipsniai). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad K. K. buvo tinkamai informuotas apie teisės aktą ir jo reikalavimus, kuriuos jis pažeidė vykdydamas statybą, todėl kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad K. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus.

20. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad įrodymų pakanka išvadai, jog K. K., neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pradėjo statyti neypatingųjų statinių kategorijai priskirtiną pastatą.

21. Kaltinamasis savo kaltę neigia, nurodo, kad Institucijos specialistė ir ekspertai neteisingai nurodo, kad tai yra namo pamatai, nes jis pastatė atraminę sienelę, kurios konstrukcija yra tokia pati, kaip ir namo pamatų ir kuriai nereikia leidimo.

22. Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad patikrinimas buvo atliktas gavus pranešimą dėl galimai nelegalių statybų (b. l. 21), jį atlikus buvo nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, pradėtas statyti neypatingųjų statinių kategorijai priskirtinas pastatas. Pastatyti pamatai, kurių apytiksliai išmatavimai 10,60 m x 18,30 m, pamatų (rostverko) aukštis apie 0,50 m, plotis 0,25 m, bendras plotas apie 147 kv. m. Statytojas K. K..

23. Be to, atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas statytojo K. K. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statybai žemės sklype, esančiam (duomenys neskelbtini), pateikiant projektą, kuriame atvaizduoti anksčiau išmatuotų pamatų parametrai (b. l. 6-16). Kaip minėta, pats K. K. teigia, kad tai nėra pastato pamatai, nurodo, jog tai yra atraminė sienelė, kuri tiesiog yra tokios pat konstrukcijos, kaip ir pamatai, tačiau tokius jo parodymus pirmiausia paneigia byloje pateiktas 2021 m. balandžio 28 d. Savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas Nr. 21-92 S, kuris buvo atliktas pačio K. K. iniciatyva, kuriame nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti gręžtiniai poliai, gelžbetoninis rostverkas (pamatų sija), kuris apačioje apšiltintas. Antra, minėtus K. K. teiginius paneigė ir teismo posėdžio metu dėl šių aplinkybių papildomai buvo apklaustas statybos teismo ekspertas T. Dėjus, dirbantis techninių ekspertizių skyriuje 24 m., kuris paaiškino, kad medžiagos ir pamatams ir atraminei sienelei naudojamos tos pačios – gelžbetonis, tačiau tik tokį panašumą jie ir turi, kadangi pamatų ir atraminės sienelės paskirtis ir konstrukcija yra skirtinga. Pamatai apkraunami iš viršaus, o atraminė sienelė skirta atriboti spaudimui iš šono, t. y. pamatas priima vertikales apkrovas – namo apkrovą, o sienelė priima horizontalias atramas, ji konstruojama kitaip. Tai skirtingi dalykai. Šiuo atveju turime pamatus, kuoliukai padaryti ir nėra jokių požymių, kad ten galėtų būti atraminė sienelė. Be to atliktoje ekspertizėje nurodyta, kad ten pastatyti pamatai yra apšildyti, o atraminė sienelė neapšildoma. Vienareikšmiškai tai yra pamatai.

24. Taigi įvertinus šiuos duomenis teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju buvo pastatytas namo pamatas, o ne atraminė sienelė.

25. K. K. taip pat nurodo, kad tiek pamatui, tiek atraminei sienelei, jeigu jie neviršija I grupės statinio reikalavimo, jokio statybos leidimo nereikia.

26. Teismas su tokiu K. K. teiginiu taip pat nesutinka. Iš „Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės duomenų matyti, kad, kaip teisingai nurodo K. K., atraminė sienelė iš tiesų yra I grupės inžinerinis statinys, tačiau gyvenamosios paskirties (vieno buto) namas, kartu ir jam statyti būtini pamatai, į šią grupę nėra įtraukti, šio reglamento 2 lentelėje nurodyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatas yra II grupės inžinerinis statinys. Iš Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 1.3 punkto matyti, kad statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą visuomet yra reikalingas statybos leidimas. Kaip nustatyta, K. K. neturėjo tam reikiamo statybos leidimo, taigi statybas vykdė savavališkai.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad K. K., suvokė, jog stato namo pamatus, o ne atraminę sienelę, nors tam reikiamo leidimo neturėjo, t. y. veikė tyčia ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

28. Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į K. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

29. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, gali būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.

30. K. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

31. Teismas, individualizuodamas K. K. skirtiną administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltininko tyčią (padarytas vienas tyčinis administracinis nusižengimas, susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba), į tai, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, per paskutinių 5 metų laikotarpį nekartą baustas administracine tvarka, daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, už analogiško pažeidimo padarymą atsakomybėn traukiamas pirmą kartą (b. l. 28-36), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas.

32. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta K. K. už padarytą administracinį nusižengimą paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas kiek didesnis nei sankcijos minimumas – 900 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti K. K. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke (banko kodas 72900).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 21135010516.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).