Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su T. P. privataus kaltinimo skundu dėl A. Č. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnio nustatyta tvarka buvo gautas T. P. (toliau – pareiškėjas) privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti A. Č. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos komisijai, atlikusiai tarnybinį patikrinimą, 2016 m. vasario 24 d. pateikė 2016 m. vasario 23 d. raštą (paaiškinimą) reg. Nr. K5-136, kuriame nurodė, jog T. P. persekioja J. S. – M., rašo į mobilųjį telefoną įžeidžiančio turinio trumpąsias žinutes (SMS), darbe viešai ją apkalba ir išdėstė 2016 m. vasario 4 d., apie 9 val. 00 min., darbo metu (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo kabinete įvykusio konflikto aplinkybes. Tokie A. Č. paaiškinimai, pareiškėjo teigimu, yra šmeižikiško pobūdžio, melagingi ir tikrovės neatitinkantys, kurie žemina pareiškėją, griauna jo reputaciją. T. P. pažymėjo, jog minėtame rašte nurodytos įvykių aplinkybės niekada nebuvo įvykusios, o A. Č. pateiktų teiginių pagrįstumą turėtų įrodinėti jų autorius.

Privataus kaltinimo bylos procesas turi būti atsisakytas pradėti.

Sutinkamai su BPK 412¹ straipsnio 1 dalies reikalavimais, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, jog arba visai nebuvo įvykio, apie kurį buvo pranešta kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika.

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apie kitą žmogų paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, tai yra perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija (šmeižimo dalykas) – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinios yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tokios, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, tai yra skleidimas to, kas teigiama esant ar buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.

Kaip matyti iš privataus kaltinimo skundo turinio ir prie jo pridėtų priedų, T. P. dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiuoju specialistu. (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės J. S. – M. 2016 m. vasario 8 d. tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo įtariamo tarnybinio nusižengimo, susijusio su netinkamu valstybės tarnautojo pareigų atlikimu. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. P2-145 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui A. Č. pavedė pateikti jam žinomą informaciją apie (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės J. S. – M. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto T. P. konfliktą, vykusį 2016 m. vasario 4 d., apie 9 val. 00 min., darbo metu (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo kabinete, dėl kurio yra atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas (b.l. 7). (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas A. Č., vykdydamas jam pateiktą pavedimą, pateikė tyrimą atliekančiai komisijai 2016 m. vasario 23 d. paaiškinimą (b.l. 8). Atlikus T. P. atžvilgiu pradėtą įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus J. L. 2016 m. balandžio 14 d. priimtu įsakymu Nr. K3-105 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. P.“ pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų pažeidimą (b.l. 6). Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo A. Č. 2016 m. vasario 23 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės ir teiginiai neatitinka tikrovės ir yra žinomai melagingi, o tai pareiškėją paniekino ir pažemino kitų kolegų akyse.

Vertindamas byloje esančią rašytinę medžiagą bei pareiškėjo skundo turinį, teismas konstatuoja, jog tarp (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės J. S. – M. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto T. P. yra susiklostę konfliktiški ir įtempti santykiai, apie kuriuos J. S. – M. anksčiau buvo informavusi (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovą, prašydama pastarojo pagalbos. Kadangi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta komisija J. S. – M. tarnybinio pranešimo pagrindu atliko tyrimą, komisija pavedė (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui A. Č. pateikti jam žinomą informaciją apie 2016 m. vasario 4 d., apie 9 val. 00 min., jo kabinete tarp minėtų darbuotojų įvykusį konfliktą. Kadangi A. Č. buvo gavęs informaciją, jog tarp jo pavaldinio T. P. ir kito skyriaus vyriausiosios specialistės J. S. – M. yra susiklostę konfliktiški ir įtempti santykiai, ir, kaip suprantama, 2016 m. vasario 4 d., apie 9 val. 00 min., tarp pastarųjų įvyko konfliktas būtent (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo kabinete ir jo akivaizdoje, A. Č., vykdydamas tarnybines pareigas ir jam skirtą pavedimą, pateikė tyrimą atliekančiai komisijai 2016 m. vasario 23 d. paaiškinimą, kuriame nurodė visas jam žinomas konfliktinės situacijos aplinkybes. Tokie skyriaus vadovo A. Č. veiksmai, teismo vertinimu, negali būti laikomi šmeižimu ir pastarojo pateiktame paaiškinime nurodytos faktinės aplinkybės negali būti kaltinimo pagrindas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su jo tiesioginio vadovo paaiškinimo, pateikto tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo atliekančiai komisijai, turiniu, savaime dar nereiškia, jog tokie veiksmai turi būti vertinami kaip nusikalstama veika. Be to, analizuojant T. P. privataus kaltinimo skunde cituojamus teiginius, negalima daryti išvados, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas A. Č., teikdamas paaiškinimą apie visas jam žinomas jo vadovaujamame skyriuje susiklosčiusias konfliktines situacijas tyrimą atliekančiai komisijai, siekė paskleisti apie savo pavaldinį T. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį, arba pakirsti pasitikėjimą juo. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, jog jo vadovas tyčia susitarė su J. S. – M. ir, siekdami pakenkti pareiškėjui, oficialiame dokumente pateikė melagingas bei tikrovės neatitinkančias išgalvotų įvykių aplinkybes, teismo nuomone, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ar faktiniais duomenimis, todėl vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija ir yra atmestini.

Pažymėtina, jog traukiant asmenis baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, būtina įvertinti pažeidimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, kadangi asmens garbę ir orumą galima ginti ir švelnesnėmis priemonėmis, kurios turi būti išnaudotos pirmiausia, nes baudžiamoji teisė yra ultima ratio, tai yra paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisines gynybos priemones. Asmuo, manantis, jog buvo paskleisti jo garbę ir orumą žeminantys duomenys, savo teises gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytais būdais.

Kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, turi būti atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. P. privataus kaltinimo skundą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 412¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. P. privataus kaltinimo skundą dėl A. Č. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kaltinant jį nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.