- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-19
- Bylos Nr.
- AS-146-654-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos pienas“
- Atsakovas
- Lietuvos, Nacionalinei mokėjimo agentūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos pienas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos pienas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl potvarkio panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas žemės ūkio kooperatyvas „Suvalkijos pienas“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1-11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerės 2010 m. liepos 27 d. potvarkį Nr. 4D-98, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3D-297 dalį ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo atlikti pareiškėjo projekto „Modernios pienos perdirbimo gamyklos statyba ir įrengimas“ vertinimą.
Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (V t., b. l. 37-38) ir iki byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos:
1. Uždrausti atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai sudaryti paramos sutartis su subjektais, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas suteikti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos 1.9 dalies „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ 1.9.2 veiklos sritį „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“.
2. Uždrausti atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai atlikti paramos lėšų išmokėjimą subjektams, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas suteikti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos 1.9 dalies „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ 1.9.2 veiklos sritį „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepatenkino (V t., b. l. 55).
Teismas išanalizavęs pareiškėjo prašymo motyvus pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomi argumentai dėl galimų tolimesnių ginčų dėl paramos skyrimo teisėtumo bei aplinkybės, kad nebeliktų galimybės paramos skirti pareiškėjui yra susiję su prielaidomis, kurios negali būti pakankamu pagrindu imtis prašomų veiksmų. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui yra žinoma apie Žemės ūkio ministerijos kanclerės 2010 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 4D-98 apskundimą, todėl jis pats turi tinkamai įvertinti jam tenkančią riziką sudaryti sutartis su subjektais bei atlikti paramos lėšų išmokėjimą. Teismas konstatavo, kad pateikta medžiaga nepatvirtina, jog priėmus pareiškėjui palankų sprendimą bei netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, buvusios padėties atkūrimas taptų itin sudėtingas ar iš viso neįmanomas.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (V t., b. l. 58-59) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Skundą grindžia analogiškais motyvais, kuriuos buvo nurodęs prašyme (V t., b. l. 37-38):
1. Sudarius paramos sutartį ir atlikus paramos lėšų išmokėjimą subjektui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas suteikti paramą - „Pienas Lt“, pastarajam nebeliktų jokių kliūčių realiai panaudoti ir įsisavinti gautą paramą, todėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju taptų neįmanoma išmokėti paramos sumos pareiškėjui pagal šią priemonę. Tuo tarpu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, ji niekaip nepakenktų sprendimo įgyvendinimui bei nepažeistų šalių interesų, nes paramos suteikimo procesas būtų tęsiamas.
2. Tai, kad egzistuoja galimybė, jog atsakovas tinkamai įvertins jam tenkančią riziką ir net nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės nepasirašys sutarties bei neišmokės paramos „Pienas Lt“, nepaneigia būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir tokiu būdu užtikrinti (garantuoti) teismo sprendimo įvykdymą, nepriklausomai nuo atsakovo nuomonės tam tikru klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių (priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą)) teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje numatytos galimos reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos 1.9 dalies „Žemės ūkio restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“, t. y. – sudaryti paramos sutartis (1) ir atlikti paramos lėšų išmokėjimą subjektams, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas suteikti paramą (2).
Galimą būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą pareiškėjas iš esmės grindžia tikimybe, kad atsakovas, neįvertinęs jam tenkančios rizikos, sudarys paramos sutartį ir išmokės paramą, o paramos gavėjas įsisavins gautą paramą, kas, atitinkamai, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju žymiai apsunkins galimybę įvykdyti teismo sprendimą.
Įvertinus pareiškėjo atskirąjį skundą, taip pat bylos medžiagą, darytina išvada, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl numanomų ateityje kilsiančių pasekmių, nepatvirtina, kad neuždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus gali turėti įtakos teismo atitinkamo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai yra grįsti prielaidomis dėl galimai ateityje įvyksiančių (bus sudaryta paramos sutartis, išmokėta parama, paramos gavėjas ją įsisavins) veiksmų ir nesudaro pagrindo jų vertinti kaip išskirtinių, patvirtinančių reikalavimo užtikrinimo būtinumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinės bylos ribas visų pirma apibrėžia byloje keliami reikalavimai, o reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos neperžengiant administracinės bylos ribų. Nagrinėjamoje byloje priėmus pareiškėjui palankų sprendimą būtų panaikinti ginčijami atsakovų sprendimai ir atkuriama iki jo priėmimo buvusi padėtis, t. y. būtų iš naujo atliekamas pareiškėjo projekto „Modernios pieno perdirbimo gamyklos statyba ir įrengimas“ vertinimas. Pareiškėjas skunde nekelia reikalavimų atlikto vertinimo pagrindu pripažinti jį paramos gavėju, sudaryti paramos teikimo sutartį su juo ir išmokėti jam paramą, todėl, priešingai nei atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, net ir palankaus jam teismo sprendimo atveju, sprendimas nebūtų įvykdomas išmokant (įpareigojant atsakovą išmokėti) paramą pareiškėjui. Tai, kad, anot pareiškėjo, teismui priėmus jam palankų sprendimą, galimai kiltų nauji teisminiai ginčai, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. AS502-177/2008, AS442-314/2008), kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamo sprendimo galimai kilusi žala, galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis sąlygomis. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas ir būtinas.
Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu prieinama prie išvados, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, taigi tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl tokia teismo nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą, pateikiant motyvuotą prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos pienas“ atskirojo skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.