- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-1339-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13557-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „Parnasas“
- Ieškovas
- UAB „Nesė”
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Parnasas“ apeliacinį skundą dėl 2013-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nesė” ieškinį atsakovui UAB „Parnasas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje ir D. K..
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 9 922,00 Lt nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas 2012-09-14 užsakė pas atsakovą lošimų įrangos pervežimo iš Alytaus į Vilnių paslaugas. Paslaugų teikimo metu vienas iš lošimų automatų apgadintas – įlenkta korpuso galinė dalis, viena aparato dalis nusvirusi. Dėl to ieškovas patyrė žalą, kurią skaičiuoja pagal patirtas remonto išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 46 str. 5 d., kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių ribų. Pagal CMR konvencijos 23 str. 3 p., nustatantį kompensacijos už prarastą krovinį ar jo trūkumą ribojimus, ieškovo dėl lošimo įrenginio apgadinimo patirti nuostoliai negali būti didesni negu 3 395,39 Lt. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė žalos dydžio rašytiniais įrodymais. Ieškovo pateiktame atliktų darbų akte nurodytos kainos neatitinka realių rinkos kainų. 2012-10-17 sąskaita išrašyta už lošimo įrenginio remontą neįrodo suteiktų remonto paslaugų, kadangi nėra aišku, už kokio lošimo aparato remontą ši sąskaita buvo išrašyta.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindė tais pačias motyvais, kaip ir atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2013-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo UAB “Parnasas”, ieškovui UAB „Nesė“, 9 922 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-04-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 928 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas įsigijo iš 4 naujus lošimų automatus GAMINATOR FV600CF2 už 218 085,75 Lt kainą. Ieškovas 2012-09-12 užsakė pas atsakovą pervežti krovinį į Vilnių. Atsakovas, pagal ieškovo užsakymą, 2012-09-14 įvykdė krovinio pervežimą krovinio vežimo važtaraštyje nurodytu maršrutu. Atsakovo darbuotojui D. K. atliekant krovinio krovos darbus, buvo apgadintas lošimų automatas, kurio serijos Nr. 583442.
Atsakovas neginčija aplinkybės, kad dėl jo darbuotojo kaltės buvo apgadintas ieškovui priklausantis lošimo automatas. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio.
Teismas konstatavo, kad vežėjo civilinės atsakomybės dydis nustatytas Kelių transporto kodekso 46 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų.
Teismas konstatavo, kad vežėjo nesugebėjimas pakrauti krovinio jo nesugadinus gali būti pripažintas kaip didelis neatsargumas, prilygintas tyčiniams veiksmams. Todėl konstatuotina, jog vežėjas nebuvo maksimaliai atsargus ir rūpestingas bei ėmęsis visų įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims išsaugoti nesugadintą krovinį. Nustačius tokius vežėjo veiksmus, kurie gali būti prilyginami tyčiniams CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme, vežėjui netaikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jo civilinę atsakomybę (23 straipsnio 3 ir 6 dalys). Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ieškovas patyrė išlaidas remontuodamas sugadintą lošimo įrenginį UAB „Azarto technika“ 9 922 Lt. Į bylą nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų, jog minėto elektroninio lošimo aparato remontas galėjo kainuoti ieškovui mažiau, negu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, todėl teismas priteisė ieškovo prašomą nuostolių dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Nurodė, kad Kelių transporto kodekso 46 str. 5 d., kuria vadovavosi teismas, reglamentuoja kompensacijos už prarastą krovinį ar trūkumus dydžio nustatymą. Tačiau šiuo atveju krovinys buvo sugadintas (sužalotas). Pagal minėto kodekso 46 str. 2 d. už krovinio sužalojimą atlyginama tokia suma, kuria sumažėjo krovinio vertė. Apelianto nuomone, kodeksas nereglamentuoja kaip apskaičiuoti krovinio vertės sumažėjimą, todėl ir šiuo atveju turi būti taikomos CMR konvencijos nuostatos (konvencijos 25 str.). Tuo tarpu ieškovas vadovavosi kitu žalos apskaičiavimo principu, t.y. lošimo aparato atkūrimo (remonto) verte, kuri negali būti vertinama kaip krovinio nuvertėjimas. Ieškovas turėjo pateikti įrodymus apie apgadinto lošimo aparato kainą toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, t.y. 2012-09-14, bei lošimo automato likutinę vertę po apgadinimo. Ieškovas nėra pateikęs ekspertizės išvados apie krovinio likutinę vertę, todėl neįrodė reikalavimo pagrįstumo.
Be to, ieškovo pateiktas 2012-10-17 atliktų darbų aktas neturi tiesioginio ryšio su ieškiniu, nes nei jame, nei sąskaitoje faktūroje nėra nurodoma jokių remontuojamo daikto – lošimo automato- identifikacinių duomenų. Taip pat krovinio priėmimo metu buvo pastebėta, kad lošimo aparatas apgadintas – įlenkta galinė dalis, viena aparato dalis nusvirusi. Tačiau iš atliktų darbų akto matosi, kad buvo remontuojamos kitos dalys – durys, durų stiklas, monitorius.
Teismas, konstatuodamas atsakovo tyčinius veiksmus, išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovas to neprašė. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad vežėjo veiksmai pripažįstami tyčiniais tik tada, kai krovinys prarandamas. Pažymėjo, kad analogiškomis sąlygomis buvo kraunamas kitas lošimo aparatas, bet pakrautas sėkmingai. Ieškovas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurioms esant galima būtų manyti, jog atsakovui buvo padaryta žala tyčia. Dėl to teismas, net ir taikant LR Kelių transporto kodekso 46 str. 5 d., turėjo tokiu atveju taikyti CMR konvencijos 23 str., kurio 3 p. nustatytas kompensacijos ribojimas, todėl tokiu atveju kompensacijos dydis būtų ne didesnis kaip 3 395,39 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme buvo sutikęs mokėti 3 395,39 Lt kompensacijos, todėl jo pozicija atmesti ieškinį yra neaiški.
Apeliantas yra nenuoseklus: viena vertus jis nori, kad teismas vadovautųsi CMR konvencijos nuostatomis, kurios riboja vežėjo atsakomybę, kita vertus jis teigia, kad ieškovas turėjo įrodyti prekių nuvertėjimą.
Šiuo atveju CMR konvencija galėjo būti ir netaikoma, nes vežimas nebuvo tarptautinis. LR CK 6.820 str. 1 d., Krovinių vežimo taisyklių 35 str., 45 str., 46 str. bei Kelių transporto kodekso 46 str. 2 d. numato, kad vežėjas visais atvejais atsako už krovinio neišsaugojimą po krovinio priėmimo. Tačiau net ir taikant CMR konvenciją, teismas nurodė motyvus kodėl atsakovo atsakomybė negali būti ribojama. Ieškovas užsakė remontą toje įmonėje, kurioje lošimo aparatai buvo įsigyti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su skundu sutiko. Papildomai nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė PVM (2086,62 Lt), nes ieškovas yra PVM mokėtojas ir šią sumą susigrąžins iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio už sugadintą krovinį atsakovui netinkamai suteikus ieškovui krovinio pervežimo paslaugas Lietuvoje. Apelianto teigimu teismas netinkamai vertino įrodymus bei taikė materialinės teisės normas. Tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo prievolės atlyginti žalą už sugadintą krovinį bei dėl žalos padarymo fakto dėl atsakovo darbuotojo veiksmų jam pakraunant krovinį.
Apeliantas teisus, teigdamas, kad šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 46 str. 2 d., pagal kurią už padarytą žalą vežėjas už krovinio sužalojimą atsako tokia suma, kokia sumažėjo krovinio vertė. Taip pat apeliantas teisingai nuodo, jog krovinio praradimas ir trūkumas nėra tapatus krovinio sužalojimui, nes pagal Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių 13.4 p. krovinio praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu – jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas. Nagrinėjamu atveju įvykio metu įvyko būtent krovinio kokybinių savybių pablogėjimas. Taigi, nustatant žalos dydį teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 46 str. 2 d.
Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių, tame tarpe draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį bei teismo posėdžių protokolų matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas, neginčydamas žalos padarymo fakto (b.l. 95), žalos dydį ginčijo tik tomis aplinkybėmis, kad neva ieškovas nepagrindė jo patirtų remonto sąnaudų, kad neaišku ar buvo pakeistos tos detalės, kurios buvo sugadintos įvykio metu. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovas turėjo jam pateikti žalos dydį patvirtinančius įrodymus - būtent remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus (b.l. 42). Aplinkybę, kad ieškovas apskritai vadovavosi netinkamu žalos apskaičiavimo principu ir turėjo pateikti įrodymus apie krovinio nevertėjimą, jo likutinę vertę, tuo labiau ekspertizės išvadą, apeliantas nurodė tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl aplinkybių, kuriomis nebuvo grindžiami atsakovo atsikirtimai pirmosios instancijos teisme, ir atmeta apelianto argumentus dėl neįrodyto žalos dydžio. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų ir, nagrinėjant bylą iš esmės, nenurodė argumentų, jog krovinio nuvertėjimo suma yra mažesnė nei ieškovo prašoma priteisti suma.
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog žala įvyko, bet ieškovo sąskaitoje nurodyta suma yra pernelyg didelė. Vertinant ieškovo pateiktus įrodymus, svarbu pažymėti, kad atsakovas pripažino, jog turėjo filmuotą medžiagą kaip aparatas nukrenta (b.l. 59), žinojo kokie sugadinimai buvo padaryti. Dėl to atsakovas turėjo galimybę pateikti teismui įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktus įrodymus apie žalos dydį, t.y. patvirtinančius atsakovo teiginį, kad žalos dydis turėtų būti mažesnis. Tokių įrodymų nepateikus, esant neginčijamam žalos padarymo faktui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais įrodymais, nustatant žalos dydį.
Apeliantas nenuoseklus, teigdamas, jog šiuo atveju turi būti taikomas 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijoje numatytas kompensacijos už sugadintą krovinį ribojimas, kaip numatyta Kelių transporto kodekso 46 str. 5 d., nes tuo pačiu apeliantas teigia, jog nagrinėjamu atveju žalos dydį reglamentuoja minėto kodekso 46 str. 2 d., kurioje nėra nurodyta minėto žalos dydžio ribojimo, t.y. taikytinas visiškas žalos atlyginimo principas. Dėl to toks apelianto argumentas atmestinas.
Kita vertus, ginčą sprendžiant pagal CMR konvencijos nuostatas, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas peržengė ieškinio ribas. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas siekė priteisti visą jo patirtą žalą, pateikė įrodymus apie krovinio pakrovimo aplinkybes (b.l. 32) ir bylos nagrinėjimo metu nesutiko su atsakovo argumentu, kad šiuo atveju žalos dydis negali būti didesnis kaip 3395,39 Lt. Bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Taigi, teismas neperžengė ieškinio ribų ginčo santykiams taikant CMR konvenciją, vertindamas krovinio sugadinimo aplinkybes bei konstatuodamas, kad šiuo atveju atsakovas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios ribotų jo atsakomybę.
Atsižvelgus į aukščiu minėtas aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus, aplinkybės dėl vežėjo kaltės formos šiuo atveju yra perteklinės, taikant Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 46 str. 2 d. Kita vertus, apeliantas – už žalą atsakingas asmuo - nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo išvados apie tai, kad vežėjo, kuris veikė savo verslo srityje, veiksmai, kraunant krovinį, vertinami kaip didelis neatsargumas, prilygintinas CMR konvencijos 29 str. 1 d. prasme tyčiniams veiksmams. Nėra pagrindo sutikti, jog vežėjo veiksmų vertinimas turi būti skirtingas, kai krovinys prarandamas ir kai sugadinamas, nes abiem atvejais užsakovui padaroma žala. Tuo labiau, kad, esant tarptautiniams pervežimo santykiams, kai sprendžiama dėl kompensacijos už sugadintą krovinį dydžio taikytinos ir CMR konvencijos nuostatos dėl kompensacijos už prarastą krovinį. Vien tai, kad kiti aparatai buvo pakrauti sėkmingai analogiškomis priemonėmis ir tuo pačiu būdu, neįrodo, jog kraunant ginčo aparatą buvo imtasi visų būtinų atsargumo priemonių, bet, priešingai, patvirtintina, jog nebuvo jokių kliūčių pakrauti krovinį taip, kad jis nebūtų sugadintas.
Apeliantas apeliaciniame skunde nesirėmė aplinkybe dėl priteistos sumos su PVM, o trečiasis asmuo apeliacinio skundo nepateikė, šia aplinkybe nesirėmė bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija, nagrinėjanti atsakovo apeliacinį skundą, nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto ieškovo naudai priteistinos ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1210 Lt (b.l. 115, 116, 119).
Rezoliucinė dalis
nutarė
2013-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Parnasas“ ieškovo UAB „Nesė“ naudai 1210 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.