- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-02
- Bylos Nr.
- 1-165-873/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- U. Y.
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
- Kategorijos
- 1.2.17.1.1Kontrabanda (BK 199 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
U. Y. (U. Y.), gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis RAB „duomenys neskelbtini“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Federacijoje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
U. Y., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai“ bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2018 m. lapkričio 22 d., apie 14 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „Volvo FH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs dokumentų rankinėje, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus - 30000 JAV dolerių, 150 Eur bei 20500 Rusijos Federacijos rublių (2018 m. lapkričio 22 d. Lietuvos banko nustatytu kursu – viso 26733,13 Eur), kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.
U. Y. kaltę pripažino, duodamas parodymus paaiškino, kad jam davė pinigus atvežti į Lietuvą. Vėliau jam turėjo paskambinti, pasakyti, ką toliau daryti. Kai kirto sieną, pinigų niekur neslėpė, juos sudėjo į rankinę, kur buvo dokumentai ir pinigai reisui. Kai kirto Baltarusijos sieną, pervažiavo į Lietuvos pusę, užėmė vietą eilėje, kadangi mašina nebuvo pakrauta. Jis išlipo iš mašinos, nuėjo nusipirkti apmokėjimą už kelią. Tuo metu prie jo priėjo inspektorius, pasiūlė pervažiuoti į vidurinę eilę, kur važiuoja pakrautos mašinos, bet ji buvo tuščia. Jis praėjo pasų kontrolę, priėjo prie muitinės inspektoriaus, padavė dokumentus apiforminimui. Jis apiformino, duomenis įvedė į kompiuterį, pasakė eiti prie mašinos, paruošti ją apžiūrai. U. Y. palaukė prie mašinos, inspektorius apžiūrėjo priekabą, vėliau perėjo į kėbulo saloną. Rankinė su dokumentais gulėjo tarp sėdynių. Kai inspektorius įlipo į mašiną, iš karto pasiūlė atidaryti tą rankinę. Kai U. Y. atidarė rankinę, jis pasklaidė visus dokumentus, užčiuopė kišenėlę su užtrauktuku, paklausė, kas ten. U. Y. atsakė, kad ten pinigai. Tada jis pasakė eiti, jie ėjo į apiforminimo kabiną. Kai ėjo, inspektorius paklausė, kiek ten pinigų, U. Y. atsakė, kad 30000. Įėjus į vidų, pradėjo atidarinėti pakelius, kurie buvo įvynioti į baltą popierių. Kiekviename pakelyje buvo po 10000 dolerių, viso – 30000. Kiti pinigai – 150 eurų ir 20500 Rusijos rublių buvo atskirai. Visus pinigus perskaičiavo, išdėliojo, nufotografavo. Vėliau pasiūlė parašyti pasiaiškinimą. Jis parašė, kas pirma atėjo į galvą. Parašė, kad tai jo pinigai automobilio pirkimui, kadangi bijojo, kad jeigu pasakys, jog įmonės pinigai, atims mašiną. Tada jį nuvedė į administracijos pastatą, laukė tyrimo grupės. U. Y. vairuotoju dirba 21 metus. „duomenys neskelbtini“ firma yra Rusijos Federacijoje, užsiima pervežimais. Jis vyko iš Baltarusijos į Lietuvą pasikrauti, automobilis buvo tuščias. Lietuvoje jam reikėjo pakrauti medžiagas, ta gatvė yra lygiagrečiai Kirtimų g. Per sieną U. Y. važinėja dažnai, kiek liečia darbą, susipažinęs su muitinės procedūromis. Tuos pinigus jam davė Smolenske „duomenys neskelbtini“ direktorės vyras, juos atsivežė iš Rusijos. U. Y. reikėjo pinigus atvežti į Lietuvą, jam įmonės direktorės vyras pasakė, kad paskambins. Jis sakė, kad duos žmogui jo telefoną ir pasakys, ką toliau daryti. Jokių tikslių instrukcijų neturėjo, jis turėjo atvežti į Lietuvą ir jam turėjo paskambinti. „Busas“ – tai mikroautobusas arba nedidelis sunkvežimis. Tuos dokumentus, kur pateikė į bylą, jam davė firma Smolenske. Kai jis atvyko kitu reisu, visa tai pateikė. Dokumentus jis gavo iš įmonės. Pakeliuose buvo supakuoti pinigai, jam pasakė, kad ten 30000 priekabai nupirkti. Jis parašė tyrėjui, kad tai jo pinigai ir nori nupirkti „busą“. Jis išsigando, nes laiku nespėjo deklaruoti pinigų ir už pinigų pervežimą galėjo konfiskuoti mašiną. Transporto priemonė priklauso įmonei, priekaba yra nuomojama. Įmonėje, kurioje jis dirba, nėra priekabų. Pinigus jam perdavė lapkričio 21 d. Pinigus perdavė direktorės vyras, nežino, ar jis įmonėje dirbo. Vykstant iš Maskvos į Minską per Smolenską jie paprastai palieka dokumentus pastate (kaip dispečerinėje). Direktorės vyras padavė jam dokumentus reisui ir tuo pačiu tuos pinigus. Kasos išlaidų orderį jis pasirašė, bet su savimi nepasiėmė, nes nepagalvojo, kad prireiks. Kai vyksta per sieną, yra priminimas, kad reikia deklaruoti pinigus. Deklaravimo pavyzdžių, kaip reikia deklaruoti, niekad nematė. Tokių didelių pinigų jis nėra vežęs, nepagalvojo, kad reikia deklaruoti. Kai muitinės pareigūnas rado pinigus, U. Y. nieko nesiūlė ir neprašė. Kai paklausė, kas tai, jis atsakė, kad pinigai. Kai pasakė eiti paskui, U. Y. pasakė – gal nereikia, nerado, ką daugiau pasakyti, nes nepasiūlė užpildyti deklaracijos. Dėl puspriekabės pirkimo Lietuvoje žinoma tik tai, kad davė pinigus, pas juos nėra priekabų, norėjo įsigyti. Kas turėjo ją pargabenti, nežino, bet jis tuo metu nesiruošė jos prisikabinti. Jis visą laiką dirba su priekaba, ji užregistruota „duomenys neskelbtini“, tai individuali transporto įmonė Baltarusijoje. Apie „duomenys neskelbtini“ jis nieko nežino, tik kartą ar du vežė jiems dokumentus, palikdavo prie praėjimo. Gavęs pinigus kelionei, niekur nepasirašinėja, palieka toje aikštelėje, kur palieka ir pasiima dokumentus Smolenske.
2018 m. lapkričio 22 d. paaiškinimo, rašyto U. Y., duomenimis, jis vežė per Medininkų sieną pinigus, 30000 JAV dolerių, 150 eurų, 20500 rus. rublių. Pinigus pervežė rankinėje su dokumentais, transporto priemonės krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) kabinoje. Pinigus, kurių suma 30000 JAV dolerių, pervežė asmeninėms reikmėms, autobuso pirkimui, 150 Eur ir 20500 rus. rublių – reisui, kelionei. Pinigų nedeklaravo, apie juos tiesiog užmiršo, nes sienoje viskas greitai įvyko ( b. l. 74-75).
Šalies argumentai
U. Y. kaltę pripažino, paaiškino, kad įvežė per Lietuvos Respublikos sieną pinigus, 30000 JAV dolerių, jų nedeklaravęs. Kaltinamojo paaiškinimas, kad jis taip pasielgė, nes jam muitinėje nurodė pervažiuoti į kitą tikrinimo eilę, viskas vyko greitai, kaltės nešalina. Pastebėtina, kad, kaip nurodė U. Y., jis vairuotoju dirba 21 metus, dažnai tenka važiuoti per sieną, muitinėje jis pildė kuro deklaraciją, akivaizdu, deklaravimo tvarka jam buvo žinoma. Kaip nustatyta tiek kaltinamojo, tiek liudytojo M. G. parodymais, muitinis tikrinimas prasidėjo nuo puspriekabės, po to inspektorius pradėjo tikrinti kabiną, pinigai buvo vyriškoje rankinėje, kuri gulėjo tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių, užsegtame skyrelyje. Paklausus, kas yra viduje, vairuotojas atsakė – inspektoriau, galbūt nereikia. Darytina išvada, kad kaltinamasis nedeklaravo vežamų pinigų sąmoningai, veikė tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad U. Y., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku su puspriekabe per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs dokumentų rankinėje, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus - 30000 JAV dolerių, 150 Eur bei 20 500 Rusijos Federacijos rublių (2018 m. lapkričio 22 d. Lietuvos banko nustatytu kursu – viso 26733,13 Eur), kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Jo kaltė įrodyta tarpusavyje sutampančiais duomenimis – tikrinimą atlikusio liudytojo M. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros 2018 m. lapkričio 22 d. protokolo, kuriuo nustatyta įvykio vieta, daiktų apžiūros 2018 m. lapkričio 26 d. protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti rasti pinigai, nustatyta suma, duomenimis. Veika teisingai kvalifikuota kaip kontrabanda pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.).
U. Y. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų. U. Y. neteistas (b. l. 130), yra dirbantis. Įvertinus, kad kaltinamojo veika nepasižymėjo dideliu pavojingumu, pinigai buvo rasti kaltinamajam kirtus valstybės sieną, kaltinamasis nebuvo teistas, pripažino kaltę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę, jam galima skirti bausmė, artima minimaliam dydžiui. Įvertinus pateiktus duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį, skirtinos baudos dydį, jam nustatytinas 2 metų terminas baudai savanoriškai sumokėti.
U. Y. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 124-125). Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
U. Y. kontrabanda gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną didesnę kaip 250 MGL pinigų sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei. Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinamasis vežamų pinigų nedeklaravo nei Baltarusijos Respublikoje, nei Lietuvos Respublikos muitinėje. Paaiškinime, rašytame tuojau po patikrinimo, jis nurodė, jog pinigus, kurių suma 30000 JAV dolerių, pervežė asmeninėms reikmėms, autobuso pirkimui, 150 Eur ir 20500 rus. rublių – reisui, kelionei, pinigų nedeklaravo, apie juos tiesiog užmiršo, nes sienoje viskas greitai įvyko (b. l. 74-75). Dokumentai, kaltinamojo teigimu patvirtinantys vežamų pinigų paskirtį, pateikti ne muitinio patikrinimo dieną, veždamas pinigus kaltinamasis neturėjo jokių šią sumą pateisinančių dokumentų. Pastebėtina, kad kaltinamasis paaiškino, jog reikėjo tiesiog pinigus atvežti į Lietuvą, jam įmonės direktorės vyras pasakė, kad paskambins, duos žmogui jo telefoną ir pasakys, ką toliau daryti, jokių tikslių instrukcijų neturėjo, jis turėjo atvežti į Lietuvą ir jam turėjo paskambinti. Jis visą laiką dirba su priekaba, ji užregistruota „duomenys neskelbtini“, tai individuali transporto įmonė Baltarusijoje. Kas turėjo priekabą pargabenti, nežino, bet jis tuo metu nesiruošė prisikabinti. Liudytojas A. J. (A. J.) (UAB „duomenys neskelbtini“) paaiškino, kad parduodant atsiskaitymas vyksta pagal kliento galimybes, galima grynais, galima ir pavedimu. Jei grynais, tai palydi asmenį į banką, kad jis įneštų pinigus į jų sąskaitą, tada jau perduoda puspriekabę, įformina dokumentus. „duomenys neskelbtini“ – tai viena iš įmonių, su kuria bendradarbiauja, įmonė yra Baltarusijoje, įmonės pavadinime tokia pati pavardė (J.), nes jis – pusbrolis. Pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta netiesiogiai, atrodo, vairuotojas atvežė kopiją su kažkokiomis faktūromis. Jie perdavė vairuotojui savo pasirašytą dalį, gavo kopiją, originalo negavo.
Darytina išvada, kad kaltinamasis tiek Baltarusijos Respublikoje, tiek Lietuvos Respublikoje nedeklaravo gabenamų pinigų, juos gabeno vietoje, kurioje radimas buvo apsunkintas. Teismas nevertina ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams pateiktų dokumentų pagrįstumo, kaltinamajam nėra inkriminuotas pinigų, kuriuos jis gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtas įgijimas, todėl šios aplinkybės – įgijimo šaltinio, nustatymas išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog nedeklaravus pinigų, buvo neįvykdyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos 1997 m. birželio19 d. Nr. VIII-275 įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo deklaracijos gavimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo įveža iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką ar išveža iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis vienkartinę grynųjų pinigų sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje. Tai yra, buvo užkirstas kelias kompetentingoms institucijoms atlikti savalaikį tyrimą dėl pinigų kilmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 pažymėta, jog kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė turi teisėtą interesą, taip pat ir pareigą, pagal įvairias tarptautines sutartis įgyvendinti priemones grynųjų pinigų judėjimui per sienas išaiškinti ir stebėti, nes didelės pinigų sumos gali būti naudojamos pinigų plovimui, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo finansavimui, mokesčių vengimui ar kitų sunkių finansinių nusikalstamų veikų padarymui. Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į šalį arba išvežimui iš jos. Konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis. Taigi, konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą.
Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nustatyta, kad didžioji nuteistosios gabentų pinigų dalis priklausė įmonei, buvo gauti už tarptautinėse parodose JAV ir Tailande parduotus įmonės gintaro gaminius, kurie pagrįsti įmonės finansinės veiklos dokumentais, nebuvo jokių duomenų, kad konfiskavimu siekta užkirsti kelią kokiai nors kitai neteisėtai veiklai.
Šios baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nustatytoms minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje – kaltinamasis kontrabanda pinigus vežė tiek per Baltarusijos, tiek Lietuvos Respublikos sieną, nedeklaravus pinigų, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos, pagrindo įžvelgti, kad nusikaltimo dalyko konfiskavimas prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, bylą nagrinėjantis teismas nenustato.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019 nurodyta, kad bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, siekiant išlaikyti pusiausvyrą ir proporcingumo principo taikymą tarp bausmės ir poveikio priemonės, iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto sumos – 17000 Eur. Minėta suma nustatytina atsižvelgus į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos 1997 m. birželio 19 d. Nr. VIII-275 įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 10000 eurų sumą, aplinkybę, kad kaltinamasis, veždamas grynuosius pinigus, neturėjo jokių jų įgijimą ir vežimą patvirtinančių dokumentų.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 30000 JAV dolerių, 20500 Rusijos Federacijos rublių, 150 eurų, perduoti saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-54), saugotini iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys balto popieriaus pakuotės, perduotos saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyrių, Ramygalos g. 151, Panevėžyje ( b. l. 55, 57), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
U. Y. (U. Y.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), paskirti bausmę - 200 MGL (10000 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti terminą baudai savanoriškai sumokėti – per 2 (dvejus) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, iš U. Y. (U. Y.) konfiskuoti 17000 Eur atitinkančią užsienio valiuta sumą.
U. Y. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 30000 JAV dolerių, 20500 Rusijos Federacijos rublių, 150 eurų, perduotus saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-54), saugoti iki nuosprendžio įvykdymo - turto, 17000 Eur atitinkančios sumos užsienio valiuta konfiskavimo, po to likusią sumą grąžinti U. Y. (U. Y.).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris balto popieriaus pakuotes, perduotas saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyrių, Ramygalos g. 151, Panevėžyje ( b. l. 55, 57), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.