Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams K. K., E. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė prašė tenkinti ieškinį bei patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog Ieškovei nuosavybės teise priklauso 174/232 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). (toliau – Žemės sklypas). Atsakovams priklauso po 1/8 šio Žemės sklypo dalį. Atsakovai Žemės sklypo dalį paveldėjo iš V. K.. Palikėjai bendrojoje dalinėje nuosavybėje su ieškove priklausė 58/232 dalys Žemės sklypo. Ieškovė su V. K. iniciavo Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procesą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –NŽT) tenkindama ieškovės ir V. K. 2014-07-22 prašymą, nusprendė pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas padalinti Žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus. Žemės sklypo bendrasavininkių iniciatyva UAB „Ramilė“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas). NŽT skyriaus vedėjo 2015-02-24 įsakymu buvo patvirtintas Projektas bei pagal šį Projektą Žemės sklypas buvo padalintas į du atsirus žemės sklypus – Nr. 267-1, kurio plotas 1.7400 ha, ir Nr. 267-2, kurio plotas 0,5800 ha – nekeičiant jų pagrindinės naudojimo paskirties. Tačiau dėl V. K. silpnos sveikatos šie naujai suformuoti žemės sklypai, kaip savarankiškai nekilnojamojo turto objektai įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo. O po V. K. mirties, jos turto paveldėtojai nesutiko su Žemės sklypo padalijimu. Ieškovei pasiūlius atsakovams pateikti savo Žemės sklypo padalijimo variantą, atsakovai tai padaryti nesutiko.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens NŽT atstovas palaikė atliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, jog pagal NŽT esančius dokumentus bei archyvinę medžiagą nustatyta, kad pilietės S. M. ir V. K. 2014-07-22 Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas: žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas į 2 (du) atskirus žemės sklypus.

Trakų rajono savivaldybės administracija 2014 m. rugpjūčio 11 d. patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. AP3-3099. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 30 d. patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 46SD-( 14.46.42.)-3624.

2014-12-15 UAB „Ramilė“ projekto vadovas T. M. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriui pateikė prašymą Nr. R2014/538 suderinti parengtą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius minėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suderino 2015-01-06.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-02-12 žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. TPA-771-(8.30.) nustatė, kad Projekto planavimo proceso procedūros ir Projekto sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui ir kitų teisės aktų reikalavimams.

UAB „Ramilė“, atstovaujama projekto vadovo T. M., veikiančio pagal pilietės S. M. 2015 m. sausio 7 d. ir pilietės V. K. 2015 m. sausio 7 d. išduotus įgaliojimus 2015-02-13 Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriui pateikė prašymą patvirtinti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą.

Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtą 2015-02-13 UAB „Ramilė“ prašymą 2015 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 46FPĮ-35-(14.46.124.) „Dėl pil. S. M. ir V. K. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kur j minėtas žemės sklypas padalijamas į atskirus du (2) žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 267-2, kurio plotas 1,7400 ha ir žemės sklypą Nr. 267-2, kurio plotas 0,5800 ha.

Mirusioji V. K. bei ieškovė S. M. parengė bei patvirtino bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalintas į du žemės sklypus, tačiau pažymėtina, kad tvirtinant (pateikiant prašymą patvirtinti)minėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, NŽT buvo pateiktas mirusiosios V. K. 2015 m. sausio 7 d. VA B „Ramilė“ projekto vadovui T. M. išduotas (pasirašytas) įgaliojimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei jo tvirtinimo. Remiantis Valstybės įmonės Registrų centro teikiamais Gyventoją registro asmens duomenims, pilietė V. K. mirė 2014-12-04, todėl konstatuotina, kad UAB „Ramilė“ projekto vadovo 2015 m. sausio 7 d. pateiktas įgaliojimas yra niekinis (suklastotas), pasirašytas mirusio asmens. Todėl Projektas negalėjo būti patvirtintas NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015-02-24 įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.

Iš byloje esančių 2014-05-20 ir 2016-08-31 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 174/232 dalys Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso ieškovei S. M.(nuo 2010-01-18 pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą), o po 1/8 dalį Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovams K. K. ir E. K. (nuo 2015-05-11 pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (atsakovų palikėjai V. K. priklausė 58/232 dalis Žemės sklypo (b. l. 40-41)).

Ieškovė reikšdama reikalavimą atidalinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 174//232 dalį Žemės sklypo, pateikė UAB „Ramilė“ parengtą Projektą (b. l. 43-58). Kaip matyti iš NŽT kartu su atsiliepimu pateiktos archyvinės medžiagos UAB „Ramilė“ projekto vadovas T. M. NŽT Trakų skyriaus vadovui pateikė 2015-02-13 prašymą patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su priedais, o būtent 2015 m. sausio 7 d. įgaliojimų kopijomis. 2015 m. sausio 7 d. įgaliojime nurodyta, jog V. K., gim. (duomenys neskelbtini), įgalioja UAB „Ramilė“ projekto vadovą T. M. atstovauti ją, kaip formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorių rašant prašymus, pateikiant bei atsiimant dokumentus (bylas) derinančioms institucijoms, susijusius su Žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimu (b. l. 117). Byloje esanti mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini), kopija patvirtina, jog V. K. mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 168).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 15 dalį žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog UAB „Ramilė“ projektų vadovas T. M. teikdamas 2015-02-13 prašymą NŽT Trakų skyriui panaudojo galimai suklastotą dokumentą, siekdamas nustatyti teisiškai reikšmingą faktą, t. y. patvirtinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pagaminto netikto ar suklastoto tikro rašytinio įrodymo pateikimas civiliniame procese apsunkina kitos proceso šalies įrodinėjimo galimybes, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, pažeidžia rungimosi principo esmę ir trukdo teismui vykdyti teisingumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas įrodinėjimo pareiga civiliniame procese tenka šalims ir šalys tai gali daryti remdamosi tikrais, o ne suklastotais įrodymais. Dokumento pagrindinė funkcija yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-118/2007).Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys.

Esant tokiai situacijai, kuomet byloje yra pateiktas galimai suklastoto dokumento pagrindu parengtas Žemės sklypo pertvarkymo Projektas teismas laiko, jog Projektas neatitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams keliamų reikalavimų ir todėl Žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jį nėra galimas.

Be to, teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog atsakovai su Žemės sklypo padalijimo Projektu nesutinka bei savo varianto nesiūlo. Atsakovai teigia, jog atidalinti Žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės sutinka, tačiau apie tokį ieškovės norą sužinojo tik gavę ieškinį. Ieškovė į juos dėl Žemės sklypo atidalijimo nesikreipė bei siūlomo Projekto jiems nepateikė. Teismas įvertęs šalių pateiktus paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus laiko, jog ieškovė neišnaudojo visų galimybių suderinti savo valią su Žemės sklypo bendrasavininkais. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, o optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė formuodama reikalavimą Žemės sklypą atidalinti pagal UAB „Ramilė“ Projektą, prašo ieškovei atidalinti 1,7400 ha Žemės sklypo dalį plane pažymėtą skaitmenimis 10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20. Tačiau, kaip matyti iš Projekto sprendinių brėžinio Žemės sklypo dalis Nr. 267-1, 1,7400 ha ploto yra atidalinta taškais 10-11-12-13-14-15-16-17-1-2-18-19-20. Todėl teismui tenkinus ieškovės reikalavimą liktų neišspręstas Žemės sklypo dalies, sprendinių brėžinyje pažymėtos taškais 17-1-2, atidalijimo klausimas.

Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis CPK 299 str. teismas laiko būtinu atskirąja nutartimi kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštąjį skyrių dėl galimai atliktos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 300 str. 1 d. padarymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teisme 2017-02-20 gautas atsakovų patikslintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma iš ieškovės priteisti atsakovei E. K. jos patirtas 850 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės E. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas ( b. l. 156, 157, 175, 176), todėl atmetus ieškinį, atsakovei E. K. iš ieškovės priteistina 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „ Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ valstybei iš ieškovėspriteisiama16,86 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 4.80 str. str., CPK 4 str., 5 str., 88 str., 93str., 96 str., 177 str., 185 str., 259 str., 260 str., 270 str., 299 str., 300 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 850 EUR (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei E. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,86 EUR (šešiolikos eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atskirąja nutartimi kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštąjį skyrių dėl galimai atliktos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 300 str. 1 d. padarymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.