Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-05-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-9125-840/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
2YT-9125-840/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00293-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pareiškėjas
A. L.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybinės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybinei įmonei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9125-840/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00293-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant pareiškėjo A. L. atstovei advokatei L. L.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. P.,

nedalyvaujant pareiškėjui A. L., suinteresuoto asmens valstybinės įmonės „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybinei įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis – pareiškėjas A. L. – po brolio A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Pareiškėjo A. L. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime ir jo atstovės advokatės L. L. paaiškintais teismo posėdžio metu: (duomenys neskelbtini) mirė A. L. pareiškėjo A. L. brolis. Brolis A. L. santuokos nebuvo sudaręs ir vaikų neturėjo, tėvai yra mirę. Taip pat mirę broliai ir sesuo: J. L. mirė (duomenys neskelbtini), P. M. mirė (duomenys neskelbtini), J. L. mirė (duomenys neskelbtini), ir A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Vienintelis po brolio A. L. mirties įpėdinis yra pareiškėjas. Pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, kadangi manė, kad turtas priklauso jam. Paveldėjimo teisės liudijimas po brolio A. L. mirties neišduotas, niekas iš įpėdinių į notarą nesikreipė. Brolis turėjo ½ dalį 9,0300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y. valdė po brolio mirties likusį turtą kaip savo, žemės sklypą buvo išnuomojęs ūkininkui, kad žemės sklypas būtų tinkamai prižiūrimas ir tvarkomas, prižiūrėjo likusius brolio asmeninius daiktus.

Pareiškėjas A. L. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: A. L. gimimo ir mirties išrašais (b. l. 8–9); Gyventojų registro pažyma (b. l. 10); notaro liudijimu (b. l. 11); P. L. ir A. L. mirties liudijimais (b. l. 13–14); pareiškėjo gimimo liudijimu (b. l. 12); J. L., J. L., A. L. ir P. M. gimimo ir mirties išrašais (b. l. 18–22, 24); Nekilnojamojo turto registro išrašu (b. l. 25);

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė I. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjo A. L. pareiškimui, jei bus nustatyta, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą apie A. L. priklausiusio turto faktinį valdymą. Paaiškino, kad nėra žinoma, kad šis žemės sklypas nebūtų prižiūrimas, vadinasi, kaip nurodoma pareiškime, žemės sklypo dalis buvo išnuomota ir prižiūrėta. Jokie kiti faktai nėra žinomi. Tarnyba nėra kreipusis dėl turto paveldėjimo valstybės vardu.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens valstybinės įmonės „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodoma, kad neprieštaraus dėl pareiškėjo A. L. pareiškimo tenkinimo, jei bus nustatyta pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. priėmė A. L. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Liudytoja D. M. paaiškino, kad pažįsta pareiškėją A. L., gyvena kaimynystėje. A. L. turėjo dalį žemės sklypo. Po A. L. mirties jo turtu rūpinosi A. L., žemės sklypą išnuomojo ūkininkui. L. turėjo šešis vaikus, iš kurių yra likęs tik A. L.. A. L. dar esant broliui gyvam juo rūpinosi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), brolis. A. L. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 9). A. L. ir pareiškėjo tėvai P. L. ir A. L. yra mirę (b. l. 49–50). P. L. ir A. L. turėjo šešis vaikus: pareiškėją A. L., A. L., A. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–21), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), J. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir P. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 49–50). P. M. mirė būdama našlė, turėjo du vaikus: G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). A. L. mirė nesusituokęs, vaikų neturėjo (b. l. 41). Paveldėjimo byla po A. L. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 11). A. L. vardu registruota ½ dalis 9,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o A. L. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas A. L. iš karto po brolio A. L. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio brolio turtą negavo. A. L. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad pareiškėjas A. L. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio brolio A. L. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, kad suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. L. mirusio brolio A. L. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė brolio A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė