Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. P. (S. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, užsiimantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalyje,

S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P., siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijai ar jos valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamą instituciją ar jos tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, pasiūlė, pažadėjo duoti ir davė kyšį:

2016-06-09 S. P. pokalbio su S. L. metu susitarė, t. y. S. P., už pokalbio metu tiksliai neįvardintą atlygį paprašė, o S. L. pažadėjo, kad šis paveiks instituciją - Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariatą, arba pokalbio metu neįvardintą šios institucijos valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus ir įtakotų ar priimtų S. P. palankų sprendimą, sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą dėl 2016-04-07 administracinio teisės pažeidimo, už kurį S. P. 2016-04-21 sprendimu buvo paskirta administracinė nuobauda - 144 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams nuo 2016-05-12 iki 2016-07-11. Po ko, S. L. pasinaudojus savo pažintimis ir taip paveikus valstybės tarnautoją – Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininką A. K., kuris tarpininkavo organizuojant S. P. priėmimą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biure, S. P. 2016-06-16 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro sprendimu buvo sutrumpintas administracinės nuobaudos - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 2016-06-16, po ko, nenustatytu laiku ir vietoje, S. P. S. L. už jo neteisėtus veiksmus perdavė, o S. L. priėmė, 70 Eur kyšį.

S. L., pasinaudodamas pažintimis su valstybės tarnautoju, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją ar jos valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, savo naudai pažadėjo priimti ir priėmė kyšį:

2016-06-09 S. P. pokalbio su S. L. metu susitarė, t. y. S. P. už pokalbio metu tiksliai neįvardintą atlygį paprašė, o S. L. pažadėjo, kad šis paveiks instituciją - Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariatą, arba pokalbio metu neįvardintą šios institucijos valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus ir įtakotų ar priimtų S. P. palankų sprendimą sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą dėl 2016-04-07 administracinio teisės pažeidimo, už kurį S. P. 2016-04-21 sprendimu buvo paskirta administracinė nuobauda - 144 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams nuo 2016-05-12 iki 2016-07-11. Po ko, S. L. pasinaudojus savo pažintimis ir taip paveikus valstybės tarnautoją – Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininką A. K., kuris S. L. prašymu tarpininkavo organizuojant S. P. priėmimą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biure, S. P. 2016-06-16 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro sprendimu buvo sutrumpintas administracinės nuobaudos - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 2016-06-16, po ko, nenustatytu laiku ir vietoje, S. P. S. L. už jo neteisėtus veiksmus perdavė, o S. L. priėmė, 70 Eur kyšį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. D. 2016-05-19 tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto skyrius disponuoja kriminalinės žvalgybos duomenimis apie tai, kad S. L. pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina ar tariama įtaka, už kyšį, pažada paveikti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. vykdo nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje (1 tomas, b. l. 1).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. D. 2016-07-12 tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog gavus kriminalinės žvalgybos duomenų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl S. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje. Remiantis duomenimis nurodytais kriminalinės žvalgybos 2016-07-12 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), manytina, kad S. P. davė S. L. kyšį, siekdamas, jog S. L. pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka, paveiktų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. sutrumpintų specialiosios teisės atėmimo terminą anksčiau laiko (1 tomas, b. l. 8).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus 2016-12-01 suvestine nustatyta, jog buvo užfiksuoti S. L. naudojamo abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbiai. 2016-06-06 užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp S. P. ir S. L. apie tai, kad S. P. prašė pagalbos padėti susigrąžinti anksčiau laiko teisę vairuoti transporto priemonę, kuri atimta dėl administracinio teisės pažeidimo. S. P. apibūdindamas buvusį pokalbį policijoje dėl teisės vairuoti grąžinimo anksčiau nustatyto termino pasakė „sako, priklauso tai priklauso, tipo pusė termino, bet sako, pažiūrėsime“. Po šio pokalbio, 2016-06-09 S. L. 17.48 val. susitarė su S. P. susitikti. Po to, 18.24 val., telefonu susisiekia su A. K. ir tariasi dėl susitikimo. Po susitikimo su A. K. S. L. 18.42 val. paskambino S. P. ir susitarė tuoj pat susitikti. 19.27 val. S. L. paskambino S. P. ir paklausė ar jis galės sau surašyti charakteristiką. Toliau 2016 m. birželio 9-10 d. tarp S. L. ir S. P. vyko susitikimai ir telefoniniai pokalbiai apie tai, kokius reikia pateikti dokumentus: charakteristiką ir medicininę pažymą. 2016-06-10, 18.57 val., S. L. paskambino A. K. ir paklausė „ar tas žmogelis gali eiti į medžioklę?“, A. K. atsakė „pirmadienį tegu palaukia, antradienį bus geriau, nes tenai ne tas medžiotojas gali būti“. To paties pokalbio metu S. L. paklausė A. K. „ar dar man pasiskambinti kad dėl tos medžioklės?“, A. K. atsakė „ne, principe antradienį turėtume viską, jeigu ką, aš tau pasuksiu, jeigu ten reiktų, bet aš“. 18.59 val. iškart po šio telefoninio pokalbio su A. K., S. L. paskambino S. P. ir su juo susitiko. 2016-06-13, 16.30 val., S. L. paskambino A. K., kuris pasakė „S., jūs gaunat dar palaukti, nes D. nieko nėra, supranti, nėra, ko man reikia, nėra <...> luktelk, rytoj dar nieko, pasakysiu aš tau, neskubėk <...> neskubėk, neskubėk, nes paskubėsi, žmones prajuokinsi <...> ar supratai mintį? Supratai?“, S. L. atsakė „supratau, šernai išsibėgios visi“. A. K. sako „luktelk, rytoj turėtų atsirasti visi ten, kas reikia“. Po šio pokalbio, t. y. 17.00 val., S. L. paskambino S. P. ir susitarė susitikti. 2016-06-14, 18.09 val. ir 18.12 val., S. L. skambino A. K., tačiau pastarasis į skambučius neatsiliepė. Tą pačią dieną, 21.03 val., S. P. skambino S. L., pastarasis iškart atsakė „S., kol kas nieko... na... aš skambinau, aš... buvo šešios valandos, kol kas man niekas neatsakė, kol kas nieko nežinau, na nenoriu įkyrėti bl... ten žinai pats bl.. ten k..., na, na viskas ten bus normaliai, na pasakė, na sako, na palauk sako, na, jis man vakar kai kalbėjo, šiandien aš va, aš šeštą valandą paskambinau, ir na, nenoriu ten bl..., ten na mato vis tiek, kad aš skambinau bl..., žino apie mane gi“. To paties pokalbio metu S. L. S. P. pasakė „kol kas niekur neik, be komandos neik <...> laukiame“, „žmogaus šito nėra <...> kuris praeitą kartą buvo <...> jis atostogauja, per kitą ten reikia daryti, žinai“, „iškart skambinu tau <...> sužinau, iškart skambinu, gerai?“. Kitą dieną po šio skambučio, t. y. 2016-06-15, 12.28 val., A. K. paskambino S. L. ir nurodė, kad „rytoj 10 valandą pas D. teg jis nueina“. Patikslina, kad „ 10-tą valandą nueina, paprašo, kad jį į viršų pakeltų pas D.“, „ir pasako, ko atėjęs nuo manęs, ir viskas“. Iškart po šio pokalbio, 12.29 val., S. L. paskambino S. P. ir tarėsi dėl susitikimo. Kitą dieną, t. y. 2016-06-16, 09.21 val., S. P. paskambino S. L. ir paklausė „o ten pas jį viduje galima laisvai kalbėti?“, S. L. atsakė „patyliukais <...> aš viską užrašiau tau nuo ko ir tu sakai ko, ko tu nori va ir viskas“. S. P. pasitikslino „Ne, na nuo ko galima ten pasakyti kabinete, taip?“ To paties pokalbio metu S. P. paklausė „o jis kurse, kad jau 10 ir nuo ko, taip?“, S. L. atsakė „kad, taip, žinos, be penkių 10 būk“. Tą pačią dieną, 13.11 val., S. P. paskambino S. L. ir pranešė „na, S., aš su teisėmis...“, S. L. atsakė „na ir šaunuolis, na viskas, išsprendėme viską gerai“, tuomet S. P. pasakė „na aš, turbūt vis tiek tau dar skoloje“, S. L. atsakė „na, žiūrėk pagal savo nuožiūrą, kaip ten kas“, S. P. pasakė „na, truputi apaugsiu dabar pinigais, truputi“, „paskui susitiksime“, „aš tau labai dėkingas“. Sekančią dieną, t. y. 2016-06-17, 18.37 val., S. L. paskambino A. K., S. L. pastarajam pasakė „nu, žmogelis į varovus įstojo, viskas gerai“ (1 tomas, b. l. 135, 136-147, 148, 149-158).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį.

Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

Prekybos poveikiu bylose nusikaltimo objektas yra valstybės tarnybos ir (ar) viešieji interesai, o nusikaltimo dalykas sprendimo priėmimo laisvės ir nešališkumo pažeidimas. Atsakomybė iš esmės kyla už siekį įtakoti paveikti asmenį priimanti sprendimus (BK 226 str. 1 d.) ir susitarimą įtakoti ar paveikti (BK 226 str. 1 d.), kad sprendimą priimantis asmuo elgtųsi teisėtai arba neteisėtai arba apskritai neveiktų vykdydamas įgaliojimus.

Prekybos poveikiu sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, nuo to momento, kai kaltininkas suvokia, jog siekia paveikti, tam tikrų ryšių turintį asmenį, kad šis įtakotų sprendimą priimantį asmenį, siekdamas tam tikro jų veikimo ar neveikimo ir už tai pažadėjo duoti ar susitarė duoti arba davė kyšį (BK 226 str. 1 d. atveju). BK 226 str. 2 d. atveju atsakomybė numatyta už pažadą paveikti sprendimą priimantį asmenį, kad šis teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus.

Šiuo atveju kaltinime inkriminuojama, kad S. P. siekė paveikti, o S. L. susitarė paveikti instituciją (policijos pareigūnus), kad šie elgtųsi neteisėtai. Duodamas parodymus S. P. nurodė žinojęs apie įstatyme numatytą galimybę susigrąžinti pažymėjimą anksčiau termino, tačiau nesiėmė teisėtų priemonių šiai teisei įgyvendinti, nesikreipė į policiją su prašymų, neieškojo advokato ar teisininko. S. P. nors ir teigia, kad advokato paslaugos jam buvo per brangios, tačiau tai lykytina jo gynybine pozicija nes nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į advokatus ar teisininkus. S. P. ieškojo žmogaus turinčio ryšių policijoje. Šią išvadą pagrindžia jo parodymai ir byloje nustatytos aplinkybės, tai, kad S. L. nepadėjo jam surašyti prašymo dėl teisės grąžinimo. Taip pat S. P. ir S. L. telefoninių pokalbių įrašai patvirtina tai, kad S. P. suprato, jog elgiasi neteisėtai, klausia kaip elgtis kelių policijos viršininko priėmime, ar galima laisvai kalbėti, ar galima pasakyti nuo ko atvyko. Šis elgesys neabejotinai suprantamas kaip siekis daryti poveikį sprendimą priimančiam asmeniui. Veikos kvalifikavimui pagal BK 226 str. 1 d. pakanka nustatyti, kad buvo siekiamas daryti poveikis ir susitarta duoti kyšį už poveikio darymą.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 226 straipsnio 2 dalį reikia nustatyti tai, kad toks asmuo veikė tiesiogine tyčia. Asmuo turi suvokti, kad jis, naudojasi savo įtaka ir paveikia atitinkamą valstybės ar savivaldybės instituciją arba valstybės tarnautoją, kad šis elgtųsi neteisėtai priimdamas sprendimą. Tai daro už kyšį. Iš S. L. ir A. K. telefoninių pokalbių matyti konspiraciją, užšifruota kalba apie medžioklę, nors teisiamajame posėdyje pripažino, kad faktiškai kalbėjo ne apie medžioklę, o S. P. reikalus. Toks asmens elgesys, aiškiai parodo jo subjektyviąją pusę, tai, kad jis suvokia, jog elgiasi neteisėtai, siekia neteisėto veikimo ir policijos pareigūnų ir bando tai paslėpti. Teismo vertinimu jei būtų kalbama apie teisėtą veikimą jei pokalbio metu būtų siekiama gauti informacijos, tokiu atveju nebūtų poreikio konspiracijai. Įstatymas nereikalauja nustatyti, kad buvo pasiektas norimas rezultatas. Pakanka konstatuoti, jog toks asmuo turi galimybę daryti poveikį ir susitaria paveikti sprendimą priimantį asmenį už kyšį.

Kaltinamieji ir jų gynyba siekdami išteisinimo iš esmės motyvuoja tuo, kad nė vienas pareigūnas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nenustatyta pareigūnų neteisėto veikimo, nutarimas grąžinti vairuotojo pažymėjimą įsiteisėjo ir nebuvo panaikintas, pareigūnas atliko teisėtą veiksmą, todėl nesupranta už kokią neįteisėtą veiką jie traukiami atsakomybėn. Veikos kvalifikavimui nebūtina įrodyti, kad pasiektas neteisėtas rezultatas. Svarbu yra kaltinamųjų subjektyvioji pusė, tai kad jie suvokia, jog be neteisėto poveikio gali negauti pageidaujamo rezultato ir siekia daryti įtaką sprendimą priimančio asmens apsisprendimui. Šiuo atveju sprendimą priėmęs asmuo R. D., nors ir teigia, kad priėmė teisėtą sprendimą, tačiau pripažino, kad jo sprendimo priėmimo laisvė buvo paveikta. Be to sprendimas priimtas per labai trumpą laiką vos pusantros valandos nuo pareiškimo priėmimo, kas liudytojo teigimu jo darbo praktikoje pasitaikydavo itin retai, taip pat parodo neteisėtą poveikį sprendimo priėmimo procedūrai.

Liudytojo A. K. parodymai patvirtina, kad jis palaikė ryšius su S. L. ir jis padėjo S. L. susitardamas dėl S. P. priėmimo pas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tuometinį laikinąjį Kelių policijos viršininką M. D.. Ši aplinkybė patvirtina, kad S. L. atitinka BK 226 str. 2 d. numatytus specialaus subjekto reikalavimus.

Vertinant M. D. parodymus, jie reikšmingi toje dalyje, kokią informaciją jis pateikė sprendimą priėmusiam pareigūnui R. D.. Šioje vietoje nėra prieštaravimų tarp R. D. ir M. D. parodymų. M. D. nedavė, pavaldžiam pareigūnui nurodymo, kokį sprendimą reikia priimti, bet informavo jį, kad tas žmogus yra A. K. (buvusio kelių policijos tarnybos viršininko) pažystamas.

Nusikaltimas laikomas baigtu nuo pažadėjimo momento paveikti sprendimą priimantį asmenį už kyšį. S. L. ir A. K. telefoninių pokalbių įrašas patvirtina, kad jis ne tik pažadėjo paveikti bet ir atliko aktyvius veiksmus įgyvendindamas savo pažadą. Todėl teismo vertinimui neturi reikšmės tai, kad nebuvo nustatytų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar sprendimų. Net jei nebūtų priimtas sprendimas dėl teisės grąžinimo, susitarimas paveikti pareigūnus, kad šie elgtųsi neįteisėtai jau buvo įvykęs.

Byloje buvo keliamas klausimas dėl užfiksuotų telefoninių pokalbių įrodomosios reikšmės. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo jų nelaikyti įrodymais, nes jie gauti įstatymo nustatyta tvarka. 2016-03-08 Klaipėdos apygardos teismo teisėja sankcionavo S. L. elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos, telefoninių pokalbių kitokio susižinojimo kontrole laikotarpiui nuo 2016-03-09 iki 2016-06-09 pagal Lietuvos respublikos žvalgybos įstatymo reikalavimus (t.1, b.l. 133). Byloje pateiktas žvalgybos informacijos išslaptinimo aktas (t.1, b.l. 90-91). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016-05-19. Ir iš karto po to ikiteisminio tyrimo teisėja 2016-05-20 sankcionavo S. L. telefoninių pokalbių ir kitos perduodamos informacijos kontrolę nuo 2016-05-23 iki 2016-08-23 pagal BPK reikalavimus (t.1, bl. 44-45). Taigi pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nutraukti žvalgybos veiksmai. Per laikotarpį tarp sankcionavimų nuo 2016-05-19 iki 2016-05-23 pokalbių neužfiksuota.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus: kaltinamųjų bei liudytojų parodymus, telefoninius pokalbius tarp kaltinamųjų ir tarp kaltinamojo S. L. ir A. K., nutarimais dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir teisės atėmimo termino sutrumpinimo S. P. bei kitus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog įrodyta, kad S. P., siekdamas, kad S. L. pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijai ar jos valstybės tarnautojams, paveiktų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą kaip instituciją ar pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, dėl teisės grąžinimo anksčiau termino ir už pasiūlė, pažadėjo duoti ir davė S. L. kyšį, kurio dydis mažiausiai 70 Eurų. Ši veika atitinka BK 226 str. 1 d. nusikaltimo sudėties požymius. O S. L. atitinkamai susitarė su S. P., kad pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijai ar jos valstybės tarnautojams, paveiks Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą kaip instituciją ar pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, dėl S. P. teisės grąžinimo anksčiau termino ir susitarė priimti iš S. P. kyšį bei gavo kyšį, kurio dydis mažiausiai 70 Eurų. Ši veika atitinka BK 226 str. 2 d. nusikaltimo sudėties požymius.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų), kaltės formą (kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia), padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, S. P. veikė iš asmeninių paskatų siekdamas, kad būtų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas, o S. L. veikė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti kyšį. Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų stadiją - nusikalstamos veikos yra baigtos. Taip pat tai, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamųjų asmenybes, anksčiau neteisti, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbantys. Įvertinęs visas minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Už apysunkius nusikaltimus numatytos baudos iki 1000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Įvertinus teismų praktiką skiriant bausmes už analogiškas veikas, taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamųjų turtinę padėtį, į vertinus situaciją ir aplinkybes dėl kurių buvo siekiama ir tariamasi daryti poveikį, nusikalstamos veikos kyšio dydį, teismo vertinimu skirtinos mažesnės baudos nei prašė prokuroras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, S. P. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2016-09-29, 10.51 val., iki 2016-09-29, 14.03 val. (1 parą) (3 tomas, b. l. 195-196), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, S. L. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2016-09-29, 15.58 val., iki 2016-09-29, 19.04 val. (1 parą) (4 tomas, b. l. 40-41), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi kaltinamajam S. L. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė ir iš kaltinamojo S. L. konfiskuotinas turtas – 70 Eur, kaip kyšis, t. y. iš nusikalstamos veikos gauti pinigai (nusikalstamos veikos rezultatas).

Dėl kitų klausimų

BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal teismų praktiką tokiais atvejais (kai byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu nepriklausomai nuo asmens valios), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Šiuo atveju matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu S. P. gynė advokatė – J. U.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-11 nutartimi, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kaltinamajam S. P. pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu, kadangi S. P. nemoka lietuvių kalbos (laisvai nekalba). Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, prašymas dėl gynėjo išlaidų priteisimo, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

S. P. (S. P.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, S. P. (S. P.) į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2016-09-29, 10.51 val., iki 2016-09-29, 14.03 val. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir S. P. (S. P.) paskirti galutinę bausmę – 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio baudą.

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, S. L. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2016-09-29, 15.58 val., iki 2016-09-29, 19.04 val. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir S. L. paskirti galutinę bausmę – 68 MGL (2560,88 Eur) dydžio baudą.

Baudos turi būti sumokėtos per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi kaltinamajam S. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir iš kaltinamojo S. L. konfiskuoti turtą – 70 Eur, kaip kyšį, gautą iš nusikalstamos veikos (nusikalstamos veikos rezultatą).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už kaltinamajam S. P. (S. P.) paskirtą gynėją tenka Valstybei.

S. P. (S. P.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.