Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą – mūrininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. J., 2018 m. rugsėjo 8 d., 8.35 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,21 promilių etilo alkoholio kraujyje).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Išvada dėl V. J. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Tokie prašymai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, veikos pavojingumą ir Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1871 įstatymu dėl baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo, nuo 2017 m. sausio 1 d., kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), siektinus tikslus, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. J. yra brandaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvena savarankiškai, išsiskyręs, vykdo individualią veiklą, psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms priklauso nuo 2018 m. rugsėjo 10 d., taigi įrašytas jau po nusikalstamos veikos padarymo, todėl dėl jo asmenybės nebrandumo nekyla abejonių, ir todėl teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų ir galėtų jį auklėti, ir svarbiausia, kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų, kai tuo tarpu laiduotoja pasiūlyta jo duktė I. K., kuri gyvena atskirai, yra 27 metais jaunesnė (gim. (duomenys neskelbtini)), turi sukūrusi savo šeimą. Nors laiduotoja tikina, galinti daryti įtaką kaltinamajam ir būtent jos paskatintas pastarasis pradėjo gydytis nuo priklausomybės problemų, jie palaiko glaudų tarpusavio ryšį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas laiduotojos I. K. vyro D. K. įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, kurią šis laikė kaltinamojo kieme, taigi nesugebėjo nei viena, nei kartu su vyru D. K., užtikrinti, jog kaltinamasis, turėdamas priklausomybę alkoholiui, nevairuotų transporto priemonės būdamas apsvaigęs ir tam nesudaryti sąlygų, be to, pati teismo posėdžio metu pripažino, jog esamomis aplinkybėmis daugiau nėra kam laiduoti už V. J.. Šiame kontekste teismui tai kelia abejonių, kaip ir apskritai kelia abejonių dėl papildomo auklėjimo V. J. poreikio bei jo rezultatų, laiduotojos galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir užtikrinti jog jis ateityje nenusikalstų. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta aukščiau, I. K. prašymą dėl laidavimo teismas laiko formaliu, kaip siekį padėti V. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo nuomone, laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika, taigi V. J. baudžiamosios atsakomybės, kaltės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai spręstini iš esmės.

V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas , parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

V. J. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. V. J. anksčiau neteistas (b. l. 33), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 34–35), tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2018 m. rugsėjo 10, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį priklausomybės sindromo (b. l. 65), tęsiamas gydymas stacionarinėmis sąlygomis (b. l. 62), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 59), pagal 2018 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvadą skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę V. J. netikslinga (b. l. 69), kaltinamasis dirba (b. l. 57).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. J. skirtina švelniausia BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam ir galiojančių administracinių nuobaudų neturinčiam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks V. J., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, V. J. bausmė skirtina artima minimaliam sankcijoje numatytam bausmės rūšies dydžiui.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio (3,21 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dviejų) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, tai yra – nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 92).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 640 eurų.

Kaltinamojo gynėja prašė išieškotiną iš kaltinamojo konfiskuotino turo vertę atitinkančią pinigų sumą mažinti.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. K. T. yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė V. J., buvo įvykdytas vairuojant įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra D. K., priklausantį automobilį „Renault Kangoo”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. K. yra kaltinamojo dukters I. K. vyras, taigi kaltinamojo svainis, nurodė, kad automobilis yra retai disponuojamas ir laikomas kaltinamojo V. J. namo kieme, kartu su rakteliais ir dokumentais viduje, jį pirko prieš 3-4 metus. Kaltinamasis, žinodamas, kad transporto priemonė „Renault Kangoo”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso juridiniam asmeniui – MB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti, transporto priemonės savininkui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 640 (šeši šimtai keturiasdešimt) eurų, kuri patvirtinta VšĮ „Emprekis“ 2018 m. rugsėjo 10 d., išrašu, iš kurio matyti būtent tokia vidutinė transporto priemonės „Renault Kangoo“ kaina Lietuvoje su PVM.

Kaltinamasis V. J. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu nuo 2018 m. rugsėjo 8 d., 8.43 val., (b. l. 103–104) iki 2018 m. rugsėjo 9 d., 10.49 val., (b. l. 106), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89) ir dokumentų paėmimas (b. l. 92), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, tačiau VĮ „Regitra“ perduotinas V. J. vairuotojo pažymėjimas ir praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. J. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Automobilis „Renault Kangoo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas neribotoje MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 40 MGL (2400 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 8 d., 8.43 val., iki 2018 m. rugsėjo 9 d., 10.49 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad šiuo nuosprendžiu V. J. paskirta galutinė bausmė – 36 MGL (1800 eurų) dydžio bauda.

Įpareigoti baudą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, tai yra – nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 92).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš V. J. išieškoti konfiskuotino turto - MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 303005016, priklausančio automobilio „Renault Kangoo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 640 (šešis šimtus keturiasdešimt) eurų.

Automobilį „Renault Kangoo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti neribotoje MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, tačiau V. J. vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. J. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.