Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimu A. Š. paskirta 100 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 1 dalyje padarymą.

A. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 4 d., apie 11.30 val. Lazdijų rajone, Seirijų sen., (duomenys neskelbtini) k., savo atviroje valdoje ji laikė nepririštą šunį, tuo pažeidė Lazdijų rajono gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių 28 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas. A. Š. administracinėn atsakomybėn traukiama už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad savo atviroje valdoje ji laikė nepririštą šunį, tuo pažeidė Lazdijų rajono gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių 28 punktą. Šių Taisyklių 28 punkte numatyta, kad atviroje savininko valdoje, kolektyviniuose soduose ir vienkiemiuose šunis leidžiama laikyti tik pririštus arba palaidus aptvertuose voljeruose. Apeliantė savo kaltę neigia, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ir bylą nagrinėjusi Institucija netinkamai vertino įrodymus, rėmėsi suinteresuotų liudytojų parodymais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Su Kauno apygardos administracinio teismo padarytomis išvadomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų G. M. ir V. O. P. parodymais, kadangi visų pirma, apie šiuos asmenis nebuvo užsiminta nei pirminiame A. Š. (b. l. 19), nei E. Š. (b. l. 20) paaiškinimuose. Be to, liudytojais apklausti D. J., ir G. J. nurodė, kad valdoje daugiau kitų žmonių nebuvo. Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, viso bylos tyrimo metu nekito. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė nurodo, jog institucijoje jos nurodyta liudytoja G. M. nebuvo apklausta, tačiau teismo posėdyje apklaustas pareigūnas A. B. patvirtino, jog pareiškėjai nurodžius, kad jos automobilyje laukia G. M., pasiūlė ją atvesti apklausai (b. l. 54). Be to, pareigūnas patvirtino, jog A. Š. šuo yra pakankamai didelis ir jis kėlė pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Ši aplinkybė taip pat leidžia abejoti apeliantės teiginiais dėl ją ir jos tariamai pririštą šunį užpuolusių mažų šuniukų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad liudytojų D. J., V. J. ir G. J. paaiškinimai pareigūnams ir teismo posėdžio metu yra nuoseklūs, neprieštaringi, pagrindo jais nesivadovauti nėra. Jie neabejotinai patvirtina faktą, kad A. Š. šuo atviroje valdoje buvo palaidas, be antsnukio. Tuo buvo pažeistos Taisyklių 28 punkto nuostatos. Todėl A. Š. pagrįstai patraukta atsakomybėn už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.