Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Per teismo nustatytą terminą, apie kurį buvo paskelbta viešai interneto tinklapyje, suinteresuoti asmenys nepareiškė pretenzijų į prašomą pripažinti bešeimininkiu turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 149-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Mokslininkų namas“ 2022 m. vasario 7 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą pradėti galimai bešeimininkio turto – aukštos įtampos transformatorinės, esančios prie garažų Lukiškių g. 1, įteisinimo procedūrą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. kovo 4 d. raštu Nr. A51-27815/22(3.3.2.26-AD23) pranešė bendrijai, kad negyvenamajai patalpai plane pažymėtai indeksais 80-8, 80-9, 80-10, 8-11, 8-12, 8-13, 80-14, 80-15, 80-16, esančiai adresu Lukiškių g. 1, Vilnius, bus inicijuojama pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perėmimo savivaldybės nuosavybėn procedūra.

Vilniaus miesto savivaldybė 2022 m. gegužės 17 d. surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi, aktą Nr. A1017-4/22(2.14.1.55E-AD23), kuriuo įtraukė minėtą patalpą į apskaitą. Ant minėtos patalpos buvo iškabinti skelbimai apie pradėtą pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Siekdama nustatyti statinio savininkus ar kitus asmenis, turinčius teisių į minėtą daiktą, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2022 m. kovo 7 d. iki šiol, t. y. ilgiau nei 6 mėnesius, skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys teisių į šį daiktą. Nuo 2022 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai skelbiamas atskiras pranešimas su nuotraukomis, kviečiantis atsiliepti savininkus ir kitus asmenis, turinčius teisių į minėtą patalpą. Informacija apie pradėtą statinių pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius teisių į minėtą patalpą, 2022 m. birželio 11 d. buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pagal turto perdavimo tvarką reglamentuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 punktą daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą. Taisyklių 341 punkte reglamentuota, kad siekiant nustatyti statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), savininkus, šių statinių perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, seniūnijos, kurios teritorijoje yra statinys, informaciniame stende ir bent kartą – nacionaliniame laikraštyje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad prašomos pripažinti bešeimininkiu turtu patalpos, plane žymimos indeksais 80-8, 80-9, 80-10, 8-11, 8-12, 8-13, 80-14, 80-15, 80-16, yra garažų paskirties nekilnojamojo daikto - garažo pastato, esančio adresu Lukiškių g. 1, Vilniuje, unikalus Nr. 1095-2002-9032, sudėtinė dalis. Minėto pastato statybos pabaigos metai – 1952 m., t. y. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. Prašomos pripažinti bešeimininkiu turtu patalpos nesuformuotos kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas. Šias aplinkybes patvirtina valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. liepos 13 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. A51-118303/23(3.3.2.26-AD23) ir su juo pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. liepos 13 d. išrašas.

Nurodytos aplinkybės (nekilnojamasis daiktas yra gyvenamosios patalpos, pastatytos dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais) turi esminę reikšmę sprendžiant dėl CK 4.57 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje. Bešeimininkiu negali būti pripažintas daiktas, kuris turi savininką (CK 4.57 straipsnio 1 dalis), taigi bešeimininkiu negali būti laikomas daiktas priklausantis valstybei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2011, yra pažymėta, kad valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas iki galo neapskaitytas. Įrašo nebuvimas nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą savaime nereiškia, kad valstybė neturi nuosavybės teisės į daiktą. Kilus ginčui dėl valstybės teisių į daiktą būtina įvertinti nekilnojamojo daikto pobūdį bei nekilnojamojo daikto priklausomybei nustatyti reikšmingą teisinį reglamentavimą.

Iki 1990 m. kovo 11 d. garažai buvo valstybės nuosavybė, fizinis asmuo – garažų statybos kooperatyvo narys galėjo įgyti nuosavybės teisę tik į pajų. Tik 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymu dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų Nr. I-715 1 straipsniu nustatyta, kad baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą. Taigi, pagal minėtą įstatymą privatizuotas galėjo būti tik bendrijos nariui priskirtas garažo boksas. Iš nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų apie pastato Lukiškių g. 1, Vilniuje, patalpų savininkus ir jų nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą matyti, kad minėtame garažo pastate esančios patalpos iki 1990 m. kovo 11 d. buvo valstybės nuosavybė ir buvo perleistos kaip valstybės turtas fizinių asmenų nuosavybėn pagal Vilniaus rajono (miesto) valdybos Naujamiesčio seniūnijos 1993 m. kovo 8 d. potvarkį ar įkainojimo aktą (pvz. 1993 m. kovo 18 d. sutartis, notarinio registro Nr. 280). Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie ginčo patalpų, kuriose įrengta transformatorinė, privatizavimą. Šios patalpos nebuvo suformuotos kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, taip pat nėra duomenų, jog būtų kitų minėtame pastate esančių patalpų priklausinys.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. vasario 21 d. rašte dėl informacijos pateikimo dėl pastato Lukiškių g. 1 nurodyta, kad pastate yra sumontuoti bendrovei nuosavybės teise priklausantys transformatorinės TR-70 skirstomieji elektros įrenginiai, kurie pradėti eksploatuoti 1989 metais, o patalpos, kuriose sumontuota transformatorinė, bendrovei nepriklauso.

Iš suinteresuoto asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikto TR-70 prijungtų klientų sąrašo matyti, jog iš šiose patalpose įrengtos suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančios transformatorinės tiekiama elektros energija ne tik pastato Lukiškių g. 1, Vilniuje, patalpų savininkams, bet ir kitose pastatuose esančių patalpų savininkams bei viešos infrastruktūros objektams (šviesoforams). Taigi, patalpos, kuriose įrengta transformatorinė, nėra naudojamos vien tik garažo pastate Lukiškių g. 1, Vilniuje, esančių patalpų savininkų poreikių tenkinimui. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien ta aplinkybė, kad negyvenamosiose patalpose yra bendros komunikacijos, nesudaro pagrindo išvadai, jog negyvenamoji patalpa yra bendrojo naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011)

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis teismas laiko, jog patalpos, kurias prašoma pripažinti bešeimininkiu turtu, buvo pastatytos 1952 metais, kaip valstybės nuosavybė ir nebuvo privatizuotos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nėra pastato Lukiškių g. 1, Vilniuje, patalpų, kurios buvo privatizuotos, priklausiniu. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog šios patalpos išliko valstybės nuosavybė, todėl nėra CK 4.57 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo šį turtą pripažinti bešeimininkiu.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011 yra išaiškinta, kad esant duomenų, kad valstybinis turtas nebuvo parduotas valstybinio turto privatizavimo tvarka (Valstybino turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnis) ir neparduotas butų savininkams kaip priklausinys Butų privatizavimo įstatymo tvarka, teismas turi spręsti, ar nustatyto savininko nuosavybės teisės, kurios ginčijamos butų savininkų, negali būti ginamos, pripažįstant savininko nuosavybės teisę į ginčo patalpas, nes asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų apginta ne tik pažeista, bet ir ginčijama jo teisė. Jei civilinėje byloje dėl turto pripažinimo bešeimininkiu su jo perėmimo valstybės nuosavybėn tikslu yra nustatoma, kad turtas yra valstybinis, teismas gali ne patenkinti pareikšto reikalavimo, o iš esmės ir iš karto išspręsti ginčą, pripažindamas valstybės nuosavybės teisę į patalpas ir pašalinti ginčus dėl jų bešeimininkio statuso ir nepagrįsto nuosavybės teisės ginčijimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog valstybės nuosavybės teisė į prašomas pripažinti bešeimininkiu turtu patalpas būtų ginčijama. Priešingai, suinteresuoto asmens AB “Energijos skirstymo operatorius” 2022 m. vasario 21 d. rašte dėl informacijos pateikimo dėl pastato Lukiškių g. 1 nurodyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ pripažįsta, jog patalpos kuriose sumontuota jam nuosavybės teise priklausanti transformatorinė, suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso. 149-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija „Mokslininkų namas“, kurios nariais yra pastatų Vašingtono a. 1/Lukiškių g. 1, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkai, 2022 m. vasario 7 d. rašte pripažino, jog aukštos įtampos transformatorinės patalpos yra galimai bešeimininkis turtas, t. y. bendrija nepareiškė teisių į minėtas patalpas.

Taigi įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas laiko, jog savivaldybė be teisinio ir faktinio pagrindo pradėjo transformatorinės patalpų adresu Lukiškių g. 1, Vilniuje, pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, kada šis turtas buvo sukurtas statybos būdu kaip valstybės nuosavybė ir nėra duomenų apie šio turto privatizavimą. Esant tokioms aplinkybėms, savivaldybė turėjo imtis (pati ar pranešdama kompetetingoms valstybės institucijoms) patalpų suformavimo kaip savarankiško nekilnojamojo turto vieneto ir valstybės nuosavybės teisės įregistravimo viešajame nekilnojamojo turto registre veiksmų. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių kliūtis valstybei įregistruoti savo nuosavybės teisę į transformatorinės patalpas, taip pat jog valstybės nuosavybės teisė į minėtą turtą būtų ginčijama, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškimą, pripažįstant valstybės nuosavybės teisę į minėtą turtą.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos; pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 537 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.