Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-226-375/2013 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams P. S., R. Š., tretiesiems asmenims J. I., A. I. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantė (atsakovė) kartu su apeliaciniu skundu pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. birželio 17 d. ir 2013 m. sausio 29 d. sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, VšĮ Senamiesčio vaikų dienos centro 2013 m. birželio 20 d. pažymą Nr. 2-622, Kauno moters užimtumo informacijos centro Dalyvavimo projekte socialinės atskirties mažinimas ugdant bendruosius ir profesinius įgūdžius 2013 m. sausio 10 d. sutartį Nr. 87 bei pažymėjimus apie lankytus mokymus, pažymėjimą apie virėjo neformalaus mokymo programos kursų baigimą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Samylų seniūnijos pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymą apie paskirtą socialinę pašalpą (t. 2, b. l. 171-179), kurie buvo gauti jau po sprendimo priėmimo, jie buvo siunčiami dalyvaujantiems byloje asmenims ir šie turėjo galimybę dėl naujai pateiktų įrodymų pareikšti savo nuomonę atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl priimtini remiantis CPK 314 straipsniu.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 1 d., 2 d.).

Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, neatsižvelgė į tai, kad ji yra pajėgi rūpintis vaiku, nors šiuo metu nedirba, tačiau mokosi moters užimtumo centro programoje, yra užsiregistravusi darbo biržoje, pati ieško darbo, alkoholio nevartoja apie metus, lanko dukrą per šventes ir dažnai bendrauja telefonu, jau apie pusantrų metų gyvena vienoje vietoje. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus laiko nepakankamais ir nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo išvadų. Tai, kad apeliantė turi savo subjektyvų motinos elgesio ir jo pasikeitimo perspektyvų vertinimą, nereiškia, kad ji gali užtikrinti savo dukters tinkamą priežiūrą, išlaikymą ir sukurti jai bent elementariai saugią aplinką.

Bylos duomenimis, atsakovai (apeliantė) R. Š. ir P. S. yra (duomenys neskelbtini) gimusios E. S. tėvai (t. 1, b. l. 8, 9). Pažymėtina, kad atsakovas P. S. pirmame parengiamajame teismo posėdyje pripažino ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (t. 1, b. l. 98). 2011-07-10 mergaitę į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę Šančių –Panemunės policijos nuovados siuntimu atvežė kaimynė, kur jai buvo diagnozuota nepakankama socialinė apsauga ir gerovė (t. 1, b. l. 78). Kauno apskrities VPK VTV Operatyvaus valdymo skyriaus Panemunės grupės specialisto 2011-07-10 tarnybiniame pranešime konstatuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), girtas tėvas triukšmauja, neprižiūri mažametės dukros; P. S. buvo pristatytas girtumui nustatyti į PPK ir jam nustatytas 5,18 promilių girtumas; mergaitės mamos namuose nebuvo (t. 1, b. l. 79-82). Atsiliepime į ieškinį apeliantė nurodė, kad buvo išėjusi iš namų ir dukrą palikusi tėvui P. S., nes su P. pasidarė gyventi neįmanoma, jis prieš ją naudojo fizinį smurtą, o išeidama kartu dukros pasiimti negalėjo, nes neturėjo kur išeiti, išėjo į gatvę, o tėvas išreiškė norą auginti dukrą pats (t. 1, b. l. 110). Likusiai be globos E. S. 2011-07-19 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2585 nuo 2001-07-12 buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Vaikų gerovės centras „Pastogė“ ( t. 1, b. l. 74); 2011-09-22 mergaitės globėjais buvo paskirti Ž. S. – K. ir G. K. (t. 1, b. l. 72), o 2012-04-03 – J. I. ir A. I. (t. 1, b. l. 10-14). Su atsakovais buvo dirbamas socialinis darbas (t. 1, b. l. 42-48, 63-71). Socialines paslaugas apeliantei teikę Vaikų gerovės centro „Pastogė“ ir Kauno rajono socialinių paslaugų centro darbuotojai konstatavo, kad R. Š. su jais bendravo nenoriai, pykdavo, kad lankosi jos gyvenamojoje vietoje, domisi jos gyvenimo būdu. R. Š. planai dažnai keitėsi: ji buvo nusprendusi gyventi R. S. būste, susigrąžinti dukrą, vėliau aiškino, kad išvyks gyventi į Kauną, nes ten gyvenant būtų paprasčiau susirasti darbą, 2012-01-09 telefonu informavo, kad išvyko gyventi į Kauną, pas draugus, tačiau konkretaus adreso nenurodė, apie tolimesnius veiksmus dėl galimybės susigrąžinti dukrą kalbėti nenorėjo. Per E. S. globos laikotarpį apeliantė nerodė iniciatyvos susigrąžinti dukrą, nepakeitė požiūrio į jos priežiūrą, auklėjimą, vaiko poreikių užtikrinimą, išlaikymo vaikui neteikė. Net ir turėdama galimybę bendrauti su dukra, apeliantė šia teise nesinaudojo, dukrą Vaikų gerovės centre „Pastogė" lankė retai, motyvuodama, kad tam neturi lėšų, mažai ja domėjosi. Vaikų gerovės centro „Pastogė" darbuotojai pastebėjo, kad bendravimo metu į mergaitės klausimus motina atsakydavo grubiai, nemandagiai. 2012-02-27 E. S. buvo išleista pabūti pas tėvą P. S.. Tačiau jis su apeliante nepasirūpino dukra, o vartojo alkoholinius gėrimus, tarpusavyje konfliktavo vaiko akivaizdoje. Atvykus Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Šančių ir Panemunės PN pareigūnams, R. Š. buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas, P. S. – 2,72 promilių girtumas. Duodama paaiškinimus teisme apeliantė nurodė, kad su dukra buvo susitikusi prieš 2012 m. Šv. Kalėdas ir per 2013 m. Šv. Velykas, bei pati pripažino, jog to neužtenka, tačiau jokių aplinkybių, kad jai trukdoma bendrauti su dukra nenurodė (t. 1, b. l. 154). Apeliantės teiginiai apie jos pusantrų metų pastovią gyvenamąją vietą sodų bendrojoje „Šiluma“, (duomenys neskelbtini), kur galėtų apsigyventi ir dukra, paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais apie apeliantės keičiamas gyvenamąsias vietas (t. 1, b. l. 32, 37, 42-48, 52, 67), o aplinkybės, kaip reaguos nuomotojas (nervingas žmogus) į mergaitės apsigyvenimą išsinuomotame būste, pati apeliantė negalėjo paaiškinti (t. 1, b. l. 154). Nors apeliantė 2013-05-21 teismo posėdyje teigė, kad R. S., pas kurį ji tik nuomojasi būstą, nebuvo sugyventinis, tačiau šis Vaiko teisių apsaugos skyriui 2011-12-13 rašytame pareiškime nurodė (t. 1, b. l. 61), kad yra Š. sugyventinis ir į turimą gyvenamąjį būstą priima gyventi R. su jos dukra E.; 2011-11-16 pokalbio su R. Š. ir R. S. metu paaiškėjo, kad šis pasiruošęs išlaikyti R. Š., kuriai nebūtina dirbti, o jam reikalinga kito asmens priežiūra, todėl jį šiuo metu prižiūri R. Š.; to paties pokalbio metu R. S. pripažino pasiruošęs išlaikyti ir R. Š. dukrą E. S., tačiau 2011-12-01 R. S. jau aiškino, kad jam vienam išlaikyti R. Š. ir jos dukrą nepakaktų jo neįgalumo pašalpos (t. 1, b. l. 34). Iš 2011-12-07 vaiko apklausos protokolo matyti, kad mergaitė labai norėtų gyventi pas mamą, ten gražūs namai ir mama jai kiekvieną vakarą paskambina (t. 1, b. l. 33), o 2012-03-27 vaiko apklausos protokole konstatuota, kad atsakydama į klausimus Emilė nurodė, jog mama neatvažiuoja, neskambina, sakė, kad niekur nedirba ir neturi pinigėlių net valgyti nusipirkti, ji nelabai nori pas mamą gyventi (t. 1, b. l. 28). Bylos duomenimis, apeliantė socialinių darbuotojų buvo motyvuojama įsidarbinti, jai buvo suteikta informacija apie įsidarbinimo galimybes, tačiau ji atrasdavo priežasčių, paaiškinančių, kodėl neieško darbo (blogas susisiekimas, darbo birža nepasiūlė darbo). Ir nors apeliantė ne vienerius metus teigia norinti susirasti darbą (t. 1, b. l. 32, 44), tačiau šie jos deklaratyvaus pobūdžio teiginiai jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-02-21 išvadoje Nr. VS-417 konstatuota (t. 1, b. l. 118-119), kad R. Š. ir P. S. daugiau kaip 1,5 metų nevykdo tėvų valdžios vaiko E. S. atžvilgiu, neaugina jos, nesudaro jai tinkamų gyvenimo sąlygų, nesirūpina dukters sveikata, ugdymu, nepalaiko nuolatinio ryšio su vaiku, neteikia jai išlaikymo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, jog apeliantė nėra pajėgi tinkamai bei visapusiškai rūpintis dukra, sudaryti jai normalias auklėjimo bei saugias gyvenimo sąlygas. Faktinės bylos aplinkybės nepaneigia teismo išvados, jog E. S. noras gyventi su savo tėvais neatitinka jos interesų augti sveikoje, harmoningoje ir saugioje aplinkoje bei būti pilnai aprūpinta tiek dvasine, tiek materialine prasme, nes nei vienas iš atsakovų (t. y. ir apeliantė) nededa jokių pastangų, kad dukra gyventų biologinėje šeimoje.

Nors kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai apie lankytus mokymus Kauno moters užimtumo centre ir baigta virėjo neformalaus mokymo programa patvirtina, kad atsakovė stengiasi atsikratyti žalingų įpročių, tačiau šios jos pastangos nėra pakankamos, kad vaikas būtų dorai auklėjamas, prižiūrėtas, materialiai aprūpintas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dabartiniu metu byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovė yra pasiruošusi tinkamai vykdyti savo konstitucinę pareigą vaiko atžvilgiu, t. y. kad ji sugeba tinkamai auklėti ir išlaikyti savo vaiką, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, nes skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad dabartiniu metu atsakovė turi galimybę lankyti dukrą ir su ja bendrauti, tai turi skatinti atsakovę siekti sveiko gyvenimo būdo, stiprinti savo turtinę padėtį, kad ateityje turėtų galimybę pati vaiku rūpintis ir jį išlaikyti.

Pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir apeliantei pakeitus gyvenimo būdą ir įpročius, t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, apeliantė turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad netenkinus apeliantės reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą panaikinti sprendimo dalį dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo ir globėjų paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo. Todėl šie apeliacinio skundo reikalavimai atmestini.

Apeliacinio skundo argumentus dėl priteisto 300 Lt dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neįvertinus apeliantės turtinės padėties teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Apeliantė savo sunkią padėtį grindžia tuo, kad ji gauna tik socialinę pašalpą 350 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad sunki materialinė padėtis, į kurią atsakovė pateko dėl savo nerūpestingų veiksmų, gerai moralei prieštaraujančio elgesio, negali sąlygoti visišką nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti savo dukrą vykdymo. Atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino jos dukros poreikiams užtikrinti išlaikymo teikimo. Apeliantė yra sveika, darbingo amžiaus, mokėsi ir baigė virėjo kursus, todėl turėtų imtis visų jai prieinamų priemonių susirasti darbą, kuris suteiktų jai galimybę gauti pastovias pajamas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė nesiima visų būtinų veiksmų ir neišnaudoja visų galimybių savo turtinei padėčiai pagerinti, todėl elgiasi neatsakingai savo dukros atžvilgiu. Tokį atsakovės neveikimą kolegija vertina kaip nepateisinamą atsakomybės dėl vaiko išlaikymo ir būtinų sąlygų jam vystytis sudarymo vengimą. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo sąlygotus poreikius, pripažintina, kad atsakovės sutinkamas mokėti išlaikymo dydis – po 150 Lt yra akivaizdžiai per mažas ir negali patenkinti augančios dukros poreikių, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui. Atsakovė kaip vaiko motina turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti (CK 3.156 straipsnis). Priešingu atveju aplaidžiai ir neatsakingai besielgiantiems tėvams būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai išvengti tėvų pareigų vaikams vykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovės priteistas 300 Lt išlaikymo dydis yra protingas ir gali užtikrinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, todėl mažesnis išlaikymo dydis – 150 Lt, kurį sutinka mokėti apeliantė, būtų nepakankamas augančio vaiko būtiniausių poreikių užtikrinimui ir tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovei (apeliantei) Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-304-478 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko globos, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmos instancijos teisme ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 112). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė 252 Lt žyminio mokesčio bei 31 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina. Pažymėtina, jog procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Todėl nėra pagrindo priteisti ir dalies valstybės patirtų antrinės teisinės išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Be to, pažymėtina, kad atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, ieškovė, atsižvelgiant į ginčo esmę, yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl tokiu atveju net ir iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 4 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priteista 252 Lt žyminio mokesčio bei 31 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.