- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-129-175-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-3-00044-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. K., A. A.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Igoris Mansurovas, Vilija Jurčiukonienė
Teisėjas Raimundas Krušinys Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-175/2012
2012 m. gegužės 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Aušrinei Kudžmienei, Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, specialistui V. V., nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei Vilijai Jurčiukonienei, nuteistajam A. A., jo gynėjui advokatui Igoriui Mansurovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir A. A. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme; A. A. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. A. ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš A. K. priteista 1000 Lt neturinės žalos bei 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų; A. K. ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš A. A. priteista 100 Lt neturtinės žalos; iš A. A. priteista valstybei 240 Lt nukentėjusiojo A. K. advokato atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. ir A. A. pagal BK 140 str. 1 d. nuteisti už tai, kad 2011-03-05, laikotarpyje tarp 12 val. ir 12.45 val., Birštono gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Marijampolės mieste, susitikus A. K. ir A. A., tarp jų kilo asmeninio pobūdžio žodinis konfliktas dėl bendrų verslo (darbo) reikalų. Kilusio konflikto metu, A. A. rankoje turėtu tušinuku tyčia, iš asmeninių paskatų, dūrė nukentėjusiajam A. K. į nosį, padarydamas nubrozdinimą nugarėlės dešinėje pusėje, tuo sukeldamas A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, A. K., iš asmeninių paskatų, tyčia, kumščiu ar kitu nenustatytu daiktu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam A. A. į galvą, vieną smūgį į nugarą. A. A. parkritus, A. K. tris kartus spyrė pastarajam į nugarą, tris kartus į kairę koją, dėl ko buvo padaryta muštinė žaizda kairio momens srityje, nubrozdinimai juosmenyje, kraujosruva kairės blauzdos nugarinio paviršiaus apatiniame trečdalyje ir A. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti, o iš A. K. priteisti visą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos – 15000 Lt. Jis nurodo, jog su skundžiamu nuosprendžiu sutinka tik toje dalyje, kurioje nuteistas A. K., likusioje dalyje apylinkės teismas neteisingai vertino įrodymus, laikė nustatytomis tas aplinkybes, kurios nebuvo įrodytos. Nuosprendžio motyvuose nurodytos aplinkybės nepatvirtina A. A. kaltės, jo kaltė nebuvo įrodyta. Liudytoju apklaustas tyrėjas, kuris priėmė pareiškimą tą pačią dieną po įvykio, teisme užtikrintai nurodė, kad A. K. veidas nebuvo sužalotas, kraujosruvų nebuvo, A. A. taip pat neigė, kad pradėjo konfliktą ir sužalojo A. K. tušinuku. Pastarąjį faktą patvirtino tik pats A. K., o kitų įrodymų nėra. Pats A. K. pateikė teismui specialisto išvadą dėl jo sužalojimo, kuri buvo atlikta praėjus trims dienoms po konflikto. Apelianto nuomone, išteisinus jį, turi būti visiškai patenkintas jo pareikštas civilinis ieškinys, nes apeliantas dėl tyčinių A. K. veiksmų ir sukeltų pasekmių buvo nedarbingas, jautė skausmą, pažeminimą, stresą, prarado pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais, jaučiasi nesaugus. Be to, apylinkės teismas be pagrindo įvykio nelaikė viešosios tvarkos pažeidimu, kadangi įvykis buvo viešoje vietoje, buvo ir kitų asmenų, mačiusių šį įvykį.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, iškviesti ir apklausti tiesiogiai įvykį mačiusius liudytojus I. M. (gyv. Dariaus ir Girėno g. 45, Kaune) ir K. Ž. (gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune) bei medicinos specialistus, kurie galėtų paaiškinti dėl A. A. sužalojimų atsiradimo jo nugarinėje dalyje; skundžiamą nuosprendį dalyje dėl A. K. panaikinti ir jį išteisinti; pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, priteistą A. K. neturtinę žalą iš A. A. padidinti iki 15000 Lt, taip pat priteisti 12 ir 28 Lt bylos vedimo išlaidų renkant įrodymus. Skunde jis teigia, kad neigia savo kaltę, o jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip būtinoji gintis. A. A. nepranešęs ir nekviestas atvyko į A. K. namus ir jo kieme, jo šeimos narių akivaizdoje, sukėlė konfliktą, kurį matė jo sutuoktinė, mažametis sūnus, pašaliniai asmenys I. M. ir K. Ž., sutrikdant jų rimtį ir tvarką, tyčia dūrė A. K. tušinuku į akį, tačiau pataikė į nosį ją nubrozdindamas ir taip sukeldamas skausmą. A. K., gindamasis nuo užpuolimo, galėjo pataikyti A. A. į veidą, tačiau A. A. nebuvo nukritęs, o A. K. jo nespardė. Tik vėliau A. A. paslydo ir nukrito ant akmenų krūvos, tokiu būdu pasidarydamas sužalojimus, dėl kurių buvo neteisingai nuteistas A. K.. Skunde teigiama, kad teismas pripažino, jog smurtas buvo pavartotas viešoje vietoje, tačiau nesiėmė procesinių priemonių inicijuoti, kad būtų atliktas tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. Be to, santykių aiškinimasis vyko tarp darbdavio ir darbuotojo, todėl A. K. šiuo atveju buvo silpnesnioji pusė ir dar netikėtai užkluptas savo namuose, apie ką teismas nepasisakė. Skunde teigiama, kad iškilus abejonėms, kad A. A. galėjo susižaloji krisdamas ant akmenų, nugarinės pusės sužalojimams nustatyti turi būti kviečiami ir apklausiami medicinos specialistai. Taip pat kviestini ir liudytojais apklausiami įvykio aplinkybes matę I. M. ir K. Ž.. Apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepasisakė ir įstatymiškai neaiškino būtinosios ginties, kadangi anot apelianto, jis veikė būtent būtinosios ginties pagrindu, gynėsi nenaudodamas jokio įrankio ir žinodamas A. A. polinkį smurtauti (kadangi buvo nuteistas kitoje byloje taip pat dėl asmenų užpuolimo prie jų namų), vadinasi, apeliantas neperžengė būtinosios ginties ribų. Skunde teigiama, kad A. K. neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir pažymi, kad turi būti priteista didesnė neturtinė žala A. K. naudai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. K. ir jo gynėja prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, A. A. skundą atmesti. Nuteistasis A. A. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį tenkinti, A. K. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas, o A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t.y. toje dalyje, kur jis prašo priteisti 12 ir 28 Lt bylos vedimo išlaidas renkant įrodymus.
Dėl A. A. apeliacinio skundo
Nors A. A. skunde teigia, kad nuosprendžio motyvuose nurodytos aplinkybės nepatvirtina A. A. kaltės, tačiau toks nuteistojo teiginys yra paneigtas byloje esančiais įrodymais, rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad po įvykusio žodinio konflikto su A. A., pastarasis tušinuku dūrė jam į akį, A. K. pasisuko ir A. A. nubrozdino jam nosies sienelę. Šiuos A. K. parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. G 168/11(09), kurioje nurodyta, kad 2011-03-08 apžiūrėjus A. K., konstatuotas nubrozdinimas nosies nugarėlės dešinėje pusėje, padarytas kietu bukabriauniu daiktu, galimai 2011-03-05 ir sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors liudytojas policijos pareigūnas R. Ž. teisme nurodė, jog A. K. veido srityje būtų prakirsta tiksliai nesimatė, tačiau tuo pačiu šis liudytojas nurodė, kad veido srityje buvo paraudę. Be to, A. K. teisme nurodė, kad grįžęs namo nusiprausė veidą ir tik tada nuvyko į policiją. Minėti įrodymai ir raštinė bylos medžiaga patvirtina tą faktą, kad nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, asmeninio konflikto metu, A. A. dūrė A. K. tušinuku į nosį, taip nubrozdindamas jo nosies nugarėlės dešinę pusę. Todėl daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu A. A. pagal BK 140 str. 1 d., t.y. dėl nežymaus A. K. sveikatos sutrikdymo nuteistas teisingai. Tokiu būdu A. A. skundo motyvai, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, kuriais grindė jo kaltę, o specialisto išvada dėl A. K. sužalojimo buvo atlikta praėjus trims dienoms po konflikto, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. buvo padaryta eilė sužalojimų - galvoje, kitose kūno vietose, dėl ko jis kurį laiką buvo nedarbingas, nors tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Dėl A. K. smurtinių veiksmų A. A. jautė skausmą, išgyvenimus, pažeminimą, nepasitikėjimą, stresą, jautėsi nesaugus. Tačiau apylinkės teismas, atsižvelgęs į padarytos veikos pavojingumą visuomenei, padarytų sužalojimų sunkumą, pobūdį bei pavojingumą, kaltininko asmenybę, į šiuo metu formuojamą teismų praktiką panašios kategorijos privataus kaltinimo byloje nustatė teisingą A. K. nukentėjusiajam A. A. padarytos neturtinės žalos dydį - 1000 Lt, t.y. pagrįstai A. A. civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad A. A. civiliniu ieškiniu prašymas priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos, yra aiškiai per didelis, neproporcingas padarytų smurtinių veiksmų bei nusikalstamos veikos pobūdžiui, prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, kaltinamojo turtinei padėčiai bei formuojamai teismų praktikai šios kategorijos bylose (LR CK 6.250str.). Todėl A. A. skundo motyvai dėl neturtinės žalos dydžio yra atmetami kaip nepagrįsti.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad A. A. ir A. K. smurtiniai veiksmai buvo nukreipti į tarpusavio asmeninių santykių aiškinimąsi ir nors smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, t.y. gatvėje, tačiau tai daryta iš asmeninių paskatų, neturint tikslo pažeisti viešosios tvarkos. Todėl apylinkės teismas teisingai abiejų nuteistųjų veiksmus pripažino tinkamai kvalifikuotus pagal BK 140str. 1 d., o ne pagal BK 284 str. 1 d. Tuo pagrindu A. A. apeliacinio skundo motyvas, kad apylinkės teismas be pagrindo įvykio nelaikė viešosios tvarkos pažeidimu, kadangi įvykis buvo viešoje vietoje, buvo ir kitų asmenų, mačiusių šį įvykį, yra atmetamas.
Skundžiamas nuosprendis, dalyje dėl A. A., yra teisingas, todėl naikinti jį taip, kaip to prašoma A. A. apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Dėl A. K. apeliacinio skundo
A. K. neneigia, kad gindamasis nuo A. A. jo atžvilgiu pavartoto smurto – dūrio tušinuku A. K. į nosį, galėjo pataikyti A. A. į veidą, tačiau A. A. nebuvo nukritęs, o A. K. jo nespardė, tik vėliau A. A. paslydo ir nukrito ant akmenų krūvos, tokiu būdu pasidarydamas sužalojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. parodymai toje dalyje, kurioje jis nurodo, kad A. A. pats nukrito ant akmenų krūvos ir susižalojo, A. A. jis nespardė, yra vertinami kritiškai, nes jo parodymai toje dalyje buvo nenuoseklūs. Apklaustas teisme A. K. parodė, kad kai buvo keletas smūgių, A. A. atsisėdo ant tvoros, o A. K. praeinant, jis pastarajam trenkė, o A. K. jam spyrė, gal susvyravo ir nukrito. Vėliau jis jau nurodė, kad A. A. nespardė, nestūmė, dar vėliau jis nurodė, kad A. A. įsikibo į jį ir A. K. norėjo jį nuo savęs nustumti. Tuo tarpu apklaustas liudytoju 2011-03-05 (netrukus po įvykio) A. K. parodė, kad A. A. stūmė jį, o A. K. atstūmė ir nieko nenurodė, kad A. A. galėjo pats nukristi ant akmenų krūvos. Šis parodymų nenuoseklumas kelia pagrįstas abejones A. K. parodymais dėl to, kad jis A. A. nestūmė ir nukritusiam nespyrė. Juo labiau, kad iš specialisto išvados Nr. G 159/11(09) matyti, jog A. A. patyrė sužalojimą ir nugarinėje kūno (blauzdos) paviršiaus dalyje, kas tik patvirtina A. A. parodymus, kad po smūgių į galvą ir nugarą A. A. parkritus, A. K. jam tris kartus spyrė į nugarą ir koją. Šioje dalyje netikėti A. A. parodymais pagrindo nėra. Kas tuo pačiu paneigia prielaidą, kad A. A. pats parkrito ant akmenų krūvos ir susižalojo. Šios prielaidos nepavyko pašalinti ir apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą ir apklausus specialisto išvadą A. A. atžvilgiu rengusį specialistą V. V.. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančia specialisto Antano A. G. išvada ir jo parodymais apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija nesiremia, nes jo kaip specialisto išvada yra konsultacinė ir nesudaro prielaidų abejoti V. V. atlikta specialisto išvada ir pastarojo apeliacinės instancijos teisme duotais paaiškinimais. Be to, apeliaciniame skunde nurodytų tariamai įvykį mačiusių liudytojų I. M. ir K. Ž. į apeliacinės instancijos teismo posėdį iškviesti nepavyko (jie į teismo posėdžius buvo kviečiami du kartus).
Iš A. K. apeliacinio skundo matyti, kad jis savo veiksmus, kuomet sudavė smūgius A. A. vertina kaip būtinąją gintį ir nurodo, kad apylinkės teismas to neanalizavo. Tačiau įvertinus bylos aplinkybes, A. K. pavartoto smurto A. A. atžvilgiu negalima vertinti kaip būtinąją gintį. Nors A. A. pirmas vieną kartą dūrė A. K. tušinuku į veidą, pataikydamas jam į nosį, tačiau šis smūgis, įvertinus specialisto išvadoje nurodytus A. K. sužalojimo požymius, nebuvo stiprus, o tai, kad A. A. norėjo dar labiau sužaloti A. K. ar toliau jį pulti, byloje nenustatyta. Tuo tarpu kaip matyti iš A. K. veiksmų, įvertinus jo A. A. suduotų smūgių kiekį, pobūdį ir intensyvumą, smurto panaudojimas A. A. atžvilgiu buvo nukreiptas ne į būtinąją gintį, siekiant apsiginti nuo realaus, akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi, o siekiant atkeršyti A. A. už suduotą smūgį tušinuku. Tai, kad A. K. veikė ne būtinosios ginties sąlygomis, o siekdamas atsikeršyti, rodo jo panaudoto smurto A. A. atžvilgiu apimtis ir intensyvumas, t.y. jis kumščiu ar kitu nenustatytu daiktu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam A. A. į galvą, vieną smūgį į nugarą, o A. A. parkritus, A. K. tris kartus spyrė pastarajam į nugarą, tris kartus į kairę koją. Todėl A. K. apeliacinio skundo motyvai dėl būtinos ginties sąlygų yra atmetami. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame apie būtinąją gintį nieko nenurodyta, tačiau tai šiuo atveju neįtakojo skundžiamo nuosprendžio teisingumo.
Skundo motyvai dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str., t.y. kaip viešosios tvarkos pažeidimo, pakartotinai neanalizuojami, nes dėl veikos kvalifikacijos pagal BK 284 str. 1 d. jau yra aptarta atsakant į A. A. skundo motyvus. A. K. skundo motyvas, kad santykių aiškinimasis vyko tarp darbdavio ir darbuotojo, todėl A. K. šiuo atveju buvo silpnesnioji pusė ir dar netikėtai užkluptas savo namuose bei žinojo A. A. polinkį smurtauti, yra tik paties A. K. subjektyvus situacijos vertinimas, siekiant save pateikti kaip dar labiau pažeidžiamą tarpusavio konflikto dalyvį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. smurtiniais veiksmais A. K. buvo padarytas sužalojimas, kuris pagal byloje esančią specialisto išvadą 168/11(09) kvalifikuotas kaip nežymus, t.y. buvo nubrozdinta tik A. K. nosies nugarėlės dešinė pusė. Tai, kad sužalojimas nebuvo žymus, patvirtinta ir jau minėtais liudytojo policijos pareigūno R. Ž. parodymais. Todėl akivaizdu, kad dėl tokio sužalojimo A. K. negalėjo būti ilgai nedarbintas, jausti didelį skausmą, ar didelį nepatogumą. Tai tinkamai įvertino ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, tuo pačiu nurodydamas, kad A. K. vis tik patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, nepatogumą prieš artimuosius. Todėl atsižvelgęs į padarytos veikos pavojingumą visuomenei, padaryto sužalojimo pobūdį, kaltininko asmenybę, teismų praktiką panašios kategorijos privataus kaltinimo bylose, apylinkės teismas nustatė A. K. teisingą padarytos neturtinės žalos dydį – 100 Lt, t.y. pagrįstai A. K. civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad A. K. civilinio ieškinio prašymas priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos, yra aiškiai per didelis, neproporcingas padarytų smurtinių veiksmų bei nusikalstamos veikos pobūdžiui, prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, kaltinamojo turtinei padėčiai bei formuojamai teismų praktikai šios kategorijos bylose (LR CK 6.250str. ). Todėl A. K. skundo motyvai dėl neturtinės žalos dydžio yra atmetami kaip nepagrįsti.
Tačiau apylinkės teismas, spręsdamas civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimą nurodė, kad A. K. turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o A. K. norėdamas paneigti tai pats rinko įrodymus ir prie apeliacinio skundo pridėjo VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ pažymas, už kurias A. K. turėjo apmokėti atitinkamai 28 Lt ir 12 Lt (tai patvirtina pridėti kasos kvitai). Tokiu būdu A. K. savarankiškai rinkdamas įrodymus šioje privataus kaltinimo byloje patyrė išlaidas (28 Lt ir 12 Lt, bendrai 40 Lt), kurios pripažįstamos proceso išlaidomos ir atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktą prašymą, priteistinos iš nuteistojo A. A. (BPK 104 str. 2 d.).
Kadangi atsakant į A. K. apeliacinio skundo argumentus nebuvo remtasi specialisto A. G. konsultacine išvada, todėl išlaidos susijusios su konsultacija 250 Lt ir išlaidos už teismo medicinos eksperto išvadą 2000 Lt iš nuteistojo A. A. A. K. nepriteistinos. Išlaidos susiję su antrinės teisinės pagalbos teikimu A. K. pagal Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą 897,30 Lt pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo A. A. valstybei, o advokato išlaidos už gynybą teisme 1500 Lt priteistinos iš A. K. A. A. naudai.
Skundžiamas nuosprendis, dalyje dėl A. K., yra teisingas, todėl naikinti jį taip, kaip to prašoma A. K. apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.
A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. A. K. dėl savarankiškai rinktų įrodymų šioje privataus kaltinimo byloje patirtas išlaidas - bendrai 40 Lt (keturiasdešimt litų) pripažinti proceso išlaidomos bei priteisti jas iš nuteistojo A. A. (BPK 104 str. 2 d.).
Priteisti iš A. A. 897,30 Lt ( aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis Lt ir 30 ct) išlaidas susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu valstybei.
Priteisti iš A. K. 1500 Lt ( tūkstantį penkis šimtus Lt ) advokato išlaidų už gynybą teisme A. A. naudai.
Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.